Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-01-08 · Civilinė byla Nr. e2S-14-569/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-08
Bylos Nr.
e2S-14-569/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02383-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
A. E.
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Atsakovas
A. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-14-569/2025 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02383-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) A. E. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ (po reorganizavimo UAB „Julianus Inkaso“) ieškinį atsakovui A. E., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. R., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. E. kreipėsi į teismą, prašydamas: atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini ; atnaujinus procesą civilinėje byloje, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą už akių ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (atsakovo) A. E. prašymo dėl proceso atnaujinimo; atsisakė atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dar 2019 metais žinojo apie galimybę gauti Lietuvos banko duomenis apie savo turimus įsipareigojimus. Teismas vertino, jog, nors pareiškėjas pateikė duomenis gautus iš Lietuvos banko, tačiau ši institucija nėra susijusi su ieškove ir jos vykdoma veikla, ieškovė nėra įpareigota teikti ar gauti duomenis iš Lietuvos banko kaip tai nurodo atsakovas. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis tik 2024 m. kovo 15 d. sužinojo apie finansų įstaigų prievolę Lietuvos bankui teikti duomenis apie sudaromus sandorius, vertintini kritiškai. Vien tai, jog ieškovė nepateikė informacijos apie teisių perleidimą jai (UAB „Intrum Lietuva“) Lietuvos bankui, neatleidžia pareiškėjo nuo prievolės, kuri yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos bankas nėra institucija, turinti pareigą nustatyti prievolės pasibaigimą, laidavimo prievolė pareiškėjui nustatyta laidavimo sutartimi bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

4. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas jau 2019 metais žinojo apie galimybę gauti Lietuvos banko duomenis apie savo turimus įsipareigojimus, teismas konstatavo, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas, nustatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas.

5. Teismas nurodė, kad, tokiu atveju, bendrovė (draudikas), išmokėjusi pagal kredito draudimo sutartį draudimo išmoką dėl laiku nesugrąžintos paskolos, perėmė iš banko teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju laiduotojo A. E.. Teismas darė išvadą, jog, pripažinus įvykį draudžiamuoju, prievolė nepasibaigė, nes išmokėjus draudimo išmoką ir sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasikeitė tik sandorių šalis.

6. Teismas darė išvadą, jog byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, taip pat nenustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime už akių būtų padaryta kokia nors, o juo labiau aiški teisės normos taikymo klaida.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. E. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matant poreikį dėl prašymo aplinkybių ištyrimo iš esmės, panaikinus skundžiamą nutartį, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui prašymo nagrinėjimui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas net nesvarstė pateiktų argumentų, o tik atsikalbinėjimo būdu nusprendė nesant pagrindo proceso atnaujinimui nelygindamas pateiktų įrodymu su byloje esančiais įrodymais. Laikytina, jog teismas net nenagrinėjo prašymo visa apimtimi, nepasisakė, ar pateikti argumentai turi įtakos bylai ir jos galimai baigčiai. Teismas netyrė aplinkybių dėl reikalavimo egzistavimo, o tai reiškia, jog netyrė aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo teisėtumu per se. Tokia teismo pozicija netoleruotina, nes pažeidžia LR Konstitucijos 30 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laivių konvencijos 6 str. įtvirtintą teisę į teisingą teismą.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nurodė, jog remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pasisakyta apie skolos perėjimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ kaip draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką bei įgijusiam reikalavimo teisę pagal žalos institutą. Tačiau pastebėtina, jog jokioje byloje (ir toje, dėl kurios priimta 2020-05-07 nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo keliamas žalos klausimas, pastebėtina ir tai, jog minėtoje byloje reikalavimas kildintas tik iš laidavimo teisinių santykių, t. y. nenagrinėtas žalos ir jo atlyginimo klausimas su visais iš šios teisės išplaukiančiomis įrodinėjimo priemonėmis bei reikalavimais, o tai suponuoja teismo sprendimo kaip res judaicata taikymo šioje civilinėje byloje, kurioje keliamas klausimas dėl teisinių santykių buvimo per se.

