Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irmantei Kurmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. D., D. B. (D. B.) dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo D. B. tėvo valdžią, laikinai apriboti atsakovės D. D. motinos valdžią į dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovės dukros E. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti vaiko gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) Globos centro padalinyje iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovai yra nepilnametės E. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti E. B. iš jos tėvų D. D. ir D. B.. Nagrinėjant prašymą buvo nustatyta, kad Tarnybos pateikti duomenys pagrindžia, jog gyvenimas atsakovės D. D. šeimoje kelia grėsmę mergaitės gyvybei ir sveikatai, kad D. B., būdamas vaiko įstatyminis atstovas, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko globos, vaiku nesirūpina, dėl ko teismas darė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas leisti paimti nepilnametę E. iš jos motinos ir tėvo. Nustačius minėtas aplinkybes, vaikas buvo apgyvendintas jam saugioje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DE-1262 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos E. B. nustatymo“ nuo (duomenys neskelbtini) E. B. kaip likusiam be tėvų globos vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskiriant (duomenys neskelbtini) Globos centrą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitė ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) budinčio globėjo (rūpintojo) šeimoje, vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrina laikinasis rūpintojas. Atsakovas su dukra nebendrauja, atsakovė su dukra bendrauja epizodiškai telefonu. Pagal bylos duomenis atsakovas D. B. paskutinius kelerius metus gyvena Norvegijoje, nuo to laiko atsakovas su dukra jokių ryšių nepalaiko. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei 2021 m. rugsėjo 28 d. bandant išsiaiškinti, ar tėvas domisi dukra, ar palaiko ryšį su ja, atsakovas nurodė, kad už dukrą yra atsakinga motina, teigė nieko nežinantis (2021 m. rugsėjo 30 d. V. J. tarnybinis pranešimas). Vėliau susisiekti su atsakovu, sprendžiant E. rūpybos klausimus, nepavyko. Kad atsakovas su dukra ryšio nepalaiko, patvirtino E. 2022 m. spalio 26 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo metu, nurodžiusi, jog su tėvu nebendrauja apie porą metų. Taip pat nurodė ir atsakovė D. D. 2022 m. rugsėjo 13 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje, nurodžiusi, jog tėvas su E. nebendrauja, dukra jam nerūpi.

Nuo laikinosios rūpybos nustatymo, praėjo daugiau nei vieneri metai, per šį laikotarpį atsakovas nesistengė keisti situacijos ir pasirūpinti dukra, net ir sužinojęs, kad E. rūpinasi budinti rūpintoja, atsakovas su dukra nebendravo, ryšio atnaujinti nesistengė, susirūpinimo tolimesniu dukros gyvenimu neišreiškė, nei bandydamas spręsti kilusias problemas betarpiškai (2022 m. spalio 26 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas), nei bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais (2022 m. spalio 23 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas dukra nesirūpina, nedalyvauja jos auklėjime, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas daugiau kaip dveji metai bet kokius ryšius su dukra yra nutraukęs, su ja nebendrauja, ryšio tarp tėvo ir dukros nėra, atsakovas ja nesidomi ir dukros gyvenime nedalyvauja. Atsakovas, net ir būdamas informuotas socialinių darbuotojų apie vaiko problemas, su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais nesusisiekė, noro susigrąžinti vaiką neišreiškė, atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo netinkamą tėvo pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų nepilnametės dukros atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su nepilnamete dukra būtų sistemingai bendravęs, dalyvavęs jos auklėjime ar kitaip vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas bei siekęs palaikyti ryšį su dukra. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis veiksmų ir siekęs užmegzti ryšį su dukra. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės visiškai nesirūpina dukra ir nedalyvauja jos auklėjime.

Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžiai apriboti pakanka fakto, jog tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaiku. Faktas, jog atsakovas gyvena užsienyje, nesuteikia jam teisės nusišalinti nuo savo vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai, o tai yra pagrindas apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią.

Ieškovė ieškiniu prašo apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu neterminuotai, kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali keistis.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, nevykdo savo prigimtinės pareigos ja rūpintis, atsakovo ryšiai su nepilnamete dukra yra nutrūkę, atsakovas nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovo tėvo valdžia į dukrą E. apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovės D. D. šeimai atvejo vadyba su pertraukomis taikoma nuo 2019 m. gruodžio 5 d. Iki 2020 m. kovo 18 d. atvejo vadybos procesas buvo vykdomas ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos buvo teikiamos Klaipėdos rajone dėl 2019 m. gruodžio 3 d. šeimoje nustatyto pirmo grėsmės lygio vaikams. Šeimai persikėlus gyventi į Plungės rajoną, nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 16 d. atvejo vadybos procesas vykdomas ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikiamos Plungės rajone. Atvejo vadybos procesas ir socialinės priežiūros paslaugų teikimas nutrauktas, konstatavus, jog šeima geba savarankiškai funkcionuoti, vaiko teisių pažeidimų nėra fiksuota.

