Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1951-480/2018 ir ieškovo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apygardos teismo civilinė byla, kurioje reiškiamas nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas, Kauno apygardos teismo kancleris ir Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjas yra atsakovai administracinėse bylose su ieškovu kaip pareiškėju, todėl Kauno apygardos teismo teisėjams šie asmenys gali daryti poveikį šioje byloje nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą. Be to, Kauno apygardos teismo teisėjai inicijavo ieškovo atžvilgiu baudžiamąją bylą Nr. 1-14-749/2016.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus teigdamas, jog kyla pagrįstų abejonių dėl šio teismų teisėjų šališkumo, nes Kauno apygardos teismo pirmininkas, Kauno apygardos teismo kancleris ir Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjas yra atsakovai administracinėse bylose su ieškovu kaip pareiškėju, be to, Kauno apygardos teismo teisėjai inicijavo ieškovo atžvilgiu baudžiamąją bylą Nr. 1-14-749/2016. Ieškovo nurodytas nušalinimo pagrindas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-14-749/2016 nagrinėjimo jau buvo nekartą įvertintas. Pažymėtina, kad kiti ieškovo nurodyti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai yra paremti tik ieškovo V. J. nuogąstavimu, o objektyvių duomenų dėl teisėjų šališkumo byloje nėra.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-1951-480/2018 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

ieškovo V. J. nušalinimo pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1951-480/2018 nagrinėjimo netenkinti.