Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bakutienei, Skaistei Budinavičiūtei, Andriui Pūkiui, Jurgitai Jasėnienei, Justinai Norvaišaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams G. V., Ž. V. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

TEISMAS k o nstatuoja:

Atsakovai Ž. V. ir G. V. 2012-02-08 kreipėsi raštu į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos „Dėl galimai nusikalstamos veikos“, kuriame nurodė, kad nori informuoti apie V. J. galimai nusikalstamą veiką , galimai norint užgrobti svetimą turtą bei nemokėti mokesčių nuo gautų pajamų. Nurodė, kad 2009-06-04 V. J. ir Ž. V. sudarė paskolos sutartį, kuria Ž. V. iki 2010-01-04 paskolino 31858Eur (109999,30Lt). Paskolos sutarties 1 punktas numatė, kad jei Ž. V. negrąžins paskolos iki 2010-01-04, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė Ž. V. privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo priteistos sumos. Ž. V. laiku negrąžinus paskolos, V. J. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo... V. J. sutartyje nenurodo jokių mokėtinų palūkanų, tik delspinigius laiku negrąžinus paskolos, kas aiškiai rodo, kad jo lūkesčiai buvo ne gauti naudos paskolinat pinigus, o laiku nesumokėjus 31858Eur, užvaldyti Ž. V. priklausantį turtą, kurio vertė 417000Lt. Savo pareiškime atsakovai nurodė ir sekančius teiginius :

6. „Ieškodamas žmonių, turinčių priklausomybės ligų , kurie negali blaiviai mąstyti ir vertinti sutarties sąlygų pasekmes, V. J. pelnosi šiuo būdu, užvaldydamas svetimą turtą, bei nemokėdamas mokesčių nuo gautų pajamų“.

Šiuos teiginius ieškovas prašo paneigti kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01017-12 buvo pradėtas pagal atsakovų pareiškimą, kurį tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdyba, o 2016-12-06 Kauno apygardos prokuratūra ir jį su kaltinamuoju aktu perdavė Kauno apylinkės teismui, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-141-993/2018.

Dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teisė į garbės ir orumo, asmens neturtinių vertybių, gynimą. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

Dėl įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo, kito asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo taikytina civilinė atsakomybė, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, kuriame jie paskelbti, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovų rašytas pareiškimas finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai yra apie ieškovą V. J.– įvardijami asmens duomenys (jo vardas ir pavardė), gyvenamoji vieta, ko neginčija šalys.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Paskleistų duomenų neatitiktis tikrovei yra fakto, o tokių duomenų pripažinimas žeminančiais asmens garbę ir orumą – fakto vertinimo klausimas.

Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai yra reikšmingi teisiniam duomenų (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio aspektu) kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Tuo tarpu faktą, kad, paskleidus apie jį (su juo susijusios) ir tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieškovas.

Sprendžiant, ar atsakovams, paskleidusiems šią informaciją, kyla CK 2.24 straipsnyje nustatyta atsakomybė, svarbu nustatyti šių paskleistų žinių atitiktį tikrovei. Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais. Minėta, kad faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys. Dėl to paskelbtas faktas pagal savo pobūdį (būtent kaip tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys) gali žeminti asmens garbę ir orumą bei neatitikti tikrovės tik tuo atveju, kai toks faktas yra tarsi „išimtas“ iš konteksto. Pateikiamiems teiginiams, juolab apie privatų asmenį, negali trūkti aiškaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, juose esantys duomenys privalo būti neiškraipyti, galbūt ne visiškai tikslūs, tačiau paskelbti prieš tai ėmęsis visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti. Duomenis paskleidusiam asmeniui padarius viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, neesminiai teiginių netikslumai neturėtų būti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti.

Kreipimąsi į teisėsaugos institucijas faktas pats savaime negali būti laikomas viešu duomenų paskleidimu, kadangi pareiškimas adresuotas konkrečiai institucijai. Sąžiningas asmens kreipimąsis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ir daromus pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28str. numatyta, kad „Įgyvendindamas savo teises ir vadovaudamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Valstybė jos institucijos, pareigūnai garantuoja ir gina asmens teises. Baudžiamasis procesas, įstatymai dėl administracinės teisės pažeidimų, turi tikslą užkirsti kelią nusikaltimams, teisės pažeidimams, saugoti asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų rašytiniai pareiškimai baudžiamosios ar administracinės teisės taikymo subjektams nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, vykdant šių institucijų tiesiogines funkcijas, dėl jų priimami sprendimai, apie kuriuos pranešama suinteresuotiems asmenims. Jei pranešimas buvo nepagrįstas, sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį. Nesutikdamas su pareiškimu atsakovas gali skųsti jį įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad atsakovai turėjo pagrindą kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinys atmestinas, nesant žinių paskleidimo fakto.

