Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei D. L., institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad R. V. nėra vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nėra R. V. dukros, nutraukti išlaikymo išieškojimą dukroms. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti, jog ieškovas nėra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. V. nėra ieškovo dukra, bei nutraukti išlaikymo išieškojimą. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog santuoką su atsakove nutraukė teismo sprendimu 2001-10-15. Dar kurį laiką gyveno kartu, ištuoką įregistravo 2015-03-23. Po ištuokos įregistravimo atsakovė pokalbio metu su ieškovu pasakė, jog D. V. ir N. V. nėra ieškovo dukros. Iš šio pokalbio ieškovas suprato, kad jis nėra dukrų biologinis tėvas.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-02 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 8,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, jog, ieškovo teigimu, apie tai, kad jis nėra N. V. tėvas, sužinojo tik 2015-03-23, po ištuokos įregistravimo, pokalbio su atsakove metu. Ieškovas apklausiamas teismo posėdyje nurodė, jog abejonės dėl vaiko tėvystės jam buvo žinomos ir anksčiau, tik jis į jas nekreipdavo dėmesio. Įvertinęs tėvo ir dukros santykius, teismas padarė išvadą, kad informaciją apie tai, kad N. yra (gali būti) ne jo vaikas, ieškovas žinojo nuo pat vaiko gimimo, kadangi iš 2010-06-08 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. b. Nr. 2-1124-377/2010 nustatytų aplinkybių matyti, kad R. V. nesutiko su ieškiniu, t. y. teikti materialinį išlaikymą dukrai N. V., nes manė, kad jis nėra vaiko tėvas. Ieškovas daugiau nei 7 metus neginčijo tėvystės. Kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo vaiko gimimo patvirtina, jog ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi ne dėl to, jog jam būtų aktualus dukters N. tėvystės klausimas, bet dėl to, kad nesutinka mokėti jai išlaikymą. Įvertinęs susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį su vaiku, konstatavo, jog tėvystės nuginčijimas šioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko, šiuo atveju N. V., interesų. Be to, nuo ieškovo susižinojimo yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas taikė ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-12-02 sprendimą ir nustatyti, kad N. V. yra ne R. V. dukra, o R. V. nėra N. V. tėvas, sustabdyti išlaikymo N. V. išieškojimą nuo ieškinio pirmosios instancijos teismui padavimo dienos. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį dėl ieškinio senaties, nes teisme neginčijamai buvo įrodyta, kad tik 2015 metais po ištuokos įregistravimo paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys N. V. gimimo įraše neatitinka trikovės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovui apie tai, jog jis nėra N. tėvas, buvo žinoma dar tada, kai buvo nagrinėjama byla dėl išlaikymo dukrai priteisimo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų tėvystei ginčyti, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl senaties termino praleidimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti, jog jis nėra N. V. tėvas, o N. V. nėra ieškovo dukra, bei nutraukti išlaikymo išieškojimą nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, atsakovės prašymu taikęs ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį dėl ieškinio senaties, nes teisme neginčijamai buvo įrodyta, kad tik 2015 metais po ištuokos įregistravimo paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys N. V. gimimo įraše neatitinka tikrovės. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 ).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose kaip mama nurodyta atsakovė D. V., tėvas – ieškovas R. V.. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2001-10-15. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai N. V. kasmėnesinėmis išmokomis po 250,00 Lt nuo 2010-04-27 iki dukters pilnametystės. Pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2001-09-28 sprendimu priteisto D. V. išlaikymo dydis iki 300,00 Lt, mokamų periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2010-06-08 iki dukters pilnametystės. Nustatyti faktui, ar šalių dukros yra biologinės ieškovo dukterys, buvo paskirta DNR ekspertizė, kurios išvada patvirtino, jog N. V., gim. (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo dukra, o D. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra biologinis ieškovo vaikas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pripažino, jog yra atsakovės dukters N. V. tėvas, išreiškęs savo valią būti įrašytu N. V. tėvu gimimo įraše. Įrodymų, jog ieškovas ne savo laisva valia sutiko būti įrašytas N. V. tėvu gimimo liudijime, nėra pateikta. Nors šalys nustojo kartu gyventi nuo 2008 metų lapkričio mėnesio, tačiau iš atsakovės paaiškinimų 2015-11-24 teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovas abi dukras lankė po kelis kartus per mėnesį, išlaikymo piniginėmis lėšomis neteikė, tačiau atveždavo abiem dukroms mėsos, daržovių, pieno, žuvies, N. V. yra davęs pinigų. Atsakovė papildomai nurodė, kad iki bylos dėl tėvystės nuginčijimo iškėlimo teisme ieškovas lankė abi dukras, tai yra, ir N. V., santykiai buvo šilti, ieškovas atveždavo dovanų, N. V. pripažįsta ieškovą kaip tėvą ir jį myli. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovas nuo N. V. gimimo dienos ne tik pripažino tėvystę, bet ir palaikė glaudžius santykius su dukra, juos puoselėjo, tai yra, buvo susiformavę vaiko ir tėvo santykiai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad ieškovas, daugiau nei prieš septynerius metus pripažindamas savo tėvystę dukrai, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad N. V. biologinio tėvo nustatymas byloje yra neaiškus, kadangi atsakovė nurodė, jog serga (duomenys neskelbtini) liga, dėl kurios jai pasireiškia atminties sutrikimai, ir dėl šios priežasties negali pasakyti, kas yra biologinis dukters tėvas. Todėl nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Pažymėtina ir tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimu N. V. priteistas 250,00 Lt išlaikymas iš ieškovo, todėl nuginčijus tėvystę, nepilnametis vaikas taip pat netektų išlaikymo.

Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, kadangi atsižvelgdama į vaiko amžių bei ieškovo ir vaiko ilgametį ryšį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Ginčo tarp šalių nėra, jog ieškovas apie duomenis dukters gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas ieškovas, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.

Ieškovas ieškinyje teigė, jog apie tai, kad nėra dukters N. V. tėvas, jam tapo žinoma tik po ištuokos įregistravimo, tai yra po 2015-03-23, pokalbio su atsakove metu. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi apie tai, kad ieškovas nėra N. V. tėvas, jam buvo žinoma daug metų. 2008 metų gruodžio mėnesį atsakovė pati pasakė, jog ieškovas nėra abiejų dukterų tėvas, tačiau nuo 2008 metų ieškovas klausimo dėl tėvystės nuginčijimo nekėlė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovas apie tai, jog nėra dukterų biologinis tėvas, sužinojo 2015-03-23, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovas teigė, jog 2015-09-17 teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog 2015 metais žodinio konflikto metu pasakė ieškovui, jog jis nėra dukterų biologinis tėvas. Tačiau iš byloje pateikto ieškovo 2015-03-30 prašymo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą nustatyta, jog prašyme ieškovas nurodė, jog apie tai, kad nėra vaikų tėvas, sužinojo iš aplinkinių, o ne iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas pridėjo prie šios civilinės bylos Tauragės rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1124-377/2010, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms: N. V. dėl išlaikymo priteisimo ir D. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Susipažinus su šioje byloje esančiu 2010-06-08 teismo posėdžio protokolu, nustatyta, kad ieškovas, duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, jog su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams priteisimo nesutinka, kadangi abi mergaitės N. ir D. V. nėra jo vaikai. Pripažino, kad abu vaikai gimė šalims gyvenant kartu ir ieškovas davė vaikams savo pavardę, tačiau ruošiasi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Esantys įrodymai patvirtina, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik 2015-06-22, tai yra po 5 metų.

Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas faktą apie tai, jog nėra biologinis N. V. tėvas žinojo daugelį metų, nesiėmė jokių veiksmų tėvystei nuginčyti, palaikė šiltus santykius su abiem mergaitėmis, todėl yra praleidęs vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą.

Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Ieškovas prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą neišreiškė. Priežasčių, kurios trukdė ieškovui anksčiau pareikšti ieškinį teismui, nenustatyta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą nėra, įvertinus dar ir tas aplinkybes, jog tarp ieškovo nuo dukters nuo gimimo yra susiklostę tėviški santykiai.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą (CK 3.149–3.152 straipsniai), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nesant įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą.