Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „RMI muzikos servisas“ ir R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2703-1041/2023 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „RMI muzikos servisas“ ir R. M. ieškinį atsakovui G. Z. dėl avanso ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. Z., P. Z. ir A. Z., ieškovų pusėje – D. M., išvadą duodanti institucija – valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. Z. 10 000,00 Eur avansą, 10 000,00 Eur baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

23. Paminėtu dokumentu apeliantas siekia paneigti teismo išvadas, kad ieškovas ir jo vadovaujama įmonė finansiškai nebuvo pajėgi įsigyti ginčo nekilnojamojo turto, ir kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės.

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Hipotekiniai kreditai“ pažymą apie apeliantų finansavimo galimybes 2020 m. gegužės mėnesį ieškovai galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, juolab kad panašaus pobūdžio pažymas ieškovas teikė į bylą anksčiau. Pirmą kartą apie naują kreditavimo šaltinį ieškovas nurodė tik padavęs apeliacinį skundą, tačiau nenurodė pateisinamų priežasčių, kodėl dar 2020 m. gegužės mėn. žinodamas apie kreditavimo galimybes, tai patvirtinančius įrodymus gavo tik 2023 m. gegužės 10 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliantų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. M. ir trečiasis asmuo D. M. yra UAB „RMI muzikos servisas“ akcininkai, atitinkamai turintys 51 ir 48 vienetus paprastųjų vardinių akcijų (iš viso 100 vnt.). 2020 m. birželio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu akcininkai vienbalsiai (100 proc. balsų) nutarė pirkti išsimokėtinai iš G. Z. 441 kv. m ploto patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),), esančias (duomenys neskelbtini), už 125 000 Eur. Akcininkai pavedė UAB „RMI muzikos servisas“ direktoriui R. M. pasirašyti nurodyto turto preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito pirkti šį turtą gavimo.

29. Atsakovas G. Z. (toliau – ir atsakovas, pardavėjas) ir ieškovas R. M. (toliau – ir ieškovas, pirkėjas) 2020 m. birželio 26 d. pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudaryti nekilnojamojo turto, kurio pavadinimas kūrybinės dirbtuvės, esančio (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),), turinčio 441 kv. m bendro ploto (toliau – Daiktas), pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (sutarties 1 punktas). Minėtą turtą pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti už 125 000 Eur, o avansinę 10 000 Eur įmoką sumokėti iki 2020 m. liepos 16 d. (sutarties 2 punktas). Po preliminariąja sutartimi šalys padarė tokius prierašus: pardavėjas patvirtino, kad pirkėjas 2020 m. liepos 15 d. sumokėjo avansą 10 000 Eur; kad pas notarą, suderinę ir pasitvirtinę laiką, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį įformins 2020 m. liepos 30 d.

30. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė sutartis nei iki 2020 m. liepos 30 d., nei iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo sudaryta.

31. Ieškovas ne kartą su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, kadangi, jo nuomone, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Atsakovui atsisakius tenkinti ieškovo pretenzijas, ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur avansą ir 10 000 Eur baudą.

32. Teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl paties ieškovo kaltės, nes jis neturėjo pakankamai pinigų sumokėti visą preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytą pinigų sumą.

34. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, dėl kurios iš preliminariosios sutarties šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

35. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas toks šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. (2 dalis) Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. (3 dalis) Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. (4 dalis) Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. (5 dalis) Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.).

37. Sudarant preliminariąją sutartį, turi būti suderintos esminės sutarties sąlygos; vadinasi, jeigu tariamasi dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, preliminariojoje sutartyje nurodomas sutarties dalykas – nekilnojamieji daiktai, jų kaina, kitos, šalių požiūriu, svarbios aplinkybės. Esant ginčui, sutarties turinį įvertina ir tam tikrų jos sąlygų teisinę reikšmę nustato teismas (CK 6.193 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006).

38. Sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai, sudarant jiems sutartis. Iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sąlygų. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

39. Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

40. Vertindama šalių pasirašytą 2020 m. birželio 26 d. Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis preliminarioje sutartyje minėtų nekilnojamųjų daiktų duomenys yra kitokie, t. y. preliminariojoje sutartyje nurodyti nekilnojamojo turto identifikavimo duomenys nesutampa su duomenimis, įrašytais į Nekilnojamojo turto registrą:

40.1. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2/3 dalys nuo 2003 m. balandžio 9 d. priklauso G. Z. ir 1/3 dalis nuo 1996 m. balandžio 25 d. priklauso A. Z. (daiktas gautas sujungus patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2003 m. balandžio 29 d.). Patalpas nuo 2020 m. kovo 12 d. nuomoja UAB „Munava“. Taigi, jau nuo 2003 m. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nėra registruoto nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini).

40.2. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. birželio 28 d. priklauso G. Z.;

40.3. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. vasario 6 d. priklauso G. Z.;

40.4. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. gruodžio 28 d. priklauso G. Z.;

40.5. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. vasario 6 d. priklauso G. Z.;

40.6. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso P. Z.. Šių patalpų savininkai nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo G. Z. ir J. Z..

40.7. Nekilnojamojo turto registre tokio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra registruota.

41. Minėtos preliminariosios sutarties 2 punkte pardavėjas G. Z. patvirtino, kad visas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Pardavėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau, kaip matyti iš paminėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų, dalis parduodamo turto priklauso atsakovo motinai A. Z., o dalis padovanoto turto priklausė jo sutuoktinei J. Z..

42. Taigi, į preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyti akivaizdžiai neteisingi duomenys apie parduodamą nekilnojamąjį turtą: neteisingi adresai, nurodytas neegzistuojančio nekilnojamojo turto objektas, atsakovas neįvardijo, kad vienas parduodamas objektas daline nuosavybe priklauso jo motinai ir kad vienas nekilnojamojo turto objektas (patalpa Nr. 9) yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors visi teisingi duomenys, liečiantys ginčo turtą, sandorio sudarymo metu buvo išviešinti. Todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, kad 2020 m. birželio 26 d. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl parduodamo turto, kaip esminė sutarties sąlyga, buvo neteisinga.

43. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas R. M. yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto objektą perka kaip UAB „RMI muzikos servisas“ direktorius, nors tokios aplinkybės į sutartį neįtraukė. Tik bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nurodė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą ketino įsigyti UAB „RMI muzikos servisas“ ir pateikė teismui bendrovės akcininkų sprendimą. Be to, preliminarioje sutartyje nebuvo nurodyta ir kita ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad ginčo turtą jis pirks skolintomis iš banko (finansinių institucijų) lėšomis. Tai reiškia, kad ir ieškovas neatskleidė visų aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės pagrindinės sutarties sudarymui.

44. Minėta, kad preliminarios sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl perkamo–parduodamo objekto kainos ir mokėjimo tvarkos. Ginčo turtą pardavėjas įsipareigojo parduoti už 125 000 Eur, o pirkėjas įsipareigojo turtą nupirkti ir iki 2020 m. liepos 16 d. sumokėti pardavėjui 10 000 avansą. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebus sudaryta dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sumokėto avanso dydžio baudą. Jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebus sudaryta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą sumokėtą avansą ir sumokėti tokio paties dydžio baudą. Jeigu pardavėjas vėluoja grąžinti avansą ir sumokėti baudą, pardavėjas įsipareigoja mokėti pirkėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną (preliminarios sutarties 6, 7 ir 8 punktai).

45. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas (pirkėjas) sumokėjo atsakovui (pardavėjui) 10 000 Eur avansą 2020 m. liepos 15 d., ir kad 2020 m. liepos 30 d. pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo neatvyko nei ieškovas, nei atsakovas; kad pagrindinė sutartis iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. (preliminarios sutarties termino pabaigos) nebuvo sudaryta.

46. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė ją sudaryti pasibaigia. Nors ieškovas byloje įrodinėjo, kad po preliminariosios sutarties pabaigos vis dar vyko reikiamų dokumentų sandoriui sudaryti tvarkymas, naujos kainos derinimas, tačiau šie argumentai nustatant preliminarios sutarties termino pabaigą ir jos teisines pasekmes, teisiškai yra nereikšmingi, kadangi paminėta teisės normos nuostata yra imperatyvi, t. y. šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 10 d. įskaitytinai.