7.3. Šiuo atveju matyti, jog ieškovė nepaneigė fakto, kad sandorio atžvilgiu buvo draudiminis įvykis dėl skolininko nemokumo. Ieškovė nei patvirtino, nei paneigė, jog apie šias aplinkybes žinojo (nors turėjo žinoti), o teismas ir nepareikalavo šių aplinkybių patikslinti. Tai reiškia, jog prašymas nenagrinėtas iš esmės, todėl nutartis negali būti teisėta (juolab teisinga).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ prašo A. E. atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš A. E. UAB „Julianus Inkaso“ visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas dar pradinės civilinės bylos nagrinėjime, kai buvo priimtas sprendimas už akių, kurio procesą prašo šiuo metu atnaujinti, nebuvo pakankamai aktyvus, neteikė atsiliepimo, savo nesutikimo argumentų, nors tokią teisę ir sąlygas tam turėjo, tačiau elgėsi pasyviai. Byloje nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas nebuvo tinkamai buvo informuotas apie civilinį procesą ir dėl to neturėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis gintis procese nuo jam pareikšto ieškinio.

8.2. Atsakovas savo ruožtu pateikia papildomus duomenis, gautus iš Lietuvos banko, kaip neva tai naujus įrodymus, tačiau ši institucija niekaip nėra susijusi su pačiu ieškovu ir jo vykdoma veikla, o abstraktūs atsakovo teiginiai nesudaro jokio pagrindo proceso atnaujinimui, be tokius duomenis atsakovas galėjo pateikti ir gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio, kai buvo priimtas sprendimas už akių.

8.3. Atsakovas netgi tiksliai nenurodo, kaip ir dėl ko jo prievolė turėjo pasibaigti, tačiau išvestinių įrodymų pagalba bando sukurti iliuziją, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl procesas turėtų būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo prašymo visa apimtimi, nepasisakė, ar pateikti argumentai turi įtakos bylai ir jos galimai baigčiai. Teismas netyrė aplinkybių dėl reikalavimo egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

12. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog apie tai, kad pasibaigė pagrindinė prievolė (paskola), jis sužinojo 2024 m. kovo 19 d. iš Lietuvos banko duomenų sistemos, kadangi, pasikonsultavęs su finansų specialistu, 2024 m. kovo 15 d. sužinojo, kad finansų įstaigos Lietuvos bankui privalo teikti duomenis apie sudaromus sandorius, tarp jų ir apie jų perleidimą tretiesiems asmenims. Pareiškėjas teigė, kad įvykus draudžiamajam įvykiui paskola pasibaigė, kartu su ja pasibaigė ir laidavimas, o apie teisių perleidimą UAB „Intrum Lietuva“ Lietuvos bankui nebuvo pranešta.

15. Apeliantas teigia, kad prašymą kildino iš aplinkybių, kurias nurodė pareiškime, t. y., jog po konsultacijų su finansinius klausimus išmanančiais specialistais ir duomenų gavimo iš Lietuvos bankas, kuris įvyko 2024-03-15. Būtent šis terminas yra laikomas termino pradžia prašymui dėl proceso atnaujinimo, kadangi pareiškėjo, kaip nesančio finansų specialisto, suvokimas apie visapusiškų aplinkybių, lemiančių teisės į reikalavimą, buvimas siejamas su pilnos informacijos gavimu bei apibendrinimu objektyviomis aplinkybėmis, kuriomis jis niekada negrindė jokių kitų prašymų ir/ar reikalavimų jokiose kitose civilinėse bylose.

16. Iš į bylą pateikto UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo, kuris buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui A. E. dėl palūkanų ir delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas priteisimo, matyti, jog atsiliepime UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, jog 2015 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą dėl 84 930,16 Eur draudimo išmokos išmokėjimo AB SEB bankui, kadangi prievolė nebuvo įvykdyta ir kredito sutartis buvo nutraukta. Bankas ir trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2019 m. sausio 21 d. susitarimą Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuria Bankas perleido naujai kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į skolininką O. R. pagal 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir reikalavimo teises į laiduotoją A. E. pagal 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais dėl likusio 42 338,60 Eur įsiskolinimo. Iš LITEKO duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė byla) matyti, kad A. E. 2019 m. spalio 24 d. pateikė Lietuvos elektroninių paslaugų gyventojams informacinės sistemos EPGIS interneto vartų išrašus apie savo turimus įsipareigojimus, tarp jų ir pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankui.

17. Teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pareiškėjas dar 2019 m. gruodžio 17 d. apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kėlė klausimą dėl draudiminio įvykio teisinės reikšmės šiame ginče. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui visos aplinkybės buvo neabejotinai žinomos jau 2019 metais, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įsiteisėjusi, pasisakyta reikalavimo teisių perleidimo klausimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas, nustatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas.

18. Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas prašyme nurodė aplinkybes, kurios iš esmės nebuvo nagrinėtos byloje, dėl kurios yra teikiamas prašymas atnaujinti procesą, tačiau šios aplinkybės sudaro teismo sprendimo neteisėtumą siurprizinio teismo sprendimo kontekste nesant aplinkybių, kuriomis remtasi teismo sprendime, t. y. pareiškėjo pareiga sumokėti skolą kildinama iš laidavimo sutarties (akcesorinė prievolė, kuri pasibaigė draudiminiu įvykiu) nurodant, jog draudėjas turėjo teisę į reikalavimo perėmimą esant žalos institutui, kurios nebuvo nagrinėjamos procese, kuris prašomas atnaujinti. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepaneigė fakto, kad sandorio atžvilgiu buvo draudiminis įvykis dėl skolininko nemokumo. Ieškovė nei patvirtino, nei paneigė, jog apie šias aplinkybes žinojo (nors turėjo žinoti), o teismas ir nepareikalavo šių aplinkybių patikslinti.

19. Pažymėtina, kad jau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog pripažinus įvykį draudžiamuoju, prievolė nepasibaigė, nes išmokėjus draudimo išmoką ir sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasikeitė tik sandorių šalis – vietoje banko juo tapo bendrovė, tačiau kitos sutarties sąlygos nepasikeitė.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad, priimdamas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą už akių, teismas nustatė, kad AB SEB bankas ir O. R. 2007 m. gegužės 5 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria skolininkas įsipareigojo kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas pagal Kredito sutartį mokėtinas sumas. Tinkamas Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, sudaryta 2007 m. gegužės 9 d. tarp AB SEB banko ir A. E.. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir skolininkas O. R. 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Būsto kredito draudimo sutartį. Antstolė vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo iš skolininko. Bankas laiduotojui 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo pagal laidavimo sutartį, juo informavo laiduotoją, kad skolininkas nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui, todėl kredito sutartį laikys nutraukta ir imsis teisinių priemonių išieškoti skolą. Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas iš kredito sutarties ir laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises. 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarytos Reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido ieškovei visas iš kredito sutarties ir laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises.

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, pripažinus įvykį draudžiamuoju, prievolė nepasibaigė, nes išmokėjus draudimo išmoką ir sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasikeitė tik sandorių šalis – vietoje banko juo tapo bendrovė, tačiau kitos sutarties sąlygos nepasikeitė.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkte numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, be to, prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, dėl to pagrįstai pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti bei kiti apelianto atskirojo skundo argumentai kitokiam jos pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui pagrindo nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

26. Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ prašo priteisti iš A. E. UAB „Julianus Inkaso“ visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą patyrė 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš pareiškėjo ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartį paikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo (apelianto) A. E. 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Julianus Inkaso“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė