Kauno apylinkės teismo sprendimas

1.9. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovei nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei, kurie buvo nustatyti tik atlikus patikrą servise, ir šių aplinkybių ieškovė negalėjo numatyti, konstatuotina, kad Atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

1.10. Nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu. Įsigyjant šį automobilį ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, be trukdžių, papildomų didelių išlaidų saugiai juo naudotis, tačiau atsakovei perleidus automobilį su esminiais daikto trūkumais, šis lūkestis liko neįgyvendintas ir juo ieškovė negali naudotis iki šiol. Vadovaujantis tuo, ieškovės prašymas nutraukti Sutartį laikytinas pagrįsta ir proporcinga savo pažeistų teisių gynimo priemone.

1.11. Reikšdama atsakovei ieškinį, ieškovė naudojosi UAB „Autopretenzija“ konsultacijos paslaugomis (konsultacijomis iki ieškinio pateikimo teismui, kaip surinkti įrodymus, kokios ieškovės teisės, pareigos, ką turi įrodyti ir kt.), už kurias sumokėjo 1 119, 25 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovei siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau nepavykus išspręsti ginčo ikiteisminėje stadijoje ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovė taip pat patyrė 302,50 Eur išlaidų pagal 2024 m. gruodžio 2 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras” PVM sąskaitą faktūrą serija AKDC Nr. 2071 už automobilio diagnostiką. Ieškovė patyrė 15 Eur išlaidų, pagal 2025 m. sausio 24 d. UAB „Diginet LTU” išankstinę sąskaitą Nr. 0017492 už skelbimo kopiją ir 136,96 Eur išlaidų VĮ „Regitra” registruodama automobilį. Teismui nustačius ieškovės teisių pažeidimus, ieškovė turi būti grąžinta į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradimo. Aukščiau nurodytos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais dėl kurių susidarymo atsakinga atsakovė.

1.12. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl automobilio apžiūros tarėsi jos sutuoktinis su atsakovės sūnumi. Atvykus apžiūrėti automobilį, automobilis buvo užkurtas, šalia stovėjo atsakovės sūnus. Ieškovė automobilį apžiūrėjo vizualiai. Bandomąjį važiavimą atliko sutuoktinis su atsakovės sūnumi. Bandomojo važiavimo metu automobilis neužgeso. Automobilis tiko, pasiūlė 4 300 Eur. Atsakovės sūnus nuėjo pas mamą pasitarti. Sutiko automobilį parduoti už 4 300 Eur, tačiau nepridėjo padangų su ratlankiais komplekto. Automobilio rida buvo apie 214 000 km (214 383 km). Kiekviena pusė pildė savo sutarties egzempliorių. Į bylą pateiktas ieškovės sutarties egzempliorius. Automobilis užgeso važiuojant namo, atsirado kažkoks garsas. Tą pačią dieną bandė susisiekti su atsakovės sūnumi, kuris kaip ir sutiko pasiimti automobilį ir grąžinti pinigus bet turėjo pasitarti su mama. Atsakovės sūnus sakė, kad nėra mechanikas ir negalėjo žinoti kas tam automobiliui yra. Tuomet kreipėsi į „Autopretenziją“. Atlikus automobilio diagnostiką, sužinojo, kad automobilis turi daug trūkumų. Surašė pretenziją, kad nori grąžinti automobilį. Automobilis nenaudojamas nuo 2024 m. gruodžio 3 d.

2. Ieškovės atstovas palaikė atstovaujamosios poziciją, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad pati atsakovė transporto priemonę įsigijo tik prieš trys mėnesius prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Automobilis buvo remontuojamas, tačiau problemos išspręsti nepavyko. Po automobilio remonto, sekančią dieną buvo patalpintas automobilio pardavimo skelbimas, kuriame abstrakčiai nurodoma, kad automobilis kartais užgęsta. Automobilis gali gęsti dėl įvairių priežasčių, tai gali būti ir menkavertis gedimas (pvz. kuro filtras, kurio keitimas kainuotų apie 100 Eur). Šiuo atveju automobilio diagnostika patvirtino automobilio defektą, kurio šalinimas kainuotų 4 200 Eur. Atsakovės nesąžiningi veiksmai parduoti automobilį rinkos kainą, sąlygojo ieškovės suklaidinimą. Neproporcinga remonto kaina sudaro pagrindą taikyti kraštutinę priemonę („ultima ratio“) – nutraukti sutartį.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.2. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl naudoto automobilio. Ieškovė nupirko ne vienerius metus (pirmoji automobilio registracijos data - 2010 m. rugpjūčio mėn., rida – 214 383 km), t. y., 14 metų eksploatuotą automobilį, todėl ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar automobilio nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi.

