Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-10-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1006-413/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
e2A-1006-413/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09413-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RMI muzikos servisas“, R. M.
Atsakovas
G. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1006-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09413-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.2.1; 2.6.2.4; 2.6.2.5; 2.6.8.4; 3.3.1.18.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „RMI muzikos servisas“ ir R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2703-1041/2023 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „RMI muzikos servisas“ ir R. M. ieškinį atsakovui G. Z. dėl avanso ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. Z., P. Z. ir A. Z., ieškovų pusėje – D. M., išvadą duodanti institucija – valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. Z. 10 000,00 Eur avansą, 10 000,00 Eur baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu G. Z. 2020 m. birželio 26 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), kuria susitarė iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudaryti nekilnojamojo turto – kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), turinčių 441 kv. m bendro ploto patalpas (unikalūs (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pagrindinė sutartis), kurių kaina 125 000,00 Eur.

3. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas (pirkėjas) sumoka atsakovui 10 000,00 Eur avansą. Jeigu pagrindinė sutartis laiku nebus sudaryta dėl atsakovo (pardavėjo) kaltės, pastarasis įsipareigoja grąžinti pirkėjui avansą ir sumokėti tokio paties dydžio baudą.

4. Ieškovas nekilnojamąjį turtą planavo įsigyti skolintomis iš banko lėšomis, todėl norint sudaryti pagrindinę sutartį, reikėjo atlikti nekilnojamojo turto įvertinimą pagal parengtą parduodamų patalpų išplanavimo schemą ir bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarką. Kadangi atsakovas tokių dokumentų nepateikė, ieškovas negalėjo atlikti nekilnojamojo turto įvertinimo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo parengta naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau ji liko nesuderinta su patalpų savininku – atsakovu, nors ieškovas jo ne kartą to prašė.

5. Ieškovas negavo planuoto kredito, kadangi negalėjo pateikti bankui reikalaujamų dokumentų dėl atsakovo kaltės ir neveikimo. Pagrindinė sutartis iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo sudaryta.

Atsiliepimas

6. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas pagal preliminarią sutartį nebuvo įsipareigojęs atlikti pastato patalpų naudojimosi tvarkos projekto ar patalpų vertinimo. Preliminarioji sutartis baigėsi 2020 m. rugpjūčio 10 d., o projektas, kaip teigia ieškovas, buvo parengtas 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vadinasi, jo nurodyta priežastis nebuvo kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovo įsitikinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pastato patalpų naudojimosi tvarkos projekto (ne)buvimo, o dėl to, kad ieškovas neturėjo lėšų sumokėti už patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui G. Z. iš ieškovų R. M. bei UAB „RMI muzikos servisas“, iš kiekvieno po 1 850,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 19,92 Eur pašto išlaidų valstybei.

8. Teismas nurodė, kad šalys pripažino, jog preliminarioji sutartis nebuvo pratęsta, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ginčas kilo dėl to, dėl kurios iš šalių kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovo įsitikinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo (pardavėjo) kaltės, todėl jis privalo grąžinti 10 000 Eur dydžio avansą ir atlyginti tokio paties dydžio nuostolius, sulygtus preliminariojoje sutartyje.

9. Teismas nustatė, kad pirminį preliminariosios sutarties variantą parengė nekilnojamojo turto brokerė V. Ž.. Tačiau šalių bendra valia, ieškovo iniciatyva, buvo atlikti tam tikri pataisymai: buvo pakeista preliminariosios sutarties galiojimo data į 2020 m. rugpjūčio 10 d., be to, į sutartį įtraukta sąlyga, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą ir sutartyje ištaisytas pirkėjas – vietoje ieškovės UAB „RMI muzikos servisas“, vadovaujamos ieškovo R. M., pirkėju tapo pats ieškovas R. M..

10. Teismo nuomone, tokia sutarties sudarymo eiga, kai tarp šalių vyko derybos (bendradarbiavimas) dėl sutarties sąlygų, kai ieškovas yra verslininkas, kuriam turėtų būti žinomos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės ir kuriam taikomi didesni apdairumo bei rūpestingumo kriterijai, suponuoja išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę pakeisti ir kitas sutartines sąlygas.

11. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas pateikė turto vertintojui tam tikrus dokumentus, kurie buvo reikalingi turto vertinimui, ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl to, kad būtų padarytas patalpų planas, savaime nelemia atsakovo prievolės atlikti patalpų atidalijimą su visais pastato bendraturčiais, suderinti su jai patalpų naudojimosi tvarką ir įregistruoti ją VĮ Registrų centre ar pakeisti patalpų kadastrinius duomenis VĮ Registrų centre bei organizuoti turto įvertinimo atlikimą.

12. Teismas pažymėjo, kad kredito gavimas yra pirkėjo rizika, o šiai aplinkybei pasitikrinti ieškovas turėjo pakankamai laiko iki preliminariosios sutarties sudarymo (derybos vyko apie 2 mėnesius). Todėl perkelti atsakomybę atsakovui už tai, kad ieškovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių negavo kredito, nėra sutartinio pagrindo. Be to, jeigu kredito įstaigai toks ginčo patalpų įkeitimas (ginčo patalpos nebuvo atidalintos, su bendraturčiais nebuvo suderinta patalpų naudojimosi tvarka, kuri nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre ar pakeisti patalpų kadastriniai duomenys), kaip prievolės užtikrinimo būdas, netiko, ieškovas galėjo įkeisti kitą turtą ar kitaip užtikrinti prievolės bankui įvykdymą. Preliminarioje sutartyje taip pat nebuvo numatyta atsakovo pareiga organizuoti ginčo turto įvertinimą.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija jam būtų suteikusi kreditą, nurodydamas, kad šią aplinkybę patvirtina bendrovės 2020 m. liepos 2 d. raštas (DOK-89635), tačiau šiame rašte kredito gavėju buvo nurodytas ne ieškovas, bet jo įmonė.

