Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. (Z. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams A. M. ir Z. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2.1. ieškovė yra nepilnamečio E. M. sesuo; E. M. tėvai yra A. M. ir Z. V.; Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo E. M.“ buvo nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui E. M. laikinoji globa nuo 2018 m. vasario 19 d.; E. M. globėja buvo paskirta ieškovė, E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove.

2.2. Atsakovei A. M. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jos darbingumo lygis yra 20 proc. Dėl savo ligos E. M. motina A. M. negali tinkamai rūpintis jo materialine ir dvasine gerove, pati yra prižiūrima ieškovės. Teigia, kad dėl A. M. jos ligos, A. M. atžvilgiu būtina taikyti LR CK 179 str. nuostatus ir atskirti E. M. nuo A. M., jo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

2.3. Atsakovas Z. V. visiškai nesirūpina savo sūnumi, negyvena su juo, jokios materialinės paramos jam neteikia, nebendrauja su juo, nesirūpina jo materialine ir dvasine gerove, t. y., nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti Z. V. sankciją - tėvo valdžios apribojimą. Atsakovas Z. V. nėra motyvuotas tinkamai rūpintis savo vaiku, jo mokslais, sveikata, maistu ir kitais vaiko poreikiais, neteikia sūnui išlaikymo. Visas savo, kaip tėvo pareigas, Z. V. perkėlė ant ieškovės pečių. Z. V. piktybiškai nevykdo savo valdžios ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad jo elgesys ateityje pasikeis.

2.4. E. M. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Motina šiuo metu gauna 350-400 Eur pašalpas.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu nepilnamečiam E. M. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskirta sesuo V. D.. Vaikas liko be tėvų globos, kadangi tėvas Z. V. visiškai nusišalino nuo jo auginimo, o motina dėl sveikatos būklės, t. y. dėl objektyvių priežasčių negali sūnaus auginti. A. M. išgyveno 3 insultus ir 3 mikroinsultus, jai nuo 2018 m. vasario 17 d. ir šiuo metu iki 2021 m. liepos 21 d. nustatytas vos 20 proc. darbingumas; nuo 2018 m. liepos 24 d. yra nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ji yra gulinti, su sauskelnėmis, ja rūpinasi dukra V. D.. V. D. ruošiasi kreiptis į teismą dėl rūpybos motinai nustatymo. Todėl skyriaus nuomone, būtina atskirti vaiką nuo motinos. E. M. tėvas Z. V. gyvena (duomenys neskelbtini) už kelių namų nuo sūnaus, gyvena su sugyventine D.. Z. V. raštu atsisakė auginti sūnų, sutinka, kad jo, kaip tėvo valdžia, būtų neterminuotai apribota. Z. V. taipogi yra nustatytas nedarbingumas, jis yra darbingas 40 proc., jam padeda sugyventinė. Tačiau tėvas nuo seno neaugina savo sūnaus, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. V. D. kartu su savo sutuoktiniu M. D. ir globotiniu E. M. gyvena (duomenys neskelbtini); M. D. sutinka, kad E. M. gyventų jo šeimoje, o V. D. būtų jo globėja. Viktorijos brolis E. J. taip pat su tuo sutinka, nors gyvena skyrium. E. M. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 klasėje. Apribojus tėvų valdžią ir atskirus vaikus nuo tėvų, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, jų tėvų turtinei padėčiai bei turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

15. Nagrinėjamu atveju, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo sveikatos būklę bei sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus: pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą dėl neįgalumo patvirtinimo, specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, sprendimą dėl Z. V. darbingumo lygio, pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, darbingumo lygio pažymą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, rekomendaciją dėl pagalbos priemonių, mokėjimo dokumento kopiją. Apeliantas nurodė, kad dėl sveikatos būklės bei teisinio neišprusimo nesuprato bylos esmės, nesuvokė, kad privalo pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis, pagrindžiančius jo sveikatos būklę bei turtinę padėtį.

16. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, naujai apelianto pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas bei prašė apklausti liudytoja seserį I. J..

18. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio, apeliaciniame skunde išdėstytoms aplinkybėms dėl savo sveikatos būklės bei sunkios turtinės padėties pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos teismas prijungė prie bylos, todėl apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybės pagrįsti byloje surinkta pakankamai įrodymų ir nėra tikslinga papildomai apklausti apelianto nurodytą liudytoją. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl netenkina apelianto prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl apelianto informavimo apie teismo posėdį ir nedalyvavimo teismo posėdyje.

19. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, nors jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas.

20. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai jam įteikiami asmeniškai. Tai atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos ir CK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu ir buvo įteikiami CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentus priėmė brolienė Ž. V.; b.l. 32, 42, 51, 68, 81), taip pat teismo šaukimas jam buvo įteikiamas viešo paskelbimo būdu (b.l. 33, 34, 46, 47, 56, 57, 79, 80).

22. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas (atsakovas) apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, apeliantas nei iki teismo posėdžio, nei iki teismo sprendimo priėmimo nepateikė nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis pagrindžiančių įrodymų, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs apeliantui (atsakovui).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas iš apelianto 200,00 Eur dydžio išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Nagrinėjamu atveju, apeliantas ginčija tik skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau paties išlaikymo nepilnamečiam vaikui neginčija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Neterminuotai ar laikinai apribojus tėvų valdžią pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis).

25. Tarp šalių kilus ginčui dėl nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitas reikšmingas aplinkybes.

26. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš apelianto priteistino jo nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžio, pažymėjo, kad atsakovo sunki turtinė padėtis neatleidžia nuo pareigos teikti sūnui bent minimalų išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, šios išvados neginčija ir apeliantas. Taip pat nėra ginčo, kad priteistas išlaikymas atitinka tik vaiko minimalius poreikius. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, vadovaujantis minėta teisinį reglamentavimą ir teismų praktika, nepagrįstai nevertino apelianto turtinės padėties, apelianto sveikatos būklės (byloje yra duomenų, kad apeliantas yra darbingas 40 procentų, jam nustatytas antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis; b.l. 35-36, 37) sprendžiant dėl objektyvios atsakovo galimybės mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantui yra nustatytas 40 procentų darbingumas bei antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 109, 110, 111, 118), iš rekomendacijos dėl pagalbos poreikio matyti, kad jam yra nustatytas specialusis poreikis mobilumui bei kasdienei veiklai (b.l. 120), jo įsidarbinimo galimybės, vertinant jo sveikatos būklę bei išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, yra labai ribotos (b.l. 119), jo gaunamas pajamas sudaro apie 247,50 Eur per mėnesį gaunama netekto darbingumo pensija (b.l. 112-116). Nekilnojamojo turto registro apeliantas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu nėra registruota jokių transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis), gyvena seseriai priklausančiame name (b.l. 107).

27. Duomenys apie apelianto pajamas, turtinę padėtį ir sveikatos būklę leidžia daryti išvadą, kad apelianto galimybės įsidarbinti, pagerinti savo turtinę padėtį yra ribotos, o pirmosios instancijos teismo iš apelianto nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista 200 Eur per mėnesį suma sudaro 80 procentų jo gaunamų pajamų ir apeliantui lieka 47,50 Eur suma per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo sumažinimo. Apelianto nurodyta 100 Eur išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, kurie, vaikui augant, nuolat didėja, todėl išlaikymo dydis mažinamas iki 150 Eur.

28. Pažymėtina, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė ir prie apelianto nepilnamečio vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi yra teisiškai nereikšmingi, kadangi, kaip minėta, įstatymas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numato būtent tėvams, išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teiki abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti skundžiamą sprendimo dalį iš apelianto vaiko išlaikymui pirmosios instancijos priteistą periodinių išmokų per mėnesį sumą sumažinat iki 150 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Į bylą yra pateikta 2020 m. spalio 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už apeliantui teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma sudaro 231,28 Eur.

32. Apeliantas Z. V. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo apeliacinės instancijos teisme, sprendimas galioja iki 2021 m. liepos 31 d. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė V. D. yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pirmosios instancijos teisme, sprendimas galioja iki 2021 m. balandžio 30 d. (b.l. 77). Kadangi ieškovė pirmosios instancijos teisme nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista 100 procentų ir šis sprendimas galioja iki 2021 m. balandžio 30 d., be to, ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis šioje byloje, todėl iš ieškovės nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliantui teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d., 96 str.).

33. Atsižvelgiant į tai, tenkinus iš dalies apelianto apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 93 str. 4 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m rugpjūčio 12 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo Z. V. (Z. V.) priteisimo pakeisti:

priteisti iš atsakovo Z. V. (Z. V.), a.k. (duomenys neskelbtini)vaiko E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 25 d.) iki vaiko pilnametystės.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.