47. Byloje yra pateiktas Priedas prie sutarties, kuriame nurodyta, jog šalys susitarė pratęsti sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. tačiau nei viena iš sutarties šalių minėto Priedo nėra pasirašiusios. Todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad preliminariosios sutarties galiojimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas.

48. Aplinkybes, kad sandoris pas notarę 2020 m. liepos 30 d. nebuvo įformintas ir minėtai dienai ieškovas galimai neturėjo šiam sandoriui sudaryti reikiamų dokumentų patvirtina pateiktas į bylą ieškovo R. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroninis laiškas, adresuotas Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J., kuriame jis nurodė, jog liepos mėnesį lankėsi pas notarę dėl sandorio įforminimo, kuris turėjo įvykti 2020 m. liepos 30 d. pagal pridėtą preliminarią sutartį, susitikimo laiką suderino „NT tarnyba“ nekilnojamojo turto ekspertė V. Ž., susitikime dalyvavęs ir pats pirkėjas. Ieškovas prašė notarės pateikti informaciją, kokius dokumentus sandorio įforminimui jis turįs pateikti.

49. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku atsakė ieškovui, jog dėl sandorio jokių žinių neturinti, šiuo klausimu nuo liepos mėnesio niekas su ja nekontaktavo ir dėl jokio sandorio sudarymo nekilnojamojo turto savininkas nesikreipė, todėl jokių išankstinių dokumentų iš būsimo pirkėjo neturinti teisės priimti ir archyvuoti, taip pat neturi teisės skirto laiko sutarčiai rengti, neturint išreikštos savininko valios. Taigi, preliminarioji sutartis šiuo atveju liko neįgyvendinta, šalims nurodžius priešpriešinius kaltinimus dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

50. CK 6.163 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Šalis, kuri derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius.

51. Aptartų CK 6.163–6.165 teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Taigi derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023, 37 punktas).

52. Iš ieškovo R. M. 2021 m. sausio 12 d. pretenzijos atsakovui matyti, jog jis nekilnojamąjį turtą planavo įsigyti išsimokėtinai su banko paskola, todėl norint sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, kreditavimo įstaigai reikėjo pateikti perkamo nekilnojamojo turto įvertinimą pagal parengtą parduodamų patalpų išplanavimo ir naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos schemą. Dėl šių dokumentų gavimo jis kreipėsi į atsakovą, kuris, ieškovo vertinimu, nesiėmė veiksmų dėl reikiamų dokumentų parengimo.

53. Atsakovas atsakydamas į minėtą pretenziją nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį jis jokių įsipareigojimų nebuvo prisiėmęs, išskyrus sudaryti pas notarą pagrindinę prikimo–pardavimo sutartį. Dėl jokių papildomų sąlygų nebuvo tartasi, nei dėl turto vertinimo atlikimo ir/ar naudojimosi schemos atlikimo. Taip pat nebuvo sudarytas joks papildomas susitarimas prie preliminariosios sutarties. Preliminariojoje sutartyje pirkėjas nebuvo užsiminęs, kad patalpas planavo įsigyti paėmęs iš banko kreditą, todėl prisiėmė riziką, kad gali tekti jam pateikti papildomus dokumentus, tačiau tai į sutartį, kaip patyręs verslininkas, neįtraukė.

54. Byloje esantis KB ARKU kredito unijos 2020 m. liepos 2 d. pranešimas Nr. 2-253/1 patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į ją dėl kredito gavimo, o kredito unija informavo ieškovą, kokius dokumentus jis yra pateikęs kredito suteikimui ir papildomai nurodė, kad prašymas dėl kredito suteikimo bus tenkinamas pateikus perkamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitą. Po turto vertinimo ataskaitos pateikimo, prašė patikslinti verslo plano formą.

