- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-581-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43619-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- G. G. B., D. B.
- Atsakovas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. B. ir D. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl avanso ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G.G. B. ir D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. M. 5 000,00 Eur negrąžinto avanso, 5 000,00 Eur baudos, 167,14 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. tarp šalių buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsipareigojo nupirkti negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini); preliminariojoje sutartyje buvo įtvirtintas susitarimas, jog nuosavybės teisė pereis pirkėjams nuo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – pagrindinė sutartis) sudarymo dienos, kuri tuo pačiu reikš ir turto perdavimo – priėmimo aktą (2.3 punktas). Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 18 d. Ieškovai per 7 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties sudarymo privalėjo sumokėti avansinę įmoką – 5 000 Eur. Įmoka buvo pervesta 2017 m. balandžio 17 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. pavedimais. Pagal preliminariąją sutartį, notarinės sutarties pasirašymo ir turto perdavimo dieną turėjo būti sumokėta beveik pusė kainos – 38 000 Eur. Šis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2017 m. liepos 18 d. Galutinis kainos išmokėjimo terminas numatytas per 120 dienų nuo notarinės sutarties sudarymo (3.3 punktas). Atsakovui vengiant suderinti sandorio pasirašymo laiką ir vietą, per notarų biurą ieškovas 2017 m. liepos 4 d. išsiuntė pareiškimą, kuriame atsakovas buvo raginamas nurodyti jam patogų laiką sandoriui sudaryti bei pasirinkti jam patogų notarų biurą. Likus kelioms dienoms iki pagrindinės sutarties pasirašymo atsakovas atsiuntė pranešimą, kad sutinka perduoti negyvenamąsias patalpas ieškovų nuosavybėn tik po to, kai ieškovai bus visiškai su atsakovu atsiskaitę, t. y. sumokėję visą parduodamo turto kainą – 78 000 Eur. Tokiu būdu atsakovas siekė vienašališkai pakeisti vieną iš esminių sutarties sąlygų – turto perėjimo momentą, ieškovai nesutiko šios sąlygos keisti. Pagrindinės sutarties pasirašymo dieną atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, todėl sandoris nebuvo sudarytas. Preliminariosios sutarties 4.3 punktas numato, kad jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per šios sutarties 2.2. punkte nustatytą terminą dėl pardavėjo kaltės, ši sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Kadangi atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, laikoma, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės.
2. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.
2.1. Nurodė, kad vykdant preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ieškovai sumokėjo atsakovui 5 000,00 Eur įmoką ir įsipareigojo iki 2017 m. liepos 18 d. papildomai sumokėti 33 000,00 Eur, tačiau ši papildoma 33 000,00 Eur suma atsakovui nebuvo sumokėta. Atsakovas 2017 m. liepos 14 d. pareiškimu kreipėsi į ieškovus, kviesdamas atvykti į notarų biurą pasirašyti pagrindinę sutartį, priminė apie jų neįvykdytą prievolę sumokėti 33 000,00 Eur. Ieškovai iki 2017 m. liepos 18 d. savo mokėjimo prievolės neįvykdė, todėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Nurodė, kad 2017 m. liepos 19 d. pareiškimu, vadovaudamasis preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkto nuostatomis, kreipėsi į ieškovus su pasiūlymu pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2017 m. liepos 27 d., tačiau iš ieškovų 2017 m. rugpjūčio 11 d. gavo pretenziją, nurodant, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės ir reikalaujant grąžinti 5 000,00 Eur. Ieškovų atliktas pradinis 5 000,00 Eur mokėjimas yra atliktas iš skolintų lėšų, jų vengimas sumokėti papildomus mokėjimus pagrįstai kėlė atsakovui abejones dėl ieškovų mokumo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. M. 5 000,00 Eur negrąžinto avanso, 5 000,00 Eur baudą, 167,14 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 10 167,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 229,00 Eur bylinėjimosi išlaidų solidariai ieškovams G. G. B. ir D. B..
4. Teismas nustatė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo dėl atsakovo kaltės. Byloje nėra nei duomenų, nei įrodymų, kad sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovų kaltės. Ieškovai vienareikšmiškai siekė įsigyti atsakovui priklausančias negyvenamąsias patalpas – sudarė suderino pagrindines pirkimo sąlygas, sudarė preliminarią sutartį, laiku sumokėjo avansą, kreipėsi dėl laiko pagrindinei sutarčiai suderinimo notarų biure, nustatytu laiku atvyko į notarų biurą, tačiau jiems atvykus paaiškėjo, kad atsakovas yra nepasirengęs sudaryti sutartį pagal preliminarios sutarties sąlygas, pateikto sutarties projekto sąlygos skyrėsi nuo suderintų preliminariąja sutartimi, kiek tai susiję su nuosavybės teisių į patalpas perėjimo momentu. Be to, pagrindinės sutarties sudarymo dienai atsakovas nebuvo atlaisvinęs patalpų, nors ieškovams, kurie buvo advokatai, ieškovę naujų patalpų advokatų kontorai įrengti, buvo svarbu kuo greičiau įsigyti patalpas. Šalims nepavykus pasiekti kompromiso pagrindinė sutarties nebuvo sudaryta. Nors atsakovas 2017 m. liepos 19 d. išsiuntė per notarą ieškovams pasiūlymą pratęsti pagrindinės sutarties pasirašymo terminą ir ją sudaryti jau pagal preliminariojoje sutartyje suderintas sąlygas, tačiau šalims nesudarius pagrindinės sutarties nustatytu terminu, prievolė ją sudaryti pasibaigė ir ieškovai neturėjo pareigos vėliau sudaryti su atsakovu naujos notarinės sutarties (LR civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas šalių nebuvo pratęstas, ieškovai pagrįstai pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą.
5. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovais nebuvo sudaryta, nes ieškovai iki preliminarioje sutartyje 2.2. punkte numatyto termino (2017 m. liepos 18 d.) nesumokėjo atsakovui 33 000,00 Eur. Pažymėjo, kad terminas dar nebuvo pasibaigęs ir ieškovai galėjo sumokėti sutartą kainos dalį. Kadangi atsakovas notarų biure nesutiko sudaryti pagrindinės sutarties šalių preliminarioje sutartyje suderintomis sąlygomis, ieškovai nebeturėjo pareigos tą pačią dieną pervesti atsakovui 33 000,00 Eur.
6. Ieškovai atliko aktyvius veiksmus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sulygtu terminu sudaryti ir byloje įrodė, kad pagrindinė sutartis sulygtu terminu nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nenurodė ir neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių neturėjo galimybės sudaryti pagrindinę sutartį per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą ir preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis, todėl iš jo ieškovams priteistinas avansas, sumokėtas kaip patalpų kainos dalis, o taip pat sutartyje nustatyto dydžio netesybos – 5000 Eur bauda bei procesinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą, atmesti ieškovų ieškinį; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
7.1. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės ir jam nekyla prievolė grąžinti gautą avansinį mokėjimą ir mokėti sutartines netesybas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad preliminarioje sutartyje nenustatytos visos sąlygos pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pagrįstai kilo ginčas tarp ieškovų ir atsakovo dėl pagrindinės sutarties sąlygų. Preliminariojoje sutartyje neaptartos patalpų atlaisvinimo procedūros ir terminai, ieškovų mokumo garantijos. Derybų laikas notarų biure nebuvo pakankamas sulygti dėl atskirų pagrindinės sutarties sąlygų, nepavykus suderinti pagrindinės sutarties 2017 m. liepos 18 d., atsakovas pagrįstai siekė pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, pateikdamas ieškovams tokį pasiūlymą. Atkreipia dėmesį, kad ne atsakovas, o ieškovai 2017 m. liepos 18 d. notarų biure patys nutraukė derybas, o vėliau nemotyvuotai atsisakė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą;
7.2. atsakovui kilo abejonės dėl ieškovų mokumo atsiskaitant už perkamą turtą. Ieškovai pradinę avansinę įmoką atsakovui sumokėjo iš skolintų lėšų per du mokėjimus. Avansinę įmoką 5 000 Eur ieškovai privalėjo sumokėti per 7 dienas nuo preliminarios sutarties pasirašymo. Preliminarioji sutartis pasirašyta 2017 m. balandžio 10 d., avansas turėjo būti sumokėtas iki 2017 m. balandžio 17 d., bet dalis avanso sumokėta praleidus preliminarioje sutartyje nustatytą terminą. Paskutinę termino pagrindinei sutarčiai sudaryti dieną ieškovai nebuvo sumokėję antrosios 33 000 Eur įmokos. Suma 33 000 Eur privalėjo būti sumokėta preliminariosios sutarties pagrindu, o ne pasirašius pagrindinę sutartį. Atsakovas, nesulaukęs ieškovų 33 000 Eur, pats tarėsi su notaru dėl pagrindinės sutarties pasirašymo datos ir laiko ir apie tai pranešė ieškovams. Atvykus į notarų biurą ieškovai pareiškė, kad patys pinigų neturi ir juos skolinsis iš Z. B.. Paskolos gavimo garantijų nepateikė;
7.3. net tuo atveju, jeigu būtų vienos ar kitos preliminariosios sutarties šalies kaltė dėl nevykdomo įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį, teismo priteistos netesybos yra per didelės. Ieškovai nepatyrė realių nuostolių. Teismas netesybas priteisė vadovaudamasis tik formaliu pagrindu, nepasisakė dėl jų pagrįstumo, netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl jų sumažinimo ar netaikymo. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir dėl nepakankamo ieškovų bendradarbiavimo su atsakovu (CK 6.64 straipsnis). Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą atsakovui įtarti, kad ieškovai piktnaudžiaudami savo profesionalumu, siekė pasinaudoti situacija ir atsakovo sąskaita pasipelnyti.
8. Ieškovai su pareikštu apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti galioti. Nurodė, kad:
8.1. atsakovas (apeliantas) nedalyvavo bylos nagrinėjimo iš esmės posėdyje be svarbių priežasčių, nepasinaudojo teise žodžiu pateikti teismui išsamius paaiškinimus, bet apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naujus motyvus, teikia paaiškinimus, kurie anksčiau nebuvo teikti ir todėl nebuvo galimybių ieškovui dėl jų pasisakyti ar pateikti juos paneigiančių įrodymų;
8.2. sudarytoje preliminarioje sutartyje buvo numatytos pagrindinės sutarties sąlygos (ketinamas perleisti daiktas, kaina, jos mokėjimo tvarka, nuosavybės perėjimo momentas). Patalpų atlaisvinimo procedūros ir terminai buvo aiškūs iš sutarties nuostatų – preliminariosios sutarties 2.3 punktas numatė, jog nuosavybės teisė pirkėjui pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, kuri tuo pačiu reikš ir turto perdavimo - priėmimo aktą;
8.3. dėl atsakovo argumento, kad preliminariojoje sutartyje nebuvo aptartos ieškovų mokumo garantijos, ieškovai pažymi, kad tokių abejonių apeliantas niekada nereiškė – nei derybų dėl preliminarios sutarties sudarymo metu, nei po preliminariosios sutarties sudarymo, nei derybų notarų biure metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neprašė ieškovų pateikti šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, todėl dabar, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas neturi teisės remtis aplinkybe, kad toks užtikrinimas nebuvo pateiktas. Vien faktas, kad daikto kaina yra mokama iš skolintų lėšų, negali būti prielaida, kad pirkėjas perkamo daikto kainos nesumokės tinkamai ir laiku, ir juo labiau neatleidžia pardavėjo nuo jo pareigų vykdymo;
Atsiliepimas
8.4. atsakovas klaidingai nurodo, jog dalis avansinės įmokos buvo sumokėta praleidus preliminariojoje sutartyje numatytą terminą. Pagal preliminariosios sutarties 3.3.1 punktą, avansinė įmoka (5 000 Eur) turėjo būti sumokėta per 7 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo. Sutarties pasirašyta 2017 m. balandžio 10 d., avansinis mokėjimas sumokėtas dviem pavedimais: 2 500 Eur pervesta 2017 m. balandžio 17 d. ir 2 500 Eur pervesta 2017 m. balandžio 18 dieną;
8.5. nesutinka su atsakovo argumentu, kad 2017 m. liepos 18 d. notarų biure patys nutraukė derybas, o vėliau nemotyvuotai atsisakė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Pažymi, jog šalys vyko į notarų biurą tikslu pasirašyti pagrindinę sutartį, o ne derėtis dėl jos pasirašymo datos nukėlimo ar sąlygų keitimo, bet atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, šalys bandė derėtis. Po ilgų derybų notaro biure atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, be to, atmetė ir kitus ieškovų siūlomus variantus: numatyti patalpų atlaisvinimo terminą ir aprašyti patalpose esančius daiktus, arba nutraukti preliminariąją sutartį bendru sutarimu su sąlyga, kad bus nedelsiant grąžintas avansas. Pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą ieškovai nebuvo suinteresuoti, kadangi jiems skubiai buvo reikalingos patalpos ieškovės G. G. G. B. advokato veiklai vykdyti - tą patvirtina byloje esantys įrodymai;
8.6. nesutinka su atsakovo argumentu, kad netesybos yra neadekvačiai per didelės, neva ieškovai nepatyrė jokių nuostolių. Ginčo patalpos buvo planuojamos naudoti ieškovės profesinei veiklai – advokatų kontorai. Dėl neįvykusio sandorio ieškovei teko skubiai ieškoti kitų patalpų, buvo rastos pagal išplanavimą ir kitus reikalavimus tinkamos patalpos nuomai, tačiau nuomos sutartį teko pasirašyti nepalankiomis sąlygomis: nuomos mokestis buvo gerokai didesnis. Jeigu atsakovas nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, ieškovai butų turėję gerokai daugiau laiko patalpoms išsirinkti, taip pat deryboms dėl patalpų įsigijimo ir nuomos sąlygų;
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
10. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovai G. G. B. ir D. B. bei atsakovas A. M. 2017 m. balandžio 10 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovams parduoti ir perduoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o ieškovai už 78 000,00 Eur kainą nupirkti ir priimti iš atsakovo negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (preliminariosios sutarties 2.1. p.) Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad buvo sudaryta būtent preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, nėra.
12. Šalys šia sutartimi susitarė, kad pagrindinė notarine tvarka tvirtinama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2017 m. liepos 18 d., nuosavybės teisė pirkėjui pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, kuri tuo pačiu reikš ir turto perdavimo – priėmimo aktą (preliminariosios sutarties 2.3. p.), avansinę įmoką (5 000 Eur) pirkėjai (ieškovai) sumokės per 7 darbo dienas nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos; 33 000 Eur pirkėjai (ieškovai) sumokės iki 2017 m. liepos 18 d.; 10 000,00 Eur pirkėjas sumokės pardavėjui per 30 kalendorinių dienų nuo pagrindinės notarine tvarka tvirtinamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos; 10 000,00 Eur pirkėjas sumokės pardavėjui per 60 kalendorinių dienų nuo pagrindinės notarine tvarka tvirtinamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos; 10 000,00 Eur pirkėjas sumokės pardavėjui per 90 kalendorinių dienų nuo pagrindinės notarine tvarka tvirtinamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos; 10 000,00 Eur pirkėjas sumokės pardavėjui per 120 kalendorinių dienų nuo pagrindinės notarine tvarka tvirtinamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos.
13. Atsakovas (apeliantas) nurodo, kad preliminarioji sutartis nenustatė visų sąlygų pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pagrįstai kilo ginčas tarp ieškovų ir atsakovo dėl pagrindinės sutarties sąlygų. Pažymi, kad preliminarioje sutartyje nebuvo aptartos patalpų atlaisvinimo procedūros ir terminai bei ieškovų mokumo garantijos.
14. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi, teisės aktai nenumato pareigos preliminariojoje sutartyje detaliai nustatyti visas sąlygas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nagrinėjamam ginčui aktualus šalių pasirašytos preliminariosios sutarties 2.3 punktas nustato, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, kuri tuo pačiu reikš ir turto perdavimo – priėmimo aktą. Taigi, ši aiški ir vienareikšmiškai aiškintina preliminariosios sutarties nuostata suteikė ieškovams pagrįstą ir teisėtą lūkestį tikėtis, jog teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ginčo nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti jie įgys nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Atitinkamai tai suponavo pardavėjo (atsakovo) pareigą užtikrinti tokią ieškovų teisę jau pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną, kas reiškia, jog būtent tada pirkėjams turėjo būti faktiškai perduotos sutarties sąlygas atitinkančias ginčo patalpos. Kitokių nekilnojamojo turto perdavimo ar patalpų atlaisvinimo terminų ir sąlygų preliminarioji sutartis nenumatė, kas savo ruožtu sudaro teismui pagrindą atmesti apelianto su tuo susijusius apeliacinio skundo teiginius. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys planavo sudaryti pagrindinę sutartį 2017 m. liepos 18 d., tačiau iki šios datos atsakovas nebuvo pasiruošęs atlaisvinti patalpas, nes tiek 2017-07-18, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną jose veikė sporto studija ir atitinkamai patalpose buvo sportinė įranga, ko iš esmės neginčijo ir pats atsakovas. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog būtent atsakovas netinkamai vykdė preliminarioje sutartyje nustatytas sąlygas. Dar daugiau, tai, kad būtent atsakovas prašė pakeisti ne tik šalių preliminarioje sutartyje sutartą sąlygą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir patalpų perdavimo termino, bet ir dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perėjimo momento (ne nuo pagrindinės sutarties sudarymo, o nuo visos sutarties kainos sumokėjimo) rodo, jog visa preliminarios sutarties keitimo iniciatyva ėjo būtent iš atsakovo, o ne ieškovų pusės, o šalims nesutarus dėl preliminarios sutarties sąlygų keitimo, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis laikytina nesudaryta būtent dėl atsakovo veiksmų ir kaltės, t.y. nuo atsakovo priklausančių priežasčių.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pagrįstai kilo abejonės dėl ieškovų mokumo atsiskaitant už perkamą nekilnojamąjį turtą, nes avansinę įmoka buvo sumokėta pavėluotai, kita įmoka apskritai nebuvo sumokėta, preliminarioje sutartyje nebuvo aptartos ieškovų mokumo garantijos, todėl jis turėjo pagrindą atsisakyti pagrindinės sutarties, atmestini, kaip nepagrįsti. Pirma, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovus dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo nei sudarant preliminarią sutartį, nei vykstant deryboms dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, nei kada nors vėliau, reiškęs jiems kokias nors pretenzijas ir prašymus šiuo klausimu – tokie atsakovo argumentai ir abejonės dėl ieškovų mokumo buvo išsakyti tik nagrinėjant bylą teisme. Antra, pagal preliminarios sutarties 3.3.1 punktą avansinę įmoką – 5 000 Eur pirkėjai turėjo sumokėtą 7 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, o ne per 7 kalendorines dienas, kaip skaičiuoja atsakovas: preliminari sutartis pasirašyta 2017 m. balandžio 10 d., o ieškovai atliko dvi įmokas: 2017 m. balandžio 17 d. ir 2017 m. balandžio 18 d., taigi, avansinę įmoką ieškovai sumokėjo nepraleisdami preliminarioje sutartyje nustatyto termino. Trečia, preliminariosios sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad šalys įsipareigoja pasirašyti pagrindinę sutartį iki 2017 m. liepos 18 d., 3.3.2. punkte nustatyta, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 33 000 iki 2017 m. liepos 18 d. Pagal CK 1.122 straipsnio 1 dalį, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, terminas 33000 Eur įmokai įmokėti pagrindinės sutarties sudarymo notarų biure metu dar nebuvo pasibaigęs, ir ieškovai galėjo sumokėti sutartą kainos dalį, tačiau kadangi atsakovas notarų biure atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį šalių preliminarioje sutartyje suderintomis sąlygomis, šalys susitarimo dėl preliminarios sutarties sąlygų pakeitimo nepasiekė ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties iki 2017-07-18 nesudarė, ieškovai nebeturėjo prasmės ir pareigos tą pačią dieną pervesti atsakovui 33 000,00 Eur, t.y. vykdyti prievoles pagal pasibaigusią preliminarią sutartį.
16. Atsakovas teigia, kad ieškovai 2017 m. liepos 18 d. nutraukė derybas ir vėliau atsisakė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamo pačių ieškovų bendradarbiavimo su atsakovu. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, kadangi būtent atsakovas 2017 m. liepos 14 d. rašte ieškovams pareiškė, kad sutinka sudaryti pagrindinę sutartį, bet kitomis sąlygomis, nei buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje. Šias naujas, ankščiau šalių nesuderintas sąlygas atsakovas vienašališkai įtraukė į notarinės sutarties projektą, pateiktą ieškovams 2017-07-18, tuo tarpu ieškovai per visą laiką iki pat 2017-07-18, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, siekė jos sudarymo, vykdė savo prievoles, rodė iniciatyvą dėl susitikimo notarų biure, o vėliau kilus nesutarimui, derėjosi, siekdami pasiekti kompromisą, nes ieškovams buvo svarbu ir aktualu sudaryti pagrindinę sutartį kuo greičiau, nepažeidžiant preliminariojoje sutartyje nustatyto termino. Teigti, jog ieškovas nebendradarbiavo ar nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, šioje situacijoje, teismas neturi jokio pagrindo.
17. CK 6.63 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Toks pardavėjo prisiimtos prievolės pažeidimas nagrinėjamos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties kontekste reiškia prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Šis reglamentavimas suponuoja, kad pardavėjas, pažeidęs preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, praranda teisę reikalauti iš pirkėjo sudaryti pagrindinę sutartį, o pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti visa, ką jis įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis). Šių normų kontekste, atmestinas ir atsakovo argumentas, jog jis 2017-07-19 siūlė ieškovams sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ankščiau suderėtomis preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje sąlygomis, o šie nepagrįstai atsisakė tą padaryti. Ieškovai, kaip jau buvo minėta, neprivalėjo sudaryti pagrindinės sutarties po to, kai 2017-07-18 nustojo galioti preliminari pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovo 2017-07-19 pareiškimas gali būti vertinamas tik kaip naujas jo pasiūlymas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartie sudarymo, kurį ieškovai turėjo teisę priimti arba nepriimti.
18. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendęs, kad nagrinėjamu atveju dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, teisingai konstatavo, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovams 5 000 Eur avansą. Teismas pažymi, kad pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai yra organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (LAT 2005-04-20 nutartis c.b. J.G. v S.K., Nr. 3K-3-225/2005; LAT 2005-01-05 nutartis c.b. P.K. v V.Č., Nr. 3K-3-11/2005). Avansas atlieka tik mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti ir įrodomąją funkciją, tačiau skirtingai nei rankpinigiai neatlieka užtikrinamosios funkcijos, todėl ji sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Taigi, pareiga grąžinti pirkėjui pagal preliminarią sutartį atliktus piniginius mokėjimus, kurie įskaitomi į pagrindinės sutarties kainą, jeigu vėliau ta pagrindinė sutartis dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesudaroma, išplaukia iš LR CK 6.165 str. nuostatų aiškinimo, o taip pat yra akcentuojama teismų praktikoje. Teismų praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminarią sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 str.), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui (pvz., LAT 2003-09-10 nutartis c.b. R.K. S.Š., J.Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2006; 2006-02-15 nutartis c.b. J.P. v G.J., Nr. 3K-3-124/2006; 2006-11-06 nutarimas c.b. V.Š. v A.N., A.N., Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl, šalims nesudarius patalpų pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovų jam sumokėtas bei atsakovo priimtas ir iki šiol negrąžintas 5000 Eur avansas, neturėtų būti iš jo priteistas.
19. Preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų, nes įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikštų vertinti jos kontekste per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Nagrinėjamu atveju šalis, vadovaujantis sutarties laisvės principu bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, susitarus dėl netesybų, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs netinkama atsakovo prievolių pagal preliminarią sutartį vykdymą, turėjo pagrindą jas priteisti ieškovams, o ieškovai, prašydami tokių netesybų, neturėjo įrodinėti kokių nors realių turtinių nuostolių patyrimą ir tokių nuostolių dydį. Pažymėtina, kad šių argumentų, susijusių tiek su netesybų mokėjimo pareiga, tiek su ieškovų prašomų priteisti netesybų dydžiu, atsakovas nebuvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ir šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismo kolegija juos atmeta.
20. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010.).
21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
22. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui nepriteistinos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu ieškovai nei duomenų dėl jų galimai patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, nei prašymo jas atlyginti teismui neteikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.