3.3. Ieškovė žinojo ir suprato, kad automobilis turi defektą - automobilio variklis sustojus užgesdavo. Todėl ieškovė nupirko automobilį ne už atsakovės nurodytą kainą 4 700 Eur, o už mažesnę kainą dėl automobilio defekto, t. y., už ieškovės pasiūlytą kainą – 4 300 Eur. Be to, ieškovė išbandė automobilį, juo važiavo, neturėjo jokių pretenzijų atsakovei.

3.4. Ieškovė 14-os metų naudotą automobilį pirko pati neturėdama specialiųjų žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo naudoto automobilio techninę būklę. Todėl ieškovė kaip protinga, apdairi ir rūpestinga pirkėja privalėjo pasinaudoti teise patikrinti naudoto automobilio techninę būklę (kokybę). Ieškovė turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalios pardavėjos. Ieškovė turėjo galimybę prieš sumokėdama už automobilį jį patikrinti automobiliais prekiaujančioje įmonėje, tačiau ieškovė šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip ieškovė prisiėmė riziką sau.

3.5. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį atsakovė (pardavėja) neatsako pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Atsakovei iki naudoto automobilio perdavimo nebuvo žinomi konkretūs naudoto automobilio trūkumai, t. y. greičių dėžės defektai, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė dėl automobilio greičių dėžės defektų.

3.6. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė buvo informuota apie automobilio trūkumus – jo užgesimą. Ieškovės sutuoktinis atliko bandomąjį važiavimą. Pati atsakovė automobilį nusipirko 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje, mokėjo 4 000 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė kaina pardavėjo prašymu. Važiuojant namo automobilis ir jai užgeso. Pradėjo aiškintis dėl to automobilio gesimo. Iš pradžių „Arno autoservise“ atliko diagnostiką. Po to, kreipėsi į specializuotą greičių dėžių servisą „Deiventa“, kuriame problemų nerado. Tuomet važiavo pas elektriką, patarė pakeisti žvakes ir akumuliatorių. „Autoomas“ pasakė, kad problemos išspręsti nepavyko, kažką patvarkė. Neradus gedimo priežasties, nusprendė automobilį parduoti ir įdėjo skelbimą. Skelbime nurodytas sūnaus numeris. Automobilis užgesdavo ne visada, tačiau norėjo, kad tos problemos nebūtų. Pirkėjams pasakė, kad daug servisų apvažiavo ir problemos nepavyko išspręsti, kai tai sakė, buvo tik dviese. Kodėl skiriasi rida negalėjo nieko paaiškinti. Ankstesniam automobilio pardavėjui pretenzijų nereiškė, manė, kad tai jos pačios problema.

4. Atsakovės atstovas palaikė atstovaujamosios poziciją, prašė ieškinį atmesti. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad atsakovės ir pardavėjo R. P. 2024 m. rugpjūčio 16 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida – 213 000 km. Taigi ieškovė turėjo ginčo automobilį 3 mėnesius ir nuvažiavo su juo 1 010 km. Atsakovė nesiverčia automobilių pardavimo veikla. Atsakovė nėra profesionali automobilių pardavėja, ji neturi specialių žinių. Ieškovė nurodė, kad automobilio defektus pastebėjo kitą dieną, kai įsigijo automobilį, t. y. 2024 m. lapkričio 17 d., tačiau ir toliau eksploatavo automobilį, nuvažiavo 1 010 km ir tik 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė įvertinti automobilio stovį. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis žinojo apie automobilio variklio savaiminį gesimą ir prisiėmė iš to atsirandančias pasekmes ir riziką. Nei atsakovė, nei jos sūnus neužsiima naudotų automobilių prekyba. Atsakovei iki naudoto automobilio perdavimo nebuvo žinomi konkretūs naudoto automobilio trūkumai, t. y. kodėl kartais automobilio variklis užgęsta, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė dėl automobilio defektų. Ieškovė (pirkėja) įsigijo 14 metų senumo naudotą automobilį, kuris buvo nuvažiavęs jau 214 010 km. Todėl ieškovė kaip apdairus ir protingas žmogus turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo naudoto automobilio kokybe. Ieškovė turėjo galimybę prieš sudalydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėdama už automobilį jį patikrinti automobiliais prekiaujančioje įmonėje ar specialių žinių turinčioje įmonėje, tačiau ieškovė šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip ieškovė prisiėmė visą riziką sau.

5. Liudytojas T. P. nurodė, kad yra atsakovės sūnus. Ieškovei ir jos sutuoktiniui pasakė apie automobilio problemą, su kuria patys susidūrė. Jis patalpino automobilio pardavimo skelbimą. Nei vienas autoservisas nenurodė, kokia užgesimo priežastis. Buvo gauta SMS dėl automobilio trūkumų, ieškovė siūlė nutraukti sutartį, bet ieškovė pareikalavo dar pinigų.

6. Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad į jį kreipėsi atsakovės sūnus prašydamas nustatyti gedimą kodėl automobilis užgęsta. Pastebėjo, kad greičių dėžė nesandari. Sprendė sandarumo problemą, nes negalėjo leisti išvykti automobiliui su bėgančiais tepalais. Problemos dėl automobilio užgesimo neišsprendė, numanė, kad gedimas susijęs su pavarų dėže, klientui pasiūlė kreiptis į specializuotą greičių dėžių servisą.

7. Liudytojas V. S. posėdžio metu nurodė, kad žiūrėjo skelbimus, labai žmona norėjo tokio automobilio, jai patiko, paskambino, susitarė kitą dieną susitikti ir tą automobilį apsižiūrėt, nuvažiavo. Pravažiavo negeso, važiavo maloniai, viskas buvo gerai. Kelias buvo patogus, viena sankryža, tai automobiliui nebuvo kur užgęsti, nes ji gesdavo kažkaip stabdant. Problemos prasidėjo kitą dieną. Žmona su tėvuku važiavo maisto nupirkti. Žmonai automobilis pradėjo gęsti ir kažkokį keistą garsą leisti. Tuomet liudytojas pravažiavo, žiūri, kad ten tikrai viskas kunkuliuoja greičių dėžėje, na ir tylus garsas kažkoks. Pagalvojo, kad reikia pasidaryti automobilio diagnostiką, pirmadienį paskambinęs į J. servisą, laisvą vietą gavo po savaitės. Automobilį paliko servise, grįžus namo sulaukė skambučio, kad gali pasiimti automobilį, nes jie neužsiima su greičių dėžėmis, yra didelių bėdų su greičių dėže, ten sakė viskas, jos nesiremontuoja, ir jos tik keisti, remontų kainos apie 4 000 Eur. Parašė SMS pardavėjai ir jos sūnui, kad kai galės paskambintų, nes automobilis turi didelių problemų. Pardavėjos sūnus perskambino, jis pasakė pasiimkit automobilį. Pardavėjos sūnus, pasakė, kad pasikalbės su mama. Nesutiko, tada ieškovė su liudytoju kreipėsi į „Autopretenziją“, ten nurodė atlikti diagnostiką. Atlikus diagnostiką paaiškėjo, kad automobilyje nieko sveiko nėra. Atsakovės sūnus teigė, kad su automobiliu viskas gerai, tik kartais užgesta, užsikuria ir važiuoji. Tuomet galvojo, kad čia bus koks kuro siurblys pasikimšęs, kad pasiremontuos, bet negalvojo, kad tokia bėda yra, niekas nepirktų tokio automobilio. Bandomojo važiavimo metu pavažiavo 200–300 metrų ir viskas, neužgeso, niekas nebildėjo, maloniai važiavo. Po bandomojo važiavimo pradėjo derėtis, turėjo 4 300 Eur. Jeigu būtų nenuleidę automobilio kainos, būtų apsisukę ir važiavę namo, nes neturėjo daugiau pinigų. Atsakovė siūlė padangas pirkti, bet liudytojas daugiau pinigų neturėjo.

8. Liudytojas R. A. posėdžio metu nurodė, kad Automobilio diagnostikos metu nustatytas greičio dėžės gedimas ir kiti gedimai nurodyti defektacijos akte. Automobilis užgesti gali dėl daugelio priežasčių, tačiau atlikus diagnostiką paaiškėjo, kad dėl greičio dėžės gedimo, bet gali būti ir dėl kitų problemų.

13. Ieškovė nurodė, kad MB Arno autoserviso transporto priemonės priėmimo ir perdavimo remontui aktas ir 2024 m. spalio 18 d. MB „Autoomas“ E. L. išrašyta sąskaita Ieškovei buvo įteiktos po to, kada buvo pasirašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis.

14. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2025 m. lapkričio 29 d. nurodė ieškovei, kad ieškovė buvo informuota apie automobilio būklę, kad jis užgęsta dėl atsakovei nežinomos priežasties. Dėl to automobilis buvo parduodamas žemesne kaina ir ieškovei tai tiko. Pati atsakovė turėjo dėl šio automobilio nuostolių ir niekam pretenzijų nepareiškė. Automobilį įsigijo su užgesimo problema neseniai, priežasties išsiaiškinti nepavyko ir apie tai ieškovė buvo informuota (1 t., e. b. l. 132–133).

16. 2024 m. gruodžio 2 d. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre atlikta automobilio apžiūra, kurios metu nustatyti defektai: automobilio pavarų dėžė sugedusi; variklis turi alyvos nuotėkį, važiuoklė netvarkinga; kėbulas turi papildomą dažų sluoksnį; išmetimo sistema netvarkinga; kondicionavimo sistema netvarkinga. Taip pat nurodoma, kad automobilio dėžės tvarkymo kaina nuo 4 200 Eur; variklio pratekėjimo tvarkymo kaina nuo 300 Eur; automobilio išmetimo sistemos tvarkymo kaina nuo 200 Eur; važiuoklės tvarkymo kaina nuo 1 000 Eur; automobilio kondicionavimo sistemos tvarkymo kaina nuo 300 Eur, viso remonto kaina nuo 6 000 Eur (1 t., e. b. l. 17–20).

