Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1356-565/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
e2S-1356-565/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20480-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovė ,,ILVESTA“
Ieškovas
S. G., T. G., I. S., V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1356-565/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20480-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovė ,,ILVESTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. G., T. G., I. S., V. S. ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,ILVESTA“ (toliau – atsakovė) pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nurodė, kad, pasikeitus atsakovės vadovui, atsakovė tikėjosi, kad šalims pavyks sudaryti taikos sutartį ir baigti ginčą taikiai, todėl laiku nepateikė tripliko. Atsakovės teigimu, teismas sprendimą grindė specialisto D. K. parengtais butų apžiūros aktais, tačiau aktas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis ir neaišku, kaip specialistas konstatavo atsakovės atliktų darbų trūkumus ir jų atsiradimo priežastis. Nebuvo atlikti grunto tankio matavimai, leidžiantys nustatyti grunto sutankinimo lygį.

3. Atsakovės teigimu, po ieškovų butų grindimis yra sudėtas apšiltinimo sluoksnis iš putų polistireno, todėl turėjo būti įvertinta, ar grindys nenusėdo dėl netinkamos kokybės polistireno. Nustačius netinkamą polistireno kokybę, atsirastų pagrindas atsakovei reikalauti atsakomybės iš polistireno gamintojo, kuris turėtų dalyvauti byloje. Nėra būtinybės grindų pakėlimui naudoti geopolimerinių dervų injekciją, o trūkumus galima pašalinti išlyginamojo betono sluoksnio pagalba, nuėmus grindų dangą. Pastarasis būdas gerokai pigesnis. Atsakovė niekada neatsisakė šalinti trūkumus savo sąskaita, ji yra statybos darbus atliekantis subjektas ir gali tokius darbus atlikti.

4. Ieškovai atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimą atmesti. Ieškovai nurodė, kad triplikui pateikti terminas baigėsi 2022 m. gruodžio 13 d. 2022 m. gruodžio 16 d. buvo atmestas atsakovės prašymas pratęsti terminą triplikui pateikti. Atsakovė tripliko nepateikė iki sprendimo už akių priėmimo 2023 m. vasario 8 d., nors turėjo tam beveik du mėnesius laiko. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog vyko taikos derybos, nes taikos derybos nevyko ir nevyksta, nes atsakovė nerodo iniciatyvos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. atsakovei dublikas buvo įteiktas 2022 m. lapkričio 29 d. Teismas buvo nustatęs maksimalų galimą 14 dienų terminą triplikui pateikti, todėl terminas pateikti tripliką baigėsi 2022 m. gruodžio 13 d. Atsakovė buvo pateikusi prašymą pratęsti terminą triplikui pateikti, tačiau prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo atmestas, išaiškinant teisę prašyti atnaujinti terminą ir nurodant, jog kartu su tokiu prašymu turi būti pateiktas ir triplikas. Ši nutartis įteikta atsakovei 2022 m. gruodžio 20 d.;

5.2. sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. vasario 8 d. Taigi, atsakovė nepateikė tripliko nei per nustatytą maksimalų įstatymo leidžiamą 14 dienų terminą, nei per papildomą dar 56 dienų terminą, t. y. terminas triplikui pateikti praleistas 4 kartus. Atsakovė nenurodė aplinkybių, pateisinančių tripliko pateikimo termino praleidimą. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog pasikeitė atsakovės vadovas, nėra laikytina svarbia ir pateisinančią tokį ilgą termino praleidimą. Atsakovė teigia, jog bandė spręsti ginčą taikiai, tačiau ieškovai nurodė, kad taikos derybos nevyko, byloje nėra duomenų apie atsakovės pateiktą pasiūlymą dėl taikaus bylos sprendimo. Atsakovės pateiktas 2023 m. vasario 22 d. elektroninis laiškas su pasiūlymu dėl taikos sutarties yra išsiųstas po sprendimo už akių priėmimo, todėl nepatvirtina aplinkybės, jog triplikas nepateiktas dėl taikos derybų;

Atsiliepimas

5.3. atsakovė sprendimo už akių pagrįstumą grindžia abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nes prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikti jokie duomenys ar dokumentai, kurie patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovė nurodo, jog pas ieškovus nebuvo atliktas šurfas, tačiau neįrodinėja, jog tik šurfo atlikimas leidžia nustatyti grindų nusėdimo priežastį arba kad specialisto nustatyta priežastis yra neteisinga. Aplinkybė, jog atsakovė norės apklausti specialistą ir užduoti jam klausimus, nėra pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių, nes atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias sieks išsiaiškinti ir kurios turėtų įtaką teismo sprendimo pagrįstumui ar teisėtumui. Išvados atliktos mokslų daktaro, t. y. kvalifikuoto specialisto, todėl nėra pagrindo abejoti jo išvadomis, atsakovė nenurodė bei nepagrindė, kokie konkretūs teiginiai yra neteisingi;

