Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjasDarius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, vertėjaujant Editai Pakutinskienei,dalyvaujant kaltinamajam D. L. (D. L.), prokuroruiTomui Šiuliui, nukentėjusiajam A. L.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-06-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. 1 d., 5 d. 4 p., 6 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2001-07-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. subendrinta su 2001-06-26 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 2 laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 47¹ str. 1 d., 3 d., 5 d. ir 6 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

3) 2009-03-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 3 d., paskirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. 2010-05-07 nutartimi 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų areštą;

4) 2011-05-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2011-08-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2011-05-31 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 7 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2013-10-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 4 mėn. laisvės atėmimo. 2014-02-20 paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės;

teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. (D. L.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. liepos 25 d. apie 18.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo tėvą A. L. nuo buto durų bei kumščiais smogė jam 6 kartus į veidą ir buteliu sudavė 3 kartus per galvą, tuo nukentėjusiajam padarydamas nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą viršugalvio priekinėje dalyje kairėje, kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis D. L. posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-07-25, tikslaus laiko nepamena, norėjo įeiti į savo butą, tačiau tėvas A. L. jo neįleido, todėl jie susistumdė ir jis, nustūmęs tėvą, įėjo į vidų. Tuomet tėvas sugriebė jį už rūbų ir tempė atgal. Taip pat atbėgo mama bei sesuo ir visi trys pradėjo jį mušti. Gindamasis D. L. keletą kartų sudavė, tačiau kur ir kiek kartų -nepamena. Išsitraukęs alaus butelį, gindamasis buteliu galėjo suduoti tėvui. Dėl savo veiksmų teigėbegailintis, tačiau taip būtų pasielgęs ir būdamas blaivus.Tėvo neatsiprašė, nes jį sumušė gindamasis.

Nukentėjusysis A. L., apklaustas teisiamajame posėdyje,parodė, kad 2014-07-25 apie 18.45 val. jo sūnus D. L. spardė buto duris ir prašė įleisti. Atidaręs duris, sūnus nukentėjusįjį pastūmė ir įėjo į butą. Po to, D. L. jam kumščiu sudavė 6 kartus į veidą bei 3 kartus į galvą su iš kišenės ištrauktu buteliu. Pajuto, kad po suduotų smūgių jam iš galvos bėga kraujas. Gindamasis sūnui sudavė kelis smūgius. Konfliktą matė bei jį gynė žmona su dukra. D. L. ne pirmą kartą elgiasi agresyviai, ne pirmą kartą smurtauja jo ir žmonos atžvilgiu. Įvykio metu jo sūnus buvo apsvaigęs. Pirmasis smūgius tėvui sudavė sūnus D. L.. Šiam nebuvo jokio reikalo gintis.

Liudytoja N. L., sutikusi duoti parodymus ir apklausta teisiamajame posėdyje,parodė, kad 2014-07-25 apie 18.45 val. jos sūnus D. L. spardė buto duris ir prašė įleisti. Vyrui atidarius duris, sūnus jas užrėmė koja, pastūmė jos vyrą ir įėjo į butą. Po to, D. L. vyrui A. L. kumščiu sudavė 6 smūgius į veidą ir 3 kartus į galvą su iš kišenės ištrauktu buteliu. Matė, kad jos vyrui iš galvos bėga kraujas. Bijo tokio sūnaus elgesio. Pirmasis smūgius tėvui sudavė sūnus D. L.. Šiam nebuvo jokio reikalo gintis.

Iš 2014-07-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 4-6)

2014-07-28 specialisto išvadoje Nr. G1827/14(02) A. L. konstatuoti šie sužalojimai: nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, nubrozdinimas viršugalvio priekinėje dalyje kairėje, kraujosruva kaktos kairėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 12).

Teisme ištirtų įrodymų visuma pagrindžia inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., buvimą kaltinamojo veikoje, nes D. L. tėvą ir kumščiu 6 kartus sudavė jam į veidą bei buteliu 3 kartus per galvą, dėl ko jam nežymiai sutrikdė sveikatą. Tai, kad nežymius sveikatos sutrikdymas buvo padarytas šeimos nariui–tėvui A. L., D. L. kvalifikuoja (sunkina), todėl jo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėtis. Todėl D. L. kaltas ir baustinas. Teismas netiki kaltinamojo versija dėl būtinosios ginties situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009, 2K-59/2010 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjųį minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. L. būtinosios ginties situacijoje, nes jam nebuvo jokio reikalo gintis. Teismas netiki kaltinamojo parodymais apie tai, kad nukentėjęs jo tėvas A. L. jįpastūmė, sugriebė kaltinamąjį už rūbų, tempė atgal. Šių aplinkybių teisme nepatvirtino nei nukentėjęs, nei įvykį mačiusi liudytoja N. L., priešingai jie teigė, kad pirmasis smurtauti prieš tėvą pradėjo pats kaltinamasis D. L.. Nukentėjęs jo gražiuoju prašė išeiti, tačiau kaltinamasis to nepaisė, pirmasispanaudojo jėgą ir fizinį smurtą tikslu patekti į tėvų butą, o patekęs iš keršto tėvui sudavė per galvą alaus buteliu.Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad byloje įrodyta BK 140 str. 2 d. aprašyto nusikaltimo sudėtis D. L..

Skirdamas bausmę D. L., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Teismas konstatuoja, kad D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nors kaltinamasis ir pripažino tėvui sudavęs smūgius, tačiau savo elgesį pateisina, dėl veikos iš esmės nesigailėjo. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,77 prom. – sunkus girtumo laipsnis) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.D. L. vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs (b.l. 79-83),Liteko duomenimis baudž. byloje Nr. 1-282-736/2014 yra teistas ir 2014-09-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str. – 1 metų laisvės atėmimo realia bausme (nuosprendis šiuo metu neįsiteisėjęs),virš 80 kartų baustas administracine tvarka, baustumasneišnykęs (b.l. 36-78), nedirba,yra VšĮKėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto informacinėje grupėje, diagnozė: konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra (b.l. 94). Bylos duomenys rodo, kad D. L. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama tik laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Tai rodo D. L. polinkį nusikalsti, akivaizdžių teisės ir moralės normų nepaisymą. Spręstina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepadarė tikėto auklėjamojo ir prevencinio poveikio, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs D. L., jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą D. L. inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis,artima inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 61 str. 2d.). Iš D. L. neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. L. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Į skirtiną bausmę įskaitytas D. L. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-07-25 iki 2014-07-27 (BK 66 str.).

Šiuo metu D. L. yra paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jos dėl objektyvių priežasčių nėra vykdomos, nes D. L. 30 parų administracinį areštą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Todėl kardomosios priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L. (D. L.)pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti D. L. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-07-25 iki 2014-07-27.

Panaikinti D. L. kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.