14. Teismas darė išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas (pirkėjas) neturėjo lėšų (nei savo, nei kreditinių). Vertindamas preliminariosios sutarties kontekste tikruosius šalių ketinimus, teismas nurodė, kad šiuo atveju negalima teigti, jog atsakovas nevykdė sutarties ir/ar nesiekė, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta.

15. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad pagrindinės sutarties nebuvo galima sudaryti dar ir todėl, kad buvo netvarkingi ginčo objekto dokumentai. Anot teismo, ieškovas ne vienerius metus yra pastato dalies nuomininkas, todėl jam buvo žinoma faktinė pastato būklė. Ieškovas patvirtino, kad prieš sandorį susipažino su kadastro bylomis ir VĮ Registrų centro išrašais, matė, kad faktinė pastato būklė neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotos jos būklės dėl vidinių sienų išdėstymo.

16. Teismas nenustatė, kad atsakovas ketino ar buvo įsipareigojęs keisti ginčo objekto būklę. Priešingai, atsakovo tvirtinimu, jis objektą norėjo parduoti tokį, koks yra, neketino nieko keisti ar tvarkyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip būsimas turto pirkėjas, turėjo pareigą pareikalauti įrodymų apie preliminariosios sutarties objektą. To nepadaręs leido suprasti, kad jam patalpų būklė ar netvarkingi dokumentai nėra kliūtis įsigyti šį turtą.

17. Teismo vertinimu, netvarkingi ginčo objekto dokumentai, įskaitant ir naudojimosi tvarkos nebuvimą, nebuvo kliūtis atsakovui sudaryti kitus sandorius. Pvz., atsakovas dalį patalpų 2021 m. rugpjūčio 13 d. perleido byloje liudytoju apklaustam P. Z.. Be to, 2021 m. balandžio mėn. ieškovo vadovaujama įmonė (bendraieškis) tame pačiame pastate įsigijo patalpas iš kito savininko.

18. Teismas nesutiko su ieškovo argumentas, kad atsakovas (pardavėjas) yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kadangi 2020 m. liepos 30 d., kai turėjo vykti notarinis pagrindinio sandorio patvirtinimas, atsakovas neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimų. Teismas pažymėjo, kad vizitą pas notarą derino liudytoja V. Ž., kuri atšaukė sandorio sudarymą pas notarą, nes ieškovas nebuvo gavęs kredito. Minėti dokumentai, kuriuos atsakovas turėjo gauti sandoriui sudaryti, buvo gauti dar nepasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, t. y. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Todėl, jeigu tai būtų vienintelė kliūtis pagrindiniam sandoriui sudaryti, ji savalaikiai buvo pašalinta ir pagrindiniam sandoriui sudaryti nebūtų sukliudžiusi.

19. Teismo nuomone, akivaizdu, kad ieškovas, kaip verslininkas, elgėsi nepakankamai apdairiai, sąžiningai ir protingai. Ieškovas, kaip būsimas turto pirkėjas, turėjo pareigą įsitikinti duomenų (ginčo patalpų dokumentacijos) teisingumu, pareikalauti įrodymų apie preliminariosios sutarties objektą, jeigu jam tai buvo aktualu. Nustatęs tik vienos šalies (ieškovo) kaltę dėl neįvykusio sandorio, teismas konstatavo, kad tenkinti ieškovų ieškinį nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovai UAB RMI muzikos servisas“ ir R. M. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą, ieškovų ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Preliminari sutartis buvo sudaryta paskubomis, įtraukiant į ją tik suderintą šalių valią dėl patalpų pirkimo ir pardavimo. Sutartyje nebuvo nurodyta, kad dalis patalpų nuosavybės priklauso ne pačiam atsakovui (priešingai, pagal sutartį visos patalpos priklauso atsakovui), o ir kitiems asmenims, kad atsakovas turi kitų bendraturčių įgaliojimus parduoti turtą. Sutartyje taip pat nebuvo nurodyta, kad patalpas pirks ieškovas ne kaip fizinis asmuo, o kaip jo valdoma įmonė UAB „RMI muzikos servisas“. Visas šias aplinkybes atsakovas žinojo.

20.2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog šalys nesitarė, kad patalpos bus perkamos iš banko suteikto kredito. Atsakovas šią aplinkybę žinojo nuo pat derybų pradžios ir dėl to jokių prieštaravimų nereiškė. Teismas neteisingai interpretavo liudytojos V. Ž. 2021 m. spalio 12 d. teiktus paaiškinimus. Liudytoja paaiškino taip: „prieš pasirašant preliminarią sutartį pirkėjas sakė, kad jis pirks arba ant savęs, arba ant įmonės, apie tai buvo diskusijos. Taip pat, ar jis pirks su paskola ar be paskolos tuo metu sakė, kad nėra apsisprendęs ir nežino. Kai buvo pasirašyta preliminari sutartis, praėjus tam tikram dienų skaičiui, neatsimenu kiek, pirkėjas nurodė, kad jisai pirks su kreditu“ (garso įrašas nuo 26 min. 42 sek.). Ir tik vėliau atsakydama į atsakovo atstovo klausimą – kada galutinai pirkėjas kreipėsi dėl paskolos į kredito įstaigą (į liudytojos rekomenduotą kolegą), liudytoja V. Ž. nurodė: „pas kolegą rekomendavau po preliminariosios sutarties sudarymo. Keletas dienų po preliminarios sutarties“ (garso įrašas nuo 39 min. 40 sek.). Taigi, liudytoja V. Ž. visgi patvirtino, kad dar prieš pasirašant preliminarią sutartį pirkėjai (ieškovai) informavo pardavėją, kad turtą pirks arba savo lėšomis, arba su paskola.