17. 2024 m. gruodžio 2 d. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro transporto priemonės apžiūros akte, be kita ko, nurodoma, kad vizualiai apžiūrėjus automobilio variklį nustatyta, kad variklis ir pavarų dėžė turi alyvos nuotėkių, taip pat matomas ir aušinimo skysčio prasisunkimas. Taip pat variklio ir pavarų dėžės dalių sujungimo vietose rasta neoriginalaus hermetiko vietoje originalių tarpinių, kas reikštų, kad automobilio variklis ir pavarų dėžė jau buvo bandomi remontuoti, tačiau nekokybiškai. Variklis tepaluotas, kas rodo, kad dėl variklio atskirų dalių gedimo, variklio atskiros dalys susijungia ne vienoje plokštumoje (variklio bloko sąlyčio kraštai, nesusijungia, kaip nustato gamintojas, su cilindrų bloko kraštais), dėl ko pro mikro tarpus, dėl variklio alyvos slėgio, pastaroji sunkiasi pro tarpus ir per variklį nuteka žemyn ir teršia gamtą. Nuolatinis lašų susidarymas kelia labai didelį pavojų aplinkai arba kitiems kelių eismo dalyviams. Tai reiškia, kad automobilis yra techniškai netvarkingas. Atliekant bandomuosius važiavimus pastebėta, kad automobiliui pavaros jungiasi su smūgiais ir užgesina automobilio variklį. Automatinė pavarų dėžė veikia nesklandžiai. Kad persijungtų pavaros iš žemesnės į aukštesnę, turi žymiai daugiau pakilti variklio sūkiai ir pavara persijungia su pertekliniu užlaikymu. Galima spėti, kad pavarų dėžės siurblio slėgis pakyla per ilgesnį laiką, nei numatytą gamintojo, todėl pavaros jungiasi „su užlaikymu“. Tikėtina, kad dėl tos pačios alyvos slėgio, automobiliui lėtėjant ir greitėjant, pavaros persijungia su smūgiais (nesklandžiai). Atleidus akseleratoriaus pedalą, automobilis turėtų sklandžiai iš inercijos mažėjimo lėtėti, tačiau dėl pavarų dėžės defekto, automobilio pavarų dėžė stabdo automobilį. Tikėtina, kad priežastys gali būti sukeltos netinkamos, degeneravusios alyvos ar alyvos spaudimo, kurį sudaro alyvos pompa trūkumo, kai padidėjus trinčiai, pakyla temperatūra, kuri ardo paviršių struktūrą. Netinkama ar nešvari alyva užteršia nešvarumais alyvos kanalus, valdymo vožtuvus, tada prasideda grandininė reakcija, kuri įtakoja pavarų dėžės besisukančių (besitrinančių) dalių temperatūros žymų kilimą, dėl ko metalo struktūrai keičiantis dėl temperatūros, atsiranda metalo atplaišos, kurios patenka į pavarų dėžės alyvos kanalus ir juos užkemša. Prasideda grandininė reakcija, kuri paveikusi atskiras pavarų dėžės sudedamąsias dalis tampa nesustabdoma ir dėl ko tenka ardyti sugedusį mechanizmą. Kad pavarų dėžė yra sugedus nurodo ir valdymo modulis, kuris fiksuoja alyvos žemo slėgio klaidą (1 t., e. b. l. 185–189). Atliekant automobilio kėbulo apžiūrą, buvo nustatyta, kad kėbulo dalys, skirtos eismo įvykio metu deformuotis, kad būtų apsaugota vairuotojo, keleivių ir/arba trečiųjų asmenų sveikata ir gyvybė, turi didelį perteklinį papildomų medžiagų sluoksnį. Gamintojo nurodymu, medžiagos ant metalo sluoksnis negali būti didesnis, nei (80–150um). Esant tokiam pertekliniam medžiagų sluoksniui 450um, eismo įvykio metu, tokios medžiagos, užuot apsaugojusios vairuotojo, keleivių ir/arba trečiųjų asmenų sveikatą arba gyvybę, gali tapti didesnių sužalojimų priežastimi (pvz., atsilupęs glaisto sluoksnis, gali žymiai daugiau sužaloti asmenį, atsitrenkusį į tokią detalę). Automobilio viduje esančios saugos sistemos esant tokio masto autoįvykiui (įvertinus dažymo mastą), tikėtina turėjo būti pakeistos. Kad būtų nustatyta ar tokios sistemos veikia korektiškai, reikia gauti patvirtinantį sertifikatą, iš šias sistemas montavusių asmenų, kad jie laikėsi gamintojo nurodymų ir kokias medžiagas bei prietaisus naudojo, keisdami sugadintas saugos sistemas į naujas. Jei saugos sistemos bus nesumontuotos, arba sumontuotos nesilaikant gamintojo reikalavimų, eismo įvykio metu, tokios saugos sistemos nesuveiks, arba suveikusios sužalos vairuotojo, keleivių ir/arba trečiųjų asmenų sveikatą ir gali tapti dar skaudesnių įvykių priežastimi. Automobilio išmetimo sistema yra stipriai paveikta korozijos. Automobilio stabdžių sistema yra netvarkinga, nes automobiliui stipriai surūdiję, netvarkingi stabdžių vamzdeliai. Galinis automobilio pakabos tiltas ir grąžulų apkrovas laikančios detalės stipriai paveiktos korozijos (6.1.1 punktas rėmo ir laikančiosios kėbulo konstrukcijos detalės negali būti įtrūkusios, lūžusios ar pastebimai deformuotos. Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui). Dalys nepakankamai tvirtos arba netinkamai suremontuotos). Tokius defektus turintis automobilis yra techniškai netvarkingas ir negali būti eksploatuojamas ir dalyvauti eisme. Taip pat suskirdusios ir suplyšusios guminės važiuoklės įvorės, kurios skirtos sumažinti vibraciją ir sušvelninti smūgius, perduodamus iš automobilio rato į jo kėbulą transporto priemonės vidų. Važiuoklėje naudojamos įvorės taip pat yra atsakingos už optimalios ratų trajektorijos palaikymą, taigi, jos tuo pat metu ir tiesiogiai veikia transporto priemonės valdymo saugumą, ypač situacijose, kai reikalingas staigus automobilio manevravimas. Suvirintas priekinis šarnyras. Dėl ko kyla pavojus, kad bet kokio (ypač ekstremalaus) važiavimo metu, tiek judant įprastiniame eisme, tiek ekstremalaus stabdymo metu, turi didelę tikimybę suveikti netinkamai ir užuot sustabdžiusi automobilį taip, kaip tai numato gamintojas, gali nesustabdyti automobilio ratų ir pvz. važiuojant posūkyje šlapia arba kitaip slidžia kelio danga, gali įtakoti išcentrinį automobilio slydimą, dėl ko automobilis gali iščiuožti į šalikelę ir apsiversti, arba tapęs nevaldomu gali sukelti pavojų vairuotojui, keleiviams arba tretiesiems asmenis; Sugedę agregatai nebuvo ardyti. Pažymima, kad išardžius sugedusias automobilio dalis ir mechanizmus, su tikslu nustatyti konkrečius gedimus ir jų priežastis, iš patirties kyla pagrįstų abejonių, kad šias dalis pavyks surinkti korektiškai, kad automobilio būklė liktų tokia pati, kaip atliekant paslėptų automobilio defektų nustatymą. Kiekvienos atskiros dalies ardymas, nekeičiant sugadintų dalių, yra nuo 500–1 500 Eur, priklausomai nuo automobilio gamintojo ir modelio, bei nuo sugedusios dalies.