55. Iš byloje esančio UAB „OBER-HAUS“ vertintojo 2020 m. rugsėjo 16 d. elektroninio laiško, adresuoto ieškovui, matyti, kad turto vertinimui buvo reikalingi sekantys dokumentai: Registrų centro išrašai; kadastrinių matavimų bylos; patalpų naudojimosi tvarkos su parašais. VĮ „Registrų centras“ darbuotojas 2020 m. rugsėjo 30 d. informavo ieškovą, kad 2020 m. liepos mėnesį sandėlio 267F1p, esančio (duomenys neskelbtini), vertinti nebuvo galima, kadangi pastato bendrasavininkai neturėjo patalpų naudojimosi tvarkos.

56. Iš atsakovo į bylą pateiktos 2020 m. rugpjūčio 5 d. su VĮ „Registrų centras“ sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. NPS-364(14.29) matyti, kad būtent atsakovas atlygintinai užsakė parengti sandėlio 267F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų naudojimo planą, adresu (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarkos projektą matininkė G. B. parengė 2020 m. rugpjūčio 6 d.

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemė po ginčo pastatais priklausė valstybei. A. Z. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės nuomos teisę į jos nuomojamą pagal 2020 m. liepos 3 d. sudarytą žemės nuomos sutartį. NŽT 2020 m. rugpjūčio 5 d. notarui pateikė sutikimą perleisti nuomos teisę į 0,3720 ha dalį žemės sklypo, adresu A. (duomenys neskelbtini). J. Z. ir G. Z. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės nuomos teisę į jų nuomojamą pagal 2020 m. liepos 3 d. sudarytą žemės nuomos sutartį. NŽT 2020 m. rugpjūčio 5d. notarui pateikė sutikimą perleisti nuomos teisę į 0,0384 ha dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). G. Z. 2020 m. liepos 8 d. prašymu, NŽT 2020m. rugpjūčio 5 d. notarui pateikė sutikimą perleisti nuomos teisę į visus kitus G. Z. išnuomotus valstybinės žemės sklypus.

58. VĮ „Registrų centras“ pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad pastate atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais yra įregistruotos 9 patalpos – kūrybinės dirbtuvės, tačiau pastato patalpų plotų eksplikacijoje nurodytos 4 patalpos, t. y. faktiškai patalpų yra mažiau, nei jų yra įregistruota NTR. Faktinę pastato ir patalpų būklę galima nustatyti tik atliekant kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis. Patalpų atskirų kadastro duomenų bylų kopijų pateikti nėra galimybės, nes VĮ Registrų centras jų neturi. VĮ Registrų centrui tik 2023 m. sausio 30 d. buvo pateiktas UAB „Paulimatas“ prašymas atlikti pastato 2021 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenų bylos išankstinę patikrą. Daugiau naujų pastato ir patalpų kadastro duomenų bylų pateikta nebuvo.

59. Teismo posėdžio metu apklausta VĮ „Registrų centras“ atstovė paaiškino, kad nors paslaugų sutartį dėl naudojimosi tvarkos pasirašė su G. Z., tačiau R. M. taip pat domėjosi naudojimosi tvarkos rengimo procesu, atsakovas G. Z. bendravo su architektu dėl šios problemos išsprendimo.

60. Aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog preliminarios sutarties pasirašymo metu parduodamo objekto dokumentai nebuvo sutvarkyti, tiek ieškovas, tiek atsakovas bandė šias problemas spręsti, tačiau iki preliminarios sutarties pabaigos minėtų problemų išspręsti nepavyko ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

61. Ieškovas 2020 m. liepos 3 d. paskolos sutartimi Nr. 07-03, sudaryta su S. P., kuria pastarasis sutiko paskolinti R. M. 40 000 Eur, šią sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą prieš dvi dienas iki notarinio sandorio dienos, bei 2020 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi Nr. 07-01, sudaryta su J. E., kuria pastarasis sutiko paskolinti ieškovui 85 000 Eur, šią sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą prieš dvi dienas iki notarinio sandorio dienos, bandė įrodinėti, kad jis buvo finansiškai pajėgus sudaryti pagrindinę sutartį kaip fizinis asmuo, tačiau, kaip jau buvo minėta, nei ieškovas, nei atsakovas nustatytu terminu pas notarą neatvyko. Todėl aptarti ieškovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir jo įrodinėjimų aplinkybių nepatvirtina.

62. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek ir galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas - lemia, kad šalys laisvai pradėjusios derybas gali jas nutraukti. Jei derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (Civilinio Kodekso 6.163 str. 2 d.), todėl šiuo atveju šalims nesutarus dėl esminių sandorio sąlygų, nei ieškovai, nei atsakovas nėra dėl to kalti.

63. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog šalys siekė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas turi prisiimti atsakomybę, jog ši sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad abi sutarties šalys ikisutartinėje stadijoje neatskleidė esminių sutarties aplinkybių ir pagrindinės sutarties sudarymui nebuvo pasiruošusios. Kaip nurodyta nutarties 62 punkte, tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta ir atsakovas.

64. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pažymėtina, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tokio pobūdžio sutartyse avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, todėl avansas nebūdingas preliminariajai sutarčiai; tačiau avansas gali atlikti ir įrodomąją funkciją tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje (nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000).

66. Iš šalių 2020 m. birželio 26 d. pasirašytos preliminariosios sutarties matyti, kad šalys sulygo būtent dėl avanso, kuris pagal paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus atlieka mokėjimo funkciją. Preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

67. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), yra pagrindas teigti, kad šalims nepavykus įgyvendinti 2020 m. rugpjūčio 26 d. preliminariosios sutarties ir ieškovui nuosavybės teise neįgijus nuosavybės teisių į ginčo objektus, atsakovui sumokėtas 10 000 Eur avansas turėtų būti grąžintas ieškovui kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnis).

68. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pripažintinas pagrįstu (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

69. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino preliminariosios sutarties sudarymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai visa apimtimi, panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir, atsižvelgiant į preliminariąją sutartį sudariusius asmenis, priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo G. Z. 10 000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose

70. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinti iš dalies (po 50 proc.) ir panaikinti teismo sprendimo dalį, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 15 599,20 Eur (450 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 15 149,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos) (DOK-128841; DOK-28591; DOK-93340; DOK-3103; DOK-33808).

72. Atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 3 700,00 Eur (DOK-6752, DOK-53826, DOK-12513).

73. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

74. Pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinį 2021 m. birželio mėnesį parengimą ieškovams priteistina suma yra 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už dubliko 2021 m. liepos mėnesį parengimą priteistina suma yra 2 276,10 Eur (1 517,40 Eur (bruto) × 1,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už kitus ieškovo atstovo rengtus dokumentus, kuriuose pareikšti prašymai, atsikirtimai ir kurių į bylą pateikta 3, priteistina suma 2 280,36 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 3 × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už kitus ieškovo atstovo rengtus dokumentus, kurių į bylą pateikta 12, priteistina suma 2 280,36 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 12 × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 19 val., maksimali priteistina suma yra 3 610,57 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 19 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 14 257,89 Eur, kuri viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl ieškovų prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas mažintina iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – iki 14 257,89 Eur. Iš viso ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 14 707,89 Eur (14 257,89 Eur + 450 Eur).

75. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2021 m. birželio mėnesį parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.).

76. Kadangi ieškinyje prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškė tik vienas ieškovas R. M., atitinkamai jam iš atsakovo priteistina 7 353,95 Eur (14 707,89 Eur × 50 proc. / 100 proc.), o atsakovui iš ieškovų atitinkamai priteistina 1 850 Eur (3 700 Eur × 50 proc. / 100 proc.). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovui R. M. iš atsakovo priteistina 5 503,95 Eur (618,46 Eur – 314,50 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

77. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 450 Eur (už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis), atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 000 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinį skundą patenkinti 50 proc., atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 225 Eur (450 Eur × 50 proc. / 100 proc.), o atsakovui iš ieškovų – 500 Eur (100 Eur × 50 proc. / 100 proc.). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovų priteistina 275 Eur (500 Eur – 225 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

78. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ieškovui R. M. iš atsakovo priteistina 5 228,96 Eur (5 503,95 Eur – 275 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

79. Valstybė šioje byloje pirmosios instancijos teisme turėjo 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovo R. M. ir atsakovo priteistina po 9,96 Eur (19,92 Eur / 2) minėtų išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 10 000 Eur avanso, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 228,96 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.