20.3. Po preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovai galutinai pasirinko vieną iš anksčiau nurodytų atsakovui finansavimo šaltinių ir informavo pardavėją, kad turtą pirks su paskola. Vėlesni atsakovo veiksmai (naudojimosi patalpomis tvarkos rengimas, turto vertinimo inicijavimas ir kt.) patvirtina, kad atsakovui tokios žinios apie turto pirkimą su paskola buvo aiškios, suprantamos ir nesiurprizinės, kadangi pats atsakovas dėjo pastangas ieškovo kredito gavimui ir tam reikalingų dokumentų sutvarkymui.

20.4. Į bylą pateiktais įrodymais buvo paneigti atsakovo argumentai, kad ieškovui nepavyko gauti kredito dėl jo nemokumo ir tai neva buvo pagrindinė priežastis, dėl ko nebuvo sudarytas pagrindinis sandoris. Kredito unijos ARKU raštai (2020 m. liepos 2 d.; 2022 m. kovo 1 d.) šiuos argumentus visiškai paneigia. Be to, į bylą ieškovas pateikė paskolos sutartis (2020 m. liepos 3 d. sutartį su S. P. ir 2020 m. liepos 1 d. sutartį su J. E.), kurios patvirtina, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, turėjo galimybę gauti finansavimą ir iš kitų fizinių asmenų. Teismas šiuos įrodymus atmetė formaliai, plačiau dėl jų nepasisakydamas.

20.5. Norint gauti kreditą, kredito unijai buvo reikalinga pateikti tik patalpų naudojimosi tvarką ir patalpų įvertinimą, kuriuos galėjo užsakyti (gauti) tik atsakovas, kaip turto savininkas. Norint sudaryti pagrindinį pirkimo–pardavimo sandorį, reikėjo turėti nekilnojamojo turto įvertinimą pagal parengtą parduodamų patalpų išplanavimo ir naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos schemą. Faktinis patalpų išplanavimas visiškai neatitiko patalpų inventorinės bylos duomenų. Šią aplinkybę patvirtino byloje liudytojais apklausti VĮ Registrų centro darbuotojai, notarė V. J..

20.6. Liudytojų parodymai patvirtino ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovui buvo žinomas ieškovų siekis turtą įsigyti su paskola; kad ginčo turto dokumentacija buvo netvarkinga; kad reikėjo atnaujinti kadastrinius matavimus, parengti patalpų naudojimosi tvarką; kad atsakovas G. Z. (tuo pačiu ir ieškovas R. M.) ėmėsi veiksmų dokumentacijos tvarkymui, inicijavo ir patalpų turto vertės nustatymo procedūras (vertinimas reikalingas kredito gavimui), tačiau vėliau atsakovas persigalvojo ir vienašališkai turto vertinimo atsisakė. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo.

20.7. Atsakovui G. Z. vienašališkai atšaukus savo sprendimą atlikti turto vertinimą, nebuvo galima užbaigti pagrindinės sutarties sudarymo procedūros, kadangi atsakovas sąmoningai užkirto kelią ieškovui galimybę gauti paskolą iš kredito unijos. Iš vėlesnių atsakovo veiksmų (turto kainos padidinimo) tapo aišku, kad jis nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties, kadangi matė rinkoje vykstančius pokyčius (staigų kainų kilimą).

20.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad konkretus notarinio sandorio laikas su notare nebuvo suderintas. Teisę, pareigą ir galimybę užsakyti laiką notariniam sandoriui turi tik atsakovas (turto savininkas), pirkėjai to padaryti negali. Notarinis sandoris 2020 m. liepos 30 d neįvyko dėl nepateiktų sandoriui įforminti reikalingų dokumentų. Be to, perkamas turtas yra valstybinėje žemėje, todėl sandorio sudarymui buvo reikalingas NŽT sutikimas. Bylos įrodymai patvirtina, kad NŽT sutikimus išdavė jau po preliminarioje sutartyje nurodyto notarinio sandorio sudarymo laiko, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Tačiau net ir turėdamas NŽT sutikimus, atsakovas neinicijavo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nederino laiko pas notarę, nepateikė sandoriui reikalingų dokumentų.

20.9. Pasibaigus preliminarios sutarties terminui ieškovai neskubėjo reikšti atsakovui pretenzijų, nes pardavėjas žadėjo perleisti patalpas pagal naują susitarimą, padidinęs turto kainą. Tai, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas sudarė sutartį su VĮ Registrų centru, akivaizdžiai parodo, kad atsakovas ir 2020 m. rugpjūčio mėnesį ruošėsi patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui pagal naują šalių susitarimą. Kadangi atsakovas buvo pažadėjęs, kad iki gruodžio mėnesio sutvarkys likusius dokumentus, ieškovas laukė, tačiau 2021 m. sausio mėnesį supratęs, kad sandoris turbūt neįvyks, 2021 m. sausio 12 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo grąžinti avansą ir sumokėti baudą bei delspinigius.

20.10. 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje ieškovas su atsakovu dar kartą susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, ruošėsi sandorio sudarymui ir rinko tam reikalingus dokumentus. Atsakovas sutiko sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pareikalavo iš ieškovo už parduodamas patalpas jau ne 125 000 Eur, kaip numatė šalių susitarimas, bet 160 000 Eur. Ieškovas sutiko su didesne turto kaina, todėl būtų nelogiška manyti, kad preliminariosios sutarties tikslas nebuvo pasiektas dėl ieškovų kaltės ar vengimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

20.11. Atsakovas ir toliau sąmoningai leido ieškovui tikėtis, kad pirkimo pardavimo sandoris bus sudarytas. Buvo suderintas su notare laikas sandorio sudarymui 2021 m. balandžio 2 d. 10:30 val. ir apie tai informuotas atsakovas, tačiau nepaisant visų ieškovo pastangų greičiau sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, nei atsakovas, nei jo įgalioti asmenys pas notarę neatvyko, o 2021 m. balandžio 1 d. atsakovas parašė, kad patalpų neparduos.