5.4. atsakovė nurodo, jog grindų sėdimas galėjo būti dėl netinkamo polistireno, tačiau tai hipotetinė galimybė, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Byloje nėra nurodyta nei įsigijimo dokumentų, nei polistireno gamintojo, nei gaminių sertifikatų, nei duomenų, jog buvo pažeisti gamybos ciklai ar produktas buvo nepakankamų kokybinių rodiklių. Atsakovės teiginiai, kad defektų ištaisymas galimas kitais, pigesniais būdais, taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovė neįrodė, jog papildomas betonavimas būtų tinkamas ištaisymo būdas, nes papildomas betonavimas pasunkintų grindis ir galėtų būti pagrindu dar daugiau nusėsti grindims. Hipotetinės galimybės, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais nepaneigia teismo sprendime už akių nustatytų aplinkybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių tenkinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. pareiškime bei prašyme dėl termino triplikui pateikti pratęsimo atsakovė nurodė, kad tuo metu keitėsi atsakovės akcininkas ir vadovas (į bylą buvo pateikta šią aplinkybę patvirtinanti atsakovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis). Taip pat buvo nurodyta, kad naujas vadovas nori susipažinti su esama situacija bei atlikti būtinus veiksmus ginčui išspręsti. Naujam atsakovės vadovui pradėjus eiti pareigas, tarp šalių vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių, ieškovai derybas nutraukė. Dėl to triplikas byloje pateiktas nebuvo;

Atsiliepimas

6.2. atsakovės procesinis elgesys nebuvo pasyvus – atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame nurodė nesutikimo su ieškiniu motyvus. Taip pat atsakovė paprašė teismo pratęsti tripliko pateikimo terminą. Naujas vadovas aiškinosi situaciją, buvo nuvykęs į apžiūrėti ieškovų butų trūkumų, derino taikos sutarties sudarymo galimybes. Dėl to atsakovės procesinį elgesį negalima vertinti kaip pasyvų;

6.3. Lietuvos apeliacinės instancijos teismai analogiškose situacijose, t. y. atsakovui nepateikus tripliko, ne kartą yra nurodę, kad iš bylos medžiagos nustačius, jog atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, jau vien ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Nustačius nors vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismų vertinimu, vien tripliko nepateikimas nesudaro pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovo elgesys procese yra pasyvus; atsakovo pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo atsiliepime buvo aiškiai išreikšta, ji nesikeitė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi, atsakovo procesinis elgesys šioje bylos nelaikytinas sąmoningu siekiu vilkinti procesą;

6.4. atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė aplinkybes, kurios turėjo sukelti teismo abejonę jo priimto sprendimo už akių teisėtumu. Teismas tenkino ieškovų ieškinį visa apimtimi vadovaudamasis tik specialisto D. K. parengtais butų apžiūros aktais, kuriuose yra nurodyta, kad esami defektai atsirado dėl netinkamai atlikto pagrindo sutankinimo. Svarbu pažymėti, kad teismui pateikta specialisto D. K. išvada negali būti laikoma patikimu įrodymu byloje, kadangi nėra aišku, kokiais objektyviais duomenimis vadovaudamasis specialistas konstatavo, kad nustatyti trūkumai atsirado dėl netinkamai sutankinto po butų grindimis esančio grunto;

6.5. ieškovų butuose nebuvo atliktas šurfas ir nebuvo atlikti grunto tankio matavimai, kad būtų objektyviai nustatytas po butų grindimis esančio grunto sutankinimo lygis. Specialistas išvadą, kad gruntas yra sutankintas netinkamai, padarė įvertindamas tarp butų pertvarų ir grindų atsiradusius plyšius bei įskilimus, kas nėra objektyvu. Iš specialisto išvados yra matoma, kad, vertinant butuose atsiradusius pažeidimus, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pertvaros (sienos), prie kurių yra užfiksuoti plyšiai, yra pastatytos ant pamatų, o pamatai yra „surišti“ su grindimis, dėl to ieškovų ir specialisto teiginys, kad po grindimis esantis gruntas yra netinkamai sutankintas, iš viso yra nelogiškas ir nepagrįstas;

6.6. specialistui nustatinėjant grindų nusėdimo priežastį neatlikus šurfo, nebuvo įvertinta aplinkybė, ar grindys galėjo nusėsti dėl galimai netinkamos grindų šiltinimui panaudoto putų polistireno kokybės, t. y. galimai dėl atsiradusio grindų nusėdimo yra atsakinga ne atsakovė, o jai putų polistireną teikęs tiekėjas. Nustačius aplinkybę, kad grindys nusėdo dėl netinkamos putų polistireną kokybės, į bylą trečiuoju asmeniu turėtų būti įtrauktas putų polistireno tiekėjas, nes teismo sprendimas tūrėtų įtakos jo teisėms bei pareigoms.

7. Ieškovai prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

7.1. atsakovė nurodė, kad vyko taikos derybos, nors realiai jos nevyko ir nevyksta, o iniciatyvos tam nerodo pati atsakovė;

7.2. pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių atsakovė nenurodo nei vieno argumento, kodėl beveik tris mėnesius nepateikė tripliko, nors visas galimybes tam turėjo. Vertinant taikos derybas, jos buvo tik deklaratyvaus ir imitacinio pobūdžio. Realiai jos nevyko, o atsakovė nesuformulavo jokio aiškaus pasiūlymo. Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė bando svarstyti apie grindų remonto būdo pakeitimą, tačiau išskyrus deklaracijas, neformuluojama jokia aiški pozicija;

7.3. CPK 227 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių;

7.4. atskirajame skunde keliamas papildomas motyvas, kad dėl žalos atsiradimo kaltas trečiasis asmuo - polistireno tiekėjas. Šis motyvas nebuvo nurodytas nei prašyme peržiūrėti sprendimą už akių, nei ankstesniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Iš byloje esančiu duomenų nustatyta, kad atsakovei 2022 m. lapkričio 29 d. buvo įteiktas ieškovų dublikas ir nustatytas 14 dienų terminą triplikui pateikti. Terminas pateikti tripliką baigėsi 2022 m. gruodžio 13 d. Atsakovė buvo pateikusi prašymą pratęsti terminą triplikui pateikti, tačiau prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo atmestas. 2023 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto teismas priėmė sprendimą atsakovei už akių, kuriuo ieškinį visiškai patenkino. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo. Atsakovė nurodo, kad tripliko negalėjo pateikti dėl objektyvių aplinkybių (atsakovės vadovo pasikeitimas, derybos dėl taikos sutarties byloje sudarymo), tripliko nepateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pasyvų atsakovės elgesį procese ir priimti sprendimą už akių, atsakovės pateikti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų suteikia pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

11. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28–31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

13. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių priimtas nustačius CPK 227 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas. Šioje normoje numatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių.

14. Atsakovė nurodo, jog termino triplikui pateikti praleidimą sąlygojo tai, kad keitėsi atsakovės akcininkas ir vadovas. Vadovas norėjo susipažinti su esama situacija bei atlikti būtinus veiksmus ginčui išspręsti. Naujajam atsakovo vadovui pradėjus eiti pareigas, tarp šalių vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo.

15. Nors atsakovė įstatyme nustatytu terminu nepateikė tripliko, tai negali būti vertinama kaip atsakovės pasyvus elgesys teisminiame procese. Atsakovė buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškiniu ir pateikė išsamius nesutikimo su ieškovų reikalavimais motyvus. Pirmosios instancijos teismui 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetus atsakovės prašymą pratęsti terminą triplikui pateikti, atsakovė 2023 m. sausio 27 d. pateikė pranešimą, kad tarp šalių vyksta taikos derybos, prašė nepriimti sprendimo už akių. Pirmosios instancijos teismas į šį prašymą iš esmės nereagavo, tik uždėjo rezoliuciją „į bylą“, nenurodė atsakovei pateikti įrodymų apie vykstančias taikos derybas. Pirmosios instancijos teismas iki pat sprendimo už akių priėmimo nesisėmė aktyvių veiksmų procesui paskatinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nors nuo teismo nutarties netenkinti prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti iki sprendimo už akių priėmimo praėjo daugiau kaip pusantro mėnesio.

16. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės atlikti procesiniai veiksmai rodo, jog ji nebuvo pasyvi ir neturėjo pagrindo manyti, kad vien tripliko nepateikimas gali lemti sprendimo už akių instituto taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien tripliko nepateikimas nesudarė pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovės elgesys procese yra pasyvus ir priimti sprendimą už akių.

17. Pagal CPK 284 straipsnio 4 dalies 1 punktą, sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

19. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių nurodė konkrečius motyvus, kodėl nesutinka su ieškovų pateiktomis D. K. išvadomis dėl ieškovų butų grindų nusėdimo priežasčių bei ieškovų nurodytu darbų trūkumų ištaisymo būdu (tuo pačiu ir kainos). Iš priimto sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovų nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais, tačiau nevertino atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų dėl D. K. pateiktų išvadų nepagrįstumo. Kilus ginčui dėl atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų, kuriems nustatyti reikalingos specialios žinios statybos srityje, esant atsakovės nurodytiems argumentams dėl ieškovų pateiktos ieškovų samdyto asmens padarytos išvados apie atsakovės atliktų darbų trūkumų priežastis nepagrįstumo, konstatuotina, kad bylos aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios, kad teismas būtų galėjęs padaryti vienareikšmes išvadas ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

20. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sprendimo už akių priėmimo institutą. Pirmosios instancijos teismas CPK straipsnio 2 dalies 3 punktu rėmėsi formaliai, neatsižvelgė į visą atsakovės elgesį proceso metu bei į byloje ieškovių pateiktų įrodymų nepakankamumą, dėl kurių nebuvo galima padaryti vienareikšmiškų išvadų priimant sprendimą už akių.

21. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas civilinės bylos pagal ieškovų S. G., T. G., I. S., V. S. ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovų S. G., T. G., I. S., V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilvesta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimą.

Teisėja Rūta Burdulienė