- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 2KT-177-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05310-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.6.3Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1951-480/2018 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pakartotinis pareiškėjo V. J. nušalinimo pareiškimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2A-1951-480/2018 nagrinėjimo.
Pareiškėjo įsitikinimu, byla Kauno apygardos teisme negali būti išnagrinėta nešališkai. Nušalinimo pareiškimas iš esmės grindžiamas Kauno apygardos teismo teisėjų inicijuota baudžiamąja byla pareiškėjo atžvilgiu, taip pat teisėjų tarpusavio ryšiais.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-129-943/2018 išspręstas klausimas dėl visiems Kauno apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei iš nušalinimo pareiškimo turinio nustačiusi, jog pareiškėjas nenurodė jokių kitų visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindų, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pakartotinai nevertina jau išnagrinėtų pareiškėjo nurodytų nušalinimo pagrindų (CPK 69 straipsnio 1 dalis).
Tačiau Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pareiškėjui pakartotinai išaiškina, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš įstatyme nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, daroma išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-1951-480/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1951-480/2018 nagrinėjimo netenkinti.