Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui A. T. P.dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 82 procentais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo Ieškovo naudai priteisė 2 054,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui. Nėra pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

24. Byloje kilo ginčas dėl paskolos teisiniu pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir atsiskaitymo su ieškovu.

26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių 2014 m. vasario 18 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kuria apeliantui, kaip advokato padėjėjui, ieškovas pavedė ginti jį ikiteisminiame tyrime, atstovauti baudžiamojoje byloje (tomas I, b.l. 77). Už suteiktas teisines paslaugas apeliantas išrašė ieškovui šias sąskaitas: 1. 2014-12-30 serija ATP Nr. 2014/12-145 – teisinės paslaugos, 1 vnt., kaina 8 045,02 Lt (2‘330,00 Eur) (tomas I, b.l. 77); 2. 2015-12-22 serija EU15 Nr. 2015/12-56 – teisinės paslaugos – atstovavimas, dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 2 895,00 Eur (tomas I, b.l. 77); 3. 2016-06-09 serija EU16 Nr. 2016/06-79 – teisinės paslaugos – atstovavimas, dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 3 638,00 Eur (tomas I, b.l. 77); 4. 2017-12-12 serija EU17 Nr. 2017/12-57 – teisinės paslaugos – atstovavimas, dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 2 980,00 Eur (tomas I, b.l. 77); 5. 2018-12-04 serija EU18 Nr. 2018/12-59 – teisinės paslaugos – dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 2 640,00 Eur (tomas I, b.l.. 77). Bylos nagrinėjimo metu apeliantas įrodinėjo, kad jis ieškovui suteikė teisinių paslaugų už 14 483,00 Eur. Apelianto teigimu, sąskaitas už teisines paslaugas jis ieškovui pateikė 2019 m. sausio mėnesio pradžioje kartu su 2018-12-pakartotiniu pranešimu (tomas I, b.l. 75-77), kuriuo įskaitė šias ieškovo jam mokėtinas sumas į grąžintinas paskolų sumas, taip pat iš apelianto mamos perimtą priešpriešinį 1 000,00 Eur reikalavimą.

29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ginčo ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės pasisakys dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais skundžiamas sprendimas iš dalies.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog ne jis, o advokatas E. M. teikė teisines paslaugas, su kuriuo ieškovas atsiskaitydavo atskirai. Apeliantas paaiškino kad apeliaciniame procese, jam kaip advokato padėjėjui, buvo leista atstovauti kartu su praktikos vadovu, o advokatas E. M. atstovavo byloje kitą kaltintą asmenį – UAB „Asveja“, priklausiusią ieškovui. Kasaciniame procese vėlgi atstovavimas vyko advokato padėjėjos advokatų kontoros, kur procesinį dokumentą parengė būtent pastarasis asmuo – atsakovas, už ką atitinkamai ir buvo pateikta teisinių paslaugų sąskaita.

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas, siekdamas paneigti teismo išvadą dėl nenustatyto atstovavimo teisinio pagrindo, turėjo pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti sutarto atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas, faktą ir dydį (CPK 12, 178 straipsniai).

33. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014 m. vasario 18 d. teisinių paslaugų sutarties 6 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už teisines paslaugas nustatomas atskiru susitarimu, o atsakovas nepagrindė aplinkybės dėl atskirų susitarimų sudarymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atskiro rašytinio susitarimo dėl apmokėjimo už teisines paslaugas su ieškovu nebuvo sudaręs.

34. Pagal įstatymą, klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

35. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, gindamas nuo ieškinio, nurodė, kad yra atsiskaitęs su ieškovu, nes suteikė jam teisines paslaugas, atstovaudamas bylose. Tokiu atveju, ieškovas šiame jo minėtame santykyje laikomas vartotoju. Vadinasi, apelianto nurodyta aplinkybė dėl giminystės santykių nėra atleidžianti apelianto nuo pareigos tinkamai įforminti atstovavimo teisinius santykius. Be to, ieškovo sutuoktinė yra apelianto uošvienė ir šiuo metu vyksta apelianto ir ieškovo sutuoktinės dukros skyrybų procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad giminystės ryšių tarp šalių nėra, o šalis siejo asmeninio pobūdžio santykiai, kurie neeliminuoja Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalies reikalavimo vykdymo, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog žodiniai susitarimai dėl atstovavimo įrodo faktinį teisinių paslaugų suteikimą už tam tikrą užmokestį (CPK 185 straipsnis).

38. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Todėl CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas verslininko sutartinės atsakomybės be kaltės institutas (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis nustato kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 35 punktą; 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-687/2018 37 punktą).

39. Vadinasi, apeliantas privalėjo ne tik sudaryti rašytinius susitarimus, kuriais galėtų pagrįsti suteiktų atstovavimo paslaugų pobūdį ieškovui, bet ir atlyginimo už suteiktas paslaugas pagrįstumą bei dydį. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo koks buvo šalių susitarimo dėl apmokėjimo už teisines paslaugas turinys, t. y. koks buvo nustatytas valandinis įkainis, ar buvo susitarta dėl fiksuotos mokėtinos sumos, koks buvo sutartas sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo terminas ir kt. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovo nurodymą dėl įskaitymo ieškovo reiškiamam reikalavimui dalyje dėl suteiktų teisinių paslaugų sumoje už 14483 Eur. Tai, kad apeliantas vienašališkai dėl įskaitymo pranešė raštu ir elektroniniu paštu, nepagrindžia atsiskaitymo pagal vekselius fakto (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.180 straipsnis).

40. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė ir neįtraukė į bylą VšĮ „Teisingumo aidas“, kuri po 2019 m. vasario mėnesio perėmė kreditorinį reikalavimą, nėra teisiškai reikšmingas. Byloje kilo ginčas dėl įsipareigojimų pagal vekselį įvykdymo. Vekselis sukuria teises ir pareigas jį išdavusiam asmeniui, Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

41. Taigi remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika vekselio davėjo teisių ir pareigų neveikia reikalavimo perleidimo aplinkybė. Apeliantui ginantis nuo ieškinio, jis rėmėsi sudarytos teisinių paslaugų sutarties faktu. Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir kad sutartis turi teisinę įtaką tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Remiantis sutarties uždarymo principu, šios bylos nagrinėjimo dalyku galėjo būti tik tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę sutartiniai santykiai, juose atsakovo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, todėl nebuvo teisinio pagrindo vertinti atsakovo VšĮ „Teisingumo aidas“ įrodinėjamo sudaryto susitarimo fakto dėl reikalavimo perleidimo.

Dėl M. P. ieškovui suteiktos paskolos įskaitymo į apelianto prievolės dydį

42. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo motinos mokėjimą 1000 Eur sumai, nes šią sumą gavo nuosavybėn ieškovas į banko sąskaitą.

43. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo išaiškinimuose nurodoma, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis; žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

44. Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad apelianto mama M. P. 2018-12-27 mokėjimo pavedimu paskolino ieškovui 1 000,00 Eur (tomas I, b. l. 53). 2018-12-27 susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo M. P. perleido savo sūnui (apeliantui) kreditoriaus reikalavimo teisę dėl 2018-12-27 ieškovui paskolintos 1 000,00 Eur sumos (tomas I, b.l. 77).

45. Kaip galima spręsti iš šalių ginčo pobūdžio, ieškovas nesutiko su apelianto pozicija dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes M. P. ir ieškovas neturi vienas kitam abipusių teisių ir pareigų, atsiradusių išduotų vekselių pagrindu.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš 2018 m. gruodžio 31 d. Pakartotinio pranešimo dėl įskaitymo (tomas I, b.l. 88-89) turinio nėra aiškiai detalizuotos nei atsakovo skolos ieškovui, nei ieškovo skolos atsakovui. Anot teismo, pagrįstų abejonių, ar aplamai toks pranešimas apie įskaitymą buvo išsiųstas ieškovui, kelia ir į bylą pateiktas voko originalas, esantis EPP priede, t. y. nedidelio paminkštinto formato vokas, kurio bendras svoris pagal pašto kvitą yra 78 g. (tomas I, b.l. 87). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog informavo ieškovą apie priešpriešinės piniginės prievolės (1000,00 Eur skolos grąžinimo, perimto iš atsakovo motinos) pasibaigimą įskaitymu (CPK 178 straipsnis). Ši išvada buvo padaryta atsižvelgiant į aplinkybę, jog apeliantas ir jo šeima naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu trijų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl apeliantui 2018 m. gruodžio mėnesį išsikrausčius iš buto, po to, kai prasidėjo nesutarimai su sutuoktine, voke buvo gražinti raktai.

47. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, kuri padaryta visapusiškai įvertinus ginčo aplinkybes, todėl atmeta apelianto argumentą dėl nepagristai prateistos skolos dydžio 1 000,00 Eur suma (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

48. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nedalyvavo apelianto ir M. P. susitarime, nebuvo informuotas, kad M. P. nereikalaus paskolos grąžinimo, o kylantį reikalavimą iš paskolos, suteiktos ieškovui, perleidžia apeliantui, todėl apelianto atliktam vienašališkam 1000 Eur sumos įskaitymui nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl palūkanų priteisimo

49. Pagal sudarytus 2014-03-03 ir 2014-03-26 vekselius apeliantas už suteiktas paskolas įsipareigojo mokėti po 1,5 proc. mėnesinių palūkanų. Apeliantas atliko kelis mokėjimus grąžinant paskolas pagal aukščiau nurodytus vekselius: 2017-11-07 grynaisiais pinigais grąžino ieškovui 1 500,00 Eur; 2018-11-10 mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 1 080,00 Eur; 2018-11-12 mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 1 000,00 Eur; 2018-11-27 mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 400,05 Eur.

50. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl senaties termino atnaujinimo dėl palūkanų priteisimo ir netaikė 5 metų ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

51. Pagal 6.872 straipsnį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.

52. Nagrinėjamu atveju paskolos dalykas yra pinigai. Minėta, šalys susitarė dėl 1,5 proc. mėnesinių palūkanų.

53. Reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo vekseliuose (paskolos rašteliuose) paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. sausio 14 d. raštu pareikalavo apelianto grąžinti skolą pagal vekselius (paskolos raštelius), todėl apeliantas privalėjo grąžinti paskolas iki ieškovo nurodytos dienos – 2019 m. sausio 28 d., ir sumokėti netesybas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad taikyti ieškinio senaties termino paskolos sumai nėra pagrindo, nes paskolos suteiktos 2014 m., o ieškinys pareikštas 2019 m. (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), dėl skolos reikalavimas pareikštas prieš kreipiantis į teismą, tai yra 2019 m. sausio 14 d.

55. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pateikė palūkanų apskaičiavimo duomenis, apeliantas jų nenuginčijo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimą pagal 2014-03-26 paskolą priteisti palūkanas už 67 mėnesius pirmosios instancijos teismas tenkino tik iš dalies. Teismas sprendė, kad pritaikius senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų ieškovas gali reikalauti palūkanų už 60 mėnesių, todėl pagal 2014-03-26 paskolą ieškovui priteisė 2 606,58 Eur (60 mėn. x 1,5 proc. x 2896,20 Eur) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme

56. Apeliantas mano, kad teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas galėjo kreiptis supaprastinta tvarka, dėl ko būtų aiškiai buvusios nurodytos aplinkybės, dėl ko dalyje reikalavimus atsakovas jau buvo įvykdęs.

57. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas argumentų dėl CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo nebuvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

58. CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.

59. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašė jo naudai iš apelianto priteisti 570,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 1 936,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė išsamias patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti detalizacijas, kurios patvirtina, kad ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dėl apelianto nurodytų priežasčių mažinti ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

60. Ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 82 procentais, tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš apelianto ieškovo naudai priteisė 2 054,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui ((570,00 + 1936,00) * 82 proc.).

Dėl bylos procesinės baigties

61. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

64. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

65. Ieškovas nurodė, kad patirtos 871,20 Eur (720,00 Eur + 151,20 Eur PVM) išlaidos advokato pagalbai apmokėti apima susipažinimą su atsakovo A. T. P. apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

apelianto (atsakovo) A. T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.