Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt /941,27 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt /376,51 Eur) dydžio bauda, pagal BK 154 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt /564,76 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 30 MGL (3900 Lt /1129,52 Eur) dydžio bauda.

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį A. G. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. adresu: (duomenys neskelbtini), tvarkydamas advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, gavęs iš G. J. , G. K. , A. Ž. , R. S. , V. J. , L. R. pajamų už suteiktas paslaugas, iš viso 5100 Lt, neįformino gautų pajamų apskaitos dokumentais ir neįtraukė gautų pajamų į buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio 2010–2011 metais, o būtent:

2010 m. gegužės 28 d. sudarė atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-7136-777/2010 su A. Ž. , G. K. ir G. J. , pagal kurią įsipareigojo atstovauti jų interesams visuose Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose su teise teismams teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, klientų vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus, pagal šią sutartį iš G. K. , A. Ž. ir G. J. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 28 d. priėmė ne mažiau kaip 1000 Lt, tačiau neįtraukė jų į advokato A. G. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2010 m. rugsėjo 20 d. ir 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-802-826/2011 su V. J. dėl skolos priteisimo ir pagal šią sutartį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 15 d., darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. J. gavo 200 Lt, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 23 d., darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. J. gavo 2000 Lt, 2011 m. lapkričio 13 d. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. J. gavo 200 Lt, tačiau nesurašė pinigų gavimą iš klientų patvirtinančių dokumentų ir neįtraukė jų į advokato A. G. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - atimti teisę užsiimti advokato veikla penkeriems metams.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.). Nors nuteistasis A. G. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad 2010 m. gegužės 28 d. gavęs 1000 Lt užmokestį už atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-7136-777/2010 iš G. J. , G. K. bei A. Ž. , 2010 m. rugsėjo ir 2011 m. lapkričio mėnesį per tris kartus gavęs iš viso 2000 Lt užmokestį už atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-802-826/2011 iš V. J. (apygardos teismas konstatavo, kad gauta pinigų suma buvo didesnė, t.y. 2400 Lt, ši aplinkybė apeliaciniame skunde neginčijama), 2010 m., tiksliau nenustatytu laiku, 2010 m. rugsėjo 28 d. ir lapkričio 9 d. bei 2011 m. kovo 29 d. per keturis kartus gavęs iš viso 1300 Lt užmokestį už atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-171-439/2011 iš L. R. , bei 2011 m. tiksliau nenustatytu laiku gavęs 400 Lt užmokestį už dokumentų parengimą civilinėje byloje Nr. 2-1197824/2011 iš R. S. , šių pajamų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, nes užmiršo, tačiau, kaip matyti iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu A. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktų dokumentų, t.y. sutarčių registro, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, teisinių paslaugų sutarčių registracijos lapų už 2010 ir 2011 metus, taip pat pinigų priėmimo kvitų registracijos lapų už 2010 ir 2011 metus, inkriminuojamu laikotarpiu, t.y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. A. G. įregistravo iš viso tik tris teisinės pagalbos sutartis – 2010-04-08 teisinės pagalbos sutartį su V. R. , 2010-05-07 teisinės pagalbos sutartį su P. M. bei 2011 m. sausio 5 d. teisinės pagalbos sutartį su T. E. ir apskaitė tik 9500 Lt gautų pajamų, t.y. 2010-04-08 iš V. R. gautus 2000 Lt, 2010-05-07 iš P. M. gautus 1000 Lt ir 2011-01-05 iš T. E. gautus 6500 Lt. Taigi, įvertinusi šias aplinkybes, bei tai, kad A. G. , kuris iki veikos padarymo advokato profesine veikla vertėsi, taigi, ir advokato veiklos buhalterinę apskaitą tvarkė jau ne vienerius