- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2-1546-669/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00278-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- V. M.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ž. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei V. M. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovės V. M. motinos valdžią į dukrą D. M., gimusią (duomenys neskelbtini)., nuo prašymo pateikimo dienos priteisti iš atsakovės dukros išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti vaiko gyvenamą vietą laikinųjų globėjų M.ir L. M. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir paskirti vaiko turto administratoriumi M. ir L. M..
2. Nurodė, kad atsakovė V. M. turi mažametę dukrą D. M., gimusią (duomenys neskelbtini)d. Tėvystė vaikui nenustatyta. Atsakovės V. M. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Plungės rajone (toliau – VTAS) žinoma nuo 2019 m. sausio 23 d., kai atsakovei išvykus dirbti į užsienį jos mažametei dukrai D. M. pagal tuo laiku galiojusius teisės aktus buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu. Mažametės globėjais paskirti jos seneliai iš motinos pusės M. M. ir L. M.. Atsakovei grįžus iš užsienio į Lietuvą, laikinoji globa tėvų prašymu buvo nutraukta, tačiau mažametė D. ir toliau liko gyventi su savo seneliais. Vaiko motina V. M. su savo dukra negyveno, ja nesirūpino, vaiku domėjosi ir ją aplankydavo tik epizodiškai. Visa atsakomybė už mažametės D. auginimą, auklėjimą, priežiūrą, sveikatos priežiūrą, ugdymą tenka seneliams, kurie tinkamai prižiūri ją ir rūpinasi. V. M. nustatytas bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be šizofrenijos simptomų. Moteris ne kartą gydyta stacionariai psichiatrijos skyriuje, turi konsultuotis su psichiatru, vartoti paskirtus medikamentus, tačiau vaistus vartoja savo nuožiūra. V. M. teikiamas socialines paslaugas priima sunkiai, vengia tiesioginio bendravimo, susitikimų, į namus neįsileidžia, yra linkusi meluoti, laiką leidžia abejotinos reputacijos draugų kompanijose, kurie turi problemų dėl piknaudžiavimo alkoholiu. V. M. išsako, kad norėtų savarankiškai auginti dukrą, tačiau ji nerodo ir nededa pakankamai pastangų, teigia, jog vaiku pasirūpins ateityje. Mažametės D.seneliai sutinka ir toliau ja rūpintis. 2022 m. liepos 12 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu priimtas sprendimas, kad V. M. grįš pas tėvus L. ir M. M. gyventi, jog galėtų rūpintis ir auginti dukrą, tačiau D. M. liko be įstatyminio atstovo. Mergaitės motinos buvimo vieta nežinoma, galimai ji išvyko užsienį. Plungės apylinkės teismas 2022-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS-2-4338-669/2022 išdavė leidimą paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-09-27 įsakymu Nr. DE-977, nuo 2022-09-22 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko laikinaisiais globėjais (rūpintojais) paskirti seneliai M. ir L. M., globos (rūpybos) vieta nustatyta globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje. Nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo mažametei D., jos motina ir toliau nesirūpino savo dukra, neteikė jai išlaikymo, bendravo epizodiškai, pagalbos nepriėmė, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Socialinių darbuotojų teigimu, atvejo vadybos proceso metu buvo bandoma įvairiais būdais padėti atsakovei, tačiau situacija šeimoje iš esmės nesikeitė, V. M. buvo nelinkusi vykdyti šeimos pagalbos plane numatytų įpareigojimų, su specialistais vengdavo bendrauti, o vėliau ir visai nustojo bendrauti, neturėjo jokios motyvacijos, nedėjo pastangų rūpintis ir auginti vaiko, neteikė vaikui išlaikymo, neužtikrino vaiko sveikatos priežiūros, su vaiko ugdymo įstaigomis nebendravo ir toliau nekeitė savo gyvenimo būdo, nesprendė gyvenimo sąlygų gerinimo klausimo. Į organizuotą atvejo vadybos posėdį 2023-01-16 atsakovė taip pat neatvyko. Posėdyje dalyvavę atsakovės tėvai ir mažametės D. globėjai M.ir L. M. nurodė, kad atsakovė ir toliau nekeičia savo gyvenimo būdo, nesirūpina ir nesiekia rūpintis savo dukra, emocinis ryšys tarp motinos ir dukters taip pat silpnėja, nežinoma atsakovės gyvenamoji vieta, ji neatsiliepia į telefoninius skambučius, gauta informacija, kad gali būti išvykusi į užsienį. Atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2023-01-16, metu priimtas sprendimas teikti motyvuotą siūlymą VTAS dėl kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios ribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Plungės Socialinių paslaugų centras 2023-01-19 pateikė VTAS motyvuotą siūlymą, kuriame nurodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad padėtis šeimoje nėra pasikeitusi. Atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma, ji į skambučius neatsiliepia ir su dukra nebendrauja bei ja nesirūpina, esant tokiai situacijai, tikslinga atsakovės atžvilgiu taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą.
