- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-182-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02535-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „GoMedia“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GoMedia“ dėl be teisinio pagrindo įgytos piniginių lėšų sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „GoMedia“ 1 300,00 Eur be teisinio pagrindo įgytą piniginių lėšų sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad yra UAB „Litekspresas“ vadovas. Jo vadovaujama įmonė buvo nemoki, todėl siekiant jos bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka, buvo inicijuotas kreditorių susirinkimas. Atsakovė yra UAB „Litekspresas“ kreditorė, ji kreditorių susirinkime prieštaravo dėl neteisminės bankroto procedūros. Atsakovės balsas tapo lemiamu siekiant gauti kreditorių susirinkimo pritarimą šiai procedūrai, todėl ieškovas pasiūlė atsakovei sumokėti 1 300 Eur iš savo turimų asmeninių lėšų, jei atsakovė sutiks pritarti bankroto procedūrai ne teismo tvarka. Ieškovo teigimu, jis pervedė 1 300,00 Eur į atsakovės sąskaitą, tačiau atsakovė sutikimo nedavė. Ieškovas atsakovei nusiuntė pretenziją dėl pinigų grąžinimo, tačiau pervestos sumos neatgavo. Ieškovo teigimu, 1 300,00 Eur yra be pagrindo atsakovės įgytos lėšos. Nurodė, kad UAB „Litekspresas“ bankroto byloje atsakovė finansinį reikalavimą pareiškė tik 2020 m. kovo 17 d., t. y. jau vykstant šiam teisminiam ginčui, o atsakovės pareikšto finansinio reikalavimo dydis negali nei patvirtinti, nei paneigti šalių susitarimo. Ieškovo teigimu, jis nėra UAB „Litekspresas“ kreditorius su 1 300,00 Eur suma, pervesta atsakovei, o tokia operacija neužfiksuota UAB „Litekspresas“ finansinės atskaitomybės dokumentuose. Tarp šalių nėra jokių abipusių teisių ir pareigų, nėra priešpriešinių reikalavimų, todėl neaišku, kodėl ieškovo piniginės lėšos buvo įskaitytos kaip UAB „Litekspresas“ prievolės vykdymas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškovo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. išdavė teismo įsakymą dėl 4 678,38 Eur skolos priteisimo iš UAB „Litekspresas“, teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. vasario 26 d. Atsakovės teigimu, ieškovas, būdamas UAB „Litekspresas“ vadovu, pasiūlė atsakovei, kaip vienai iš bendrovės kreditorių, savo sąskaita, t. y. savo asmeninėmis lėšomis, padengti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. teismo įsakymu priteistą 4 678,38 Eur skolos sumą tikslu vykdyti jo vadovaujamos bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Atsakovė nurodė, kad sutiko gauti teismo įsakymu priteistos skolos apmokėjimą ieškovo pasiūlytu būdu, o įstatymo, draudžiančio vadovui asmeniškai įvykdyti jo vadovaujamos bendrovės prievolę kreditoriui ir atitinkamai įforminti tokį paskolinį santykį bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nėra. Atsakovės teigimu, šalių susitarimą patvirtina atsakovės UAB „Litekspresas“ bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas, kurio dydis yra sumažintas būtent ieškovo sumokėta 1 300,00 Eur suma, t. y. iki 3 378,38 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsakovei ir jos įgaliotam atstovui neatvykus į teismo posėdį, 2020 m. spalio 6 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinio netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl nepagrįsto praturtėjimo reikalavimo turi būti nustatytos visos prielaidos: 1) ar atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų; 2)atsakovės praturtėjimą turi atitikti ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo; 4) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 5) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 6) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo; 7) atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
6. Teismas konstatavo, jog ieškovo atliktas 1 300,00 Eur pavedimas atsakovei atitinka nurodytas 1-5 prielaidas, kadangi dėl atlikto ieškovo mokėjimo, ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo, o atsakovės padidėjo, ši situacija buvo aktuali ieškinio pateikimo teismui dieną ir ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos.
7. Teismas nustatė, jog neegzistuoja viena pagrindinių prielaidų - atsakovės praturtėjimas be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Teismas laikė svarbiu tik ieškovo ir atsakovės neginčijamą faktą, kad tarp šalių egzistavo ieškovo susitarimas su atsakove dėl atitinkamos sumos pervedimo ir su tuo susijusių aplinkybių. Nurodė, kad nevertina ieškovo mokėjimo teisėtumo bei aplinkybės, ar atsakovė teisėtai įskaitė ieškovo pervestas pinigines lėšas kaip dalį BUAB „Litimpeksas“ įsiskolinimo, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus jog pavedimą atliko suklaidintas atsakovės. Pažymėjo, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog 2020 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimas buvo atliktas siekiant padengti dalį BUAB „Litekspresas“ įsiskolinimo atsakovei, kad būtų įmanoma šios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka (pavedimas atliktas į atsakovės, o ne atsakovės vadovo banko sąskaitą, atitinkama suma yra sumažintas atsakovės pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB „Litekspresas“ bankroto byloje).
8. Teismas vertino, kad ieškovas taip pat turi galimybę ginti savo pažeistas teises kitais įstatymų numatytais būdais, t. y. reikšti 1 300,00 Eur sumos finansinį reikalavimą BUAB „Litekspresas“ bankroto byloje ir taip atgauti už BUAB „Litekspresas“ atsakovei sumokėtą sumą. Pažymėjo, kad nenustatęs vienos esminių nepagrįsto praturtėjimo sąlygos (susitarimo nebuvimo), neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų, nesiima vertinti ieškovo ir atsakovės veiksmų teisėtumo tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.39 ir 6.930¹ straipsnių, tiek Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo kontekste.
9. Atmetęs ieškinį teismas ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir 242 Eur dydžio atstovavimo išlaidų) iš atsakovės nepriteisė. Kadangi atsakovė nepateikė byloje bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovas E. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą už akių panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismo nustatytas teisinis pagrindas piniginių lėšų pervedimui pagrįstas tik prielaidomis ir interpretacijomis. Nors teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovės tarimosi faktas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti teisinį pagrindą mokėjimui atlikti bei įskaityti, tačiau tai savaime nereiškia sudaryto sandorio ar teisinio pagrindo atsakovei vienašališkai įskaityti mokėjimą už trečiojo asmens prievolę.
10.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog šalis sieja susitarimas dėl to, kad ieškovas padengs UAB „Litekspresas“ prievolę, o atsakovė ją įskaitys. Ieškovo atlikto mokėjimo nurodymo atsakovei paskirtyje yra nurodyta „pavedimas“, ieškovas neišreiškė prašymo šias lėšas įskaityti kaip UAB „Litekspresas“ prievolės vykdymą. Ieškovo pateiktas 2020 m. sausio 16 d. el. laiškas patvirtina, kad ieškovas nedelsiant suprato nepagrįstai atlikęs 1 300 Eur pavedimą, o pavedimas atsakovei pervestas tikslu gauti jos pritarimą dėl neteisminės UAB „Litekspresas“ bankroto procedūros, tačiau ne padengti UAB „Litekspresas“ prievolę. Be to, juridinio asmens prievolė atsakovei yra didesnė nei pervesta suma, todėl atsakovės sutikimas dėl neteisminio bankroto vis tiek būtų reikalingas.
10.3. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti visas ieškovo ir atsakovės susitarimo aplinkybes bei jos esmę, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti paties ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių plečiamai ir interpretuoti konkrečias susitarimo aplinkybes ir sąlygas. Ieškovo ir atsakovės susitarimą, dėl kurio įforminimo šalys nesitarė, sudarė tik sutikimo davimas, kuris buvo įvertintas 1 300 Eur suma. Atsakovei apgavus ieškovą ir neįvykdžius savo įsipareigojimo, taip pat nesant jokio kito sandorio, pagal kurį buvo atliktas mokėjimas, atsakovės įgyta suma negali būti pateisinama nei įstatymu, nei sandoriu.
10.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui padengus UAB „Litekspresas“ prievolės dalį, juos sietų prievoliniai santykiai, o duomenys būtų užfiksuoti UAB „Litekspresas“ finansinės atskaitomybės dokumentuose.
10.5. Atsakovės pareikšto finansinio reikalavimo dydis negali nei patvirtinti, nei paneigti šalių susitarimo. Atsakovė UAB „Litekspresas“ bankroto byloje finansinį reikalavimą, sumažintą ginčo suma, pareiškė tik 2020 m. kovo 17 d., t. y. jau vykstant šiam teisminiam ginčui. Atsakovė kaip kreditorė turi teisę pati nuspręsti dėl finansinio reikalavimo apimties, todėl esant ginčui tarp šalių, atsakovės pareikšto finansinio reikalavimo dydis BUAB „Litekspresas“ bankroto byloje neturi reikšmės sprendžiant dėl šalis siejančio susitarimo teisinio santykio.
10.6. Teismas, remdamasis Kasacinio teismo praktika, neatsižvelgė į išaiškinimą, jog po turto įgijimo išnykus jo įgijimo pagrindui, įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Ieškovas negavo atsakovės pritarimo dėl neteisminio bankroto procedūros, todėl net jei sandorio sudarymo dieną ir buvo teisinis pagrindas perleisti pinigines lėšas, jis išnyko.
10.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės veiksmų neteisėtumo ir skundžiamu sprendimu iš esmės įteisino neteisėtą atsakovės buhalterinės apskaitos veiksmą – ieškovo mokėjimo įskaitymą kaip UAB „Litekspresas“ prievolės vykdymą. Pagal teismų praktiką spręsdamas dėl teisinio pagrindo egzistavimo sąlygos neteisėto praturtėjimo instituto kontekste teismas privalo vertinti įskaitymo teisėtumą. Pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką nėra nei vienos CK 6.130 – 6.131 straipsniuose įtvirtintos sąlygos įskaitymo institutui: tarp šalių nėra jokių abipusių teisių ir pareigų, priešpriešinių reikalavimų, valios dėl įskaitymo bei informavimo apie atliktą vienašališką įskaitymą, ieškovo atliktas mokėjimas negali būti apskaitomas atsakovės buhalterinėje apskaitoje.
10.8. Buhalterinė apskaita negali būti grindžiama prielaidomis ir interpretacijomis, ji privalo būti griežtai grindžiama apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę apskaitą. Piniginės sumos įskaitymas pagal UAB „Litekspresas“ atžvilgiu išrašytas sąskaitas yra nesuderinamas nei su teisės aktais, nei su sąžininga bei teisėta buhalterinės apskaitos vedimo praktika.
10.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas turi galimybę ginti savo pažeistas teises kitais įstatyme numatytais būdais – pareikšdamas finansinį reikalavimą BUAB „Litekspresas“ bankroto byloje, neteisingai aiškindamas neteisėto praturtėjimo instituto ribojimo sąlygą. Teismų praktikoje instituto taikymo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas, jei ieškovas nesiekia nesąžiningai išvengti savo teisių gynimo kitais daiktinės ar prievolių teisės gynimo būdais. Ieškovas neturi jokios galimybės ginti savo interesus reiškiant reikalavimą trečiajam asmeniui, juolab kad jokio sandorio dėl ieškovo ir BUAB „Litekspresas“ nebuvo, įmonės apskaitoje nėra jokios prievolės/įsiskolinimo ieškovui. Be to, teismas nenustatė, kad ieškinio pagrindas yra teisiškai neteisingai kvalifikuotas, kad ieškovas siekia išvengti teisių gynimo kitais CK pagrindais. Priešingai, teismas pripažino, jog ieškovo teisių gynyba neteisėto praturtėjimo instituto pagrindu yra pagrįsta, nustatė 5 iš 7 neteisėto praturtėjo požymių.
11. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, kuriame ieškovo reikalavimas atsakovei atmestas, vertinant, jog ieškovo atliktas mokėjimas atsakovei nelaikytinas atsakovės be pagrindo įgytomis lėšomis. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovo atlikto pavedimo atsakovei teisinio vertinimo.
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė 2020 m. sausio 15 d. teismo įsakymą byloje Nr. eL2-4055-285/2020 dėl 4 677 Eur skolos, 1,38 Eur palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų ir 27 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės UAB „Litekspresas“ kreditorei UAB „GoMedia“; teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. vasario 27 d. Taip pat nustatyta, jog ieškovas 2020 m. sausio 16 d. 16.06 val. į atsakovės sąskaitą pervedė 1 300 Eur sumą, o tą pačią dieną 16.38 val. į atsakovės elektroninį paštą atsiuntė žinutę su reikalavimu grąžinti be pagrindo pervestą 1 300 Eur sumą.
17. Iš pateikto byloje UAB „Litekspresas“ kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenio nustatyta, kad kreditorė UAB „GoMedia“ balsavo „prieš“ visais darbotvarkės klausimais, susijusiais su bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimo UAB „Litekspresas“. Pastabose atsakovė nurodė, kad bankroto byla ne teismo tvarka negali būti keliama ir svarstomas klausimas neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai yra išdavę teismo įsakymą dėl skolos iš UAB „Litekspresas“ išieškojimo.
18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Litekspresas“, kurios direktorius – ieškovas E. T.. Atsakovė 2020 m. kovo 17 d. pateikė nemokumo administratoriui finansinį reikalavimą pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, sumažindama finansinio reikalavimo sumą 1 300 Eur suma, t. y. E. T. atliktu mokėjimu atsakovei. Teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „Litekspresas“ dėl bankroto; likviduojant tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 77 068,37 Eur (tame tarpe antros eilės kreditorės UAB „GoMedia“ finansinis reikalavimas sudaro 3 378,38 Eur).
19. Ieškovas, teikdamas ieškinį įrodinėja, jog 1 300 Eur suma atsakovei pervesta nepagrįstai, tokia suma laikytina atsakovės be pagrindo įgytomis lėšomis. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatytas atsakovės praturtėjimas be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), o ieškovas turi galimybę savo galimai pažeistą teisę ginti kitais įstatyme numatytais būdais.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįstas praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
21. Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su viena iš sąlygų – nenustatytu atsakovės praturtėjimu be teisinio pagrindo, nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų apie šalių susitarimą, jog ieškovas padengs UAB „Litekspresas“ prievolę atsakovei, o pastaroji ją įskaitys. Iš tiesų, byloje ginčo nėra, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas, kurio tikslas – ieškovo siekis jo vadovaujamos UAB „Litekspresas“ bankrotas ne teismine tvarka ir siekdamas tokio tikslo ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 1 300 Eur sumą. Tačiau šalys skirtingai vertina tokio susitarimo aplinkybes – ieškovas nurodo, jog 1300 Eur sumą pervedė tikslu gauti atsakovės pritarimą įmonės bankrotui ne teismine tvarka, o atsakovė įrodinėja, kad ieškovo pervesta suma atsakovei susijusi su atsiskaitymu pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 15 d. teismo įsakymą byloje Nr. eL2-4055-285/2020 dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Litekspresas“.
22. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
23. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi teisinio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, jog nenustatyta nepagrįsto praturtėjimo be teisinio pagrindo prielaida. Kaip jau buvo nustatyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė 2020 m. sausio 15 d. teismo įsakymą byloje Nr. eL2-4055-285/2020 dėl 4 677 Eur skolos, 1,38 Eur palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų ir 27 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės UAB „Litekspresas“ kreditorei UAB „GoMedia“, kai tuo tarpu ieškovas 1300 Eur pavedimą į atsakovės sąskaitą padarė 2020 m. sausio 16 d. 16.06 val., o 16.38 val. į atsakovės elektroninį paštą atsiuntė žinutę su reikalavimu grąžinti be pagrindo pervestą 1 300 Eur sumą. Taip pat matyti, jog pagal balsavimo biuletenį UAB „Litekspresas“ kreditorių susirinkimas, kuriame be kita ko svarstomas ir bankroto neteismine tvarka vykdymo klausimas, numatytas 2020 m. sausio 16 d., o užpildytas balsavimo raštu biuletenis turėjo būti atsiųstas iki 2020 m. sausio 15 d. 16 val. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, faktinių aplinkybių visuma ir veiksmų seka sudaro pagrindą tikėti labiau pagrįsta atsakovės įrodinėjama aplinkybe, jog iš tiesų ieškovo pavedimas atliktas tikslu padengti BUAB „Litekspresas“ įsiskolinimą atsakovei (visą ar dalį) tam, kad būtų įmanoma šios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
25. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ieškovo nurodomas susitarimo aplinkybes, tačiau toks argumentas neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo nukrypta nuo įrodymų vertinimo taisyklių, juolab kad, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pervestos atsakovei 1 300 Eur sumos aplinkybes (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog tarp ieškovo ir jo vadovaujamos įmonės UAB „Litekspresas“ nebuvo jokių prievolinių santykių, dėl kurių jis atsiskaitytų su UAB „Litekspresas“ kreditore – atsakove. Pažymėtina, kad pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pagal šio straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nenustatyta, jog skolą atsakovei kaip kreditorei galėjo sumokėti tik ieškovo vadovaujama įmonė, todėl prievolę atsakovei galėjo įvykdyti ir trečiasis asmuo, o šiuo atveju ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks ieškovo veiksmas logiškas, kadangi ieškovas buvo skolininkės UAB „Litekspresas“ vadovas ir, kaip nurodo procesiniuose dokumentuose, suinteresuotas savo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimu ne teismo tvarka.
27. Taigi, remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas nepagrindė, jog negalėjo padengti dalies savo vadovaujamos įmonės įsiskolinimo atsakovei, o jo atliktas pavedimas atsakovei buvo be teisinio pagrindo.
28. Apeliantas taip pat įrodinėja, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turi galimybę ginti savo pažeistas teises kitais įstatyme numatytais būdais – pareikšdamas finansinį reikalavimą BUAB „Litekspresas“ bankroto byloje. Iš tiesų, apelianto teisė reikšti finansinį reikalavimą UAB „Litekspresas“ bankroto byloje įstatyme nėra ribojama. Priešingai, pagal teismų praktiką, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami iki įmonės pabaigos, o pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, BUAB „Litekspresas“ bankroto procesas tęsiasi ir nėra priimtas sprendimas dėl pabaigos. Nors apeliantas ginčija teismo nenustatytą prielaidą ir remdamasis argumentu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenustatė, jog ieškinio pagrindas yra teisiškai neteisingai kvalifikuotas ar kad ieškovas siekia išvengti teisių gynimo kitais CK pagrindais, tačiau toks argumentas neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažymėtina, kad teisių gynybos būdo pasirinkimas priklauso teikiančiai reikalavimą šaliai, jai tenka pareiga įrodyti reikalavimo pagrįstumą, todėl apelianto nurodytos teismo nenustatytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas įrodė atsakovės nepagrįstą praturtėjimą (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, taip pat teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, vertindamas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas, nustatydamas, jog ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimo. Dėl to yra pagrindas apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantui neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos.
32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo E. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.