Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas – aukštasis, dirbantis advokato A. G. kontoroje advokatu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 228 str. 2 d., 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. adresu: (duomenys neskelbtini), tvarkydamas advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimą – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, gavęs iš G. J., G. K., A. Ž., R. S., V. J., L. R. pajamų už suteiktas paslaugas, iš viso 5100 Lt, neįformino gautų pajamų apskaitos dokumentais ir neįtraukė gautų pajamų į buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio 2010–2011 metais, o būtent:

2010 m. gegužės 28 d. sudarė atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su A. Ž., G. K. ir G. J., pagal kurią įsipareigojo atstovauti jų interesams visuose LR teismuose nagrinėjamose bylose su teise teismams teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, klientų vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus, pagal šią sutartį iš G. K., A. Ž. ir G. J. darbo kabinete, adresu: (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 28 d. priėmė ne mažiau kaip 1000 Lt, tačiau neįtraukė jų į advokato A. G. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2010 m. rugsėjo 20 d. ir 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su V. J. dėl skolos priteisimo ir pagal šią sutartį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 15 d., darbo kabinete, adresu: (duomenys neskelbtini), iš V. J. gavo 200 Lt, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 23 d., darbo kabinete, adresu: (duomenys neskelbtini), iš V. J. gavo 2000 Lt, 2011 m. lapkričio 13 d. darbo kabinete, adresu: (duomenys neskelbtini), iš V. J. gavo 200 Lt, tačiau nesurašė pinigų gavimą iš klientų patvirtinančių dokumentų ir neįtraukė jų į advokato A. G. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė atstovavimo sutartį su L. R. civilinėje byloje dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, pagal kurią įsipareigojo atstovauti L. R. (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės teisme, bei 2011 m. kovo 29 d. išrašė advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį įsipareigojo atstovauti L. R. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, 2010 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, darbo kabinete, adresu: (duomenys neskelbtini), gavo iš L. R. 1000 Lt, 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme iš L. R. gavo po 100 Lt, iš viso 200 Lt, 2011 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme iš L. R. gavo 100 Lt, tačiau nesurašė pinigų gavimą iš kliento patvirtinančių dokumentų ir neįtraukė jų į advokato A. G. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2011 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo iš R. S. 400 Lt už dokumentų parengimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesurašė pinigų gavimą iš kliento patvirtinančių dokumentų ir neįtraukė jų į advokato A. G. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

Be to, kaltinamasis A. G., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

A. G., versdamasis profesine veikla – užsiimdamas advokato praktika ir tvarkydamas advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, žinodamas, kad 2010–2011 metais gautų 5100 Lt pajamų neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. 1 d. nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančio po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, 2010–2011 metų pajamų deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. VA-96) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, pajamų mokestį, tai yra deklaravo mažiau gyventojo pajamų mokesčio nuo „B“ klasės pajamų, negu privalėjo (deklaracijose nenurodė 5100 Lt gautų pajamų ir neapskaičiavo 535,50 Lt pajamų mokesčio už 2010–2011 metus, neapskaičiavo 726,75 Lt valstybinio socialinio draudimo mokesčio už 2010–2011 metus, neapskaičiavo 229,50 Lt sveikatos draudimo mokesčio už 2010–2011 metus) ir šias metines pajamų deklaracijas 2011 m. birželio 15 d. už 2010 metus ir 2012 m. kovo 29 d. už 2011 metus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Be to, kaltinamasis A. G. 2011 m. vasario 17 d. adresu: (duomenys neskelbtini), pokalbio su T. E. ir D. R. metu paskleidė apie nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėją E. A. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent:

A. G. kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, o būtent:

A. G., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – versdamasis profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas – užsiimdamas advokato praktika, pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 str. 3 ir 6 p. įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, sulaužydamas valstybei duotą šio įstatymo 19 str. numatytą advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeisdamas šio įstatymo 39 str. reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 2.2, 1.3 punktų reikalavimus – laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų advokato profesijai, visuomenei, saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos – laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas sau turtinės naudos, apgaulingai tvarkė advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nesurašė pinigų gavimą iš klientų patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. G. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2010–2011 m. advokato A. G. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. G., žinodamas, kad 2010–2011 metais gautų 5200 Lt pajamų neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, įrašė į metines pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie fizinio asmens pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. A. G. metinėse pajamų deklaracijose už 2010–2011 metus neįrašė 2010 – 2011 metais gautų 5200 Lt pajamų, neapskaičiavo 1521 Lt privalomų mokesčių į valstybės biudžetą ir šias metines pajamų deklaracijas 2011-06-15 už 2010 metus ir 2012-03-29 už 2011 metus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Tokiu būdu A. G., piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas sau turtinės naudos, neapskaitė 5200 Lt pajamų, nesumokėjo 1521 Lt privalomų mokesčių į valstybės biudžetą ir taip diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo ir A. P. žmonos anksčiau yra kartu dirbę. A. P. žmona jo paprašė atstovauti A. P. administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme, jei gerai pamena, dėl vairuotojo teisių atėmimo. 2011 m. balandžio 4 d. jis išrašė orderį, teisme dalyvavo, A. P. atstovavo. A. P. jam jokių pinigų nemokėjo, jis net nebūtų ėmęs pinigų, nes su pastarojo žmona buvo pažįstami. Kadangi pinigų negavo, jų apskaityti buhalterinėje apskaitoje nereikėjo. Gal A. P. žmona atsidėkodama atnešė porą butelių kažkokio alkoholinio gėrimo, dabar neatsimena. Į bylą už 100 Lt neisi, todėl labiausiai tikėtina, kad taip ir buvo, šito kaltinimo nepripažįsta. A. P. pirmą kartą pamatė šiame teisme posėdyje.

Dėl G. J., G. K. ir A. Ž. – pastariesiems jis 2010 m. gegužės 28 d. atstovavo civilinėje byloje dėl neišmokėtų atlyginimų ir komandiruotpinigių. A. Ž. yra jo pažįstamas nuo senų laikų. Byla buvo laimėta, už atstovavimą minėti asmenys jam sumokėjo 1000 Lt, pinigų priėmimo kvitą jis išrašė, teismas priteisė atstovavimo išlaidas iš ieškovų buvusio darbdavio. Jis neprisimena, ar įtraukė šitą kvitą į buhalterinę apskaitą, jeigu neįtraukė, tai per aplaidumą. Su G. J., G. K. ir A. Ž. turėjo būti sudaryta rašytinė atstovavimo sutartis ir pateikta teismui, kitaip negali dalyvauti teisme. Neprisimena, ar ta sutartis buvo įtraukta į sutarčių registrą –kas buvo pateikta ikiteisminiam tyrimui, tas yra byloje. Gautus pinigus jis turėjo apskaityti užpildydamas deklaracijas, taip pat įrašydamas į pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalą, kurį jis buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo metu. Tie žurnalai nėra griežtos atsakomybės, gal per aplaidumą kažkurių kvitų jis ir neįtraukė. Jis pripažįsta, kad iš G. J., G. K. ir A. Ž. pinigus paėmė ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, bet taip nutiko dėl aplaidumo, nepasižiūrėjimo.

Dėl kaltinimo, susijusio su pinigų paėmimu iš V. J., paaiškina, kad jis atstovavo pastarajai civilinėje byloje 2010–2011 m. Iš V. J. jis paėmė ne 2400 Lt, o 2000 Lt. Kadangi ta byla vyko ilgokai, vis buvo atidedama, jis pasakė V. J., kad pinigų priėmimo kvitą išrašysiąs vėliau, nes tuo metu neturėjo su savimi pasiėmęs kvitų knygelės, o paskui nebeišrašė, nes pamiršo. Jeigu neišrašė pinigų priėmimo kvito, tai ir neįtraukė paimtų pinigų į buhalterinę apskaitą – su tuo kaltinimu sutinka, tik nesutinka su nurodyta suma.

Dėl L. R. – pastarajai jis atstovavo civilinėse bylose 2010–2011 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismuose. Už atstovavimą bylose galėjo paimti 1300 Lt, pinigų priėmimo kvitų neišrašė, nes vienu metu savo kvitų knygelę buvo pamiršęs draugo kontoroje, tikėtina, kad L. R. pas jį atvyko būtent tuo metu, todėl negalėjo išrašyti kvitų. Jis sakė L. R., kad formalumus sutvarkysiąs vėliau, bet vėliau jų santykiai nutrūko, todėl taip ir liko kvitai neišrašyti. Pripažįsta, kad paėmė pinigus, tačiau neišrašė pinigų priėmimo kvitų ir paimtų pinigų neįtraukė į buhalterinę apskaitą.

Dėl R. S. – 2011 m. pastarasis jam davė pinigus, bet jis pinigus grąžino. Neapskaitė, nes neturėjo kvitų knygelės su savimi, buvo palikęs draugo kontoroje. Pripažįsta, kad, gavęs iš R. S. 400 Lt, neįtraukė tų pinigų į buhalterinę apskaitą ir neišrašė pinigų priėmimo dokumento.

Nepripažįsta, kad iš anksčiau paminėtų asmenų paėmęs pinigų sumas, kurias pripažino, neįtraukdamas jų į buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – jis neturėjo tyčios neapskaityti tų pinigų. Tai buvo jo aplaidumas, pripažįsta savo kaltę pagal LR BK 223 str., kad aplaidžiai tvarkė apskaitą. Jis turėjo užvedęs ir tyrimo metu pateikė pareigūnams pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalą, sutarčių registrą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą – tačiau per aplaidumą pamiršo į tuos žurnalus įtraukti kaltinime nurodytas ir jo pripažintas už atstovavimą paimtas pinigų sumas.

Deklaracijas, kurias jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, jam padėdavo užpildyti pažįstamas, pastarasis šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Nors ir buvo neįtrauktos paminėtos sumos, tačiau, jei neklysta, per klaidą buvo deklaruota didesnė suma.

Pripažįsta, kad 2010–2011 metais gautas jo pripažintas pajamas neįformino apskaitos dokumentuose, neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą ir 2010–2011 metų metinėse pajamų deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. VA-96) įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, pajamų mokestį, tai yra, deklaravo mažiau gyventojo pajamų mokesčio nuo „B“ klasės pajamų, negu privalėjo, todėl neteisingai buvo paskaičiuotas 2010–2011 m. pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo mokestis, sveikatos draudimo mokestis, ir šias metines pajamų deklaracijas 2010 metų 2011 m. birželio 15 d. ir 2011 metų 2012 m. kovo 29 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tik kaltinime nurodyta neteisinga neapskaityta suma, ji bus mažesnė, nebuvo „žinomai“ neteisingų duomenų, be to, kaip jau minėjo, jo pateiktose deklaracijoje nurodyta suma yra didesnė – tai irgi gal jo aplaidumas ar klaida. Pildydamas deklaracijas jis nesuvokė, kad jas pildo neteisingai, deklaracija pildoma kartą metuose, daug kas pasimiršta. Pildydamas metines deklaracijas, pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis ima iš pinigų priėmimo kvitų knygelės, tai pagrindinis jo dokumentas. Jeigu pamiršo išrašyti pinigų priėmimo kvitą, atitinkamai tos sumos neįtraukė į deklaraciją, tai susiję.

Dėl kaltinimo šmeižimu, kad jis paskleidė apie (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėją E. A. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį bei pakirsti pasitikėjimą juo, paaiškina, jog tą dieną, kai vyko įrašytas pokalbis su T. E. ir D. R., jis savo kontoroje nebuvo. Tą dieną jis sutiko savo pažįstamus, šventė gimtadienį, buvo gerokai išgėręs. Jam paskambino telefonu ir paprašė ateiti į kontorą. Jis nuėjo, bet norėjo eiti toliau švęsti gimtadienio, neturėjo jokio noro ką nors apšmeižti ar apkalbėti, jam norėjosi kuo greičiau minėtais asmenimis atsikratyti. Jis atstovavo T. E. administracinėje byloje, pagal susitarimą už tai paėmė 6500 Lt – tai užfiksuota buhalteriniuose dokumentuose. Bylą nagrinėjo teisėjas E. A., iš T. E. sumokėtų pinigų teisėjui kyšio nedavė. Iš to pokalbio su liudytojais T. E. ir D. R., kuris buvo įrašytas, galima suprasti, kad dalį T. E. jam duotų pinigų, sau pasilikdamas tik 1000 Lt, jis davė teisėjui, tačiau jis nesakė, kokiam teisėjui. Tokius žodžius sakė, neneigia to, kas užfiksuota garso įraše, tačiau pasakydamas, kad davė kyšį teisėjui, nors jo nedavė, jis neapšmeižė teisėjo E. A., pastarojo pavardės jis neminėjo. Sakydamas, kad davė pinigų teisėjui, jis nieko neapšmeižė, sakė bet ką, nes norėjo, kad T. E. ir D. R. greičiau išeitų iš kontoros. Pasakydamas tokius žodžius, jis nieko neturėjo mintyje, buvo gerokai išgėręs. Pasakęs, kad teisėjui davė pinigus, jis nesijaučia apšmeižęs ar įžeidęs teisėją, nagrinėjusį T. E. bylą, savo kaltės dėl šito kaltinimo nepripažįsta. Tai yra bendras kontekstas, nieko konkretaus. Byla dėl T. E. buvo viena, ją nagrinėjo teisėjas E. A.. Įraše užfiksuotas pokalbis yra apie tą pačią bylą. Jis mano, kad minėtų liudytojų buvo provokuojamas. Jis tik vėliau, jau po visko, sužinojo apie tą J. S., išsiaiškino, kad pastarasis yra profesionalus skundų rašinėtojas, visokių tokių pokalbių įrašų darytojas, ir pats J. S. yra nuteistas, ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pastarajam yra pripažinta diagnozė. Vėliau išaiškėjo tos aplinkybės apie J. S. konfliktą su teisėju E. A., todėl visokiais būdais buvo stengtasi teisėjui pakenkti.

Dėl to, kad savo veiksmais, tai yra, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą anksčiau nurodytų sumų, įrašė į metines pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie fizinio asmens pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas sau turtinės naudos, neapskaitė anksčiau nurodytų pajamų, nesumokėjo privalomų mokesčių į valstybės biudžetą ir taip diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra, – jis nepripažįsta jokio piktnaudžiavimo, nebuvo jokios tyčios, tai nėra tiesiogiai susiję su advokato veikla, todėl jis nepažemino advokato vardo. Yra kažkokių neatitikimų apskaitoje dėl jo aplaidumo, bet suma deklaracijoje yra nurodyta didesnė, nei turėtų būti sudėjus įrašytus duomenis.

Pripažįsta, kad aplaidžiai vedė apskaitą, atitinkamai iš to išeina, kad neteisingai buvo įrašyti duomenys į deklaraciją, nors, kaip jau minėjo, į deklaraciją buvo įrašyta didesnė suma, nei turėtų būti paskaičiavus. Jis nelabai mėgsta tvarkyti dokumentus, kažkiek laiko pas jį dirbo padėjėja, tada pastaroji tvarkė dokumentus, o jis į tai nekreipė dėmesio. Dėl piktnaudžiavimo ir šmeižimo savo kaltės nepripažįsta.

Nuo 1999 m. tapęs advokatu verčiasi šita profesine veikla. Versdamasis tokia profesine veikla, užsiimdamas advokato praktika, jis buvo susipažinęs su buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pripažįsta, kad jis pats buvo atsakingas už jo advokato veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir privalėjo laikytis Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme teisėju. Su kaltinamuoju A. G. pažįstamas dėl darbo, žino jį kaip advokatą. T. E. byla pasidomėjo prieš jį (E. A.) apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Kiek prisimena, tai buvo administracinė byla dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, patrauktasis atsakomybėn asmuo T. E. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes norėjo sudaryti sutartį su kažkokiu advokatu. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o po kiek laiko jam paskambino advokatas A. G. ir pasakė, kad su T. E. sudarė susitarimą ir atstovaus pastarajam šioje byloje, ir jei neklysta, tada su advokatu suderino posėdžio datą. Po atidėjimo byla buvo išnagrinėta 2010 m. pabaigoje pirmo posėdžio metu, advokatas A. G. posėdyje dalyvavo. Kiek prisimena, T. E. buvo pripažintas padaręs pažeidimą, jam buvo paskirta didelė bauda, tačiau buvo taikytas ATPK 30¹ str. ir neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Jei gerai dabar pamena, ten situacija buvo tokia, kad asmuo dirbo maršrutinio autobuso vairuotoju, remontavo mašiną ir tuo metu paskambinusi žmona pasakė, kad pastarąją kažkas užpuolė, todėl jis (T. E.) važiavo neblaivus. Sankcijoje buvo numatytas teisės vairuoti atėmimas, tačiau jis šito netaikė, motyvavo, kad buvo paskirta didelė bauda, todėl, atėmus iš nubausto asmens teisę vairuoti transporto priemones, o tai yra nubaustojo pragyvenimo šaltinis, pastarais negalės baudos sumokėti. Aišku, dabar žino, kad yra suformuota kitokia teismų praktika. Jo šitas sprendimas buvo apskųstas ir pakeistas – T. E. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Advokatas A. G. šioje byloje jo nieko neprašė, pinigų jam nedavė. Su advokatu jis buvo susitikęs tik byloje ir telefonu suderino posėdžio datą. Ikiteisminio tyrimo metu jam kaip liudytojui nebuvo duotas išklausyti garso įrašas, tik pasakė, kad yra užfiksuotas kažkoks pokalbis, tačiau to pokalbio turinio jis nebuvo girdėjęs, o apie tyrimą sužinojo iš dar kito asmens, kurio pareiškimu, kaip įsivaizduoja, ir buvo pradėtas šitas tyrimas.

Išklausęs garso įrašą paaiškina, kad tą įrašą jis išgirdo pirmą kartą, įraše minima E. pavardė, iš to galima suprasti, kad kalbama būtent apie šitą bylą. Aiškiai yra pasakyta netiesa, jeigu tikrai kalbama apie jo nagrinėtą bylą, tada jaučiasi apšmeižtas. Informacija, kad jam buvo perduotas kyšis, jį žeidžia, jo, kaip teisėjo, prestižui tai labai negerai. Jis tik šiandien išgirdo, kad buvo toks pokalbis, kuris neatitinka tiesos ir tikrai žeidžia. Susipažinęs su bylos medžiaga ir liudytojų duotais parodymais, paaiškina, kad iš liudytojų T. E. ir D. R. parodymų jis supranta, jog kalba eina apie jį, liudytojai mini ir jo pavardę. Iš jų parodymų supranta, kad jis buvo apšmeižtas. Jeigu įrodymų visuma yra tokia ir teismas nustatys tokį faktą, tai tikrai yra šmeižtas ir tai jį žemina. T. E., kaip proceso dalyvis, galėjo sužinoti, koks teisėjas nagrinės jo bylą. T. E. buvo atvykęs ir parašė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Dabar jis nepamena, ar prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo T. E. adresavo asmeniškai jam ar teismui. Administracinė byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo ir T. E., ir advokatas, buvo rašomas protokolas.

Liudytoja D. R. parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesį jos sugyventinis T. E. išgėręs padarė avariją, todėl jie kreipėsi į advokato A. G. kontorą. Jie norėjo pasikonsultuoti, ar jiems bus reikalingas advokatas, ar galima kažką padaryti, kad T. E. neatimtų teisės vairuoti transporto priemones. Advokatas už darbą, kad būtų laimėta byla, T. E. nebūtų atimta teisė vairuoti, paprašė 5000 Lt, o kai atvežė pinigus į advokato kontorą, tada jau paprašė 6500 Lt. Kiek advokatas paprašė, tiek jie sumokėjo – 6500 Lt. ATP byla buvo nagrinėjama(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme, buvo priimtas palankus sprendimas – iš T. E. nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Po kiek laiko jie gavo pranešimą, kad teismo sprendimas apskųstas. Daug kartų bandė susiekti su advokatu, bet jiems nepavyko. Tada jie kreipėsi į Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininką V. S., jis padėjo surašyti dokumentus ir davė diktofoną, kad įrašytų pokalbį su advokatu, nes jie neturėjo jokių dokumentų, advokatas A. G. nedavė jokių kvitų, įrodančių, kad jie sumokėjo pinigus ir negavo jokios paslaugos. Kai nuvežė pinigus, ji advokato prašė kvito, bet advokatas tada pasakė, kad negaištų, kad visi formalumai vėliau. Iš advokato norėjo atsiimti pinigus, nes pastarasis jiems iš karto buvo pasakęs, kad, jeigu nelaimės bylos, jeigu vyras neteks darbo, pinigus grąžins. Su advokatu A. G., prieš tai pasiskambinus, pavyko susitikti 2011 m. vasario 17 d. Jie prašė advokato grąžinti pinigus. A. G. pasakė, kad jis ne vienas tuos pinigus pasiėmė, kad visur reikėjo, kad dalijosi ir su teisėju, ir su policija, sakė, kad sau pasiėmė tik 1000 Lt. Advokatas davė baltą popieriaus lapą ir liepė T. E. pasirašyti, sakė, kad sutvarkys popierius, kad reikia perkelti bylą į (duomenys neskelbtini). Jie pamatė, kad yra apgaudinėjami, nes tada jau žinojo, kad po tokio įvykio tikrai teisių neįmanoma atgauti. Ji pasakė T. E., kad niekur nepasirašinėtų, nes tos paslaugos jau nebereikėjo – T. E. darbo jau nebeturėjo, autobusą jau buvo pardavęs.

Iš paskutinio pokalbio su advokatu ji aiškiai suprato, ir A. G. aiškiai pasakė, kad jis davė pinigų bylą nagrinėjusiam teisėjui ir policininkui. Apie teisėją, jo pavardę advokatas jau buvo sakęs jai telefonu. Kai ji paklausė, kuriam policininkui davė, advokatas pasakė, kad jai pavardės nesakys, o pasakys T. E., kad gali nuvežti T. E. ir pastarajam tą pareigūną parodyti. T. E. nevažiavo pas tą pareigūną, nes niekas niekur nesiruošė su jais važiuoti. Vėliau ji klausėsi įrašytą jų pokalbį su advokatu, atpažino savo balsą. Advokatas telefonu sakė, kad teisėjas A. yra jo geras pažįstamas ir kad negalės iš pastarojo paimti duotų pinigų, dar pasakė, kad jis (teisėjas) savo darbą atliko, nors jai jau V. S. buvo išaiškinęs, kad neįmanoma atgauti teisių esant vidutiniam girtumui ir padarius avariją, tai kodėl tada reikėjo duoti tam teisėjui, jeigu nieko nebuvo galima padaryti. Tada jie suprato, kad juos apgaudinėja.

