Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-889-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
2S-889-413/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
R. Š., K. Š., E. A.
Civilinė byla Nr. 2S-889-413/2021Teisminio proceso Nr. 2VP-1522-393/2020Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.12.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1522-393/2020, kuria netenkintas antstolio prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys – R. Š., K. Š., E. A.–B., P. A., G. A., R. B., K. Š. ir D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Išieškotojoms E. A., P. A., G. A. yra išduoti vykdomieji raštai Nr. 1-80-448 ir jų pagrindu antstolio S. V. kontoroje užvestos 3 vykdomosios bylos Nr. 0127/1200992, Nr. 0127/1200990 ir Nr. 0127/1200991, kuriose vykdomas 40 546, 80 Eur skolų išieškojimas iš skolininko R. Š..

Žemesnės instancijos teismas

2. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-607-780/2013 nusprendė CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. spalio 3 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 10352, kuria R. Š. padovanojo K. Š. 9/20 dalis gyvenamojo namo, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir pritaikęs restituciją grąžino šį turtą skolininko R. Š. nuosavybėn. Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 2 d.

3. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-56-393/2017 suteikė ieškovei E. A. teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl 9/20 dalių gyvenamojo namo bei 9/20 dalių kitų statinių (inžinerinių), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės įregistravimo atsakovo R. Š. vardu. Teismas taip pat nusprendė vykdant išieškojimą iš atsakovo R. Š. ieškovių naudai vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/00992, Nr. 0127/12/00990, Nr. 0127/12/00991, leisti nukreipti visos 40 546, 80 Eur skolos išieškojimą į visą atsakovui R. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 9/20 dalis pastato – gyvenamojo namo bei 9/20 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Šis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 9 d.

Šalies argumentai

4. Antstolis S. V. (pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-607-780/2013 ir 2017m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-56-393/2017, t. y. išaiškinti, ar vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto – 9/20 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9/20 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotos lėšos privalo būti dalinamos tik išieškotojų E. A. B., P. A. ir G. A. naudai, ar šios lėšos privalo būti dalinamos visiems vienodo eiliškumo su išieškotojomis E. A. B., P. A. ir G. A. esantiems išieškotojams. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad iš to paties skolininko yra vykdomi ir kiti išieškojimai kitų tos pačios eilės išieškotojų naudai.

Atsiliepimas

5. Suinteresuoti asmenys E. A. – B., P. A. ir G. A. atsiliepime į antstolio prašymą nurodė, jog su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą teismas motyvavo tuo, jog atsakovui vengiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre yra pažeidžiamos būtent ieškovių teisės ir teisėti interesai, nes atsakovo sudaryta dovanojimo sutartis CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu teismo sprendimu buvo panaikinta siekiant apginti būtent ieškovių interesus. Ieškovės ieškiniu siekia savo naudai padengti atsakovo turimus įsiskolinimus vykdomosiose bylose, kurių bendra suma siekai 40 546,980 Eur. Būtent tokia skola ir buvo teismui priimant sprendimą panaikinti dovanojimo sutartį actio Pauliana pagrindu. Teismas minėtais sprendimais nusprendė, kad į visą ginčo objektu esantį ir suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą turi teisę nukreipti išieškojimą tik E. B. ir jos dukros P. bei G. A.. Visa tai patvirtina, kad pareiškime prašomi išaiškinti sprendimai yra aiškūs ir jų turinys atsako į pareiškime keliamą klausimą dėl sprendimo išaiškinimo, todėl pareiškimas yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi antstolio S. V. prašymą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad prašomuose išaiškinti Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimuose, priimtuose civilinėse bylose Nr. 2-607-780/2013 ir Nr. 2-56-393/2017, nėra nurodytas išieškojimo eiliškumas, be to, civilinė byla Nr. 2-56-393/2017 buvo nagrinėjama ne actio Pauliana, o netiesioginio ieškinio pagrindu, kurio paskirtis iš esmės yra ta pati, kaip ir actio Pauliana – ginti visų kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininko ketinimų bei veiksmų. Dėl išieškotų lėšų paskirstymo eiliškumo antstolis turi pareigą spręsti vadovaudamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri antstoliui yra žinoma, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-607-780/2013 ir Nr. 2-56-393/2017 priimti sprendimai nėra aiškūs.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde antstolis S. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad netiesioginis ieškinys ir actio Pauliana ieškinys yra tapatūs ieškiniai. Toks aiškinimas prieštarauja tiek actio Pauliana, tiek ir netiesioginio ieškinio institutų esmei ir paskirčiai, materialinės teisės nuostatoms bei proceso teisės normoms, kiek tai susiję su restitucija ir vykdymu. Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Tuo tarpu actio Pauliana atveju tenkinamas būtent šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimas ir tik šio reikalavimo dydžiu. Skundžiama nutartis iš esmės prieštarauja šiam reglamentavimui.