20.12. Iš internetinio nekilnojamojo turto pardavimo portalo aruodas.lt skelbimų matyti, kad atsakovas patalpas pardavinėjo jau nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. už 155 000 Eur. Tai reiškia, kad dar galiojant šalių įsipareigojimams pagal preliminariąją sutartį, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų nevykdyti preliminarios sutarties ir ieškojo turto pirkėjų už didesnę kainą. Tokie atsakovo veiksmai tik dar kartą patvirtina faktą, kad jis neturėjo sąžiningų ketinimų sudaryti pagrindinę notarinę sutartį šalių sulygtomis sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

20.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo nurodytu Vilniaus apygardos teismo sprendimu analogiškoje civ. byloje Nr. e2A-581-855/2019 ir joje suformuotu precedentu.

20.14. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikiama finansuotojo UAB „Hipotekiniai kreditai“ 2023 m. gegužės 10 d. pažymą, kuri patvirtina, kad paskolą (kreditą) ieškovams būtų suteikęs ir šis finansuotojas.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

21.1. Vertinant preliminarią sutartį, svarbu atsižvelgti į jos prierašą po šalių parašais, kad „pas notarą susiderinę, pasitvirtinę laiką, forminame pardavimą–pirkimą 2020 liepos 30 d.“ , taip pat į preliminarios sutarties 1 punkte nurodytą sakinį „Sutartis galioja iki rugpjūčio 10d.“. Kuri iš šalių turėjo pareigą kreiptis į notarą, sutartyje nebuvo nurodyta. Sutarties galiojimo terminą įrašė ieškovas. Ieškovo iniciatyva taip pat buvo ištaisytas pirkėjas ir įtraukta frazė dėl 10 000 Eur avanso sumokėjimo. Tačiau apeliantas į sutartį neįrašė, kad jis planuoja imti kreditą, kas įrodo, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo susitarta, kad turtas bus perkamas su paskola, gauta iš kredito institucijų. Atsakovas neįsipareigojo sudaryti sąlygų tam, kad būtų atliktas turto vertinimas ir ieškovas jo pagrindu galėtų kreiptis dėl kredito gavimo į kredito institucijas. Bet kokiu atveju atsakovas tikrai nėra atsakingas už tai, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo termino pabaigos ir vėliau pirkėjas negavo finansavimo iš jokios kredito įstaigos.

21.2. Ieškovas užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, turi savo svetainę „(duomenys neskelbtini).lt“, kur jis save vadina nekilnojamo turto ekspertu, teikia pagalbą tretiesiems asmenims parduodant ir perkant nekilnojamą turtą, sandorių administravimą ir dokumentų tvarkymą. Todėl jo argumentai, kad sandorio sudarymui trukdė netikslūs perkamų patalpų išmatavimai yra tik bandymas išvengti atsakomybės už tai, kad jis neturėjo lėšų įsigyti ginčo patalpas 2020 m. vasarą.

21.3. Jei patalpos neatitiko kadastrinių išmatavimų, ką ieškovas, kaip nekilnojamo turto ekspertas turėjo pastebėti, jis galėjo nesudaryti preliminariosios sutarties. Juo labiau, kad kita ieškovė UAB „RMI muzikos servisas“ 2021 metais įsigijo kitas patalpas iš S. Ž., kurios taip pat neatitiko kadastrinių duomenų dėl iškirstų angų, nebuvo nustatyta naudojimosi patalpoms tvarka, tačiau tokie neatitikimai netrukdė sudaryti notarinės formos sandorio.

21.4. Priešingai nei įrodinėja apeliantai, liudytoja V. Ž. posėdžio metu nurodė, kad apie patalpų pirkimą su kreditu šnekėjo su ieškovu po preliminarios sutarties pasirašymo. Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovas nebuvo apsisprendęs pirkti ginčo objektą su kredito pagalba, o ketino pirkti nuosavomis arba įmonės paskolintomis lėšomis. Be to, ieškovas negavo paskolos ir vėliau.

21.5. Kredito unijos ARKU 2020 m. liepos 2 d. raštas neįrodo, kad paskola būtų buvusi suteikta ieškovui R. M., nes dokumente nurodoma apie kredito suteikimo sąlygas juridiniam asmeniui, tai yra UAB „RMI muzikos servisas“, kuri turėjo pateikti duomenis apie juridinį asmenį, taip pat ir patalpų įvertinimą, po to kredito unija prašė patikslinti verslo plano formą. Todėl akivaizdu, kad sandoris neįvyko dėl to, kad pirkėjas neturėjo lėšų – nei nuosavų, nei turėjo galimybę gauti kreditą.

Šalies argumentai

21.6. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad norint sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, reikėjo nekilnojamojo turto įvertinimo pagal parengtą parduodamų patalpų išplanavimo ir naudojimosi patalpomis tarp bendraturčių tvarkos schemą. Naudojimosi tvarkos reikėjo neva todėl, kad faktinis patalpų išplanavimas visiškai neatitiko inventorinėje byloje esančių duomenų. Atsakovo nuomone, notarai, sudarydami sandorį, remiasi galiojančiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Esami viešame registre duomenys (patalpų planai) netrukdė sudaryti sandorį. Tas aplinkybes patvirtino notarė V. J., bei notaro Z. B. į bylą pateiktas atsakymas.

21.7. Turto vertinimo sutarties užsakovu galėjo būti ir ieškovas, tai nurodė ir liudytojas V. L., tik tam sutikimą turėjo duoti atsakovas, kaip patalpų savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas aktyviai dalyvavo susitikimuose su atsakingais VĮ „Registrų centras“ darbuotojais, jis tokį sutikimą tikrai būtų davęs, jei to būtų reikėję, tačiau tam nebuvo pagrindo, kadangi pats ieškovas nesiekė įsigyti patalpų galimai dėl lėšų trūkumo.

Žemesnės instancijos teismas

21.8. Teismas pagrįstai nesivadovavo civilinėje byloje Nr. e2A-581-855/2019 priimtu sprendimu, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Atsakovas nekeičia preliminarios sutarties nuostatų ir byloje nebuvo keliamas klausimas dėl nuosavybės perdavimo ar apmokėjimo momento. Ginčo byloje buvo vertinama, ar ieškovas turėjo lėšų sandorio sudarymui, ar patalpų trūkumai, kol jie nebus pašalinti, suteikė ieškovams teisę nesudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.

21.9. Apeliantai nenurodė, kodėl naujai teikiamo įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl prašo šio dokumento neprijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

22. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu prašė prijungti prie bylos naują įrodymą – UAB „Hipotekiniai kreditai“ 2023 m. gegužės 10 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „RMI muzikos servisas“ direktorius R. M. 2020 m. gegužės mėnesį kreipėsi į bendrovę dėl kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo finansavimo. Bendrovė, įvertinusi pateiktą informaciją apie perkamas patalpas, UAB „RMI muzikos servisas“ finansinę būklę bei R. M. siūlomus užstatus, konstatavo, kad finansavimas gali būti suteikiamas, o paskolos užtikrinimo priemonės atitiko visus UAB „Hipotekiniai kreditai“ kreditingumo vertinimo kriterijus.

23. Paminėtu dokumentu apeliantas siekia paneigti teismo išvadas, kad ieškovas ir jo vadovaujama įmonė finansiškai nebuvo pajėgi įsigyti ginčo nekilnojamojo turto, ir kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės.

24. Atsakovas prašo apeliantų prašymą atmesti, kadangi dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Hipotekiniai kreditai“ pažymą apie apeliantų finansavimo galimybes 2020 m. gegužės mėnesį ieškovai galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, juolab kad panašaus pobūdžio pažymas ieškovas teikė į bylą anksčiau. Pirmą kartą apie naują kreditavimo šaltinį ieškovas nurodė tik padavęs apeliacinį skundą, tačiau nenurodė pateisinamų priežasčių, kodėl dar 2020 m. gegužės mėn. žinodamas apie kreditavimo galimybes, tai patvirtinančius įrodymus gavo tik 2023 m. gegužės 10 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliantų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. M. ir trečiasis asmuo D. M. yra UAB „RMI muzikos servisas“ akcininkai, atitinkamai turintys 51 ir 48 vienetus paprastųjų vardinių akcijų (iš viso 100 vnt.). 2020 m. birželio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu akcininkai vienbalsiai (100 proc. balsų) nutarė pirkti išsimokėtinai iš G. Z. 441 kv. m ploto patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),), esančias (duomenys neskelbtini), už 125 000 Eur. Akcininkai pavedė UAB „RMI muzikos servisas“ direktoriui R. M. pasirašyti nurodyto turto preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito pirkti šį turtą gavimo.

29. Atsakovas G. Z. (toliau – ir atsakovas, pardavėjas) ir ieškovas R. M. (toliau – ir ieškovas, pirkėjas) 2020 m. birželio 26 d. pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudaryti nekilnojamojo turto, kurio pavadinimas kūrybinės dirbtuvės, esančio (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),), turinčio 441 kv. m bendro ploto (toliau – Daiktas), pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (sutarties 1 punktas). Minėtą turtą pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti už 125 000 Eur, o avansinę 10 000 Eur įmoką sumokėti iki 2020 m. liepos 16 d. (sutarties 2 punktas). Po preliminariąja sutartimi šalys padarė tokius prierašus: pardavėjas patvirtino, kad pirkėjas 2020 m. liepos 15 d. sumokėjo avansą 10 000 Eur; kad pas notarą, suderinę ir pasitvirtinę laiką, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį įformins 2020 m. liepos 30 d.

30. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė sutartis nei iki 2020 m. liepos 30 d., nei iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo sudaryta.

31. Ieškovas ne kartą su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, kadangi, jo nuomone, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Atsakovui atsisakius tenkinti ieškovo pretenzijas, ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur avansą ir 10 000 Eur baudą.

32. Teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl paties ieškovo kaltės, nes jis neturėjo pakankamai pinigų sumokėti visą preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytą pinigų sumą.

33. Nesutikdami su teismo sprendimu, ieškovai prašo jį panaikinti ir ieškinį patenkinti visa apimtimi. Apeliantai nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas ir prieštaraujančias išvadas, kad pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovų kaltės. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, bylos įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, neteikė dokumentų, reikalingų sandorio sudarymui, pas notarą neatvyko, be to, preliminarioje sutartyje atsakovas nurodė, kad visas parduodamas nekilnojamasis turtas priklauso tik jam, nors vėliau paaiškėjo, kad dalis turto priklauso jo motinai ir sutuoktinei. Pasibaigus preliminarios sutarties terminui ieškovas ir toliau dėjo visas pastangas, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, tačiau atsakovas už pradinę kainą nesutiko parduoti ginčo turto. Tuomet ieškovas sutiko pirkti turtą ir už didesnę kainą, tačiau atsakovas neatvyko pas notarą sutartą dieną ir sandoris neįvyko.

34. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, dėl kurios iš preliminariosios sutarties šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

35. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas toks šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. (2 dalis) Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. (3 dalis) Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. (4 dalis) Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. (5 dalis) Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.).