Kai advokatui mokėjo pinigus, ji nei žinojo, nei įtarė, kad tie pinigai bus dar kam nors mokami. Pirmas pokalbis apie tai, kad A. G. dalį pinigų sumokėjo teisėjui, buvo jau po susitikimo su V. S.. Mažiausiai du pokalbiai su advokatu buvo apie tai, kad pastarasis su kažkuo dalijosi pinigus: vienas ar du, dabar tiksliai neprisimena, buvo telefonu, ir dar, kai buvo daromas įrašas. Ji neprisimena, ar telefoninio pokalbio su advokatu metu buvo pasakytas teisėjo vardas ir pavardė. Neprisimena, ar tada, kai buvo daromas pokalbio garso įrašas, buvo įvardyta teisėjo pavardė. Ji tikrai minėjo to teisėjo pavardę, tik suklydo pasakydama pavardės galūnę, o ar A. G. pasakė, neprisimena. Ji įsivaizdavo, kad kalba eina apie tą teisėją, kuris nagrinėjo bylą, apie kurį daugiau galėjo kalbėti. A. G. nepaneigė, kad ne tam teisėjui davė. Tai, kad advokatas davė pinigų teisėjui A., ji suprato iš telefoninio pokalbio – vadinasi, advokatas minėjo to teisėjo pavardę, tada ji paklausė policininko pavardės. Jai nekilo abejonių, kad eina kalba būtent apie tą teisėją.

Ji nežino, kaip vertinti advokato A. G. pasakymą, kad pinigus davė teisėjui, policininkui, nes tada viskas taip buvo sudėtinga, o dabar pagalvojus mato, kad jie buvo mulkinami nuo pat pirmos dienos. Čia yra apgaulė ir teismo šmeižimas. Ji nepatikėjo, kad teisėjas paėmė pinigus. Mano, kad yra žeminamas teisėjo autoritetas, teigiant, kad jis ima pinigus už tam tikrus sprendimus. Ji nežino, kur „nukeliavo“ tie 6500 Lt.

Akistatos su A. G. metu liudytoja D. R. patvirtino, kad A. G., paprašytas grąžinti pastarajam sumokėtus pinigus – 6500 Lt už T. E. atstovavimą teisme, pasakė, kad dalį pinigų jis davė teisėjui A., kad negali iš teisėjo atsiimti pinigų, nes teisėjas savo darbą atliko (3 t., 174–177 b. l.).

Liudytojas T. E. parodė, kad 2010 m. gruodžio 4 d., būdamas neblaivus, jis padarė eismo įvykį ir po to kreipėsi į advokatą A. G.. Pirmiausia paskambino telefonu, advokatas liepė atvažiuoti pas jį į namus. Su žmona D. R. nuvažiavo pas advokatą į namus, papasakojo savo bėdas. A. G. pasakė, jog įmanomas dalykas kažką padaryti, kad nebūtų atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą neblaiviam, ir už atstovavimą teisme paprašė 5000 Lt. Kai su žmona nuvežė advokatui į kontorą tuos 5000 Lt, tada kaltinamasis pasakė, kad reikės 6500 Lt, nes 5000 Lt bus mažai. Kam duos pinigus – nieko nesakė. Pinigus advokatui padavė per du kartus: tada nuvažiavę su žmona iš karto padavė 5000 Lt, o kai pasakė, kad tiek bus mažai, žmona D. R. padavė dar 1000 Lt, o kitus 500 Lt nuvežė kitą, Kalėdų, dieną. Padavus pinigus, jokios atstovavimo sutarties nepasirašė, jokio pinigų priėmimo kvito jis negavo. T. K. apylinkės teisme įvyko teismas, jis ir pats dalyvavo posėdyje, ATP bylą nagrinėjo teisėjas E. A., buvo priimtas jam (T. E.) palankus sprendimas – paskirta bauda be vairuotojo teisių atėmimo. Po kiek laiko iš (duomenys neskelbtini) jis gavo raštą, kad tas sprendimas apskųstas. Apie tai jis pasakė advokatui A. G., norėjo, kad pastarasis ką nors padarytų, bet daugiau su juo nebesusitiko, nes telefonu advokatas nebeatsiliepdavo, o jeigu rasdavo kontoroje, šis būdavo girtas. Advokato jis ieškojo dar ir dėl to, kad pastarasis buvo pažadėjęs grąžinti pinigus, jeigu nepavyktų laimėti teisme. Priimtas jam palankus teismo sprendimas buvo panaikintas, iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Kadangi advokatas A. G. pinigų negrąžino, jis kreipėsi į Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininką V. S.. V. S. jam davė garso įrašymo įrenginį ir patarė įrašyti pokalbį su advokatu A. G., nes jis (T. E.) neturėjo jokių įrodymų, kad advokatas paėmė pinigus. Nuvažiavę pas advokatą A. G. jie reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. A. G. pažadėjo iki kovo mėnesio pinigus grąžinti. Iš pradžių dar siūlė palaukti, kišo pasirašyti tuščius popieriaus lapus, sakė, kad reikia perkelti jo bylą į (duomenys neskelbtini) teismą, jis tai daryti atsisakė. Advokatas sakė, kad ne vienas pasiėmė jo sumokėtus pinigus, sakė, kad negali atsiimti pinigų iš teisėjo. Jis suprato, kad advokatas davė pinigų jo ATP bylą nagrinėjusiam teisėjui E. A. už priimtą palankų sprendimą ir kažkokiam policininkui už tai, kad neapskųstų šito teismo sprendimo, tik pareigūno neįvardijo, o pasiūlė pas jį nuvažiuoti, norėjo jį parodyti, bet jis atsisakė. Advokatas sakė, kad iš jų paduotų 6500 Lt jam liko tik 1000 Lt. To pokalbio metu jam aiškiai buvo pasakyta, kad buvo duota pinigų teisėjui ir policijos pareigūnui, jis tuo patikėjo. Buvo taip, kad kartą vežė advokatą į policijos komisariatą, bet pastarasis jam nesakė, ko ten važiuoja. Įrašytą pokalbį su advokatu jis pateikė tyrėjai prie bylos, to pokalbio įrašo klausėsi, atpažino savo ir žmonos balsus.

Prieš duodant pinigus – 6500 Lt – advokatas nesakė, kad su kuo nors dalysis tai pinigais.

Advokatas A. G. teisme dalyvavo, dėl pirminio teismo sprendimo pretenzijų advokatui jis neturi.

Akistatos su A. G. metu liudytojas T. E. patvirtino, kad A. G., paprašytas grąžinti sumokėtus pinigus – 6500 Lt už jo (T. E.) atstovavimą (duomenys neskelbtini) miesto teisme, pasakė, kad ne vienas tuos pinigus paėmė, paminėjo teisėją, atrodo, A. (3 t., 171–173 b. l.).

Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, anksčiau nėra jo matęs. Nuo 2005 m. jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio vyresniuoju specialistu. Nepamena tokios T. E. administracinės teisės pažeidimo bylos. Jeigu rašė skundą, vadinasi, tokia byla buvo. Yra toks generalinio komisaro įsakymas, kad, jeigu jų netenkina apylinkės teismo sprendimas, jie rašo apeliacinį skundą. Jeigu kalbama apie tą bylą, dėl kurios jį apklausė STT – jie jam pasakė to asmens pavardę, jis tada buvo kažkokius dokumentus susirinkęs. Jeigu byloje yra lydraštis su jo pasirašytu skundu, vadinasi, jis rašė skundą. Apie tai, kas pirmosios instancijos teisme atstovavo T. E. toje byloje, jam visiškai nieko nežinoma. Apie advokato A. G. dalyvavimą šioje byloje taip pat nieko nežino, pas jį niekas dėl šios bylos nebuvo atvykęs, nekalbėjo, kad jis nerašytų skundo. Jie tik gauna nutarimus, ir, jeigu yra taikytas (duomenys neskelbtini) str., visais atvejais rašo skundus. Jokio atlygio už tai, kad nerašytų skundo, jam niekas nesiūlė, jis nieko negavo.

Liudytojas G. J. parodė, kad 2010 m. su A. Ž. ir G. K. jis samdė kaltinamąjį kaip advokatą civilinėje byloje – jie dirbo užsienyje ir firma neišmokėjo atlyginimo. Teismai vyko (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme, su advokatu žodžiu sudarė susitarimą, kad pastarasis jiems trims atstovaus už 1000 Lt – tada advokato kontoroje jie visi trys sumokėjo advokatui po 333 Lt. Jis nežino, ar buvo raštu pasirašytas susitarimas dėl atstovavimo, ar tik buvo susitarta žodžiu – su advokatu daugiau tarėsi A. Ž., gal jie ką nors pasirašė. Po kiek laiko vėl reikėjo sumokėti tokią pačią sumą – 333 Lt, neprisimena, kiek iš viso kartų mokėjo. Jis jokio pinigų priėmimo kvito negavo, ar kiti gavo, nežino. Vėliau pinigus sumokėdavo asmeniškai advokatui grynaisiais pinigais po teismo, iš viso 2 ar 3 kartus mokėjo po 333 Lt. Po kiek laiko jis perėjo pas kitą advokatą, nes nepatiko atstovavimas, sumokėtų pinigų advokatas jam negrąžino. Kol jis buvo Lietuvoje, advokatas A. G. teismo posėdžiuose dalyvavo, o vėliau, kai jis būdavo užsienyje, į posėdžius eidavo jo žmona, tai pastaroji sakydavo, kad advokatas arba neateina, arba būdavo išgėręs. Išėjęs pas kitą advokatą jis nereikalavo, kad A. G. grąžintų pinigus. Po kiek laiko jo draugai taip pat perėjo pas jo advokatą.

Jis asmeniškai advokatui A. G. davė 3 kartus po 333 Lt. Kiti irgi tiek pat turėjo sumokėti. Pinigus grynaisiais advokatui paduodavo tiesiai į rankas, kaip kiti paduodavo, nežino. Ieškinys buvo vienas bendras jų trijų. Dabar neprisimena, keliose bylose advokatas A. G. jam atstovavo. Jam buvo priteista apie 12 tūkst. Lt iš firmos už neišmokėtą atlyginimą. Nebeprisimena, kurioje byloje samdė advokatą A. G. – ar toje, kurioje bylinėjosi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ar kitoje. Gali būti, kad toje byloje, kurioje laimėjo, A. G. atstovavo jiems iki galo, gali būti, kad jo paslaugų atsisakė kitoje byloje. Neprisimena, ar advokatas A. G. atstovavo jam (duomenys neskelbtini) apygardos teisme.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad vienoje byloje advokatas A. G. atstovavo jam ir A. Ž. bei G. J.. Susitarę su advokatu A. G. jie sumokėjo 1000 Lt, advokatas išrašė vieną kvitą, pinigus jie visi trys mokėjo lygiomis dalimis, maždaug po 300 Lt. Kvito jie neišsaugojo, kam iš jų buvo paduotas kvitas, neprisimena. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. gegužės 24 d. (4 t., 92–93 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2012 m. gegužės 24 d. liudytojas G. K., be kita ko, parodė, kad jam bei jo bendradarbiams A. Ž. ir G. J. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismuose civilinėje byloje dėl UAB „K. p.“ jiems neišmokėtos dalies priklausančio atlyginimo atstovavo advokatas A. G.. Advokatui jie sumokėjo vieną kartą 1000 Lt už atstovavimą teisme dar teisminių ginčų pradžioje, mokėjo jie bendrai, kiekvienas apie 333 Lt. A. Ž. ir G. J. sumokėjo vieną dieną, o jis sumokėjo kitą dieną, datos tiksliai neprisimena. A. G. jam išrašė pinigų priėmimo kvitą (1 t., 122–123 b. l.).

Liudytoja V. J. parodė, kad 2010 m. dėl užstato grąžinimo ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą. Ten jai pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Advokato A. G. kontora buvo netoli teismo, todėl pas jį ir nuėjo. Su advokatu žodžiu sutarė, kad pastarasis parašys pareiškimą teismui, raštu jie nieko nepasirašė. Sudarydama žodinį susitarimą pradžioje tik dėl pareiškimo teismui surašymo civilinėje byloje, 2010 m. rugsėjo mėnesį kontoroje advokatui ji sumokėjo 200 Lt, pinigų priėmimo kvito negavo. Dokumentus teismui advokatas A. G. surašė, ji dokumentus nunešė į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą. Vėliau ji prašė advokato jai atstovauti teisme. Už atstovavimą A. G. sumokėjo 2000 Lt, pinigų priėmimo kvito negavo, nežinojo, kad jį turi gauti. 2000 Lt sumokėjo advokatą susitikusi gatvėje, buvo su vyru. Po to dar kartą mokėjo 200 Lt, o 2011 m. lapkritį už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt – tada taip pat jokių pinigų priėmimo kvitų negavo. Civilinės bylos, kurioje jai atstovavo advokatas A. G., nagrinėjimas buvo atidėtas, po to teisėjas susirgo, paskui dar kažkas – taip tęsiasi 5 metai iki šiol. Advokatui iš viso sumokėjo 2600 Lt. Teisme bylą laimėjo, advokatui pretenzijų neturi. Pirmą kartą, kai advokatui sumokėjo 200 Lt, advokatas klausė, ar reikia kvito, bet ji pasakė, kad nereikia, kvitas jai buvo nereikalingas. Ji nematė, kad advokatas būtų išrašęs kvitą.

Liudytojas A. P. parodė, kad po neseniai patirto insulto jis kai kurių aplinkybių gali tiksliai neprisiminti. Neprisimena kada, tačiau advokatas A. G. jam atstovavo (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono apylinkių teismuose. Neprisimena, ar su advokatu pasirašė sutartį, jeigu advokatui ir sumokėjo, tai simbolinę sumą. Kiek tiksliai sumokėjo advokatui, nepamena. Dabar negali atsakyti, ar ikiteisminio tyrimo metu apklaustas teisybę sakė, nes tada jo prašė nurodyti tikslią sumą, o jis sumos tikrai neprisiminė. Galėjo būti sumokėta ir mažiau, nei jo nurodyta 100–200 Lt suma, tūkstančių jis tikrai nemokėjo, galėjo sumokėti iki 100 Lt. Kažkokį kvitą, kad advokatui sumokėjo pinigus, jis gavo, tik jis tų dokumentų neišsaugojo.

Jis asmeniškai su advokatu A. G. nebuvo pažįstamas, pastarąjį surado per savo įmonės darbuotojus, per draugus vairuotojus. Teisme jam advokatas A. G. atstovavo, o jis (A. P.) tuo metu gulėjo ligoninėje. Po bylos su advokatu daugiau nebuvo susitikęs. Jokių pretenzijų kaltinamajam A. G. neturi, jis labai patenkintas, kad advokatas draugiškai atliko tai, ką pažadėjo.

Liudytoja L. R. parodė, kad 2010–2011 m. dėl jos mirusio vyro V. R. skolų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoms (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme – viena civilinė byla, tose bylose ji buvo kaip atsakovė. Reikėjo advokato ir jai rekomendavo A. G., taip ji pastarąjį susirado, ir advokatas jai pažadėjo atstovauti teismuose. Su advokatu jokių dokumentų nepasirašė, buvo žodinis susitarimas, kad advokatas atstovaus jai minėtuose teismuose, ir už tai pirmą kartą susitikus advokato kontoroje (duomenys neskelbtini) advokatui ji sumokėjo 1000 Lt grynaisiais, o už kitus atvažiavimus į posėdžius, už kelionę, – po 100 Lt, taip pat grynaisiais. Iš viso advokatui grynaisiais sumokėjo 1300 Lt, jokio dokumento už sumokėtus pinigus ji negavo, atstovavimo sutarties jie nesudarė. Advokatas į posėdžius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismuose atvykdavo, jai atstovavo, bet po paskutinio teismo posėdžio šio advokato paslaugų ji atsisakė, nes pastarasis jai nieko nepadėjo.

Ji nepamena, ar advokatas sakė, kad visus formalumus sutvarkys vėliau. Dėl to, kad jos 2012 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokole taip parašyta ir protokolas jos pasirašytas, kaip teisingai surašytas – gal neperskaitė ji to protokolo iki pabaigos, gal praleido ar neatkreipė dėmesio į tokį parašymą, bet jokių tokių pažadėjimų dėl formalumų nebuvo, o paskui jie išsiskyrė. Sutartį su advokatu A. G. nutraukė savo noru, nes advokatas jai neatstovavo, teisme pasakydavo vieną sakinį ir viskas, paskui ji susirado kitą advokatą, po to advokato A. G. nebeieškojo, su pastaruoju nebebendravo, neprašė, kad kaltinamasis grąžintų jai pinigus.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2011 m. jis skyrėsi su žmona bendru sutarimu, žmona pas kaltinamąjį tvarkėsi dokumentus, ir jis kreipėsi į jį, kaip į advokatą. Jis kaltinamajam sumokėjo 400 Lt. Buvo tokia kalba, kad, jeigu jis (kaltinamasis A. G.) nieko nepadarys, tada pinigus grąžins. Taip ir buvo – nieko nepadarė, pinigus grąžino. Du teismai neįvyko, nes buvo blogai surašyti dokumentai, ir, kadangi advokatas netinkamai atstovavo jo interesams, jis pareikalavo grąžinti pinigus, kreipėsi į kitą advokatą. Jokios atstovavimo sutarties su advokatu jie nepasirašė, o pinigus grąžino ne iš karto, per porą savaičių per du kartus. Kai jis padavė pinigus, advokatas jokio pinigų priėmimo kvito neišrašė, buvo žodinis susitarimas. Kai grąžino pinigus, jie irgi nieko nepasirašė. Nuo pinigų advokatui padavimo iki grąžinimo galėjo praeiti 2–3 mėnesiai. Būdavo, kad važiuodamas pro šalį jis užsukdavo į advokato kontorą, bet pastarojo vis nerasdavo, gal teismuose būdavo, gal šiaip užsiėmęs. Jis nežino, už ką tie 400 Lt buvo. Kiek advokatas jam pasakė, tiek jis sumokėjo, o kas toliau būtų buvę, nežino. Jis negali teigti, kad tai buvo baigtinė suma.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl advokato A. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. – už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kadangi advokatas A. G. neišsaugojo apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos gautos pajamos 2010 m. už 3000 Lt ir 2011 m. gautos pajamos už 3000 Lt, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. – nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą ir pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. – atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Dėl minėto įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymo, t. y. apskaitos dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010–2011 m.

Jeigu 2010–2011 m. laikotarpiu advokatas A. G. gavo iš A. P., G. J., G. K., R. S., V. J., L. N. – I., L. R. pajamų už suteiktas paslaugas, iš viso 5566 Lt (333 + 333 + 2000 + 1500 + 1000 + 100 + 300), tai advokatas A. G. gautų pajamų neįforminęs apskaitos dokumentais (grynųjų pinigų priėmimo kvitais, sąskaitomis už teisines paslaugas) ir neįtraukęs gautų pajamų į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ir 12 str. 4 d. – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 1 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl gautų pajamų 5566 Lt neįtraukimo į apskaitą, gautų pajamų nepagrindimo apskaitos dokumentais negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010–2011 m.

Kadangi liudytojai apklausose nenurodė pinigų mokėjimo datų, specialistas negali nustatyti kiek kuriems metams atskirai, 2010 m. ar 2011 m., priskirti advokato A. G. gautų pajamų už suteiktas paslaugas. Taip pat specialistas negali nustatyti, kuriais metais buvo pateikti neteisingi duomenys apie gautas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2010 m. ir už 2011 m. Tyrimo metu nenustačius atskirai 2010 m. ir 2011 m. pajamų mokesčio bazės, mokėtini mokesčiai į valstybės biudžetą apskaičiuojami nuo pajamų, gautų 2010–2011 m. bendrai.

Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis advokatas A. G. 2010 – 2011 metais gavo pajamų iš viso už 5566 Lt, tai tyrimo metu papildomai apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis už 2010–2011 m., iš viso 584,43 Lt [5566 – (5566 x 30 %) x 15 %].

Jeigu advokatas A. G. 2010 – 2011 metais gavo pajamų iš viso 5566 Lt, tai tyrimo metu papildomai apskaičiuojama valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2010 – 2011 metus, iš viso 793,15 Lt [(5566 : 2) x 28,5 %].

Jeigu advokatas A. G. 2010 – 2011 metais gavo pajamų iš viso 5566 Lt, tai tyrimo metu papildomai apskaičiuojama sveikatos draudimo įmokų už 2010 – 2011 m., iš viso 250,47 Lt [(5566 : 2) x 9 %].

Iš viso papildomai apskaičiuota 1628,05 Lt mokesčių į valstybės biudžetą (3 t., 1–64 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal specialisto išvadoje pateiktą mokesčių skaičiavimo metodiką paskaičiuota, jog 2010 – 2011 metais A. G. gavus 5200 Lt pajamų, jis už šį laikotarpį nesumokėjo 546 Lt gyventojo pajamų mokesčio [5200 – (5200 x 30 %) x 15 %], 741 Lt socialinio draudimo įmokų [(5200 : 2) x 28,5 %], 234 Lt sveikatos draudimo įmokų [(5200 : 2) x 9 %], iš viso nesumokėta mokesčių – 1521 Lt (3 t., 65 b. l.).

Iš kompaktinio disko apžiūros protokolo ir teisiamojo posėdžio metu išklausyto garso įrašo matyti, kad pokalbyje dalyvauja trys asmenys, iš jų du kalba vyriškais balsais, vienas moterišku balsu. Apžiūros protokole vyriški balsai žymimi ,,A“ ir ,,B“ raidėmis, moteriškas balsas ,,C“ raide. Nustatyta, kad vyriškas balsas, žymimas raide „A“, yra kaltinamojo A. G., vyriškas balsas, žymimas raide „B“, yra liudytojo T. E., moteriškas balsas – liudytojos D. R.. Iš pokalbio turinio matyti, kad tarp pokalbyje dalyvaujančių T. E. ir advokato A. G. buvo susitarimas dėl atstovavimo administracinėje byloje, kalbama apie advokatui sumokėtus pinigus bei dalies šių pinigų už palankų sprendimą perdavimą T. E. bylą nagrinėjusiam teisėjui bei neįvardytam policijos pareigūnui. A. G. pasako, kad iš gautų 6500 Lt sau pasilikęs tik 1000 Lt, aiškina negalįs iš teisėjo pastarajam perduotų pinigų pasiimti, nes teisėjas savo darbą atliko ir priėmė T. E. palankų sprendimą (2 t., 1–10 b. l.).

Iš T. E. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla yra susiūta ir sunumeruota, iš viso 78 lapai. Peržiūrėjus byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad tyrimui reikšmingi dokumentai yra šie: 1. 2010-12-04 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuoti duomenys apie T. E. 2010-12-04 padarytą KET pažeidimą pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 1 lapas. 2. Advokato A. G. 2010-12-21 orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam pavedama atstovauti T. E.(duomenys neskelbtini) m. apylinkės teisme, 1 lapas. 3. 2010-12-16 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad posėdžio metu T. E. pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, 2 lapai. 4. 2010-12-21 A. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo, 1 lapas. 5. 2010-12-22 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad posėdžio metu T. E. pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, 2 lapai. 6. 2011-01-04 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad į posėdį atvyko T. E. ir jo gynėjas A. G., 4 lapai. 7. 2011-01-04 teisėjo E. A. priimtas teismo nutarimas, kuriuo T. E. už įvykdytą administracinį pažeidimą paskirta 4000 litų bauda, 2 lapai. 8. 2011-01-04 patvirtinimas apie tai, kad A. G. gavo teismo nutarimo kopiją, 1 lapas. 9. 2011-01-10 (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro lydraštis, kuriuo (duomenys neskelbtini) m. apylinkės teismui buvo persiųstas KPB apeliacinis skundas dėl T. E. atžvilgiu 2011-01-04 priimto teismo nutarimo, 1 lapas. 10. 2011-01-10 (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, 2 lapai. 11. 2011-02-08 T. E. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo T. E. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) m. apylinkės teismo 2011-01-04 nutarimą, 1 lapas. 12. 2011-03-25 LVAT nutartis, kurioje nurodyta, kad T. E. paskirta nuobauda yra per švelni, nebuvo individualizuota, nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30 (prim) str. nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo, todėl 2011-01-04 (duomenys neskelbtini) m. apylinkės teismo nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, 3 lapai. 13. 2011-05-31 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad posėdis buvo atidėtas neatvykus T. E., 2 lapai. 14. 2011-06-16,17 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad posėdyje dalyvavo T. E., byla buvo išnagrinėta, 6 lapai. 15. 2011-06-17 teisėjos S. N. nutarimas, kuriuo T. E. buvo paskirta 4000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 metams, 2 lapai. 16. 2011-07-05 A. G. prašymas padaryti bylos dokumentų kopijas, 1 lapas. Padarytos visų tyrimui reikšmingų dokumentų kopijos (2 t., 26–61 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2011 m. birželio 7 d. A. G. pateikė daiktus ir dokumentus: advokato orderių šaknelių – orderių knygelę (pirmasis orderis LAT Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis LAT Nr. (duomenys neskelbtini)); pinigų priėmimo kvitų knygelę (pradėta 2006-11-30, pirmasis pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis užpildytas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) iki serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitai neužpildyti) (2 t., 13 b. l.). Šių dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad advokato A. G. kontoros pinigų priėmimo kvitų knygelė pradėta 2006-11-30, pirmasis pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis užpildytas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), užpildytas 2011-01-05 data T. E. vardu, pinigų priėmimo kvite nurodant, kad sumokėta 6500 Lt suma. Nurodytas pinigus sumokėjęs T. E., pinigus gavęs – A. G.. Pinigų priėmimo kvitas nepasirašytas nei pinigus sumokėjusio, nei pinigus gavusio asmens. Pinigų priėmimo kvite nurodytas sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pinigų priėmimo kvito yra tiek pirmasis, tiek antrasis puslapiai. Nuo pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) iki pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) yra neužpildyti. Advokato orderių šaknelių – orderių knygelė: pirmoji orderio šaknelė LAT Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta nurodant tik mėnesį ir dieną – „09-05“, nenurodant išrašymo metų. Peržiūrint advokato orderių šaknelių – orderių knygelę nustatyta, kad advokato orderio šaknelės: LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini) yra su nuplėštais orderiais, tačiau tuščios, neužpildytos. Paskutinė advokato orderio šaknelė LAT Nr. (duomenys neskelbtini) yra užpildyta 2009-11-25 data, su nuplėštu orderiu. Advokato orderio šaknelės su nenuplėštais orderiais nuo LAT Nr. (duomenys neskelbtini) iki LAT Nr. (duomenys neskelbtini) neužpildytos. Advokato orderio šaknelė serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) yra išrašyta 2010-12-21 data, nurodant, kad pavedama „T. E. adm. byloje“. Advokato orderio šaknelėje grafoje „Advokato parašas“ matyti parašas (2 t., 14–18 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2011 m. spalio 10 d. A. G. pateikė daiktus ir dokumentus: sutarčių registrą (1 vnt., pradėtas 2010-01-01, užpildytas 1 lapas, iš viso 3 įrašai, originalas, lapai nesunumeruoti); gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (1 vnt., originalas, 2010 m. birželio mėnesį užpildytas vienas lapas, iš viso 3 įrašai, lapai nesunumeruoti) (2 t., 63 b. l.). Šių dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad A. G. pateiktame balto popieriaus A4 formato lape yra atspausdintas tekstas „Advokato A. G. kontora Pinigų priėmimo kvitų registracija už 2010 metus“, o lape esančioje lentelėje yra padaryti du rankraštiniai įrašai mėlynos spalvos rašikliu. Pirmasis įrašas: data – 2010-04-08, kvitas serija LAT (duomenys neskelbtini), suma – 2000 Lt, mokėtojas – V. R.. Antras įrašas: data – 2010, kvitas serija LAT (duomenys neskelbtini), suma – 1000 Lt, mokėtojas – P. M.. Balto popieriaus A4 formato lape atspausdintas tekstas „Advokato A. G. kontora Teisinių paslaugų sutarčių registracija už 2010 metus“, o lape esančioje lentelėje yra padaryti du rankraštiniai įrašai mėlynos spalvos rašikliu. Pirmasis įrašas: data – 2010-04-05, nurodyta sutarties data – 2010/01, klientas – V. R., pavedimo pobūdis – civil. byloje. Antras įrašas: data – 2010, sutarties data – 2010/0 (neįskaitoma), klientas – P. M., pavedimo pobūdis – civil. byloje. Balto popieriaus A4 formato lape atspausdintas tekstas „Advokato A. G. kontora Pinigų priėmimo kvitų registracija už 2011 metus“, o lape esančioje lentelėje yra padarytas vienas rankraštinis įrašas mėlynos spalvos rašikliu. Data – 2011-01-05, kvitas serija LAT (duomenys neskelbtini), suma – 6500 Lt, mokėtojas – T. E.. Balto popieriaus A4 formato lape yra atspausdintas tekstas „Advokato A. G. kontora Teisinių paslaugų sutarčių registracija už 2011 metus“, o lape esančioje lentelėje yra padarytas vienas rankraštinis įrašas mėlynos spalvos rašikliu. Data – 2011-01-05, sutarties data – 2011/01, klientas – T. E., pavedimo pobūdis – administracinė byla. Teisinių paslaugų sutartis yra atspausdinta ant A4 formato popieriaus lapo su rankraštiniais įrašais užpildytais mėlynos spalvos rašikliu. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), data – 2011-01-05, klientas – T. E., advokatui A. G. paveda (ginti, atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas) administracinėje byloje. Sutartas užmokestis – šeši tūkstančiai penki šimtai Lt, yra advokato parašas, kliento parašo nėra. A4 formato žurnalo tipo knyga melsvos spalvos minkštais viršeliais su užrašu „Sutarčių registras 314.3“. Pirmame lape yra rankraštiniais įrašais užpildyti šie duomenys: „Adv. A. G. kontora“, pradėtas – 2010-01-01. Pirmo lapo kitoje pusėje ir antrame lape esančioje lentelėje yra trys rankraštiniai įrašai: 2010-04-08, 2010-05-07 ir 2011-01-05, sutarčių gavėjai – V. R., P. M., T. E.. Žurnalo lapai nesunumeruoti, nesurišti. Kiti žurnalo lapai yra neužpildyti. Žurnalas vizualiai atrodo visiškai naujas. A5 formato žurnalo tipo knygelė melsvos spalvos minkštais viršeliais su užrašu „Patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas“. Pirmame lape yra rankraštiniais įrašais užpildyti šie duomenys: (duomenys neskelbtini) A. G., Nr. (duomenys neskelbtini), advokatas. Pirmo lapo kitoje pusėje esančioje lentelėje yra trys rankraštiniai įrašai: 2010-04-08, 2010-05-07 ir 2011-01-05, nurodytos sumos – du tūkstančiai, vienas tūkstantis, šeši tūkstančiai penki šimtai litų. Lapo apačioje yra neįskaitomas parašas. Kiti knygelės lapai yra nesunumeruoti ir neužpildyti. Žurnalas vizualiai atrodo visiškai naujas (2 t., 64–78 b. l.).

Iš Lietuvos advokatūros informacijos matyti, kad advokatui A. G. 2010 ir 2011 metais advokato orderių ir grynųjų pinigų priėmimo kvitų nebuvo išduota. Lietuvos advokatūra advokatams neišduoda teisinių paslaugų sutarčių registravimo žurnalų, advokatai turėtų vesti laisvos formos teisinių paslaugų sutarčių registravimo žurnalą (2 t., 93–94 b. l.).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos matyti, kad pagal Advokatų (advokatų kontorų) apskaitos ir dokumentų naudojimo tvarkos 3 punktą advokatai (advokatų kontoros) naudoja tokius dokumentus ir registrus: 1. sąskaitą už teisines paslaugas (jeigu advokatas nėra PVM mokėtojas); 2. PVM sąskaitą faktūrą (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); 3. grynųjų pinigų priėmimo kvitą (surašomas, kai už paslaugas atsiskaitoma grynaisiais pinigais ne prie kasos); 4. kasos pajamų orderį (naudojamų grynųjų pinigų priėmimui įforminti); 5. kasos išlaidų orderį (naudojamų grynųjų pinigų išdavimui įforminti); 6. išlaidų orderį (naudojamų grynųjų pinigų išdavimui įforminti); 7. kasos knygą; 8. ūkinių operacijų registrą. Pateikti A. G. metinių pajamų deklaracijų už 2010 m. ir 2011 m. mokestinius laikotarpius nuorašai (2 t., 84–91 b. l.).

Dokumentų, gautų iš LUAB „L.“, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo, apžiūros metu nustatyta:

1) 2011-05-03 atstovavimo sutartis (kopija), sudaryta tarp advokato A. G. ir UAB „L.“, kuria advokatui pavedama atstovauti UAB „L.“ interesams visose LR teismuose nagrinėjamose bylose, kuriose klientas yra proceso šalimi (ieškovu, atsakovu, suinteresuotu asmeniu ir kt.) su teise teismams, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, bet kokių nuosavybės formų bendrovėms teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, juos kliento vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus. Sutartis pasirašyta UAB „L.“ direktoriaus R. B., patvirtinta bendrovės antspaudu bei advokato A. G. parašu;

2) Advokato 2011-04-04 orderis (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. pavedama atstovauti A. P. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Orderis patvirtintas A. G. kontoros antspaudu, advokato parašo nėra;

3) Advokato 2011-03-02 orderis (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. pavedama atstovauti A. P. administracinėje byloje(duomenys neskelbtini) m. apylinkės teisme. Orderis patvirtintas A. G. kontoros antspaudu, advokato parašu;

4) Advokato 2009-08-25 orderis (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. pavedama atstovauti G. Š. administracinėje byloje(duomenys neskelbtini) r. apylinkės teisme. Orderis patvirtintas A. G. kontoros antspaudu, advokato parašu;

5) 2010-05-10 atstovavimo sutartis (kopija), sudaryta tarp advokato A. G. ir P. M., kuria advokatui pavedama atstovauti kliento interesams visose LR teismuose nagrinėjamose bylose, kuriose klientas yra proceso šalimi (ieškovu, atsakovu, suinteresuotu asmeniu ir kt.) su teise teismams, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, bet kokių nuosavybės formų bendrovėms teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, juos kliento vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus. Sutartis patvirtinta kliento bei advokato A. G. parašais;

6) Pinigų priėmimo kvitas (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini) be datos, kuriame nurodyti duomenys apie tai, kad iš P. M. priimta 1000 litų, kvitas patvirtintas P. M. ir A. G. parašais;

7) 2011-01-20 atstovavimo sutartis (kopija), sudaryta tarp advokato A. G. ir D. K. ir A. K., kuria advokatui pavedama atstovauti kliento interesams visose LR teismuose nagrinėjamose bylose, kuriose klientas yra proceso šalimi (ieškovu, atsakovu, suinteresuotu asmeniu ir kt.) su teise teismams, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, bet kokių nuosavybės formų bendrovėms teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, juos kliento vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus. Sutartis patvirtinta klientų parašais, advokato A. G. parašo nėra;

8) Advokato 2011-03-29 orderis (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. pavedama atstovauti L. R. (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teisme. Orderis patvirtintas A. G. kontoros antspaudu, advokato parašu;

9) 2010-09-27 atstovavimo sutartis (kopija), sudaryta tarp advokato A. G. ir L. R., kuria advokatui pavedama atstovauti L. R. civilinėje byloje dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teisme. Sutartis patvirtinta kliento ir advokato parašais;

10) Atstovavimo sutartis (kopija), sudaryta tarp advokato A. G. ir M. K., kuria advokatui pavedama atstovauti kliento interesams visose LR teismuose nagrinėjamose bylose, kuriose klientas yra proceso šalimi (ieškovu, atsakovu, suinteresuotu asmeniu ir kt.) su teise teismams, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, bet kokių nuosavybės formų bendrovėms teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, juos kliento vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus. Sutartis pasirašyta kliento, patvirtinta advokato antspaudu bei parašu;

11) 2008-07-10 atstovavimo sutartis (kopija), sudaryta tarp advokato A. G. ir M. N. bei L. N., kuria advokatui pavedama atstovauti kliento interesams visose LR teismuose nagrinėjamose bylose, kuriose klientas yra proceso šalimi (ieškovu, atsakovu, suinteresuotu asmeniu ir kt.) su teise teismams, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, bet kokių nuosavybės formų bendrovėms teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, juos kliento vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus. Sutartis pasirašyta klientų, advokato A. G. parašo nėra;

12) Advokato 2010-02-17 orderis (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. pavedama atstovauti UAB „S.“(duomenys neskelbtini) apygardos teisme. Orderis patvirtintas A. G. kontoros antspaudu, advokato parašu;

13) Advokato 2009-04-16 orderis (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. pavedama ginti UAB „S.“. Orderis patvirtintas A. G. kontoros antspaudu, advokato parašu (2 t., 166–170 b. l.).

Dokumentų, gautų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo, apžiūros metu nustatyta:

1) A. G. metinės pajamų deklaracijos už 2010-2011 metus kopijos, patvirtintos Deklaracijų tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės A. V. 2012-04-19, yra jos parašai. Deklaracijos už 2010 metus kopijoje nurodyti šie duomenys: 2010 metais A. G. gavo 2100 litų pajamų vykdydamas individualią veiklą. Deklaracijos už 2011 metus kopijoje nurodyti šie duomenys: 2011 metais A. G. gavo 6650 litų pajamų vykdydamas individualią veiklą;

2) 2006-10-16 atstovavimo sutartis (kopija), sudaryta tarp advokato A. G. ir S. P., kuria advokatui pavedama atstovauti kliento interesams visose LR teismuose nagrinėjamose bylose, kuriose klientas yra proceso šalimi (ieškovu, atsakovu, suinteresuotu asmeniu ir kt.) su teise teismams, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, bet kokių nuosavybės formų bendrovėms teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, juos kliento vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus. Sutartis patvirtinta kliento bei advokato A. G. parašais;

3) Advokato 2011-03-24 orderis (kopija) LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. pavedama ginti N. S. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Orderis patvirtintas A. G. kontoros antspaudu, advokato parašu (2 t., 180–189 b. l.).

Dokumentų, gautų iš (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo, apžiūros metu nustatyta:

1) LITEKO (Lietuvos teismų informacinė sistema) sistemos duomenų išraše, kur paieškos sąlygose įvesta „bylos metai – 2010“, „šalis, proc. dalyvis – G.“ pateikti šie duomenys: 2010 m. A. (galimai suklystas vardas, įtarimas pareikštas advokatui A. G.) G. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo A. Ž. ir kt. dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo. Byla teisme gauta 2010-04-15 išnagrinėta 2010-10-15. Taip pat 2010 metų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovu nurodytas A. G., tai yra nurodytas kitas vardas. 2010 metų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. atstovavo G. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byla teisme gauta 2009-12-09, išnagrinėta 2010-08-13;

2) LITEKO išraše, kur paieškos sąlygose įvesta „bylos metai – 2011“, „šalis, proc. dalyvis – G.“ pateikti šie duomenys: 2010 metais A. G. atstovavo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Byla teisme gauta 2011-09-08, išnagrinėta 2011-09-30. Taip pat 2011 metais A. G. atstovavo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Byla teisme gauta 2011-04-15, išnagrinėta 2011-06-02. Taip pat 2011 metais A. G. atstovavo A. Ž. ir kt. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl materialinės žalos atlyginimo UAB „K. p.“. Byla teisme gauta 2010-07-15, išnagrinėta 2011-12-05. Taip pat 2011 metais A. G. atstovavo V. J. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos. Byla teisme gauta 2010-09-21, išnagrinėta 2011-09-09;

3) 2010-05-25 atstovavimo sutarties tvirtinta kopija. Sutartis sudaryta advokato A. G. su „“ – duomenys neįskaitomi, atstovauti visuose LR teismuose, toliau duomenys neįskaitomi;

4) 2010 – „duomenys neįskaitomi – 20 atstovavimo sutarties kopija. Sutartis sudaryta A. G. su V. J. dėl skolos priteisimo iš „duomenys neįskaitomi“, sudaryti taikos sutartį, pasirašyti, teikti dokumentus ir kt. Įrodymus (duomenys neskelbtini) miesto apyl. teisme. Sutartis pasirašyta abiejų šalių;

5) 2010-11-15 atstovavimo sutarties kopija. Sutartis sudaryta advokato A. G. su V. J. civ. Byloje dėl 31050 Lt priteisimo iš B. „duomenys neįskaitomi“ už neparduotą sodo sklypą su namu, su teise pasirašyti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme. Sutartį pasirašė abi šalys, yra advokato A. G. kontoros spaudo atspaudas;

6) 2010-05-28 atstovavimo sutarties kopija. Sutartis sudaryta advokato A. G. su A. Ž., G. K., G. J. atstovauti interesams visose LR teismuose nagrinėjamose bylose su teise teismams teikti prašymus, paklausimus, teismo procesinius dokumentus, klientų vardu pasirašyti, gauti ir paimti visus teismo procesinius dokumentus. Sutartį pasirašė visi nurodyti asmenys;

7) 2011-04-27 advokato orderio serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Advokato orderyje nurodyta, kad advokatui A. G. pavedama atstovauti R. K. administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) m. apylinkės teisme. Yra advokato parašas ir spaudo atspaudas;

8) 2011-09-30 advokato orderio serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Advokato orderyje nurodyta, kad advokatui A. G. pavedama atstovauti adm. byloje V. N. interesams (2 t., 171–173 b. l.).

1) 2011-04-18 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas, dalyvaujant atsakomybėn traukiamo asmens A. P. gynėjui advokatui A. G. išnagrinėjo A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surinkti duomenys, jog jis vairavo automobilį neblaivus. Už tai buvo skirta 1000 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 8 mėn.;

2) Informacinis lapas, kurio antrame įraše įrašyta: „2011-04-04 Apie posėdžio datą žinau adv. A. G.“ yra jo parašas. Posėdis numatytas 2011-04-18 9 val.;

3) Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO. Išraše nurodyta, kad 2011-04-04 bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, pastabose pažymėta, jog advokatas A. G. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo serga. 2011-04-18 byla išnagrinėta;

4) 2010-09-28 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad į teismo posėdį, kur nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pareiškimą dėl skolininko pakeitimo, atvyko skolininko teisių perėmėja L. R., jos atstovas advokatas A. G. bei kiti asmenys. Teisėja nutarė atidėti bylos nagrinėjimą 2010-11-09 9.30 val.;

5) 2010-11-09 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad į teismo posėdį, kur nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pareiškimą dėl skolininko pakeitimo, atvyko skolininko teisių perėmėja L. R., jos atstovas advokatas A. G. bei kiti asmenys. Teisėja nutarė atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą 2010-11-23 13 val. Nurodytą datą į nutarties paskelbimą proceso dalyviai neatvyko;

6) 2011-01-26 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad į teismo posėdį, kur nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pareiškimą dėl skolininko pakeitimo, atvyko skolininko teisių perėmėja L. R., jos atstovas advokatas A. G. bei kiti asmenys. Teisėja nutaria atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą 2011-02-09 9 val. Nurodyta data į nutarties paskelbimą atvyko L. R.;

7) 2011-03-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad į teismo posėdį, kur nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo VĮ „Š. miškų urėdija“ pareiškimą dėl skolininko pakeitimo, atvyko atsakovė L. R., jos atstovas advokatas A. G. bei kiti asmenys. Teisėja nutaria bylos nagrinėjimą atidėti 2011-04-19 9 val.;

8) 2010-10-27 R. S. ir R. S. prašymas ir sutartis, adresuotas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Ant prašymo uždėtas spaudo atspaudas, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas prašymą gavo 2011-06-19 Nr. (duomenys neskelbtini);

9) (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) du teismo posėdžių protokolai (vienas 2011-03-25 Nr. 1, kitas – 2011-08-26 Nr. 2), kuriuose dalyvavo ieškovė V. J. ir ieškovo atstovas advokatas A. G., dėl skolos priteisimo;

10) 2008-11-26 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo posėdžio protokolas Nr. 1 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo, posėdyje dalyvavo atsakovai M. N., L. N.-I. ir jų atstovas advokatas A. G., pagal atstovavimo sutartį 2008-07-10. Teisėja nutarė posėdį atidėti iki 2009-02-23;

11) 2009-02-23 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo posėdžio protokolas Nr. 2 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo, posėdyje dalyvavo atsakovai M. N., L. N.-I. Teisėja nagrinėjimą atidėjo 2019-04-23;

12) 2009-04-22 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo posėdžio protokolas Nr. 3 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo, posėdyje dalyvavo atsakovai M. N., L. N.-I. ir jų atstovas advokatas A. G., pagal atstovavimo sutartį 2008-07-10. Teismas nutarė bylą nagrinėti 2009-07-27. Teisėja ir sekretorė protokolo gale įrašė datą „2009-04-23“;

