- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1245-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00192-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Atsakovas
- bankrutuojanti „Lygumų šalis“
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Lygumų šalis“ 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais.
2. Pareiškėja nurodė, kad bendrovės 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime aštuntuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, o devintuoju darbotvarkės klausimu – nutarta patvirtinti turto pardavimo tvarką ir kainas.
3. Pareiškėjos vertinimu, bendrovės kreditorių susirinkime priimtas nutarimas aštuntuoju darbotvarkės klausimu neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatų bei suformuotos teismų praktikos. O devintuoju darbotvarkės klausimu patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, t. y. pardavinėti turtą dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir turto vertės, kreditoriams buvo užkirsta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertinti jos realumą, tikrumą ir tinkamumą dėl kainos nustatymo, susipažinti su naudotais turto vertinimo metodais (palyginamuoju, greito realizavimo ir t. t.), įvertinti ar tinkamai nustatyta turto vertė, reikalui esant skųsti turto vertinimo ataskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad už ginčijamą nutarimą aštuntuoju darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 235 123,39 Eur, t. y. 52,35 proc. visų susirinkime dalyvavusių, arba 51,62 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Daugumai atsakovės kreditorių pritarus, kad nemokumo administratorės pasiūlyta sąmata yra tinkama užtikrinti sklandų bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų administravimą, nėra pagrindo panaikinti šį nutarimą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime išdėstytais paaiškinimais, jog iš nemokumo administratoriaus negali būti reikalaujama pateikti itin tikslius būsimų išlaidų skaičiavimus, nes negali būti žinoma, kiek tiksliai ir kokių administravimo veiksmų bus atliekama, administratorius gali tik preliminariai aiškiais, objektyviais ir logiškais argumentais pagrįsti, kokias dar numatoma patirti administravimo išlaidas.
6. Spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti kreditorių surinkimo nutarimą devintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta dėl įmonės turto pardavimo, teismas konstatavo, kad pagal JANĮ 86 straipsnio 4 dalį, pradinę bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Jokie bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad prieš pardavimą bankrutuojančios įmonės turtas privalo būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, priešingai – pradinė turto pardavimo kaina gali būti nustatoma ir remiantis kitais kriterijais bei duomenimis, kaip kad nagrinėjamu atveju – remiantis valstybės įmonės Registrų centro skelbiamais duomenimis apie įmonės turto vidutinę rinkos vertę.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde neįrodė nutarimo dėl turto pardavimo akivaizdaus neteisėtumo (t. y. prieštaravimo teisės aktų nuostatoms, protingumo, teisingumo ar sąžiningumo reikalavimams), nors būtent jai tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti, jei siekia nuginčyti kreditorių balsų dauguma priimtą nutarimą, taip pat nepateikė įrodymų, jog reali turto vertė yra kitokia, nei ta, kuriai pritarė kreditorių susirinkimas.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas tik deklaratyviais teiginiais konstatavo nenustatęs teisinio pagrindo skundui tenkinti, tačiau dėl konkrečių skunde pateiktų argumentų teismo nutartyje pasisakyta nebuvo.
8.2. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, jog išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl konkrečios išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.
8.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jokie bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, jog prieš pardavimą bankrutuojančios įmonės turtas privalo būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), būtent jais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė bankrutavusi UAB „Lygumų šalis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Dauguma įmonės kreditorių pritarė, kad administratorės pasiūlyta bankroto administravimo išlaidų sąmata yra racionali ir užtikrina sklandų įmonės bankroto procedūrų vykdymą. Apeliantei, nesutinkančiai su patvirtinta sąmata, tenka pareiga įrodyti patvirtintos sąmatos nepagrįstumą, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Administratorė pateikė kreditoriams JANĮ reikalaujamą informaciją / paaiškinimus apie įmonę, kuriuose detaliai aprašė, kokios yra likę atlikti įmonės bankroto procedūros ir kokių rūšių bei dydžio administravimo išlaidų joms reikės. Bankroto administravimo išlaidų sąmata reiškia galimų išlaidų bankroto procese ribas, tačiau visos išlaidos bus patiriamos pagal jų objektyvų poreikį įmonės bankroto proceso administravimui.
9.2. Nei JANĮ, nei kiti bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad prieš pardavimą bankrutuojančios įmonės turtas privalo būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Be to, pagal JANĮ 85 straipsnį, parduodant įmonės turtą turi būti vadovaujamasi ne tik rinkos kainos principu, bet ir turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Vien įmonės turto pardavimo būdas – viešosios varžytynės – užtikrina, kad už įmonės turtą bus gauta rinkos sąlygas atitinkanti kaina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu
11. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria atmestas jos skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti bendrą iki 15 000 Eur + PVM dydžio bankrutavusios UAB „Lygumų šalis“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą (neskaitant bazinio ir kintamo administravimo atlyginimo) visam bankroto laikotarpiui (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo), kuri bus naudojama bankrutavusios įmonės teisinės buhalterinėms, bankinėms, finansavimo, teisinėms, dokumentų archyvavimo ir kitoms paslaugoms, turto pardavimo organizavimui ir kitoms būtinoms bankroto proceso išlaidoms apmokėti, į šią sumą įtraukiant iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtas administravimo išlaidas. Apeliantė, nesutikdama su šiuo nutarimu, teismui pateikė skundą, tačiau teismas skundą atmetė.
13. Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo klausimus reguliuoja JANĮ 75 straipsnis. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).
15. Pažymėtina, kad nuostata, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama, nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 36 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedūras. Šiuo tikslu buvo nustatyta teismo pareiga tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kai kyla kreditorių ginčai, t. y. galutinai priimti sprendimą dėl sąmatos, siekiant aiškesnės tolimesnės proceso eigos. Leidimas skųsti teismo sprendimą dėl sąmatos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedūras, todėl būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).
16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalis, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu
17. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas panaikinti 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą devintuoju darbotvarkės klausimu (nutarimu buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka bei kaina).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankrutavusios UAB „Lygumų šalis“ 2022 m. rugsėjo 19 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, „už“ balsuojant 52,35 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir „prieš“ – 47,65 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, devintuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti tokią bankrutavusios UAB „Lygumų šalis“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką: ,,įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą – kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)– parduoti iš viešųjų varžytynių. Pradinę pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse nustatyti 11 900 Eur, antrosiose varžytynėse – 9 520 Eur, trečiosiose varžytynėse – 7 140 Eur, ketvirtosiose varžytynėse – 4 760 Eur. Kainos didinimo intervalas – pagal CPK reglamentavimą. Nepardavus po ketvirtųjų varžytynių, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; įmonei priklausančias 7143/8348 dalis nekilnojamojo turto – kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)– parduoti iš viešųjų varžytynių. Pradinę pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse nustatyti 11 894 Eur, antrosiose varžytynėse – 9 515 Eur, trečiosiose varžytynėse – 7 136 Eur, ketvirtosiose varžytynėse – 4 757 Eur. Kainos didinimo intervalas – pagal CPK reglamentavimą. Nepardavus po ketvirtųjų varžytynių, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“.
19. Apeliantė, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, pateikė teismui skundą, o teismui skundą atmetus, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad, patvirtinus nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką, t. y. pardavinėti turtą dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant parduotino turto rinkos vertės, kreditoriams buvo atimta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertini jos realumą, tikrumą ir kainos nustatymo tinkamumą, susipažinti su kainos nustatymo metodais (palyginamuoju, greito realizavimo ir t. t.), įvertinti, ar tinkamai įvertintas turtas, reikalui esant – skųsti turto vertinimo ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, nurodydamas, kad bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, jog prieš pardavimą bankrutuojančios įmonės turtas privalo būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 44 straipsnyje yra nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – ir parduodamo įmonės turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą. Tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi būtent jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
22. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.
23. Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, jog turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
24. Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis Tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas). Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) II skirsnis), vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, jog kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Dėl to būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).
25. Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad JANĮ neįpareigoja administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, tačiau kartu pažymėtina, jog tai neatleidžia nemokumo administratoriaus nuo pareigos pagrįsti siūlomo parduoti įmonės turto, ar pačios įmonės pardavimo kainą.
26. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nemokumo administratorė kreditoriams pateikė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašą apie bankrutavusiai UAB „Lygumų šalis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš išrašo matyti, kad nekilnojamas turtas įvertintas 11 900 Eur (aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini)) ir 11 894 Eur (7143/8348 dalys aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo sprendimo devintuoju darbotvarkės klausimu – pirmųjų turto varžytynių kainos nustatytos vadovaujantis būtent valstybės įmonės Registrų centro skelbiamais duomenimis apie įmonės turto vidutinę rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių duomenų, sukeliančių pagrįstas abejones dėl kreditorių susirinkime nustatytos bankrutavusios UAB „Lygumų šalis“ turto pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo. Apeliantė savo abejonėms pagrįsti turėjo pateikti objektyvius duomenis (pavyzdžiui, duomenis apie analogiškų turto objektų rinkos vertę, pardavimo kainą, ginčo turto vertinimo ataskaitą ir panašiai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nuomonė dėl galimos turto kainos, kuri paremta tik abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, nesudaro pagrindo nesutikti dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo kainos pagrįstumo ir realumo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pradinė turto pardavimo kaina gali būti nustatoma ir remiantis kitais kriterijais bei duomenimis, kaip kad nagrinėjamu atveju – remiantis valstybės įmonės Registrų centro skelbiamais duomenimis apie įmonės turto vidutinę rinkos vertę.
27. Apeliantė kitų argumentų, kuriais grįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą, nenurodo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas devintuoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas turinio prasme, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį.
28. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, atsakovei priteisiamos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti 600 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 8.16 punkto pagrindu apskaičiuoto didžiausio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistino išlaidų dydžio, todėl atsakovei iš pareiškėjos priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, nutraukti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų šalis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.