37. Sudarant preliminariąją sutartį, turi būti suderintos esminės sutarties sąlygos; vadinasi, jeigu tariamasi dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, preliminariojoje sutartyje nurodomas sutarties dalykas – nekilnojamieji daiktai, jų kaina, kitos, šalių požiūriu, svarbios aplinkybės. Esant ginčui, sutarties turinį įvertina ir tam tikrų jos sąlygų teisinę reikšmę nustato teismas (CK 6.193 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006).

38. Sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai, sudarant jiems sutartis. Iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sąlygų. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

39. Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

40. Vertindama šalių pasirašytą 2020 m. birželio 26 d. Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis preliminarioje sutartyje minėtų nekilnojamųjų daiktų duomenys yra kitokie, t. y. preliminariojoje sutartyje nurodyti nekilnojamojo turto identifikavimo duomenys nesutampa su duomenimis, įrašytais į Nekilnojamojo turto registrą:

40.1. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2/3 dalys nuo 2003 m. balandžio 9 d. priklauso G. Z. ir 1/3 dalis nuo 1996 m. balandžio 25 d. priklauso A. Z. (daiktas gautas sujungus patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2003 m. balandžio 29 d.). Patalpas nuo 2020 m. kovo 12 d. nuomoja UAB „Munava“. Taigi, jau nuo 2003 m. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nėra registruoto nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini).

40.2. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. birželio 28 d. priklauso G. Z.;

40.3. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. vasario 6 d. priklauso G. Z.;

40.4. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. gruodžio 28 d. priklauso G. Z.;

40.5. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. vasario 6 d. priklauso G. Z.;

40.6. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso P. Z.. Šių patalpų savininkai nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo G. Z. ir J. Z..

40.7. Nekilnojamojo turto registre tokio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra registruota.

41. Minėtos preliminariosios sutarties 2 punkte pardavėjas G. Z. patvirtino, kad visas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Pardavėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau, kaip matyti iš paminėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų, dalis parduodamo turto priklauso atsakovo motinai A. Z., o dalis padovanoto turto priklausė jo sutuoktinei J. Z..

42. Taigi, į preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyti akivaizdžiai neteisingi duomenys apie parduodamą nekilnojamąjį turtą: neteisingi adresai, nurodytas neegzistuojančio nekilnojamojo turto objektas, atsakovas neįvardijo, kad vienas parduodamas objektas daline nuosavybe priklauso jo motinai ir kad vienas nekilnojamojo turto objektas (patalpa Nr. 9) yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors visi teisingi duomenys, liečiantys ginčo turtą, sandorio sudarymo metu buvo išviešinti. Todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, kad 2020 m. birželio 26 d. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl parduodamo turto, kaip esminė sutarties sąlyga, buvo neteisinga.

43. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas R. M. yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto objektą perka kaip UAB „RMI muzikos servisas“ direktorius, nors tokios aplinkybės į sutartį neįtraukė. Tik bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nurodė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą ketino įsigyti UAB „RMI muzikos servisas“ ir pateikė teismui bendrovės akcininkų sprendimą. Be to, preliminarioje sutartyje nebuvo nurodyta ir kita ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad ginčo turtą jis pirks skolintomis iš banko (finansinių institucijų) lėšomis. Tai reiškia, kad ir ieškovas neatskleidė visų aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės pagrindinės sutarties sudarymui.

44. Minėta, kad preliminarios sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl perkamo–parduodamo objekto kainos ir mokėjimo tvarkos. Ginčo turtą pardavėjas įsipareigojo parduoti už 125 000 Eur, o pirkėjas įsipareigojo turtą nupirkti ir iki 2020 m. liepos 16 d. sumokėti pardavėjui 10 000 avansą. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebus sudaryta dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sumokėto avanso dydžio baudą. Jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebus sudaryta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą sumokėtą avansą ir sumokėti tokio paties dydžio baudą. Jeigu pardavėjas vėluoja grąžinti avansą ir sumokėti baudą, pardavėjas įsipareigoja mokėti pirkėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną (preliminarios sutarties 6, 7 ir 8 punktai).

45. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas (pirkėjas) sumokėjo atsakovui (pardavėjui) 10 000 Eur avansą 2020 m. liepos 15 d., ir kad 2020 m. liepos 30 d. pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo neatvyko nei ieškovas, nei atsakovas; kad pagrindinė sutartis iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. (preliminarios sutarties termino pabaigos) nebuvo sudaryta.

46. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė ją sudaryti pasibaigia. Nors ieškovas byloje įrodinėjo, kad po preliminariosios sutarties pabaigos vis dar vyko reikiamų dokumentų sandoriui sudaryti tvarkymas, naujos kainos derinimas, tačiau šie argumentai nustatant preliminarios sutarties termino pabaigą ir jos teisines pasekmes, teisiškai yra nereikšmingi, kadangi paminėta teisės normos nuostata yra imperatyvi, t. y. šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 10 d. įskaitytinai.

47. Byloje yra pateiktas Priedas prie sutarties, kuriame nurodyta, jog šalys susitarė pratęsti sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. tačiau nei viena iš sutarties šalių minėto Priedo nėra pasirašiusios. Todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad preliminariosios sutarties galiojimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas.

48. Aplinkybes, kad sandoris pas notarę 2020 m. liepos 30 d. nebuvo įformintas ir minėtai dienai ieškovas galimai neturėjo šiam sandoriui sudaryti reikiamų dokumentų patvirtina pateiktas į bylą ieškovo R. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroninis laiškas, adresuotas Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J., kuriame jis nurodė, jog liepos mėnesį lankėsi pas notarę dėl sandorio įforminimo, kuris turėjo įvykti 2020 m. liepos 30 d. pagal pridėtą preliminarią sutartį, susitikimo laiką suderino „NT tarnyba“ nekilnojamojo turto ekspertė V. Ž., susitikime dalyvavęs ir pats pirkėjas. Ieškovas prašė notarės pateikti informaciją, kokius dokumentus sandorio įforminimui jis turįs pateikti.

49. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku atsakė ieškovui, jog dėl sandorio jokių žinių neturinti, šiuo klausimu nuo liepos mėnesio niekas su ja nekontaktavo ir dėl jokio sandorio sudarymo nekilnojamojo turto savininkas nesikreipė, todėl jokių išankstinių dokumentų iš būsimo pirkėjo neturinti teisės priimti ir archyvuoti, taip pat neturi teisės skirto laiko sutarčiai rengti, neturint išreikštos savininko valios. Taigi, preliminarioji sutartis šiuo atveju liko neįgyvendinta, šalims nurodžius priešpriešinius kaltinimus dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

50. CK 6.163 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Šalis, kuri derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius.

51. Aptartų CK 6.163–6.165 teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Taigi derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023, 37 punktas).

52. Iš ieškovo R. M. 2021 m. sausio 12 d. pretenzijos atsakovui matyti, jog jis nekilnojamąjį turtą planavo įsigyti išsimokėtinai su banko paskola, todėl norint sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, kreditavimo įstaigai reikėjo pateikti perkamo nekilnojamojo turto įvertinimą pagal parengtą parduodamų patalpų išplanavimo ir naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos schemą. Dėl šių dokumentų gavimo jis kreipėsi į atsakovą, kuris, ieškovo vertinimu, nesiėmė veiksmų dėl reikiamų dokumentų parengimo.

53. Atsakovas atsakydamas į minėtą pretenziją nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį jis jokių įsipareigojimų nebuvo prisiėmęs, išskyrus sudaryti pas notarą pagrindinę prikimo–pardavimo sutartį. Dėl jokių papildomų sąlygų nebuvo tartasi, nei dėl turto vertinimo atlikimo ir/ar naudojimosi schemos atlikimo. Taip pat nebuvo sudarytas joks papildomas susitarimas prie preliminariosios sutarties. Preliminariojoje sutartyje pirkėjas nebuvo užsiminęs, kad patalpas planavo įsigyti paėmęs iš banko kreditą, todėl prisiėmė riziką, kad gali tekti jam pateikti papildomus dokumentus, tačiau tai į sutartį, kaip patyręs verslininkas, neįtraukė.

54. Byloje esantis KB ARKU kredito unijos 2020 m. liepos 2 d. pranešimas Nr. 2-253/1 patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į ją dėl kredito gavimo, o kredito unija informavo ieškovą, kokius dokumentus jis yra pateikęs kredito suteikimui ir papildomai nurodė, kad prašymas dėl kredito suteikimo bus tenkinamas pateikus perkamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitą. Po turto vertinimo ataskaitos pateikimo, prašė patikslinti verslo plano formą.

55. Iš byloje esančio UAB „OBER-HAUS“ vertintojo 2020 m. rugsėjo 16 d. elektroninio laiško, adresuoto ieškovui, matyti, kad turto vertinimui buvo reikalingi sekantys dokumentai: Registrų centro išrašai; kadastrinių matavimų bylos; patalpų naudojimosi tvarkos su parašais. VĮ „Registrų centras“ darbuotojas 2020 m. rugsėjo 30 d. informavo ieškovą, kad 2020 m. liepos mėnesį sandėlio 267F1p, esančio (duomenys neskelbtini), vertinti nebuvo galima, kadangi pastato bendrasavininkai neturėjo patalpų naudojimosi tvarkos.

56. Iš atsakovo į bylą pateiktos 2020 m. rugpjūčio 5 d. su VĮ „Registrų centras“ sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. NPS-364(14.29) matyti, kad būtent atsakovas atlygintinai užsakė parengti sandėlio 267F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų naudojimo planą, adresu (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarkos projektą matininkė G. B. parengė 2020 m. rugpjūčio 6 d.

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemė po ginčo pastatais priklausė valstybei. A. Z. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės nuomos teisę į jos nuomojamą pagal 2020 m. liepos 3 d. sudarytą žemės nuomos sutartį. NŽT 2020 m. rugpjūčio 5 d. notarui pateikė sutikimą perleisti nuomos teisę į 0,3720 ha dalį žemės sklypo, adresu A. (duomenys neskelbtini). J. Z. ir G. Z. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės nuomos teisę į jų nuomojamą pagal 2020 m. liepos 3 d. sudarytą žemės nuomos sutartį. NŽT 2020 m. rugpjūčio 5d. notarui pateikė sutikimą perleisti nuomos teisę į 0,0384 ha dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). G. Z. 2020 m. liepos 8 d. prašymu, NŽT 2020m. rugpjūčio 5 d. notarui pateikė sutikimą perleisti nuomos teisę į visus kitus G. Z. išnuomotus valstybinės žemės sklypus.

58. VĮ „Registrų centras“ pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad pastate atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais yra įregistruotos 9 patalpos – kūrybinės dirbtuvės, tačiau pastato patalpų plotų eksplikacijoje nurodytos 4 patalpos, t. y. faktiškai patalpų yra mažiau, nei jų yra įregistruota NTR. Faktinę pastato ir patalpų būklę galima nustatyti tik atliekant kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis. Patalpų atskirų kadastro duomenų bylų kopijų pateikti nėra galimybės, nes VĮ Registrų centras jų neturi. VĮ Registrų centrui tik 2023 m. sausio 30 d. buvo pateiktas UAB „Paulimatas“ prašymas atlikti pastato 2021 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenų bylos išankstinę patikrą. Daugiau naujų pastato ir patalpų kadastro duomenų bylų pateikta nebuvo.

59. Teismo posėdžio metu apklausta VĮ „Registrų centras“ atstovė paaiškino, kad nors paslaugų sutartį dėl naudojimosi tvarkos pasirašė su G. Z., tačiau R. M. taip pat domėjosi naudojimosi tvarkos rengimo procesu, atsakovas G. Z. bendravo su architektu dėl šios problemos išsprendimo.

60. Aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog preliminarios sutarties pasirašymo metu parduodamo objekto dokumentai nebuvo sutvarkyti, tiek ieškovas, tiek atsakovas bandė šias problemas spręsti, tačiau iki preliminarios sutarties pabaigos minėtų problemų išspręsti nepavyko ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

61. Ieškovas 2020 m. liepos 3 d. paskolos sutartimi Nr. 07-03, sudaryta su S. P., kuria pastarasis sutiko paskolinti R. M. 40 000 Eur, šią sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą prieš dvi dienas iki notarinio sandorio dienos, bei 2020 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi Nr. 07-01, sudaryta su J. E., kuria pastarasis sutiko paskolinti ieškovui 85 000 Eur, šią sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą prieš dvi dienas iki notarinio sandorio dienos, bandė įrodinėti, kad jis buvo finansiškai pajėgus sudaryti pagrindinę sutartį kaip fizinis asmuo, tačiau, kaip jau buvo minėta, nei ieškovas, nei atsakovas nustatytu terminu pas notarą neatvyko. Todėl aptarti ieškovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir jo įrodinėjimų aplinkybių nepatvirtina.

62. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek ir galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas - lemia, kad šalys laisvai pradėjusios derybas gali jas nutraukti. Jei derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (Civilinio Kodekso 6.163 str. 2 d.), todėl šiuo atveju šalims nesutarus dėl esminių sandorio sąlygų, nei ieškovai, nei atsakovas nėra dėl to kalti.

63. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog šalys siekė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas turi prisiimti atsakomybę, jog ši sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad abi sutarties šalys ikisutartinėje stadijoje neatskleidė esminių sutarties aplinkybių ir pagrindinės sutarties sudarymui nebuvo pasiruošusios. Kaip nurodyta nutarties 62 punkte, tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta ir atsakovas.

64. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pažymėtina, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tokio pobūdžio sutartyse avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, todėl avansas nebūdingas preliminariajai sutarčiai; tačiau avansas gali atlikti ir įrodomąją funkciją tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje (nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000).

66. Iš šalių 2020 m. birželio 26 d. pasirašytos preliminariosios sutarties matyti, kad šalys sulygo būtent dėl avanso, kuris pagal paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus atlieka mokėjimo funkciją. Preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

67. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), yra pagrindas teigti, kad šalims nepavykus įgyvendinti 2020 m. rugpjūčio 26 d. preliminariosios sutarties ir ieškovui nuosavybės teise neįgijus nuosavybės teisių į ginčo objektus, atsakovui sumokėtas 10 000 Eur avansas turėtų būti grąžintas ieškovui kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnis).

68. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pripažintinas pagrįstu (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

69. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino preliminariosios sutarties sudarymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai visa apimtimi, panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir, atsižvelgiant į preliminariąją sutartį sudariusius asmenis, priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo G. Z. 10 000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose

70. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinti iš dalies (po 50 proc.) ir panaikinti teismo sprendimo dalį, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 15 599,20 Eur (450 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 15 149,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos) (DOK-128841; DOK-28591; DOK-93340; DOK-3103; DOK-33808).

72. Atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 3 700,00 Eur (DOK-6752, DOK-53826, DOK-12513).

73. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

74. Pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinį 2021 m. birželio mėnesį parengimą ieškovams priteistina suma yra 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už dubliko 2021 m. liepos mėnesį parengimą priteistina suma yra 2 276,10 Eur (1 517,40 Eur (bruto) × 1,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už kitus ieškovo atstovo rengtus dokumentus, kuriuose pareikšti prašymai, atsikirtimai ir kurių į bylą pateikta 3, priteistina suma 2 280,36 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 3 × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už kitus ieškovo atstovo rengtus dokumentus, kurių į bylą pateikta 12, priteistina suma 2 280,36 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 12 × 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 19 val., maksimali priteistina suma yra 3 610,57 Eur (1 900,30 Eur (bruto) × 19 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 14 257,89 Eur, kuri viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl ieškovų prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas mažintina iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – iki 14 257,89 Eur. Iš viso ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 14 707,89 Eur (14 257,89 Eur + 450 Eur).

75. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2021 m. birželio mėnesį parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.).

76. Kadangi ieškinyje prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškė tik vienas ieškovas R. M., atitinkamai jam iš atsakovo priteistina 7 353,95 Eur (14 707,89 Eur × 50 proc. / 100 proc.), o atsakovui iš ieškovų atitinkamai priteistina 1 850 Eur (3 700 Eur × 50 proc. / 100 proc.). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovui R. M. iš atsakovo priteistina 5 503,95 Eur (618,46 Eur – 314,50 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

77. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 450 Eur (už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis), atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 000 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinį skundą patenkinti 50 proc., atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 225 Eur (450 Eur × 50 proc. / 100 proc.), o atsakovui iš ieškovų – 500 Eur (100 Eur × 50 proc. / 100 proc.). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovų priteistina 275 Eur (500 Eur – 225 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

78. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ieškovui R. M. iš atsakovo priteistina 5 228,96 Eur (5 503,95 Eur – 275 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

79. Valstybė šioje byloje pirmosios instancijos teisme turėjo 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovo R. M. ir atsakovo priteistina po 9,96 Eur (19,92 Eur / 2) minėtų išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 10 000 Eur avanso, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 228,96 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisEdvardas Paliokas