metus, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neįtraukė pajamų, kurių bendra suma – 5100 Lt, palyginti su apskaitytomis lėšomis, yra pakankamai didelė, šie pinigai buvo gauti iš skirtingų fizinių asmenų, per devynis kartus, pagal sudarytas, bet sutarčių registre neįrašytas teisinės pagalbos sutartis, ir tik vienu atveju išrašant pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą, tačiau ir jo neregistruojant, nors didesnė jų dalis (1000 Lt už paslaugas A. Ž. , G. K. ir G. J. , 2400 Lt už paslaugas V. J. ir 1000 Lt už paslaugas L. R. ) buvo sumokėta pastarojo darbo kabinete, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas pirmiau aptartus A. G. veiksmus pagrįstai įvertino ne kaip aplaidų, o kaip sistemingą bei sąmoningą netinkamą buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų vykdymą, ir teisingai juos kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nuteistasis, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir sąmoningai netinkamai juos vykdydamas, numatė, kad dėl to bus negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio 2010–2011 metais, ir šių padarinių neabejotinai norėjo – tai sudarė jam sąlygas įrašyti į metines pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir atitinkamai deklaruoti mažesnius nuo gautų pajamų skaičiuojamus į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, ką, kaip nustatyta apygardos teismo nuosprendžiu, pastarasis ir padarė. Esant tokioms aplinkybėms, kvalifikuoti pirmiau aptartus A. G. nusikalstamus veiksmus, tvarkant advokato veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ar juo labiau priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neginčija jam pagal BK 154 straipsnio 1 dalį inkriminuoto 2011 m. vasario 17 d. vykusio pokalbio su T. E. , kurį jis atstovavo (duomenys neskelbtini) teisme nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, bei pastarojo sugyventine D. R. fakto bei byloje užfiksuoto šio pokalbio turinio, tačiau teigia, kad pokalbio metu jis teisėjo E. A. neapšmeižė, nes niekam jo pavardės neminėjo, jokios melagingos informacijos apie jį nepaskleidė, pokalbis buvo abstraktus, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2012, 2K-171/2013 ir kt.).

Bylos duomenimis, liudytojas T. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad sužinojęs, jog policijos pareigūnai apskundė (duomenys neskelbtini) teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarimą, kuriuo jam už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta bauda, bet nebuvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, 2011 m. vasario 17 d. vykusio pokalbio su jį šioje byloje atstovavusiu advokatu A. G. , pareikalavus iš šio grąžinti už atstovavimą (duomenys neskelbtini) teisme sumokėtus 6500 Lt, kaip kad ir buvo sutarta tuo atveju, jei nelaimės bylos, t.y. jei jam bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, pastarasis nurodė, kad pinigų grąžinti negali, nes jo sumokėtus pinigus paėmė ne vienas, buvo duota pinigų teisėjui bei policijos pareigūnui ir dabar jis negali atsiimti pinigų iš teisėjo, nes šis savo darbą padarė. Iš šio pokalbio suprato, kad pinigai buvo duoti jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teisėjui E. A. už priimtą palankų sprendimą bei kažkokiam policininkui už tai, kad neapskųstų šio teismo sprendimo (t. 1, b.l. 71-75, t. 4, b.l. 114-115). Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad 2011 m. vasario 17 d. vykusio pokalbio metu jos sugyventinį T. E. administracinio teisės pažeidimo byloje atstovavęs advokatas A. G. , iš kurio buvo pareikalauta grąžinti už atstovavimą (duomenys neskelbtini) teisme sumokėtus 6500 Lt, nurodė, kad jis ne vienas tuos pinigus pasiėmė, kad visur reikėjo, kad dalijosi ir su teisėju, ir su policija, sau pasiėmė tik 1000 Lt. Iš šio pokalbio ji suprato, kad A. G. davė pinigų policininkui ir bylą nagrinėjusiam teisėjui, kurio pavardę jai buvo minėjęs dar prieš tai kalbantis telefonu, kuomet aiškino, jog teisėjas E. A. yra jo geras pažįstamas, kad šis padarė savo darbą ir dabar jis negali iš jo atsiimti pinigų (t. 4, b.l. 115-117). Kompaktinio disko, kuriame užfiksuotas 2011 m. vasario 17 d. A. G. , T. E. ir D. R. pokalbis, apžiūros protokole užfiksuota, kad šio pokalbio metu T. E. pasakius, kad norėtų atsiimti pinigus, o D. R. papriekaištavus, kam A. G. paėmė iš jų pinigus, jei nieko nepadarė T. E. naudai, A. G. be kita ko pasakė: „tai aš ir neėmiau <...