18. 2024 m. gruodžio 2 d. Diagnostikos protokole nurodoma transmisijos klaida (žemas transmisijos skysčio slėgis) (1 t., e. b. l. 185–189).

19. Ieškovė 2024 m. gruodžio 23 d. pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto kreipėsi į atsakovę reikalaudama atsiimti automobilį grąžinant ieškovei sumokėtus 4 300 Eur, nutraukti sutartį bei kompensuoti patirtas 832,71 Eur išlaidas (1 t., e. b. l. 52–55).

20. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad apie automobilio defektus ieškovei buvo žinoma išbandant automobilį. Automobilio pagaminimo data - 2010 metai. Automobilis yra 14 metų senumo. Automobilio rida – 215 020 km. Automobilis yra senas, ne naujas, jo rida yra didelė. Todėl automobilio mechanizmai yra natūraliai susidėvėję nuo eksploatacijos. Atsakovė sutiko sudaryti automobilio atpirkimo sandorį (pirkimo–pardavimo sutartį), ieškovei grąžinant tokios pačios būklės automobilį kokį ji nupirko, atsižvelgus į normalų automobilio nusidėvėjimą, o atsakovė ieškovei grąžina ieškovės sumokėtą 4 300 Eur sumą už automobilį (1 t., e. b. l. 56).

21. Byloje kilo ginčas dėl parduoto naudoto automobilio kokybės. Ieškovė teigia, jog įsigyto automobilio trūkumai egzistavo jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, jie buvo nuslėpti nuo ieškovės ir parduota transporto priemonė akivaizdžiai neatitiko skelbime ir žodžiu ieškovei nurodytų aplinkybių. Atsakovė nurodo, kad suteikė ieškovei visą informaciją apie jai žinomus automobilio defektus, ieškovė turėjo galimybę automobilį patikrinti, šią galimybę nepasinaudojo ir apsisprendė automobilį pirkti, o apie kai kuriuos trūkumus pati atsakovė nežinojo. Ieškovė reikalauja nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais, teigdama, kad automobilio trūkumai (greičių dėžės gedimas) ne atsirado sutarties sudarymo metu, o jau buvo pasirašant sutartį, ir apie juos pirkėja buvo tinkamai informuota.

24. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas, ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

25. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

26. Byloje nėra ginčo, jog perkamo automobilio apžiūroje dalyvavo ieškovė su sutuoktiniu ir atsakovės sūnus. Prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovės sutuoktinis apžiūrėjo automobilį, jį išbandė (padarydamas bandomąjį važiavimą), tačiau techninės automobilio būklės servise bylos šalys netikrino. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje žymų apie galimus transporto priemonės trūkumus nėra nurodyta. Taip pat byloje nėra ginčo, jog ieškovei atsakovė nurodė, kad automobilis kartais užgęsta, tačiau be jokių sunkumų užsiveda iš naujo ir galima važiuoti toliau. Ieškovė teigė, kad negalėjo tikėtis, kad gedimas toks rimtas, jo remonto kaina siekia automobilio kainą. Ieškovė su sutuoktiniu teigė, kad jei būtų žinoję, jog gedimo savikaina tokia didelė, tuomet nebūtų pirkę automobilio; manė, kad gal tik kuro filtras užsikimšęs, dėl to automobilis ir užgęsta.

31. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai netiko tai, kad automobilis užgesta, todėl nusprendė jį parduoti. Automobilis jai užgeso iškart po sandorio sudarymo važiuojant namo. Į automobilio pardavėją nesikreipė, manė, kad tai jos problema. Susirašinėjime su ieškove, ieškovei nurodė, kad pati su šiuo automobiliu turėjo nuostolių ir niekam pretenzijų nepareiškė. Pati automobilį įsigijo neseniai, bandė jį remontuoti, nepavyko išsiaiškinti (ar pašalinti) užgesimo priežasties. Tad šios byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog atsakovė galėjo nebūti/ nebuvo itin nuoširdi ir sąmoningai galėjo kai kurias aplinkybes/tam tikrus automobilio trūkumus pirkėjai nenurodyti ar nurodyti kaip mažareikšmius, turėdama tikslą nutylėti tam tikrus automobilio defektus, tokiu būdu siekdama greičiau parduoti nepageidaujamą automobilį (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Atsakovė teigia, kad ieškovė įsigijusi 14-kos metų senumo automobilį negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar automobilio nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi.

37. Ieškovė automobilį įsigijo 2024 m. lapkričio 16 d., telefonu į atsakovę dėl automobilio trūkumų kreipėsi 2024 m. lapkričio 29 d. (1 t., e. b. l. 51), o automobilio defektų nustatymui automobilį užregistravo 2024 m. gruodžio 2 d., su pretenzija į atsakovę kreipėsi 2024 m. gruodžio 23 d. Skelbime nurodyta automobilio rida 214 383 km, 2024 m. gruodžio 2 d. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro transporto priemonės apžiūros akte automobilio rida nurodoma 215 020 km, taigi atsakovė automobilį eksploatavo 637 km. Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovei. Ieškovės pateikiamais duomenimis, automobilio defektų šalinimo kaina yra didesnė, nei kaina, už kurią ieškovė įsigijo automobilį. Ieškovė, sužinojusi automobilio trūkumus ir jų remonto kainą, bandė susisiekti su atsakove, reiškė pretenzijas, kad nori pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti, prašė grąžinti už transporto priemonę sumokėtus pinigus ir sumokėti nuostolius. Atsakovės sūnus T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių sutiko nutraukti automobilio prikimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovei paprašius ir nuostolių atlyginimo, nebesutiko.

38. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad nustatytas automobilio neatitikimas kokybės reikalavimams yra esminis pirkimo pardavimo sutarties pažeidimas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti 2024 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra pagristas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39. Nutraukus sutartį dėl esminio pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų – restitucija. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

42. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovės nurodytos ir įrodymais pagrįstos išlaidos, teismo vertinimu, yra tiesiogiai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais – netinkamos kokybės daikto pardavimu. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos (1 573,71 Eur) priteistinos iš atsakovės ieškovei.

43. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 4 300 Eur sumos grąžinimo bei 1 573,71 Eur nuostolių atlyginimo, ieškovui iš atsakovės priteisiamos įstatymų nustatyto dydžio 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (5 873,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. vasario 12 d.iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).