13) 2009-07-27 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo posėdžio protokolas Nr. 4 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo, posėdyje dalyvavo atsakovai M. N., L. N.-I. ir jų atstovas advokatas A. G., pagal atstovavimo sutartį 2008-07-10. Teismo posėdis atidėtas iki 2009-10-19;

14) 2009-12-08 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo posėdžio protokolas Nr. 6 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo, posėdyje dalyvavo atsakovai M. N., L. N.-I. ir jų atstovas advokatas A. G., pagal atstovavimo sutartį 2008-07-10. Protokole taip pat nurodyta, kad posėdis buvo sustabdytas ir tęsiamas 2009-12-22, šią dieną teisėja paskelbė sprendimą;

15) 2010-09-29 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2009-12-22 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo, kuris apskųstas. Posėdyje dalyvavo M. N., L. N.-I., jų atstovas advokatas A. G.. Posėdis buvo sustabdytas ir tęsiamas 2010-10-13. Teismas paskelbė nutartį;

16) (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo du teismo posėdžių protokolai (vienas 2010-07-14 Nr. 1, kitas – 2010-10-05 - 2010-10-15 Nr. 2) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose dalyvavo ieškovai G. K., G. J., A. Ž., jų atstovas advokatas A. G., pagal 2010-05-28 atstovavimo sutartį dėl išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu. Atsakovu nurodytas UAB „K. p.“;

17) (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo aštuoni teismo posėdžių protokolai (2010-10-08, 2010-11-26, 2011-03-07, 2011-04-26, 2011-06-06, 2011-07-11, 2011-07-18, 2011-11-09) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad teismo posėdžiuose dalyvavo kaip atsakovai G. K., G. J., A. Ž.. Jų atstovas A. G., pagal 2010-10-05 atstovavimo sutartį dalyvavo vėliau kaip atsakovų atstovas taip pat nurodytas advokatas E. A.. Ieškovu nurodytas UAB „K. p.“;

18) (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2011-06-01–2011-06-15 teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovai A. Ž., G. K., G. J., jų atstovas advokatas A. G., atsakovas UAB „K. p“. Teismo posėdyje buvo nagrinėjamas atsakovo apeliacinis skundas (3 t., 84–92 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

BK 222 str. numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Šioje byloje yra aktuali viena iš šių alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla tik tuo atveju, kai dėl minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 str. dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka yra nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, kurio nuostatos, be kita ko, įpareigoja: į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 str. 2 d.); ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 str. 1 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą yra ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamu atveju už advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą yra atsakingas kaltinamasis A. G..

Remiantis liudytojų G. J., G. K., V. J., L. R. ir R. S. parodymais, iš teismų gautais dokumentais byloje nustatyta, kad minėtiems liudytojams, o taip pat ir A. Ž., kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis A. G. teikė advokato paslaugas ir už tai gavo pajamų, iš viso 5100 Lt (iš G. J., G. K. ir A. Ž. ne mažiau kaip 1000 Lt, iš V. J. – 2400 Lt, iš L. R. – 1300 Lt, iš R. S. – 400 Lt). Kaltinamasis A. G. neneigia, jog buvo sudaręs atstovavimo sutartis su minėtais liudytojais ir už suteiktas paslaugas gavo nurodytas pinigų sumas, išskyrus pinigų sumą, gautą iš liudytojos V. J.. Kaltinamojo teigimu, už atstovavimą civilinėje byloje 2010–2011 metais iš V. J. jis paėmė ne 2400 Lt, o 2000 Lt. Nustatydamas iš V. J. paimto atlygio už kaltinamojo suteiktas teisines paslaugas dydį teismas remiasi detaliai įvykio aplinkybes (pinigų paėmimo laiką ir vietas) nurodžiusios šios liudytojos parodymais, kad pradžioje sudarydama susitarimą su advokatu tik dėl pareiškimo teismui surašymo civilinėje byloje kontoroje advokatui ji sumokėjo 200 Lt, vėliau už jos atstovavimą teisme A. G. sumokėjo 2000 Lt, o po to dar mokėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Taigi teismas sprendžia, kad liudytoja V. J. sumokėjo kaltinamajam A. G. ne mažiau kaip 2400 Lt, t. y. kaltinime nurodytą pinigų sumą.

Kaltinamasis A. G. nurodė, kad už atstovavimą administracinėje byloje A. P. jam jokių pinigų nemokėjo, jis net nebūtų ėmęs pinigus, nes su pastarojo žmona buvo pažįstami, o kadangi pinigų negavo, jų apskaityti buhalterinėje apskaitoje jam nereikėjo. Liudytojas A. P. patvirtino, kad teismuose jam atstovavo advokatas A. G., o ar pastarajam už tai buvo sumokėti pinigai, jeigu sumokėta, tai kiek, neprisimena, tuo metu jis gulėjo ligoninėje ir teismo posėdyje nedalyvavo. Esant tokiems kaltinamojo A. G. tvirtinimams ir liudytojo A. P. abejonių keliantiems dėl negalėjimo prisiminti įvykio aplinkybių parodymams, nesant kitų objektyvių bylos duomenų, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis A. G. 2011 m. kovo 22 d. iš A. P. gavo ne mažiau kaip 100 Lt, tačiau nesurašė pinigų gavimą iš kliento patvirtinančio dokumento ir neįtraukė jų į advokato A. G. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Todėl teismas pašalina iš kaltinimo pagal BK 222 str. šias aplinkybes, atitinkamai 100 Lt sumažindamas ir kaltinime nurodytą bendrą neapskaitytą gautų pajamų sumą – iki 5100 Lt.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu paties kaltinamojo pateiktų dokumentų – „Advokato A. G. kontora Pinigų priėmimo kvitų registracija už 2010 metus“, „Advokato A. G. kontora Teisinių paslaugų sutarčių registracija už 2010 metus“, „Advokato A. G. kontora Pinigų priėmimo kvitų registracija už 2011 metus“, „Advokato A. G. kontora Teisinių paslaugų sutarčių registracija už 2011 metus“, „Sutarčių registras 314.3“, „Patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas“, – laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kaltinamasis A. G. įformino apskaitos dokumentais ir įtraukė į buhalterinę apskaitą tik iš trijų asmenų jo, kaip advokato, už teisines paslaugas gautas pajamas: iš V. R. 2000 Lt, iš P. M. 1000 Lt ir iš T. E. 6500 Lt. Pajamų, gautų iš G. J., G. K., A. Ž., V. J., L. R. ir R. S., iš viso 5100 Lt, tai nustatyta šioje byloje, kaltinamasis A. G. neįrašė į 2010–2011 metų advokato veiklos buhalterinę apskaitą. Savo kaltę dėl iš minėtų asmenų paimtų pinigų neapskaitymo buhalterinėje apskaitoje pripažįsta ir pats kaltinamasis A. G..

Kaltinime nurodyta, kad dėl atitinkamai iš G. J., G. K., A. Ž., R. S., V. J. ir L. R. gautų pajamų už suteiktas paslaugas kaltinamasis A. G. nesurašė pinigų gavimą iš kliento patvirtinančių dokumentų. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai R. S., V. J. ir L. R., o taip pat ir pats kaltinamasis A. G.. Tačiau liudytojas G. K. nurodė, kad A. G. išrašė pinigų priėmimo kvitą, o liudytojas G. J. to negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, nes, kaip jis teigia, su advokatu daugiau tarėsi A. Ž., todėl jis nežino, ar buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Kaltinamasis A., G. kategoriškai nurodė, kad pinigų priėmimo iš G. J., G. K. ir A. Ž. kvitą jis išrašė. Esant tokiems bylos duomenims teismas laiko neįrodyta aplinkybę, kad kaltinamasis A. G. nesurašė pinigų gavimą iš G. J., G. K. ir A. Ž. patvirtinančių dokumentų ir iš kaltinimo šią aplinkybę pašalina.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 1 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl gautų pajamų (teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl 5100 Lt) neįtraukimo į apskaitą, gautų pajamų nepagrindimo apskaitos dokumentais negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010–2011 metus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad pasitvirtino kaltinimas A. G., kad jis, tvarkydamas advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus, gavo iš G. J., G. K., A. Ž., R. S., V. J. ir L. R. pajamų už suteiktas paslaugas, iš viso 5100 Lt, tačiau neįtraukė gautų pajamų į buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. 2010–2011 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio.

Kaltinamojo A. G. veika už anksčiau aptartą ir teismo laikomą įrodyta nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą teisingai kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d., kadangi kaltinamasis A. G. advokato veiklos buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir dėl to atsirado neigiami padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti advokato veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio už kaltinime nurodytą laikotarpį.

Kaltinamasis A. G. neigia savo kaltę, kad neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą iš klientų paimtų pinigų sumų, kurias jis pripažino, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – jis neturėjo tyčios neapskaityti tų pinigų. Kaltinamojo teigimu, tai buvo jo aplaidumas tvarkant buhalterinę apskaitą, pripažįsta savo kaltę pagal BK 223 str., nes jis turėjo užvedęs ir tyrimo metu pateikė pareigūnams pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalą, sutarčių registrą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, tačiau per aplaidumą pamiršo į tuos žurnalus įtraukti kaltinime nurodytas ir jo pripažintas už atstovavimą paimtas pinigų sumas.

Iš tikrųjų, BK 222 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. nusikalstamą veiką, padaromą tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori. Nagrinėjamos bylos faktinių duomenų visuma patvirtina, kad A. G. tyčia nefiksuodamas gautų pajamų neteisingai tvarkė advokato veiklos buhalterinę apskaitą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs bylos faktinius duomenis, kad kaltinime nurodytu dvejų metų laikotarpiu (2010–2011 metais) kaltinamasis A. G. į buhalterinę apskaitą įtraukė tik iš trijų klientų gautas pajamas, o neapskaitė, kaip jau konstatuota anksčiau, iš šešių klientų gautų pajamų, tai laikytina sistemingu sąmoningu buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimu, o ne paprasčiausiu užmaršumu, kaip tikina kaltinamasis. Taigi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. G. aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius įstatymus jis sąmoningai netinkamai vykdė, būdamas kvalifikuotu teisininku aiškiai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 str. nurodyti padariniai, ir to norėjo. Todėl traktuoti šią kaltinamojo veiką kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nėra pagrindo.

Dėl kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. kaltinamasis A. G. pripažino, kad 2010–2011 metų metinėse pajamų deklaracijose jis įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, pajamų mokestį, tai yra, deklaravo mažiau gyventojo pajamų mokesčio nuo „B“ klasės pajamų, negu privalėjo, todėl neteisingai buvo paskaičiuotas 2010–2011 m. pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo mokestis, sveikatos draudimo mokestis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinamojo A. G. pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2010–2011 metus buvo įrašyti neteisingi duomenis apie gautas pajamas, pajamų mokestį, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti A. G. 2010 m. ir 2011 m. mokestinių laikotarpių metinių pajamų deklaracijų nuorašai, palyginus juos su specialisto išvada apie gautų pajamų neįtraukimą į apskaitą ir papildomai apskaičiuotą 2010–2011 m. gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Byloje jau anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. G. 2010–2011 metais gavo 5100 Lt pajamų už suteiktas paslaugas, kurių neįtraukė į advokato veiklos buhalterinę apskaitą. Taigi nedeklaruodamas šių pajamų, tai matyti iš pateiktų deklaracijų, kaltinamasis A. G. pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančio po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Kaltinamasis A. G., kaip jau minėta, neginčydamas fakto, kad į mokesčių administratoriui pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas 2010–2011 metais, teigia, kad pildydamas metines deklaracijas duomenis jis ima iš pinigų priėmimo kvitų knygelės, todėl, jeigu pamiršo išrašyti pinigų priėmimo kvitą, atitinkamai tos sumos neįtraukė į deklaraciją. Kaltinamojo teigimu, nebuvo „žinomai“ neteisingų duomenų – tai gal jo aplaidumas ar klaida, nes pildydamas deklaracijas jis nesuvokė, kad jas pildo neteisingai. Taigi kaltinamasis, savaip interpretuodamas situaciją, neigia tiesioginę tyčią aptariamoje veikoje. Teismo nuomone, jau anksčiau konstatavus, kad veikdamas tiesiogine tyčia kaltinamasis A. G. apgaulingai tvarkė advokato veiklos buhalterinę apskaitą, logiškai seka, kad pildydamas metines deklaracijas ir duomenis imdamas iš savo paties vedamos buhalterinės apskaitos, suvokė, kad valstybės įgaliotai institucijai pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Byloje nustačius, kad kaltinamasis neįtraukė į buhalterinę apskaitą 5100 Lt gautų pajamų ir jų nenurodė 2010–2011 metų deklaracijose, kaltinimas A. G. tikslinamas, sumažinant nedeklaruotų pajamų sumą nuo 5200 Lt iki 5100 Lt, atitinkamai patikslinant (pagal specialisto išvadoje pateiktą mokesčių skaičiavimo metodiką) ir neapskaičiuotas pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčio sumas 2010–2011 metais, nurodant, kad kaltinamasis A. G. 2010–2011 metais neapskaičiavo: 535,50 Lt pajamų mokesčio, 726,75 Lt valstybinio socialinio draudimo mokesčio ir 229,50 Lt sveikatos draudimo mokesčio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes aptariama kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 220 str. 1 d., nes jis siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL – 1491,75 Lt.

Šmeižimo, numatyto BK 154 str., objektas, yra kito žmogaus garbė ir orumas. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. G. kaltę paskleidus apie (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėją E. A. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo, objektyviai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: liudytojų T. E. ir D. R. parodymai, garso įraše užfiksuotas pokalbis, iš dalies ir paties kaltinamojo A. G. parodymai. Remiantis šiais bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. vasario 17 d. kaltinamasis A. G. savo kontoroje pokalbio su T. E. ir D. R. metu nurodė, kad dalį iš jam sumokėtų 6500 Lt, gautų iš T. E. už advokato paslaugas, jis perdavė teisėjui, iš gautų pinigų sau pasiliko tik 1000 Lt, kad negali iš teisėjo atsiimti perduotų pinigų, nes teisėjas savo darbą atliko ir priėmė T. E. palankų sprendimą. Neneigdamas garso įraše užfiksuoto pokalbio metu pasakytų savo žodžių, kaltinamasis A. G. aiškina, kad pasakydamas, jog davė pinigų teisėjui, nors iš tikrųjų nedavė, jis neapšmeižė teisėjo E. A., nes pastarojo pavardės neminėjo, būdamas išgėręs sakė bet ką, nes norėjo, kad T. E. ir D. R. greičiau išeitų iš kontoros. Toks kaltinamojo A. G. situacijos interpretavimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš liudytojų T. E. ir D. R. parodymų, užfiksuoto pokalbio konteksto bei duomenų iš T. E. administracinės bylos yra aišku, jog minėto pokalbio metu buvo kalbama būtent apie teisėją E. A., o pinigų perdavimas vienareikšmiškai suprantamas kaip kyšis už palankaus sprendimo priėmimą. Taigi, pasakydamas liudytojams T. E. ir D. R., kad davė pinigų (kyšį) teisėjui, nors, kaip tvirtina pats kaltinamasis ir nukentėjusysis E. A., jokie pinigai nebuvo perduoti, kaltinamasis A. G. išsakė melagingą teiginį – paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėją E. A. tretiesiems asmenims.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus, suvokdamas, kad skleidžiamos žinios yra melagingos ir žemina kito asmens garbę. Kaltinamasis A. G. aiškina nenorėjęs apšmeižti ar įžeisti teisėją, nagrinėjusį T. E. bylą, ir nesijaučia tai padaręs. Teismo nuomone, bylos aplinkybių visuma, atsižvelgus ir į kaltinamojo asmenį apibūdinančius duomenis (profesionalus teisininkas – advokatas) leidžia spręsti, kad kaltinamasis šmeižimo nusikaltimo turinį sudarančius veiksmus atliko valingai. Kaltinamojo paskleista informacija apie nukentėjusįjį E. A., teigiant, kad pastarasis neva tai paėmė pinigus (kyšį) už palankaus sprendimo priėmimą, suprantama vienareikšmiai. Tokios informacijos paskleidimas sukelia neigiamą nuomonę apie nukentėjusįjį, ir ne tik kaip pareigūną, bet ir asmenį, jį žemina, menkina, pakerta kitų žmonių pasitikėjimą juo, diskretiduoja. Tai neabejotinai suprato ir kaltinamasis A. G., todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, gerai suvokdamas, kad tokios žinios pažemins nukentėjusįjį E. A. ne tik kaip pilietį, bet ypač kaip valstybės pareigūną – teisėją. Nukentėjusysis E. A. patvirtino, kad garso įraše užfiksuoti kaltinamojo žodžiai, kad jam buvo perduotas kyšis, yra netiesa, dėl to jis jaučiasi apšmeižtas, tokie teiginiai jį žeidžia, kenkia jo, kaip teisėjo, prestižui. Kartu pažymima, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str., baigtumas, remiantis teismų praktika, nėra siejamas su padariniais, t. y. su realiai pažeista nukentėjusio asmens garbe.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. aptarta veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 154 str. 1 d.

BK 154 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 407 str.), tačiau BPK 409 str. nuostatos įpareigoja prokurorą, nesvarbu ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl veikų, nurodytų BPK 407 str., pradėti baudžiamąjį procesą, jeigu šios veikos turi visuomeninę reikšmę. Nagrinėjamu atveju teisėjo šmeižimas, skleidžiant su teisingumo vykdymu susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją, daugeliu aspektu vertintinas kaip nusikalstama veika, turinti visuomeninę reikšmę, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Todėl kaltinamojo A. G. paskleistos apie teisėją tikrovės neatitinkančios informacijos turinys, kurio esmė yra ta, kad teisėjas priėmė kyšį už palankaus sprendimo priėmimą suinteresuotam asmeniui, rodo, kad minėtų pamatinių teisinės valstybės principų tariamai nesilaikoma. Esant tokioms aplinkybėms prokuroras pagrįstai įžvelgė visuomeninę nusikalstamos veikos reikšmę ir pagrįstai pradėjo baudžiamąjį procesą pagal BK 154 str. 1 d. A. G. byloje.

A. G. kaltinamas ir tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, ir taip diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra.

Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, A. G. piktnaudžiavimas tarnyba grindžiamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė advokato A. G. veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nesurašė pinigų gavimą iš klientų patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. G. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2010–2011 m. advokato A. G. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o be to, metinėse pajamų deklaracijose už 2010–2011 metus neįrašė 2010–2011 metais gautų 5200 Lt pajamų, neapskaičiavo 1521 Lt privalomų mokesčių į valstybės biudžetą ir šias metines pajamų deklaracijas 2011-06-15 už 2010 metus ir 2012-03-29 už 2011 metus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Iš tiesų, teismas, kaip jau aptarta anksčiau, konstatavo, kad kaltinamasis A. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti advokato A. G. 2010–2011 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio (BK 222 str. 1 d.), be to, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 str. 1 d.). Tačiau pagal BK 228 str. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Taigi išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, galima padaryti tik nustačius, kad toks asmuo nusikalstamai pasinaudojo jam kaip pareigūnui įstatymo ar kitų norminių aktų suteiktais specialiais įgaliojimais, kokių neturi asmuo, neinantis atitinkamų pareigų, t. y. kad būtent užimamos pareigos buvo būtina sąlyga nusikalstamai veikai padaryti. Nagrinėjamu atveju pripažinti A. G. piktnaudžiavus savo – advokato – tarnybine padėtimi BK 228 str. prasme negalima būtent dėl to, kad jo nusikalstami veiksmai (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas bei žinomai neteisingų duomenų apie savo pajamas įrašymas į deklaracijas ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai) niekaip nesusiję su jam kaip advokatui suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimu arba nepanaudojimu priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Todėl daroma išvada, kad apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas pajamų deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis kaltinamasis A. G. veikė ne kaip asmuo, užsiimantis advokato praktika, ir savo tarnybine padėtimi jis šiuo atveju nesinaudojo ir pasinaudoti negalėjo.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad kaltinamojo A. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., sudėties, todėl jis išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras prašo kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš tiesų, pats kaltinamasis A. G. pripažino, jog įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio būtų turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, ir kaltinamajame akte nebuvo nurodyta ši kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo apsvaigimo nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam A. G. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamojo A. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas – du nesunkius (BK 220 str. 1 d., 154 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį (BK 222 str. 1 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimus. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. G. anksčiau neteistas (3 t., 121 b. l.), (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko rašte nurodyta, kad komisariatas kompromituojančios informacijos apie A. G. neturi (3 t., 107 b. l.), tačiau kaltinamasis baustas administracine tvarka (3 t., 112–116), (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad A. G. (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, tačiau turima duomenų, kad A. G. nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05 gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamente, nustatyta diagnozė: alkoholinės abstinencijos būsena, suicidinės tendencijos (3 t., 120 b. l.).

Atsižvelgęs į šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs ir nusikaltimų finansų sistemai nedidelį pavojingumą (atsižvelgus į siektų išvengti mokesčių sumą, nedaug viršijančią 10 MGL, taip pat į nedidelį buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų skaičių), teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam turtines sankcijas – baudas, mažesnes kaip įstatymo numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p., 3 p.). Bausmės, paskirtos kaltinamajam pagal BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), kadangi apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu kaltinamasis padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Po to tokiu būdu subendrinta bausmė subendrintina su pagal BK 154 str. 1 d. paskirta bausme iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 4 d.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laikmena (CD) su įrašytu A. G. ir D. R. bei T. E. pokalbiu, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pateiktos teismo posėdžių protokolų kopijos – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Kaip matyti iš bylos duomenų (3 t., 93–98 b. l., 4 t., 65, 66, 98, 106 b. l.), už kelionės išlaidas pas tyrėją ir į teisiamąjį posėdį liudytojams išmokėta 301,45 Lt valstybės lėšų (D. R. išmokėta 118,45 Lt, G. J. – 78,27 Lt, A. P. – 67,90 Lt, L. R. – 36,83 Lt). Kaltinamasis A. G. pripažįstamas kaltu, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš jo valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt / 941,27 EUR) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt / 376,51 EUR) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt / 564,76 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., šias bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL (3900 Lt / 1129,52 EUR) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laikmeną (CD) su garso įrašu ir teismo posėdžių protokolų kopijas – palikti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš A. G. 301,45 Lt (87,31 EUR) valstybei proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.