4. Atsakovė V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Dėl laikino motinos valdžios ribojimo
5. Atsakovei pareikštas ieškinys dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Atsakovei prašoma taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą tuo pagrindu, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, dukra nesirūpina, nedalyvauja jos auklėjime.
6. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
7. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Žemesnės instancijos teismas
8. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
9. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju atsakovė V. M. yra nepilnametės D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Tėvystė nepilnametei D. M. nėra nustatyta.
11. Iš byloje pateiktų dokumentų bei ieškovės paaiškinimų, ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovės V. M. šeima VTAS žinoma nuo 2019 m. sausio 23 d., kai jai išvykus dirbti į užsienį jos mažametei dukrai D. M. buvo nustatyta laikinoji globa tėvų (motinos V. M.) prašymu. Mažametės globėjais paskirti jos seneliai iš motinos pusės M. M. ir L. M.. Laikinoji globa tėvų prašymu buvo nustatyta nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. liepos 8 d. Nuo 2019 m. sausio mėn. atsakovės šeimai pradėtos teikti ir socialinės paslaugos. Atsakovei grįžus iš užsienio į Lietuvą, laikinoji globa tėvų prašymu buvo nutraukta, tačiau mažametė D. ir toliau liko gyventi su savo seneliais.
12. Pradėjus teikti socialines paslaugas buvo sudaromi pagalbos V. M. šeimai planai, siekiama įvertinti V. M. šeimą, spręsti iškilusias problemas, užtikrinti, kad būtų tinkamai rūpinamasi dukra D. M.. V. M. skirti įpareigojimai teikti informaciją apie savo gyvenamąją vietą ir svarbius pokyčius, užsiregistruoti ir lankyti psichologo konsultacijas, sumokėti mokesčius už vaiko darželį, prisidėti prie vaiko išlaikymo, domėtis dukros pasiekimais darželyje, dalyvauti šventėse, daugiau dėmesio skirti vaikui, kartu leisti laisvalaikį ir kt. V. M. įpareigojimus vykdė pasyviai, su specialistais bendravo epizodiškai, dažnai neatsiliepdavo į skambučius, apsilankymų metu neatidarydavo durų, nebuvo linkusi spręsti problemų, stengėsi nuo jų atsiriboti, vengė atsakomybės.
13. V. M. savo dukra domėjosi, ją lankė retai. 2022 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini)lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ D. M. charakteristikoje nurodyta, kad mažamete rūpinasi seneliai M. M. ir L. M., jie domisi mergaitės pasiekimais darželyje, rūpinasi, tarp jų susiformavęs stiprus ryšys. D. M. mama dalyvavo darželio šventėje rugsėjo 1 d., taip pat keletą kartų rašė auklėtojai, domėjosi dukros pasiekimais. Nepilnamete D. M. rūpinasi bei prižiūri atsakovės tėvai, M.ir L. M., pas kuriuos ir gyvena nepilnametė D. M.. Plungės Socialinių paslaugų centras (toliau – Centras) 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr. S975(1.54) nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 11 d. atsakovei V. M. turinčiai dukrą D. M. taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės priežiūros paslaugos. Nurodyta, kad atsakove kartu su dukra negyvena. Nustatyta, kad nepilnametė dukra D. M. gyvena su seneliais M. ir L. M.. V. M. vaiko neaugina, aplanko tik epizodiškai, išlaikymo vaikui neteikia. Visa atsakomybė už mažametės D. auginimą, auklėjimą, priežiūrą, sveikatos priežiūrą, ugdymą tenka seneliams, kurie tinkamai prižiūri ją ir rūpinasi. V. M. nuomojosi būstą šalia vaikų darželio, kurį lankė jos dukra, tačiau vaiko ji nepasiimdavo iš darželio, pas savęs dukros taip pat nesivesdavo. Centro darbuotojų teigimu, mažametės D. motina turi finansinių įsiskolinimų, tačiau socialinei darbuotojai tarpininkaujant su antstolių kontora pradėtas įsiskolinimų mokėjimas dalimis. Taip pat rašte nurodoma, kad V. M. nustatytas bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be šizofrenijos simptomų. Moteris ne kartą gydyta stacionariai psichiatrijos skyriuje, turi konsultuotis su psichiatru, vartoti paskirtus medikamentus, tačiau vaistus vartoja savo nuožiūra. V. M. teikiamas socialines paslaugas priima sunkiai, vengia tiesioginio bendravimo, susitikimų, į namus neįsileidžia, yra linkusi meluoti, laiką leidžia abejotinos reputacijos draugų kompanijose, kurie turi problemų dėl piknaudžiavimo alkoholiu. 2022-05-01 V. M. buvo policijos atvesdinta į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dėl galimai alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo. Socialinės darbuotojos, teikiančios atsakovės šeimai paslaugas, teigimu, V. M. jai pasakė, kad buvo nustatytas 1,40 prom. neblaivumas. Pokalbių su socialiniais darbuotojais metu, V. M. išsako, kad norėtų savarankiškai auginti dukrą, tačiau ji nerodo ir nededa pakankamai pastangų, teigia, jog vaiku pasirūpins ateityje. Mažametės D. seneliai sutinka ir toliau ja rūpintis. Kartu su pranešimu pridėti ir raštai iš vaiko ugdymo įstaigos, gydymo įstaigos, kuriuose taip pat nurodoma, kad vaiku rūpinasi seneliai, o ne vaiko motina V. M..
14. Bylos duomenimis atsakovė buvo išreiškusi norą rūpintis dukra, atsakovės tėvai taip pat siekė, kad motina bendrautu su savo dukra, sudarė sąlygas atsakovei gyventi kartu, tuo pačiu ir prižiūrėti dukrą D. M., 2022 m. liepos 12 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu 2022 m. liepos 22 d. buvo priimtas sprendimas, kad V. M. grįš pas tėvus L. ir M. M. gyventi, jog galėtų rūpintis ir auginti dukrą. Priimtas sprendimas suteikti motinai galimybę pakeisti savo elgesį, prisiimti atsakomybę už savo vaiką, padedant L. ir M. M..
15. 2022 m. liepos 14 d. VTAS atlikto Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. liepos 12 d. V. M. pokalbio metu nurodė, kad vaiku anksčiau negalėjo rūpintis dėl jai nustatytos sunkios depresijos formos, tačiau ji, kol vaikas gyveno pas senelius, padėjo rūpintis dukra. Taip pat moteris teigė, kad teikė išlaikymą dukrai, nurodė, kad neigiamai vertina situaciją, kai vaikas gyvena su seneliais ir supranta, kad taip neturi būti. Moteris teigė, kad nuo šių metų, t. y. 2022 m. rugsėjo mėn. ji planuoja dukrą pasiimti pas save, nes yra pajėgi pasirūpinti ir auginti dukrą. Anketoje taip pat nurodyta, kad bendrauta ir su M. M., kuri nurodė, jog tarp mažametės D. M. ir jos mamos – atsakovės V. M. nėra susiformavęs artimas ryšys. V. M. dukrą aplanko retai, aplankymai nereguliarūs, ji negali pajėgi tinkamai rūpintis savo dukra.