Net jeigu pareiškime ikiteisminio tyrimo institucijai nurodomos kažkokios aplinkybės, jos negali būti vertinamos kaip duomenys žeminantys asmens garbę ir orumą, nes yra tik prielaida tas aplinkybes patikrinti ir įvertinti ar nėra nusikaltimo požymių.

Taigi, FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM 2017-04-21 raštas Nr. 25/8/-56343 patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01017-12 pradėtas pagal Ž. V. ir G. V. pareiškimą, Liteko sistemoje matyti, kad minėto atsakovų pareiškimo pagrindu Kauno apylinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-141-993/2018. Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš Ž. V.. Taigi atsakovų pareiškime „Dėl galimai nusikalstamos veikos“ išsakyti teiginiai apie ieškovo galimai nusikalstamą veiką turėjo tam objektyvų pagrindą ir ši informacija iš esmės atitinka tikrovę.

Paminėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009; kt.) šiuo atveju nereikalaujama absoliutaus tikslumo, svarbu, kad elgiamasi sąžiningai, t. y. informacija nebuvo sąmoningai iškreipiama, siekiant įžeisti ar pažeminti ieškovą. Teismo vertinimu, atsakovai, kreipdamiesi į FNTT siekė tik informuoti dėl galimai V. J. nusikalstamos veikos , todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau byla perduota į teismą, kuriame nagrinėjama iki šiol. Todėl atsakovų pateikta informacija iš esmės atitinka tikrovę. Minėtas aplinkybes apie ieškovą ir vykdytą ikiteisminį tyrimą patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas operatyvinę veiklą prieš ieškovą vykdęs T. C. bei ieškovo sutuoktinė A. J.. Taigi, atsakovai, kreipdamiesi į FNTT iš esmės informacijos neiškraipė ir nesiekė įžeisti ar pažeminti ieškovo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovų pareiškime į FNTT buvo išsakyta ne nuomonė, o paskleista žinia, duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, kurie iš esmės atitiko tikrovę, dėl ko jie negali būti pripažinti kaip žeminantys ieškovo garbę ir orumą bei paneigti. Pažymėtina, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tik tokių faktų visumą: žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, o nenustačius bent vieno kriterijaus, atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį neatsiranda. Teismui nenustačius, kad paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovas jo patirtą neturtinę žalą dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo vertina 1000Eur. Nurodo, kad ieškovas pasijautė pažemintas, negali atsigauti, buvo pažeminta jo reputacija, jautęs ilgalaikius nepatogumus ir baimę būti apkaltintu, sulaikytu, suimtu, pergyveno dėl sutuoktinės A. J. sekimo, viešo sutuoktinės ir jį žeminančių reputacijai kenkiančių atsakovų paskleistų duomenų, jautė nepatogumus, nes buvo priverstas gaišti laiką savo reputacijos gynybai ir išsaugojimui, sumažėjo bendravimo galimybės su draugais, suprastėjo darbo rezultatai, tapęs lėtesnis, uždaresnis, jam buvo trukdoma prižiūrėti ir slaugyti savo mamą J. G., trukdoma rūpintis šeima ir dirbti, suprastėjo jo sveikatos stovis, ko pasekmė - pirkdavęs ir naudodavęs eilę vaistų, jam padidėjo kraujospūdis.

Teismas daro išvadą, kad ieškovui neįrodžius jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, nėra pirmosios iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, neturtinei žalai įrodyti reikia keturių elementų visumos – neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis). Teismui nusprendus, kad nėra ieškovo teisių pažeidimo dėl atsakovų pareiškime pateiktos informacijos apie ieškovą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą nėra pagrįstas teisės aktais bei neįrodytas, o šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1 000,00 Eur neturtinę žalą atmestinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių mokėjimo dokumentų matyti, kad atsakovė Ž. V. sumokėjo 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (b.l.75, III tomas) . Liudytojas T. C., vykdamas į teismo posėdį iš Vilkaviškio į į Kauną ir atgal patyrė 15,45Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovo liudytojui T. C. a.k. (duomenys neskelbtini), kurios pervestinos į sąskaitą Swedbank AB, banko kodas Nr. 73000 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 88str.1d.1p.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos; o iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 28,71 Eur, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. V. a,k, (duomenys neskelbtini) - 500 Eur ( penkis šimtus eurų ) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 15,45Eur liudytojui T. C. a.k(duomenys neskelbtini) kuriuos pervesti į sąskaitą Swedbank AB, banko kodas Nr. 73000 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybei 28,71 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.