Iš pakartotinio vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad ir teikiant kompleksinę pagalbą šeimai, buvę rizikos veiksniai neišnyko. Vertinant vaiko apsaugos poreikį 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 28 d. nustatyti tie patys rizikos veiksniai: autodestruktyvus vaiko elgesys, kurio vaiko atstovė pagal įstatymą D. D. negali suvaldyti; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Nustačius pasikartojančius rizikos veiksnius, 2021 m. rugsėjo 22 d. gavus Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciją apie E. B. savęs žalojimą, 2021 m. rugsėjo 22 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu mergaitė paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta budinčios globėjos gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba, paskiriant (duomenys neskelbtini) Globos centrą rūpintoju.

Pagal 2022 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) motyvuotą siūlymą atsakovė su sutuoktiniu pas psichologą nuvyko tik vieną kartą, individualiai su psichologu nesikonsultavo, į tėvystės įgūdžių mokymus nesiregistravo, į darbo rinką įsiliejo tik atsakovės sutuoktinis, atsakovė niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, dokumentų dėl gyvenamosios vietos nuosavybės nesitvarkė, su globojamu vaiku atsakovė oficialiai nesusitiko nė vieno karto. Siūlyme konstatuota, kad šeima skirtus įpareigojimus vykdė tik iš dalies, įpareigojimai susiję su globojama dukra nežymūs, pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalbą tik iš dalies. Visos įmanomos pagalbos šeimai priemonė buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, dėl ko ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Tokią motyvuoto siūlymo išvadą grindžiama socialinių darbuotojų pastebėjimais, atvejo nagrinėjimo posėdžių medžiaga.

Ir nors teismo posėdžio metu atsakovė su tokiu vertinimu nesutiko, teigdama, jog dėl dukros sveikatos ir su tuo susijusių elgesio ypatumų atsakovės kaip motinos valdžia neturėtų būti ribojama, nes šeimoje dėl gyvenimo sąlygų, auklėjimo problemų iki dukros sveikatos sutrikimo nebuvo, ieškovės surinkti ir pateikti įrodymai, teismo iniciatyva išreikalauti dokumentai iš (duomenys neskelbtini) apie kompleksinę pagalbą šeimai neduoda pagrindo abejoti 2022 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) motyvuotame siūlyme nustatytomis aplinkybėmis.

Iš dalies sutiktina su atsakovės nuomone, kad galimai dukros E. polinkį žalotis lemia jos sveikatos sutrikimai, tam tikri asmeniniai bruožai, tačiau, teismo vertinimu, net ir nesant nustatytų tokio elgesio priežasčių, kaip vienas iš savižalos rizikos veiksnių vertintinas šeiminis rizikos veiksnys. Ne kas kitas, bet atsakovė, kaip artimiausias nepilnametei dukrai asmuo, pastebėjusi dukros pasikeitusią savijautą, turėjo neatidėliotinai ir tinkamai reaguoti bei padėti įveikti dukrą užklupusius sunkumus, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis. Pagal E. išsakytą nuomonę jai gydantis VšĮ Klaipėdos ligoninėje 2021 m. rugpjūčio mėnesį, pirmą kartą ji susižalojo, būdama 11 metų, santykiai su tėvais apsunkinti, kyla daug konfliktų. Kaip seka iš atsakovės paaiškinimų, ji dukros destruktyvaus elgesio nesureikšmino, o buvusių savižalos požymių net nepastebėjo (E. G. 2021 m. rugpjūčio mėnesio socialinių paslaugų teikimo ir apsilankymų suvestinė). Pagal 2021 m. birželio 29 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje mobiliosios komandos vyr. specialistės D. N. pateiktą informaciją dėl visų problemų atsakovė kaltino dukrą, mergaitės auklėjimo klaidų bei aplaidaus požiūrio į jos emocinę būklę nepripažino. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Mobiliosios komandos vyr. specialistės V. Š. 2021 m. lapkričio 9 d. informacijoje atvejo vadybos posėdžio metu, 2021 m. birželio 25 d., Mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Apie realų pavojų mergaitės sveikatai ir gyvybei dėl savižalos epizodo, minčių apie savižudybę gydymo įstaiga (VšĮ Klaipėdos ligoninė) 2021 m. rugpjūčio 16 d. informavo Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Iš byloje esančių VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo 2021 m. rugpjūčio 31 d. rekomendacijų matyti, jog E. B. buvo būtina užtikrinti saugią ir nekintančią aplinką, struktūrą, tikslinga individuali psichoterapija, šeimos psichoterapija, siekiant derinti tarpusavio bendravimą šeimoje.

Nors po mergaitės gydymo stacionare buvo rekomenduota užtikrinti saugią ir nekintančią aplinką, iš E. pasakojimo 2021 m. rugsėjo 22 d. tikrinant informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, matyti, kad po gydymo Klaipėdos ligoninėje, grįžusi į namus, ji pasijuto šeimos narių kaltinama, pasijautė našta, dėl ko jau praėjus kelioms dienoms po grįžimo iš ligoninės save žalojo. Su ja bendravusioms specialistėms nurodė, kad su mama, broliu santykiai geri, tačiau patėvis tyčiojasi, mama patėvio elgesį žinojo, bandydavo apginti, namai sukelia blogus prisiminimus ir su artimaisiais gyventi nenorinti. Nenorą grįžti gyventi į šeimą dėl patiriamo psichologinio spaudimo, paauglė išsakė ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams, kur buvo gydoma nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., nurodydama, kad šeimoje jaučiasi nesuprasta, kartais atstumiama, o santykius šeimoje apibudindama kaip „keblius“. Grįždama iš Šiaulių ligoninės vaikų psichiatrijos skyriaus, po pokalbio su mama mergaitė verkė ir sakė, jog namo vykti nenori. Grįžusi namo iš Šiaulių ligoninės vėl susižalojo (2021 m. rugsėjo mėnesio socialinių paslaugų teikimo ir apsilankymo šeimoje suvestinė). Tokie mergaitės paaiškinimai ir elgesys leidžia daryti išvadą apie atsakovės dėmesio stoką dukrai, nesidomėjimą jos elgesio ir savijautos problemomis, emociniais išgyvenimais. Tėvai vaikams turėtų būti kaip pagrindinis veiksnys pagalbos ieškojimo procese, įveikiant savižalos problemas, deja, nagrinėjamu atveju paauglė apie savižalą informavo socialinius darbuotojus (2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugsėjo 6 d. atvejai), apie patiriamas emocijas ir išgyvenimus pasakodavo pagalbą teikiančiai psichologei bei socialiniams darbuotojams, kas netiesiogiai įrodo emocinio ryšio tarp atsakovės ir dukros nebuvimą.

Apie atsakovės ir dukros komplikuotus santykius galima spręsti ir iš dokumentuose fiksuoto įvykio, kai po (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio, leidus atsakovei susitikti su dukra ir atsakovei vaiko šiltai nesutikus, E. susižalojo veidą. Dėl ko pagal Globos centro psichologės rekomendacijas dėl mergaitės psichinės būklės buvo atšaukti susitikimai su atsakove dviem savaitėms (2022 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) Globos centro socialinės darbuotojos E. M. informacija).

Nors socialiniai darbuotojai bandė atsakovei padėti identifikuoti kylančias problemas ir jas spręsti, perteikti pozityvios tėvystės principus, tačiau, kaip seka iš (duomenys neskelbtini) pateikto motyvuoto siūlymo dėl motinos valdžios apribojimo, atsakovė socialinių darbuotojų rekomendacijas ignoravo.

Pasikartojus mergaitės savižalos epizodams, atsakovė ne kartą buvo raginama lankyti pozityvios tėvystės kursus, siekiant stiprinti tėvystės įgūdžius, stiprinti santykius su dukra, lankyti psichologo konsultacijas, užtikrinti, kad būtų laikomasi gydytojo rekomendacijų (2021-08-31 vaiko situacijos vertinimo anketa, 2021-07-27, 2021-08-11, 2021-11-09, 2022-10-13 pagalbos planai), tačiau atsakovė nebuvo linkusi pripažinti tėvystės įgūdžių trūkumo ir jokiuose pozityvios tėvystės įgūdžių kursuose nedalyvavo, kaip ir nelaikė būtina lankyti psichologo konsultacijų. Teismo vertinimu, atsakovei ir šeimai pagalba, orientuota į pozityvaus bendravimo su vaiku gebėjimų stiprinimą, konfliktų sprendimo įgūdžių formavimą, žinių apie paauglių psichologines būsenas gilinimą, savižalos rizikos veiksnių atpažinimą, buvo būtina. Pagal specialistų pateikiamą apibendrintą informaciją („Visuomenės sveikata“, 2021/4(95), Paauglių savęs žalojimas, jo paplitimas, rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės: literatūros apžvalga). pozityvūs santykiai šeimoje yra stipriausias apsauginis savižalos veiksnys, socialinių ryšių su šeima stiprinimas įvardijamas kaip viena iš prevencinių priemonių, siekiant mažinti savižalos paplitimą, todėl nesutiktina su atsakovės nuomone, jog jai tėvystės kursai, psichologo konsultacijos nebuvo reikalingi.

Pasikartojantys paauglės savižalos epizodai jai gyvenant atsakovės šeimoje leidžia spręsti, jog atsakovė negeba užtikrinti emocinio ir psichinio saugumo dukrai. Buvimas atsakovės šeimoje E. sukelia stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie iššaukia impulsyvias ir neadekvačias jos reakcijas. Kaip matyti iš E. atsakymo atsakovei, vien klausimas apie grįžimą į šeimą, paauglei sukelia suicidines mintis (iš atsakovės pateikto susirašinėjimo žinutėmis). Pagal paskutinę (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario mėnesio informaciją Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai mergaitė nurodė susižalosianti, jeigu būtų gražinta į mamos šeimą, dėl ko, esant stipraus suicido požymių, paauglė skubos tvarka 2023 m. vasario 6 d. buvo stacionarizuota gydymui ir bylos nagrinėjimo metu tebebuvo ligoninėje.

Atsakovei ir jos dukrai buvo teikta sisteminė pagalba, kurios tikslas buvo sukurti artimesnį ryšį tarp mamos ir dukros, tačiau atsakovei pritrūko iniciatyvos kuriant ryšį, nebuvo atliekami ryšio kūrimo įsipareigojimai. Atsakovė nuolat buvo motyvuojama išsiimti sveikatos pažymą, bendrauti ir palaikyti ryšį su globojama dukra E. , susisiekti su globos koordinatore ir susidaryti susitikimų grafiką su dukra (2022 m. vasario, kovo, lapkričio mėnesių, 2023 m. sausio mėnesio socialinių paslaugų teikimo ir apsilankymų suvestinės). Pagal byloje esančius duomenis per visą laiką, kai paauglė paimta iš šeimos, atsakovė su dukra matėsi tik šešis kartus, iš kurių ne visi buvo suderinti su socialiniais darbuotojais, o sudaryto bendravimo grafiko nesilaikė. Pav., dukrą parsivedė į namus, nesuderinus su specialistais ((duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos darbui su šeimomis E. G. 2022 m. spalio 19 d. informacija). Be to, pagal mergaitės, globėjos paaiškinimus ryšys buvo palaikomas ne atsakovės, bet dukros iniciatyva, rūpintojos organizuoti susitikimai su mama neįvyko (2022 m. spalio 26 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė nepakankamai puoselėjo emocinį ryšį su dukra, nuosekliai ir reguliariai su dukra nebendravo, nesirūpino ja, nepaisė valstybės institucijų siūlomos pagalbos.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, trukdžiusios atsakovei dažniau lankyti dukrą ir bendrauti gyvai. Atsakovė, neturėdama galimybių nuvykti savo transportu pasimatyti su dukra, galėjo kreiptis dėl pavėžėjimo paslaugos, dėl to atsakovės nurodyta priežastis nėra pateisinanti jos neveikimo. Nėra pateisinamas atsakovės elgesys, kai būdama nedarbinga, taip ir nepateikė sveikatos pažymėjimo, patvirtinančio, jog dėl sveikatos būklės pasimatymai su dukra turėtų būti ribojami. Net ir pasveikusi, atsakovė iniciatyvos atnaujinti bendravimą su dukra nerodė. 2023 m. sausio mėnesio socialinių paslaugų teikimo ir apsilankymo suvestinėje užfiksuota, jog socialinei darbuotojai atsakovė pareiškė svarstanti rašyti dukros atsisakymą, nes nori ramiai gyventi, mananti, kad situacija nepasikeis, jei dukra grįš į namus, be to, nenorinti, jog šeimoje lankytųsi jokie specialistai (socialinės darbuotojos E. G. 2023 m. sausio 25 d. įrašas suvestinėje), kas leidžia spręsti, kad atsakovė nebuvo motyvuota palaikyti ryšį su dukra.

Teismų praktikoje pabrėžiamas bendrasis principas, jog tam, kad tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko, ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje, tačiau valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu. Liudytojos A. R. G. ((duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkės) parodymais nustatyta, kad taikant atvejo vadybą šeimoje jokių esminių pokyčių neįvyko, atsakovė nesiekė stiprinti ryšių su dukra, nesidomėjo E. . Kad laikinosios rūpybos nustatymo priežastys neišnyko, mama nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, konstatuota ir 2022 m. spalio 21 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros metu. Byloje pateikti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo užtikrinta reali pagalba, siekiant atkurti ir stiprinti ryšį su dukra, tačiau ir teikiant socialinę pagalbą, atsakovė nedėjo pastangų, kad šį ryšį atkurtų. Mergaitės ryšys su mama nesustiprėjo, mergaitė išsako nenorą grįžti į šeimą (2022 m. spalio 26 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas), tokią nuomonę E. pateikė ir atsakovei skirtose žinutėse, nurodžiusi, jog nenori grįžti, nes „nenori būti našta”, „nenori varginti su savo savižalos ir depresijos problemomis”. Toks žinučių turinys rodo, jog paauglė nepasitiki mama, šeimoje jaučiasi nereikalinga, nesaugi.

Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą kompleksinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju visos įmanomos pagalbos šeimai priemonė buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Pagal (duomenys neskelbtini) motyvuotą siūlymą atsakovės šeimoje ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurių nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Byloje nustatyta, kad E. jau daugiau kaip vieneri metai nebegyvena su atsakove, tačiau atsakovė per tą laiką išlaikymo dukrai neteikė, kas patvirtina atsakovės nepakankamą rūpinimąsi dukra.

Nors nustatyta, kad atsakovė domisi dukros sveikata, palaiko ryšį su dukra susirašinėdama žinutėmis, tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų įgyvendinimas – reguliarus rūpinimasis jos auklėjimu, raida, ugdymu sveikata ir gerove. Epizodinis domėjimasis dukros sveikata, nuotolinis bendravimas su dukra nėra tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas. Teismo vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui reikalingas ne tik epizodinis bendravimas, bet kasdienis rūpestis ir dėmesys, kad nuotolinis epizodinis bendravimas negali atstoti nuolatinio, tikro bendravimo, kad bendraudama su dukra tik nuotoliniu būdu atsakovė negali užtikrinti vaiko darnios ir psichologinės raidos, auklėjimo ir poreikių užtikrinimo.

Pagal nustatytas aplinkybes atsakovė šiuo metu nėra pajėgi tenkinti dukros poreikius. Dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog yra savarankiškas pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu dėl nesirūpinimo vaiku, ieškinys dėl atsakovės valdžios apribojimo tenkinamas.

Įvertinus besikeičiančią situaciją atsakovės šeimoje (šeima pagerino buitines sąlygas, šeimoje alkoholio vartojimo atvejų pastebėta nebuvo), tai, kad atsakovė gyvena šeimoje, augina kitą nepilnametį vaiką, šeimai teikiama socialinė pagalba, kurią atsakovė iš dalies priima, atsakovė nors ir epizodiškai palaiko ryšį su dukra, domisi jos sveikata, yra tikimybė, kad padėtis šeimoje gali pasikeisti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą pagrįstas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovų dukra E. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba, paskiriant rūpintoju (duomenys neskelbtini) Globos centrą. Teismas nenustatė duomenų, kad institucinė rūpyba prieštarautų vaiko interesams. Siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jų dabartinio rūpintojo buvimo vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Pagal byloje esančius duomenis atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, kur galimai gauna pajamas. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Įvertinant, jog atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kas objektyviai apsunkina galimybę surinkti išsamesnius duomenis apie jo turtinę padėtį, pats elgiasi procesiškai pasyviai (įrodymų apie turtinę padėtį neteikia), teismui nebuvo ir nėra procesinių prielaidų spręsti, jog turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas nei prašo ieškovė.

Kasacinio teismo pastebėta, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų jam prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Duomenų, kad atsakovas dirbti negali, byloje nėra. Darytina išvada, kad yra pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą dukrai.

Atsakovė šiuo metu nedirba, be dukros E. išlaiko nepilnametį sūnų.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį 150 Eur dydžio išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymas leistų užtikrinti nepilnametės tik būtinųjų poreikių užtikrinimą ir yra minimalus, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki dukros E. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 105 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas). Atsakovė turi ir kitų išlaikytinių, nedirba atsižvelgiant į turtinę padėtį nuo dalies žyminio mokesčio atleistina (CPK 83 straipsnio 3 dalis), išieškant 21 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) Globos centro buveinės vietoje.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2022 m. lapkričio 7 d.

Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2022 m. lapkričio 7 d.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. B. 105 Eur (vieną šimtą penkis Eur), iš 21 D. D. 21 Eur (dvidešimt vieną Eur) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-243-514/2023). Nuo likusios žyminio mokesčio dalies D. D. atleisti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.