Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) Ž. V. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Skųsdamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartį, apeliantės Ž. V. ir V. G. prašo panaikinti šią teismo nutartį ir 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat atnaujinti terminą dublikui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti ieškovių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

13. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog ieškovės nepateikė dubliko per teismo nustatytą 14 dienų terminą, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes dėl ieškovės ligos, o ieškovių su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti rašytiniai įrodymai nesudarė pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisingumu ar pagrįstumu.

14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).

15. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

16. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 str.) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 str.). Šioje proceso stadijoje šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Tačiau teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą ir manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, gali priimti CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 str. 7 d. CPK 232 str. 1 d.).

17. Taigi, pasirengimo bylos nagrinėjimui normas teismas taiko tada, kai nusprendžia, jog papildomi pasirengimo veiksmai yra reikalingi. Kitu atveju, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Minėta, kad šiuo atveju teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y. nutarė, jog bylai nagrinėti yra reikalingi papildomi pasirengimo veiksmai. Tačiau iš minėtos teismo nutarties nėra aišku, kokiais įrodymais teismas siekė papildyti bylos medžiagą.

18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai nemotyvavo dėl kokių aplinkybių ieškovėms nepateikus dubliko, nebuvo galimybės toliau nagrinėti bylą iš esmės, paskiriant ją nagrinėti teismo posėdyje, todėl nenustatytos esminės objektyvios kliūtys bylą nagrinėti iš esmės. Vien nežymus vėlavimas pateikti dubliką mechaniškai neturėtų būtų vertinamas kaip ieškovių pasyvus elgesys procese ar piktnaudžiavimas įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui ir tai neatitiko proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Pirmosios instancijos teismas, nesiėmė veiksmų skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.), o tuo atveju, jei bylai teisingai išnagrinėti trūko duomenų ar įrodymų, nesiėmė veiksmų nustatyti šalių pareigą pateikti papildomus įrodymus.

20. Iš esmės analogišką savo teisine problematika teismų praktiką formuoja apygardos teismai (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-677-357/2024; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1356-565/2023 ir kt.).

21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

22. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl procesinių teisės normų taikymo, todėl atskirasis skundas patenkinamas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti Ž. V. ir V. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.