> juk aš atidaviau, aš pasiėmiau vieną tūkstantį litų <...> iš to jūsų šešių su puse <...> teismo sprendimas buvo priimtas jūsų naudai, tas irgi ten atvažiavo pasiėmė, nu ten... kažkas išlindo, kažkas ten kitaip, nu ten čia 100 procentų negali būti“, „aš nenoriu iš savų gražinėt ten, nes aš iš teisėjo to nepaprašysiu, jis savo darbą tai padarė“, „juk aš iš to teisėjo nepasiimsiu, savo darbą tai padarė“, „teismo sprendimas buvo priimtas jo (T. E. ) naudai“, „už mėnesio laiko, jeigu aš nepadarau, gražinu <...>, iš teisėjo aš nereikalausiu, aš dėl to ir noriu daryti, kad... <...> nes teisėjas padarė savo darbą“ (t. 2, b.l. 1-10). Taigi, šie vienas kitą papildantys faktiniai duomenys patvirtina, kad 2011 m. vasario 17 d. vykusio pokalbio metu A. G. T. E. ir D. R. pranešė labai konkrečią žinią, t.y. kad dalį T. E. jam už advokato paslaugas sumokėtų pinigų jis perdavė teisėjui, iš kurio negali atsiimti perduotų pinigų, nes šis savo darbą atliko – priėmė T. E. palankų sprendimą. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad šio pokalbio metu jis nepaminėjo teisėjo E. A. pavardės, kita vertus, tiek tos aplinkybės, kad A. G. T. E. atstovavo tik vienoje byloje, apie kurią ir buvo kalbama minėto pokalbio metu, t.y. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurią 2011 m. sausio 4 d., t.y. dar iki minėto pokalbio, vykusio teismo posėdžio metu, beje, dalyvaujant ne tik nuteistajam A. G. , bet ir jo atstovaujamam T. E. , išnagrinėjo ir nutarimą, kuriuo T. E. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo nubaustas 4000 Lt bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, priėmė būtent (duomenys neskelbtini) teismo teisėjas E. A. (t. 2, b.l. 37-40, 41-42), tiek ir pirmiau paminėtos A. G. pateiktos informacijos turinys, įskaitant jo pasakytus žodžius „teisėjas savo darbą padarė“, „teismo sprendimas buvo priimtas jo (T. E. ) naudai“, patvirtina, kad A. G. pokalbio metu pateikta minėta informacija buvo apie konkretų asmenį, t.y. T. E. administracinę bylą nagrinėjusį (duomenys neskelbtini) teismo teisėją E. A. , dėl ko būtent taip, t.y. kad A. G. perdavė kyšį teisėjui E. A. už palankaus sprendimo priėmimą, pokalbio metu nuteistojo pasakytus žodžius suprato ir pokalbio dalyviai liudytojai T. E. bei D. R. . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kyšio davimą T. E. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teisėjui E. A. , tokias aplinkybes neigia tiek nukentėjusysis, tiek ir pats nuteistasis, taigi, akivaizdu, kad A. G. T. E. ir D. R. 2011 m. vasario 7 d. įvykusio pokalbio metu paskleista informacija neatitiko tikrovės, ką nuteistasis A. G. , žinodamas, jog nukentėjusiajam E. A. jokie pinigai nebuvo perduoti, neabejotinai suvokė. Tikrovės neatitinkanti informacija apie teisėją, kad jis esą priėmė pinigus, t.y. kyšį už palankaus sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje, neabejotinai yra tokia, kuri gali jį pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo, ir šios aplinkybės nuteistasis A. G. , pats būdamas kvalifikuotas, ilgametę patirtį turintis teisininkas, negalėjo nesuprasti.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusysis E. A. apšmeižtu pasijuto spaudžiamas teismo, tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotiems nukentėjusiojo parodymams, kuomet šis, išklausęs 2011 m. vasario 7 d. A. G. pokalbio su T. E. ir D. R. garso įrašo, vienareikšmiškai nurodė, kad dėl šio pokalbio metu A. G. išsakytos tikrovės neatitinkančios informacijos jis jaučiasi apšmeižtas, tai jį žeidžia, žemina, jo kaip teisėjo prestižui tai labai negerai (t. 4, b.l. 124-126). Be to, pažymėtina, kad BK 154 straipsnyje numatyto šmeižimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir šio nusikaltimo baigtumas nėra siejamas su realiai kilusiais padariniais, t.y. su realiai pažeista nukentėjusio asmens garbe. Taip pat veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo motyvai.

Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. G. 2011 m. vasario 17 d. pokalbio su T. E. ir D. R. metu paskleidė apie (duomenys neskelbtini) teismo teisėją E. A. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir teisingai šiuos jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam A. G. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, skirdamas bausmes A. G. , įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys, 220 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis), bei vieną nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas įvertino tai, kad A. G. siektų išvengti mokesčių suma nedaug viršija atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti būtiną 10 MGL dydžio sumą, padarytas nedidelis buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų skaičius. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, tačiau byloje yra duomenys, kad pastarasis nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05 gydėsi (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: alkoholinės abstinencijos būsena, suicidinės tendencijos, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. G. paskirtos baudos, žymiai mažesnės už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte numatytos šios bausmės, skiriamos už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, vidurkį, nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo.

BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajam akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t.y. savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2015). Laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sąlygų bei tvarkos, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-482/2013, 2K-94/2015, 2K-526/2014 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal kaltinimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 154 straipsnio 1 dalyje, inkriminuojant, kad jis 2011 m. vasario 17 d. adresu: (duomenys neskelbtini), pokalbio su T. E. ir D. R. metu paskleidė apie nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) teismo teisėją E. A. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo, t.y. nurodė, kad neva iš T. E. jam už advokato paslaugas sumokėtų 6500 Lt sumos dalį kaip kyšį perdavė (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui E. A., nagrinėjusiam administracinę bylą, kurioje T. E. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, už palankaus sprendimo priėmimą, žinodamas, kad kyšio teisėjui nedavė, ir 228 straipsnio 2 dalyje, inkriminuojant, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, nes būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – versdamasis profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas – užsiimdamas advokato praktika, pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, sulaužydamas valstybei duotą šio įstatymo 19 straipsnio numatytą advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeisdamas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 2.2, 1.3 punktų reikalavimus – laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų advokato profesijai, visuomenei, saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos – laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas sau turtinės naudos, apgaulingai tvarkė advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nesurašė pinigų gavimą iš klientų patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. G. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2010–2011 m. advokato A. G. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. G. , žinodamas, kad 2010–2011 metais gautų 5200 Lt pajamų neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, įrašė į metines pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie fizinio asmens pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. A. G. metinėse pajamų deklaracijose už 2010–2011 metus neįrašė 2010 – 2011 metais gautų 5200 Lt pajamų, neapskaičiavo 1521 Lt privalomų mokesčių į valstybės biudžetą ir šias metines pajamų deklaracijas 2011-06-15 už 2010 metus ir 2012-03-29 už 2011 metus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiu būdu A. G. , piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas sau turtinės naudos, neapskaitė 5200 Lt pajamų, nesumokėjo 1521 Lt privalomų mokesčių į valstybės biudžetą ir taip diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra). Apygardos teismas A. G. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pagrįstai išteisino, konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, nes A. G. nusikalstami veiksmai – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas bei žinomai neteisingų duomenų apie savo pajamas įrašymas į deklaracijas ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai niekaip nesusiję su jam kaip advokatui suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimu arba nepanaudojimu priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas pajamų deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis A. G. veikė ne kaip asmuo, užsiimantis advokato praktika, ir savo tarnybine padėtimi šiuo atveju nesinaudojo ir pasinaudoti negalėjo. Apeliaciniame skunde prokuroras šių teismo išvadų neginčija, su jomis sutinka, tačiau teigia, kad apygardos teismas A. G. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisino nepagrįstai, neįvertinęs tų aplinkybių, kad pastarasis BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šmeiždamas teisėją E. A. , nes įvykio metu kaip advokatas administracinės teisenos klausimais konsultavo savo klientą T. E. , kurį anksčiau kaip advokatas atstovavo administracinėje byloje, primygtinai siūlė toliau jį atstovauti administracinėje byloje bei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie teisėjo E. A. paimtą pinginį atlygį už T. E. palankaus sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje, ir tai padarė nenorėdamas grąžinti iš T. E. už teisines advokato paslaugas priimtos pinigų sumos, kurios reikalavo T. E. . Taigi, A. G. , apšmeiždamas teisėją E. A. , turėjo advokato statusą, teikė teisines paslaugas ir naudojosi savo kaip advokato įgaliojimais, be to, turėjo aiškų materialinį suinteresuotumą – apgavystės būdu apkaltinant kitą asmenį siekė sau turtinės naudos, vengdamas grąžinti klientui jo reikalaujamą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kuris savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo pradinio kaltinimo, prašydamas kaltinimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį A. G. išdėstyti taip: A. G. kaltinamas, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, t.y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – versdamasis profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas – užsiimdamas advokato praktika, pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, sulaužydamas valstybei duotą šio įstatymo 19 straipsnio numatytą advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeisdamas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 2.2, 1.3 punktų reikalavimus – laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų advokato profesijai, visuomenei, saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, 2011-02-17 adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas advokato statusą, teikdamas teisines paslaugas ir naudodamasis savo kaip advokato įgaliojimais, konsultuodamas administracinės teisenos klausimais, pokalbio metu su T. E. , kurio interesus atstovavo administracinėje byloje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas sau turtinės naudos – negrąžinti kliento T. E. reikalaujamo už paslaugas advokatui sumokėto 6500 Lt mokesčio, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti (duomenys neskelbtini) teismo teisėją E. A. . Tokiu būdu A. G. , piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas sau turtinės naudos, diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Taigi, nors prokuroras apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą įvardina kaip prašymą pakeisti A. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tačiau, kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio bei pateikto pirmiau paminėto prašymo pakeisti kaltinimą, iš esmės prašo inkriminuoti A. G. naują nusikalstamą veiką, kuri, nors ir kvalifikuojama pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą, t.y. BK 228 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant tuos pačius advokato veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus (Lietuvos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3, 6 punktai, 19, 39 straipsniai, Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 2.2 punktai) bei nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius (didelė žala valstybei ir juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai, nes diskredituotas advokato vardas, sumenkintas Lietuvos advokatūros autoritetas bei pasitikėjimas valstybės teisine sistema), kaip ir pradiniame kaltinime, tačiau padaryta visiškai kitais veiksmais, nukreiptais į kitą įstatymo saugomą vertybę: jei pagal pradinį kaltinimą A. G. buvo kaltinamas piktnaudžiavęs tarnyba siekiant turtinės naudos dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu atliko nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į valstybės finansų sistemą – laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir, įrašęs į metines pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, šiuos žinomai neteisingus duomenis 2011-06-15 ir 2012-03-29 pateikė valstybės įgaliotai institucijai, tai naujame prokuroro pateiktame kaltinime A. G. inkriminuojamas piktnaudžiavimas tarnyba siekiant turtinės naudos, atlikus veiksmus, nukreiptus į kito žmogaus garbę ir orumą, t. y. 2011 m. vasario 17 d. vykusio pokalbio su T. E. , kurio interesus atstovavo administracinėje byloje, metu, siekiant negrąžinti kliento T. E. reikalaujamo už paslaugas advokatui sumokėto 6500 Lt mokesčio, paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti (duomenys neskelbtini) teismo teisėją E. A. . Dėl tokios nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, A. G. dėl šios veikos įtarimas nebuvo pareikštas, tokia veika nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ir dėl tokios veikos A. G. nebuvo perduotas teismui. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, tikrindama A. G. atžvilgiu priimto Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisinio pagrindo spręsti dėl A. G. galimos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už veiksmus, nurodytus prokuroro apeliaciniame skunde ir prašyme pakeisti A. G. pagal šį baudžiamąjį įstatymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Atitinkamai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad apygardos teismas, išteisindamas A. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde prokuroras teisingai pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą privalo laikytis aktyvios pozicijos, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos laikytis ir kitų baudžiamojo proceso taisyklių bei užtikrinti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, konstitucines teises, įskaitant jo teisę į gynybą, kuri yra absoliuti ir negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2001 m. vasario 12 d., 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. G. veiksmų 2011 m. vasario 17 d. įvykio metu šioje byloje buvo atliekamas daugiau kaip dvejus metus, iš pradžių juos vertinant kaip kyšio reikalavimą ir jo priėmimą, vėliau – kaip šmeižimą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu prokuroras sprendė klausimą dėl A. G. veiksmų minėto įvykio metu visuomeninės reikšmės ir 2012 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nes veika turi visuomeninę reikšmę (t. 1, b.l. 4), tačiau nei šio nutarimo priėmimo metu nei vėliau, tikslinant A. G. pareikštus įtarimus, pastarojo veiksmuose 2011 m. vasario 17 d. įvykio metu nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių neįžvelgė (t. 1, b.l. 4), o ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta teise prašyti teismo perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus atmesti.