8.2. Pagal CPK 754 straipsnio reglamentavimą išieškojimai iš skolininko vykdomi tos pačios eilės išieškotojams. Varžytynėse parduodamas turtas priklauso skolininkui, todėl būtina nustatyti išieškotojų teises realizavus šį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246/2018 išaiškino CK 6.66 straipsnio normą. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-56-393/2017 pasisakyta dėl konkretaus išieškojimo proceso vykdymo į konkretų turtą. Nurodyti išieškojimai, esant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-56-393/2017 nėra analogiški Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje nurodytai situacijai, todėl yra reikalingas teismo išaiškinimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimų išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

12. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė prašyti išaiškinti ne tik teismo sprendimą, bet ir įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Nagrinėjamu atveju antstolis iš esmės prašė išaiškinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-607-780/2013 ir 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-393/2017 vykdymo tvarką vykdymo procese.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. yra nuteistas už tai, jog 2006 m. rugpjūčio 25d., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo E. A. vyras ir dukrų G. ir P. A. tėvas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2K-150/2011 priteisė nukentėjusiosioms iš R. Š. 140 000 Lt (40 546,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Priteistų sumų atsakovas nesumokėjo.

15. Civilinėje byloje Nr. 2-607-780/2013 ieškovės E. A., P. A. ir G. A. teismui pateiktu ieškiniu atsakovams R. Š. ir K. Š. prašė teismo pripažinti negaliojančia atsakovų 2006 m. spalio 3 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 10352 ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovui R. Š. nuosavybės teise turtą – 9/20 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 9/20 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad R. Š. padovanojo paskutinį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą savo dukrai K. Š.. Šis sandoris buvo sudarytas praėjus vienam mėnesiui ir aštuonioms dienoms po 2006 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo ieškovės E. A. vyras ir jos dukrų tėvas M. A..

16. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu konstatavo, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios taikyti actio Pauliana instituto teisinius padarinius, todėl ieškovių ieškinį tenkino visiškai. Šio teismo sprendimo pagrindu ieškovėms buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolio S. V. kontorai.

17. Skolininkui R. Š. gera valia nevykdant minėto teismo sprendimo, ieškovės E. A., P. A. ir G. A. kreipėsi į teismą su kitu ieškiniu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-56-393/2017, kuriuo prašė leisti ieškovėms atlikti teisinę registraciją į tą patį nekilnojamąjį turto skolininko R. Š. vardu bei leisti į jį visą nukreipti išieškojimą ieškovėms priteistos sumos ribose.

18. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė, kad vykdant išieškojimą iš atsakovo R. Š. ieškovių naudai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 dieną išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-80-448 vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/00992, Nr. 0127/12/00990, Nr. 0127/12/00991, leisti nukreipti visos 40 546,80 Eur skolos išieškojimą į visą atsakovui R. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 9/20 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei 9/20 dalis kitų statinių (inžinerinių) – Kiemo statinių, unikalus numeris, pilnumoje, esančių (duomenys neskelbtini), įgytą 2013 m. gruodžio 9 dienos Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-607-780/2013, bei 2014 m. birželio 2 dienos Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-846-324/2014, pagrindu.

19. Minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas aiškiai nurodė, kad atsakovui vengiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą registre yra pažeidžiamos būtent ieškovių teisės ir teisėti interesai, nes atsakovo sudaryta dovanojimo sutartis CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu teismo sprendimu buvo panaikinta siekiant apginti būtent ieškovių interesus. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Ieškovės ieškiniu siekia išieškoti naudai su tikslu padengti atsakovo turimus įsiskolinimus vykdomosiose bylose, kurių bendra skola sudaro 40 546, 980 Eur. Būtent tokia skola ir buvo teismui priimant sprendimą panaikinti dovanojimo sutartį actio Pauliana pagrindu. Taip CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatos yra aiškinamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Teismas yra pasisakęs, kad pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal sandorį turtą, jo vertę ar pinigines lėšas tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Kitaip, nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliana ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001). CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta actio Pauliana specifika nuo kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, pavyzdžiui patenkinus netiesioginį ieškinį išreikalautas turtas, kitaip nei tenkinant actio Pauliana ieškinį, įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams patenkinti. Kreditorius reikšdamas actio Pauliana ieškinį siekia apginti savo interesus, todėl patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamos ne skolininkui, o skiriamas actio Pauliana ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-584/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje 2007 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavus atsisakymą priimti palikimą kaip negaliojantį vadovaujantis actio Pauliana pagrindu, leido nukreipti išieškojimą į palikimą. Analogiška situacija yra šioje byloje, dovanojimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Todėl šioje byloje reiškiamas reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į šį turtą. Šioje byloje atsakovu buvo įvardijamas asmuo, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus. CPK 662, 664, 665 straipsnių nuostatos netaikytinos, nes sandorį panaikinus actio Pauliana pagrindu, turi būti tenkinami tik ieškovių interesai. Iš tokiu pagrindu grąžinto turto negali būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d., tiek 2017 m. balandžio 3 d. sprendimų rezoliucinės ir jų motyvuojamosios dalys yra aiškios ir suprantamos, o teismas negali ir neturi aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies daugiau, nei pasakyta jame išdėstytais argumentais, nes taip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar teismo sprendimas (nutartis) nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyta iš karto jį priėmus.

21. Minėtą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1629-264/2017 paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-56-393/2017 antstolis S. V. dalyvavo suinteresuotu asmeniu, todėl teismo sprendimo turinys jam yra/turi būti žinomas.

22. Antstolis, prašydamas išaiškinti teismų sprendimus, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018, kurioje nurodyta, kad kai actio Pauliana pagrindu skolininkui yra grąžinamas jo nesąžiningais veiksmais perleistas turtas, šio turto realizavimo tvarka vyksta laikantis CPK nuostatų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, t. y. ne tik tą, kuris buvo pareiškęs actio Pauliana, kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. CPK 754 straipsnyje nustatyta, kad be eilės iš įkeisto turto tenkinami tik hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai. Jeigu actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintas turtas nėra apsaugotas kuria nors iš šių priemonių, actio Pauliana pareiškęs kreditorius neįgyja pirmumo teisės prieš kitus kreditorius tenkinti savo reikalavimą iš actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžinto turto.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio paminėta kasacinio teismo nutartis šiuo atveju netaikytina, nes nagrinėjamoje situacijoje yra įsiteisėjęs ne tik teismo sprendimas, kuriuo actio Pauliana pagrindu panaikintas sandoris, bet ir kitas teismo sprendimas – 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuriuo išieškotojoms leista nukreipti skolos išieškojimą į visą skolininkui R. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 9/20 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 9/20 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pilnumoje, esančių (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas 2013 m. gruodžio 9 dienos Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-607-780/2013, bei 2014 m. birželio 2 dienos Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-846-324/2014, pagrindu.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis į teismą dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymo. Nagrinėjamu atveju tiek teismo sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje, tiek jo įvykdymas procesine prasme yra aiškūs, o antstolio keliami klausimai nėra susiję su prašomo išaiškinti teismo sprendimo trūkumais.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti priimtos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas