- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-83-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05310-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- G. V., Ž. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1063-429/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams G. V., Ž. V. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) iš atsakovų solidariai priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; 2) teismo sprendimu pripažinti atsakovų 2012 m. vasario 8 d. pareiškime Finansinių nusikaltimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) apie ieškovą nurodytus duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „Ž. V. senai vartoja narkotikus, kas V. J. buvo tikrai žinoma prieš pasirašant paskolos sutartį. V. J. žinojo, kad Ž. V. yra narkomanė, negali blaiviai mąstyti, jai skubiai reikėjo narkotikų ir sutarties sąlygų ji tikrai negalėjo blaiviai vertinti“; „V. J. buvo žinoma, kad Ž. V., mirus jos mamai ir paveldėjus jos turtą jį išpardavė, tam, kad galėtų gauti narkotikų“; „Ieškodamas žmonių, turinčių priklausomybės ligų, kurie negali blaiviai mąstyti ir vertinti sutarties sąlygų pasekmes, V. J. pelnosi šiuo būdu, užvaldydamas svetimą turtą bei nemokėdamas mokesčių nuo gautų pajamų“.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai 2012 m. vasario 8 d. pateikė pasirašytą pareiškimą FNTT apie jo ir Ž. V. civilinius santykius, kuriame sąmoningai paskleidė tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, ją paskleidė FNTT Kauno apygardos valdyboje, o FNTT šią informaciją paskleidė ir visuomenei, Lietuvos banke ir Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Dėl atsakovų tyčia paskleistos informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą, jis buvo sulaikytas viešoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieigose, o informacija apie sulaikymą išplatinta (duomenys neskelbtini) darbuotojų tarpe. Ieškovas patyrė dvasinius sukrėtimus, ilgalaikius išgyvenimus nuo kurių negali atsigauti, buvo pažeminta jo reputacija, jis jautė ilgalaikius nepatogumus ir baimę būti apkaltintu, sulaikytu, suimtu, pergyveno dėl sutuoktinės A. J. sekimo, viešai sutuoktinę ir jį žeminančių, reputacijai kenkiančių atsakovų paskleistų duomenų, jautė nepatogumus, nes buvo priverstas gaišti laiką savo reputacijos gynybai ir išsaugojimui. Sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės su draugais, suprastėjo darbo rezultatai, jis tapo lėtesnis, uždaresnis, jam buvo trukdoma prižiūrėti ir slaugyti savo mamą J. G., trukdoma rūpintis šeima ir dirbti, suprastėjo jo sveikatos būklė, darbingumas, dėl ko ieškovas buvo priverstas pirkti ir vartoti medikamentus.
3. Atsakovai G. V. ir Ž. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas pats savaime negali būti laikomas viešu duomenų paskleidimu, kadangi pareiškimas adresuojamas konkrečiai institucijai. Jei pareiškime nurodomos kažkokios aplinkybės, jos negali būti vertinamos kaip duomenys, žeminantys asmens garbę ir orumą, nes tai yra tik prielaida, tas aplinkybes reikia patikrinti ir įvertinti ar nėra nusikaltimo požymių. Pagal atsakovų pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikštas kaltinimas ieškovui, o šiuo metu byla nagrinėjama teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. J. 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovei Ž. V., 15,45 Eur liudytojui T. C. ir 28,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nustatė, kad jog atsakovų rašytas pareiškimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai yra apie ieškovą V. J. - įvardijami asmens duomenys (jo vardas ir pavardė), gyvenamoji vieta, ko neginčija šalys.
6. Teismas nurodė, kad kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas pats savaime negali būti laikomas viešu duomenų paskleidimu, kadangi pareiškimas adresuotas konkrečiai institucijai. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ir daromus pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Pareiškėjų rašytiniai pareiškimai baudžiamosios ar administracinės teisės taikymo subjektams nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, vykdant šių institucijų tiesiogines funkcijas, dėl jų priimami sprendimai, apie kuriuos pranešama suinteresuotiems asmenims.
7. Teismas pažymėjo, kad net jeigu pareiškime ikiteisminio tyrimo institucijai nurodomos kažkokios aplinkybės, jos negali būti vertinamos kaip duomenys žeminantys asmens garbę ir orumą, nes yra tik prielaida tas aplinkybes patikrinti ir įvertinti ar nėra nusikaltimo požymių.
8. Teismo vertinimu, atsakovai, kreipdamiesi į FNTT siekė tik informuoti dėl galimai V. J. nusikalstamos veikos, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau byla perduota į teismą, kuriame nagrinėjama iki šiol. Todėl atsakovų pateikta informacija iš esmės atitinka tikrovę. Minėtas aplinkybes apie ieškovą ir vykdytą ikiteisminį tyrimą patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas operatyvinę veiklą prieš ieškovą vykdęs T. C. bei ieškovo sutuoktinė A. J. Taigi, atsakovai, kreipdamiesi į FNTT iš esmės informacijos neiškraipė ir nesiekė įžeisti ar pažeminti ieškovo.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovų pareiškime į FNTT buvo išsakyta ne nuomonė, o paskleista žinia, duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, kurie iš esmės atitiko tikrovę, dėl ko jie negali būti pripažinti kaip žeminantys ieškovo garbę ir orumą bei paneigti. Teismui nenustačius, kad paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą.
10. Teismui nusprendus, kad nėra ieškovo teisių pažeidimo dėl atsakovų pareiškime pateiktos informacijos apie ieškovą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas sprendė, kad ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą nėra pagrįstas teisės aktais bei neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1063-429/2018 ir priimti naują sprendimą; 2) prie bylos prijungti nagrinėti pridedamus įrodymus; 3) ieškovui V. J. iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 5) nuo bylos nagrinėjimo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus; 6) iš Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. išreikalauti 2016 m. spalio 20 d. darytus Kauno apygardos teismo vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matomos atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmės - neteisėtas ieškovo sulaikymas, psichinė ir fizinė prievarta jo atžvilgiu dėl atsakovų apie ieškovą paskleistų žinių; 7) apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudininkais apklausti: A. Č., L. M., D. B., V. S., D. K., J. K., V. M., pas A. J. 2016 m. spalio 21 d. į darbovietę su V. M. atvykusį FNTT pareigūną, A. P., A. K., D. P., prokurorę R. P., (duomenys neskelbtini) pirmininką N. M., M. J., M. R., L. M., L. B., (duomenys neskelbtini) teisėją I. A.; 8) į bylą išreikalauti civilinės bylos Nr. 2-1063-587/2018 ir civilinės bylos Nr. 2-26793-800/2018 medžiagą.
11.1. Kauno apylinkės teismas nurodė ir nagrinėjo ne tą ginčo dalyką: 2017 m. rugpjūčio 19 d. patikslintu ieškiniu po trūkumų šalinimo ieškovas V. J. pareiškė 1500 Eur, o ne 1000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismas 2017 m. rugpjūčio 19 d. patikslintą ieškinį po trūkumų šalinimo priėmė, bet jo nenagrinėjo iš esmės, paliko nenagrinėtus su 2017 m. rugpjūčio 19 d. patikslintu ieškiniu po trūkumų šalinimo 20-28 prieduose pateiktus įrodymus, su jais susijusius ieškinio argumentus, todėl pažeidė ieškovo teisės į gynybą užtikrinimo principą, ypač teisę būti išklausytu bei ieškovo teisę į teisingą procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
11.2. Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, o taip pat be jokių atsakovų įrodymų nustatė, jog atsakovų 2012 m. vasario 8 d. pareiškime apie ieškovą paskleista informacija iš esmės atitinka tikrovę. Pažymėjo, kad atsakovai neteikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo žinojimo faktą apie ilgalaikį Ž. V. narkotikų vartojimo prieš pasirašant paskolos sutartį.
11.3. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė vertinti liudininkės A. J. parodymus 2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovo pateiktus įrodymus apie jo gerą vardą bei reputaciją, o taip pat apie jų sugadinimą atsakovams apie ieškovą nesąžiningai paskleidus patikslintame 2017 m. rugpjūčio 19 d. ieškinyje po trūkumų šalinimo nurodytus duomenis.
11.4. Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nėra naudojamas išsireiškimas „iš esmės“. Taip pat netinkamai vertino, kad ieškovas duomenų paskleidimą gali skųsti įstatymo nustatyta tvarka, kad atsakovai elgėsi sąžiningai, nepagrįstai ir neteisėtai nevertino, kad atsakovas G. V. ir teismo posėdžio metu elgėsi nesąžiningai, garsiai ir atvirai niekino bei žemino ieškovą 2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio dalyvių akivaizdoje.
11.5. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė apklausti ieškovo prašytus šaukti liudininkus: A. K., D. P., advokatus J. K., D. K., (duomenys neskelbtini) posėdžių sekretorę V. S., FNTT pareigūnus V. M., D. B., L. M., (duomenys neskelbtini) prokurorą V. R., kurie galėjo paliudyti atsakovų sistemingai vykdomo tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų skleidimo aplinkybes.
11.6. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti ieškovo teiktus su byla susijusius įrodymus ar juos išreikalauti, ypač FNTT ieškovo sulaikymo gatvėje prie (duomenys neskelbtini) pastate 2016 m. spalio 21 d. vaizdo kamerų įrašus, apklausti ieškovo prašytus šaukti liudininkus: A. P., V. M., A. C., (duomenys neskelbtini) darbuotojus M. R., M. J., N. M., valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas L. B., L. M..
11.7. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš baudžiamosios bylos Nr. 1-141-993/2018 neišreikalavo įrodymų, kurių ieškovas negalėjo gauti - atsakovų parodymų teismui, kurie yra prieštaringi. Mano, kad teismas bylos nenagrinėjo, o nagrinėjimą tik imitavo. Taip pat visai netyrė neturtinės žalos įrodymų, buvo šališkas, veikė, kaip atsakovų advokatas.
11.8. Kauno apylinkės teismas pažeidė ieškovo ir jo sutuoktinės A. J. nekaltumo prezumpciją dar neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-993/2018, nes laikė, kad atsakovų paskleistos žinios atitinka tikrovę, nors tame pačiame 2018 m. liepos 5 d. sprendime priešingai teigia, jog „jei pranešimas buvo nepagrįstas, sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį“.
11.9. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė trečiuoju asmeniu įtraukti Kauno apygardos prokuratūrą, nes sprendimas galėjo turėti ir turi įtakos atsakovų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235, 236 straipsnius, paneigti atsakovų apie ieškovą paskleistus duomenis.
Šalies argumentai
11.10. Ieškovas prašė minėtus duomenis pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo V. J. asmens garbę bei orumą, o ne juos paneigti, todėl Kauno apylinkės teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą - netiksliai nustatė ginčo dalyką.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į ieškovo V. J. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliantas V. J. (toliau – ieškovas arba apeliantas), teikdamas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu ir 2018 m. rugpjūčio 26 d. prašymu prie apeliacinio skundo naujus įrodymus, tinkamai nepagrindė, kad šie įrodymai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos, susipažinusios su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, 2 kompaktiniuose diskuose įrašytais teismo posėdžių garso įrašais civilinėje byloje Nr. 2-1989-587/2018, nuomone, naujų įrodymų pateikimo būtinybė nenustatyta, o naujai teikiami įrodymai negali būti vertinami kaip turintys įtakos sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, todėl juos, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui, atsisakytina priimti.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą dėl žodinio proceso grindžia tuo, kad neatskleista bylos esmė, neištirti įrodymai, byla neišnagrinėta, neapklausti liudytojai, sprendimas iš esmės be motyvų, o yra pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
17. Ieškovas tiek 2017 m. kovo 10 d. pradiniu ieškiniu, tiek ir 2017 m. rugpjūčio 19 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo sprendimu pripažinti atsakovų Ž. V. ir G. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos apie ieškovą V. J. paskleistus duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo V. J. asmens garbę ir orumą: „Ž. V. senai vartoja narkotikus, kas V. J. buvo tikrai žinoma prieš pasirašant paskolos sutartį. V. J. žinojo, kad Ž. V. yra narkomanė, negali blaiviai mąstyti, jai skubiai reikėjo narkotikų ir sutarties sąlygų ji tikrai negalėjo blaiviai vertinti“; „V. J. buvo žinoma, kad Ž. V., mirus jos mamai ir paveldėjus jos turtą jį išpardavė, tam, kad galėtų gauti narkotikų“; „Ieškodamas žmonių, turinčių priklausomybės ligų, kurie negali blaiviai mąstyti ir vertinti sutarties sąlygų pasekmes, V. J. pelnosi šiuo būdu, užvaldydamas svetimą turtą, bei nemokėdamas mokesčių nuo gautų pajamų“; patikslinti ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 500 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad nėra žinių paskleidimo fakto ir ieškovas neįrodė jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo.
18. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad atsakovai Ž. V. ir G. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) dėl galimai nusikalstamos veikos. Pagal šį atsakovų pareiškimą FNTT Kauno apygardos valdyba atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01017-12 dėl V. J. galimos nusikalstamos veikos, o 2016 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos prokuratūra, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 straipsnio 1 dalimi, visą bylos medžiagą su kaltinamuoju aktu perdavė Kauno miesto apylinkės teismui. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-30-993/2019, kurioje kaltinamajam V. J. pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.
19. Byloje sprendžiamas ieškovo V. J. garbės ir orumo pažeidimo klausimas. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; kt.).
20. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika Nr. 9, puslapis 68).
21. Pirmosios instancijos sprendime pažymėjo, net jeigu pareiškime ikiteisminio tyrimo institucijai nurodomos kažkokios aplinkybės, jos negali būti vertinamos kaip duomenys, žeminantys asmens garbę ir orumą, nes yra tik prielaida tas aplinkybes patikrinti ir įvertinti ar nėra nusikaltimo požymių.
22. Akcentuotina, kad atsakovai sąžiningai kreipėsi į teisėsaugos instituciją - FNTT. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ginčai tarp ieškovo ir atsakovų vyksta nuolat. Teismų praktikoje sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pranešimas buvo melagingas. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovų kreipimasis į teisėsaugos instituciją - FNTT buvo nesąžiningas (melagingas) ir/ar asmenys (šiuo atveju – atsakovai), įgyvendindami savo teises bei laisves, peržengė šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidė ieškovo (kitų asmenų) teises bei laisves. Byloje nustatyta, kad atsakovai sąžiningai kreipėsi į teisėsaugos instituciją, siekdami užkirsti kelią galimiems neteisėtiems ieškovo veiksmams, turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ir/ar jo veiklos trūkumus, tačiau jie neturėjo siekio įžeisti, pažeminti ieškovą. Pareiškimo turinys patvirtina, kad jis buvo skirtas būtent FNTT, bet ne visuomenei. Pagal atsakovų pareiškimą dėl ieškovo elgesio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau byla perduota į teismą, kuriame nagrinėjama iki šiol. Todėl atsakovų sąžiningas kreipimasis į teisėsaugos instituciją (FNTT) dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo šiuo atveju nėra ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.
24. Byloje nenustatytas žinių paskleidimo faktas, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju nėra faktų visumos, leidžiančios taikyti CK 2.24 straipsnyje numatytus garbės ir orumo gynimo būdus, t. y. tiek pripažinti apie ieškovą nurodytus duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą; tiek priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Tokiu atveju nei kiti garbės ir orumo gynimo faktai (aptarti nutarties 19 pastraipoje), nei sąlygų neturtinei žalai atlyginti nustatymas, pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturi teisinės reikšmės kitokiam civilinės bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija nurodytais aspektais kitų apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
25. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl G. V. pasisakymų 2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje kaip žeminančių ieškovo garbę ir orumą, bet pažymi, kad įstatymų leidėjas CK 2.24 straipsnio 9 dalyje pakankamai aiškiai apibrėžia, jog šio straipsnio normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo netaikytinos proceso dalyviams už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos ir tuo ieškovo teisių nepažeidė, nes jų įrodomoji reikšmė šiai bylai nenustatyta, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčo objektas yra atsakovų pareiškimas FNTT. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, bet tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis).
27. Prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Kauno apygardos prokuratūrą negalėjo būti tenkinamas, nes teismo sprendimas neturės įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis).
28. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, tik tuo atveju, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra pakankami, atsakyta į pagrindinius (esminius) reikalavimų faktinius bei teisinius aspektus ir byla išnagrinėta teisingai. Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu.
30. Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
31. Anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialines ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Iš apelianto valstybei priteistina 7,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,23 Eur (septynis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.