16. Vis dėlto, nepaisant įsipareigojimų, ketinimų rūpintis ir auginti dukrą, V. M. šių pareigų nevykdė. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Plungės Socialinių paslaugų centras raštu Nr. S-1203(1.54), nurodė, kad mažametė D. M. liko be įstatyminio atstovo. Mergaitės motinos buvimo vieta nežinoma, galimai ji išvyko užsienį. Apie savo išvykimą ji neinformavo savo tėvų, pas kuriuos būna nepilnametė dukra. Mažametės D. senelė M. M. teigia, kad ji nežinanti kur yra jos dukra, nebendrauja ir negali suteikti informacijos. VTAS specialistams taip pat nepavyko susisiekti su nepilnametės motina.
17. Mažametei likus be įstatyminio atstovo, VTAS 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo. Teismas patenkino VTAS prašymą ir 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS-2-4338-669/2022 išdavė leidimą paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo.
18. Atsiradus laikinosios globos (rūpybos) pagrindui, t. y. mažametei D. M. likus be įstatyminio atstovo, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-09-27 įsakymu Nr. DE-977, nuo 2022-09-22 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko laikinaisiais globėjais (rūpintojais) paskirti seneliai M. ir L. M., globos (rūpybos) vieta nustatyta globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje.
19. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo mažametei D. M., jos motina ir toliau nesirūpino savo dukra, neteikė jai išlaikymo, bendravo epizodiškai, pagalbos nepriėmė, šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma.
20. Socialinių darbuotojų teigimu, atvejo vadybos proceso metu buvo bandoma įvairiais būdais padėti atsakovei, tačiau situacija šeimoje iš esmės nesikeitė, V. M. buvo nelinkusi vykdyti šeimos pagalbos plane numatytų įpareigojimų, su specialistais vengdavo bendrauti, o vėliau ir visai nustojo bendrauti, neturėjo jokios motyvacijos, nedėjo pastangų rūpintis ir auginti vaiko, neteikė vaikui išlaikymo, neužtikrino vaiko sveikatos priežiūros, su vaiko ugdymo įstaigomis bendravo minimaliai ir toliau nekeitė savo gyvenimo būdo, nedėjo jokių pastangų siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. Į organizuotą atvejo vadybos posėdį 2023 m. sausio 16 d. taip pat neatvyko. Posėdyje dalyvavę atsakovės tėvai – mažametės D. globėjai M. ir L. M. nurodė, kad atsakovė ir toliau nekeičia savo gyvenimo būdo, nesirūpina ir nesiekia rūpintis savo dukra, emocinis ryšys tarp motinos ir dukters taip pat silpnėja, nežinoma atsakovės gyvenamoji vieta, ji neatsiliepia į telefoninius skambučius, gauta informacija, kad gali būti išvykusi į užsienį. Atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 16 d., metu priimtas sprendimas teikti motyvuotą siūlymą VTAS dėl kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios ribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo.
21. Nors socialiniai darbuotojai bandė atsakovei padėti identifikuoti kylančias problemas ir jas spręsti, perteikti pozityvios tėvystės principus, motyvuoti atsakovę rūpintis, domėtis savo dukra ir pačiai ją auginti, tačiau, kaip matyti iš Plungės socialinių paslaugų centro pateikto motyvuoto siūlymo, atsakovė socialinių darbuotojų rekomendacijas ignoravo ir jokių aktyvių veiksmų siekdama susigrąžinti dukrą nesiėmė. 2023 m. sausio 19 d. Plungės Socialinių paslaugų centras pateikė VTAS motyvuotą siūlymą, kuriame nurodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
22. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, trukdžiusios atsakovei dažniau lankyti dukrą, su ja bendrauti bei ja rūpintis, priešingai, atsakovei ne kartą buvo suteikta galimybė pačiai rūpinis dukra D. M., jai buvo siūloma gyventi dukrą prižiūrinčių senelių namuose. Nepaisant to, atsakovė iniciatyvos rūpintis dukra ir ją prižiūrėti nerodė, su specialistais nebendradarbiavo, įpareigojimus vykdė vangiai, išlaikymo dukrai neteikė, neretai keisdavo gyvenamąją vietą, išvykdavo nepranešdama nei VTAS specialistams, nei dukrą prižiūrintiems seneliams (atsakovės tėvams M. ir L. M.), nuolatinio ir pastovaus ryšio su dukra nepalaikė ir domėjosi ja tik iš dalies. Nuo pat socialinių paslaugų atsakovės V. M. šeimai teikimo pradžios, atsakovės dukra D. M. gyveno M. ir L. M. šeimoje.
23. Teismų praktikoje pabrėžiamas bendrasis principas, jog tam, kad tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko, ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje, tačiau valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu. Byloje pateikti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo užtikrinta reali pagalba, siekiant atkurti ir stiprinti ryšį su dukra, tačiau ir teikiant socialinę pagalbą, atsakovė nedėjo pastangų, kad šį ryšį atkurtų. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą kompleksinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju visos įmanomos pagalbos šeimai priemonė buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Pagal Plungės socialinių paslaugų centro motyvuotą siūlymą atsakovės šeimoje ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurių nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
25. Byloje nustatyta, kad D. M. jau daugiau kaip keturis metus nebegyvena su mama V. M.. Atsakovė per tą laiką su dukra bendravo epizodiškai, ryšį palaikė minimaliai, reguliaraus išlaikymo dukrai neteikė, kas patvirtina atsakovės nepakankamą rūpinimąsi dukra. Nors nustatyta, kad atsakovė iš dalies domisi dukros ugdymo pasiekimais, kartais dalyvauja dukros šventėse, darželio renginiuose, tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų įgyvendinimas – reguliarus rūpinimasis jos auklėjimu, raida, ugdymu sveikata ir gerove. Epizodinis domėjimasis dukros sveikata, nuotolinis bendravimas su dukra nėra tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas. Teismo vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui reikalingas ne tik epizodinis bendravimas, bet kasdienis rūpestis ir dėmesys, kad nuotolinis epizodinis bendravimas negali atstoti nuolatinio, tikro bendravimo, kad bendraudama su dukra tik epizodiškai atsakovė negali užtikrinti vaiko darnios ir psichologinės raidos, auklėjimo ir poreikių užtikrinimo.
26. Pagal nustatytas aplinkybes atsakovė šiuo metu nėra pajėgi tenkinti dukros poreikius. Dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog yra savarankiškas pagrindas laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu dėl nesirūpinimo vaiku, ieškinys dėl atsakovės valdžios apribojimo tenkinamas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
27. Atsakovės dukrai D. M. 2022 m. rugsėjo 27 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. nustatyta laikinoji globa, globėjais paskiriant M. M. ir L. M.. Byloje esančiais duomenimis globėjai tinkamai rūpinasi be tėvų globos likusia D. M.. 2023 m. vasario 15 d. globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 9GVA-61 nurodyta, kad D. M. laikinoji globa globėjų M. M. ir L. M. šeimoje atitinka geriausius vaiko interesus, jie tinkamai atlieka globėjų pareigas, užtikrina vaiko teises ir saugią aplinką. Esant nustatytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina vaiko dabartinių globėjų M. M. ir L. M. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
28. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
29. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).
30. Pagal byloje esančius duomenis atsakovė šiuo metu nedirba, turi kitų skolinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas vykdomas priverstinai. Kitų išsamesnių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nėra ir tokių duomenų atsakovė byloje neteikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, procese buvo pasyvi. Byloje nenustatyta pagrindų, jog turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas nei to prašo ieškovė.
31. Kasacinio teismo pastebėta, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas ir išlaikyti dukrą. Duomenų, kad atsakovė dirbti negali, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovė yra pajėgi teikti prašomo dydžio išlaikymą dukrai.
32. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį 250 Eur dydžio išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymas leistų užtikrinti nepilnametės tik būtinųjų poreikių užtikrinimą ir yra minimalus, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki dukros D. M. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).
34. Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 178 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo laikinųjų globėjų (rūpintojų) M. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo teismui dienos – 2023 m. vasario 20 d., iki vaiko pilnametystės.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 178,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-243-514/2023).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.