Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1212-253/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: e2A-1212-253/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: G. R.

Civilinė byla Nr. e2A-1212-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06108-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), apeliantės) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei G. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės G. R. 324,37 Eur žalos, kilusios G. R. atliekant tarnybines pareigas, atlyginimo. Nurodė, kad 2011 m. liepos 14 d. tarp (duomenys neskelbtini) (iki 2018 m. rugsėjo 30 d. – (duomenys neskelbtini), kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė (duomenys neskelbtini)) ir G. R. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 310, kuria G. R. priimta dirbti Bendrųjų reikalų skyriaus personalo vyriausiąja specialiste. 2012 m. gruodžio 7 d. G. R. iš užimamų Bendrųjų reikalų skyriaus personalo vyriausiosios specialistės pareigų buvo atleista. 2019 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės A. G. prašymas „Dėl neišmokėto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio priedo“, kuriuo ji prašė išnagrinėti klausimą, dėl kokių priežasčių jai nebuvo mokamas priklausantis valstybės tarnautojo darbo užmokesčio 3 procentų priedas nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. ir 6 procentų darbo užmokesčio priedas nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., ir prašė išmokėti jai priklausančius priedus nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. A. G. prašymo tyrimo metu nustatyta, kad G. R. kartu su kitais 3 darbuotojais yra laikoma atsakinga už minėtai valstybės tarnautojai laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. 2019 m. gegužės 24 d. A. G. buvo apskaičiuota ir išmokėta laiku neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Kartu su šia darbo užmokesčio dalimi valstybės tarnautojai buvo išmokėti delspinigiai, kurie sudarė 1 297,47 Eur. 2021 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) teikė G. R. prašymą dėl 324,37 Eur žalos atlyginimo pateikdama jį Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK), tačiau Vilniaus DGK 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. DGKS-1362 atsisakė nagrinėti (duomenys neskelbtini) prašymą, kadangi prašymas buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir Vilniaus DGK minėto termino pagal (duomenys neskelbtini) prašymą neatnaujino. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini), nepraleisdama DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, naudojasi teisminės gynybos teise teikdama G. R. ieškinį dėl 324,37 Eur žalos atlyginimo teisme.

2. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė atsakovės G. R. atsakomybės dėl žalos atlyginimo atsiradimo aplinkybes ir sąlygas. Dėl neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu, kuriuos turėjo atlikti G. R. – valstybės tarnybos stažo A. G. neapskaičiavimo ir reikiamų įsakymų dėl priedų skyrimo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą neparengimo ir nepriėmimo – buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 2 dalis ir Aprašo 21 punktas. G. R. pareigybės aprašyme (6.4 ir 6.11 papunkčiuose) buvo numatytos stažo skaičiavimo ir įsakymų projektų dėl priedų skyrimo rengimo funkcijos, todėl ji kartu su kitais darbuotojais yra laikoma atsakinga dėl šio pažeidimo. G. R. žinojo savo pareigas, tačiau sąmoningai, būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi, jas pažeidė, o tai suponuoja pakankamos jos kaltės, kurios forma – neatsargumas, buvimą. Visą laikotarpį nuo 2012 m. vasario 18 d. (kai vyriausioji specialistė A. G. įgijo teisę gauti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą buvo ir yra nustatyti 0,07 procento dydžio delspinigiai. Taigi už kiekvieną laiku neišmokėtą sumą nuo pirmos uždelsimo dienos buvo apskaičiuoti 0,07 procento dydžio delspinigiai, kurių bendra suma sudaro 1 297,47 Eur. Kartu su neišmokėta darbo užmokesčio dalimi A. G., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, DK 147 straipsnio 1 dalimi, buvo išmokėti delspinigiai, kurie sudarė 1 297,47 Eur. Dėl laiku neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (duomenys neskelbtini) patyrė 1 297,47 Eur žalą po to, kai A. G. kartu su priklausiusiu ir laiku neišmokėtu darbo užmokesčiu buvo išmokėti delspinigiai. Minėta delspinigių suma yra laikytina G. R. neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu, padariniais. Šią žalą, ieškovės nuomone, (duomenys neskelbtini)i turėtų atlyginti G. R. kartu su kitais 3 darbuotojais, žalos dydį visiems atsakingiems asmenims paskirstant po lygiai, t. y. po 324,37 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo parengimu pagal civilinio proceso metu pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalimi ieškovei skirti baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį atsakovei, o pusę paskirtos baudos priteisti atsakovei kaip kompensaciją iš ieškovės už jos patirtus išgyvenimus. Nurodė, kad ieškovei nebuvo teisinio pagrindo mokėti A. G. minėtus delspinigius. Kaip priedas pateiktas tik delspinigių detalus apskaičiavimas už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2017 m. liepos mėn. Tokie delspinigiai yra su darbo santykiais susijusi išmoka, ir reikalavimui dėl šių delspinigių priteisimo (ir sumokėjimo) taikomi ieškinio senaties terminai, nustatyti darbo teisės normomis. Šiuo atveju, spręsdama klausimą, kokio dydžio delspinigius išmokėti, ieškovė privalėjo vadovautis DK 27 straipsniu, kuriame buvo nurodyta, jog asmuo, šiuo atveju A. G., gali apginti savo pažeistas teises per įstatymų imperatyviai nustatytą senaties terminą – 3 metus. Todėl A. G. už jai nesumokėtus priedus prie darbo užmokesčio delspinigiai galėjo būti mokami už 3 metus atgal nuo 2019 m. balandžio 9 d. Be to, įsakymą dėl 6 procentų priedo prie A. G. darbo užmokesčio privalėjo parengti ir priimti už tai atsakingi darbo santykiais su ieškove susiję asmenys. Tuo metu atsakovės su ieškove nesiejo darbiniai santykiai, todėl negali būti atsakovės atsakomybės už tai, kad toks įsakymas nebuvo parengtas ir priimtas. Pati A. G. turėjo būti atidi ir rūpestinga ir iš karto pastebėti, jog jai nėra mokami priedai prie atlyginimo, tačiau dėl šių priedų sumokėjimo kreipėsi tik po 7 metų. Atsakovės nuomone, tokia situacija susiklostė ir dėl A. G. nerūpestingumo, neatidumo, nesidomėjimo savo atlyginimu, todėl didesnių, nei įstatymo numatytų, delspinigių jai išmokėjimas prieštarautų teisingumo principu.

4. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad apie tai, jog ji turi kompensuoti ieškovės patirtą žalą, ieškovė jai pranešė 2019 m. liepos mėnesį, atsiųsdama 2019 m. birželio 28 d. pranešimą Nr. Sd-2159 dėl žalos atlyginimo. Šiame rašte be jokių detalių apskaičiavimų (pagrindimo) buvo nurodyta, jog atsakovė privalo pervesti į ieškovės sąskaitą 324,37 Eur. Telefonu paprašius atsiųsti žalą pagrindžiančius dokumentus, tai nebuvo padaryta. Kitą kartą ieškovė su reikalavimu atlyginti žalą kreipėsi 2020 m. lapkričio 10 d. pranešimu Nr. Sd-2357, ir vėl nepridėdama jokių patirtą žalą pagrindžiančių dokumentų. Atsakovei atsisakius sumokėti ieškovės reikalaujamus pinigus, ieškovė, praleidusi senaties terminus, be jokios pateisinamos priežasties kreipėsi į Vilniaus DGK kaip ikiteisminę darbo ginčų sprendimo instituciją be teisinio pagrindimo reikalaudama atlyginti ¼ sumokėtų delspinigių. Kadangi DGK 2021 m. kovo 30 d. sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos išieškojimo praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir DGK jo neatnaujino, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, vėl reikalaudama atlyginti jai žalą dėl delspinigių sumokėjimo. Ieškinyje taip pat nenurodytas delspinigių apskaičiavimo teisinis pagrindas. Atsakovės nuomone, praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kitaip DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas iš esmės taptų betikslis, o tai reikštų darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesų pažeidimą, kadangi sudarytų prielaidas darbdaviui kreiptis tiesiogiai į teismą, „prisidengiant“ 3 metų ieškinio senaties terminu. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė iš esmės sužinojo apie galbūt pažeistas jos teises ne išmokėdama A. G. 2019 m. gegužės 24 d. priskaičiuotas išmokas, o A. G. 2019 m. balandžio 9 d. kreipusis į ieškovę, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ne tik praleidusi 3 mėnesių senaties terminą pagal DK 220 straipsnio 1 dalį, tačiau ir praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį. Priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovei G. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją dėl vyriausiosios specialistės A. G. prašymo „Dėl neišmokėto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio priedo“. 2019 m. gegužės 10 d. išvada Nr. Tp-912 buvo konstatuota, kad asmenimis, galbūt atsakingais už padarytus pažeidimus, galėtų būti laikomi: 1) Bendrųjų reikalų skyriaus personalo vyriausioji specialistė G. R., dirbusi pagal darbo sutartį, privalėjusi parengti, bet neparengusi įsakymo dėl 3 proc. priedo skyrimo nuo 2012 m. vasario 18 d. vyriausiajai specialistei A. G. projekto; 2) Bendrųjų reikalų skyriaus personalo vyriausioji specialistė V. D., privalėjusi parengti, bet neparengusi įsakymo dėl 6 proc. priedo skyrimo nuo 2014 m. birželio 2 d. vyriausiajai specialistei A. G. projekto; 3) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigas atlikusi J. P., galbūt netinkamai kontroliavusi skyriaus veiklą ir neužtikrinusi skyriaus veiklos teisėtumo (neužtikrinusi, kad būtų parengtas įsakymo dėl 6 proc. priedo skyrimo projektas); 4) (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjęs T. B., galbūt netinkamai organizavęs (duomenys neskelbtini) darbą, galbūt neužtikrinęs jos veiklos teisėtumo ir Lietuvos Respublikos įstatymų įgyvendinimo vykdant personalo valdymo funkcijas. Išvadoje nustatyta, kad V. D. ir J. P. (duomenys neskelbtini) nebeina valstybės tarnautojų pareigų, G. R. nebedirba pagal darbo sutartį, o T. B. šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigas. Išvadoje pasiūlyta pagal kelis variantus išmokėti priklausančius priedus ir delspinigius A. G..

7. Teismas nustatė, kad išmokėjusi A. G. delspinigius (duomenys neskelbtini) patyrė 1 297,47 Eur žalą. Nutarė kreiptis į minėtus dėl šios žalos atsiradimo atsakingus asmenis, kad jie žalą (po 324,37 Eur) atlygintų savo noru, o jiems atsisakius arba iš jų nesulaukus atsakymų iki nustatyto termino, iš trijų darbuotojų, kurie įstaigoje nebedirba, žalos atlyginimo reikalauti kreipiantis į teismą, o dėl T. B. ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. priimti sprendimą išskaityti 324,37 Eur iš šio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbo ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 30 d. sprendime Nr. DGKS-1362 nurodyta, kad ieškovė sužinojo apie patirtą žalą 2019 m. gegužės 24 d. Teismo vertinimu, DGK pagrįstai konstatavo, kad terminai kreiptis į DGK buvo praleisti, nuo teisės pareikšti ieškinį praėjo daugiau kaip 1,5 metų, ieškovė nebuvo pakankamai atidi, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, žymiai praleido prašymo pateikimo DGK terminą, todėl DGK šio praleisto termino neatnaujino ir ieškovės prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo išieškojimo atsisakė nagrinėti DK 224 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (prašymas pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir DGK jo neatnaujino).

8. Įvertinęs bylos duomenis teismas nurodė, kad A. G. 2019 m. gegužės 24 d. buvo apskaičiuota ir išmokėta laiku neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Kartu su šia darbo užmokesčio dalimi valstybės tarnautojai buvo išmokėti delspinigiai, kurie sudarė 1 297,47 Eur. Ieškovė A. G. prašymo tyrimo metu nustatė kaltus asmenis, dėl kurių kaltės A. G. nebuvo apskaičiuotas priedas prie darbo užmokesčio, taip pat nustatė, jog atsakovė G. R. kartu su kitais trimis darbuotojais (T. B., J. P. ir V. D.) yra laikoma atsakinga už minėtai valstybės tarnautojai laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. CK normos taikomos darbo santykiams tik tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Kilusios žalos ir jos atlyginimo sąlygas, atlygintinos žalos dydį, darbuotojo atlygintinos žalos ribas, atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti žalą, žalos išieškojimo tvarką nustato ir reglamentuoja specialios DK normos (DK X Skyrius). DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 153 straipsnyje reglamentuotos atlygintinos turtinės žalos ribos. Dėl žalos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 straipsnio 2 dalis). Sprendimai bylose dėl darbo užmokesčio ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, darbo ginčą nagrinėjantis organas priteisia šias sumas visas, atsižvelgdamas į DK nustatytus apribojimus ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Pagal DK 220 straipsnį darbo ginčas dėl teisės nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje ir teisme.

9. Teismas nurodė, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Ieškovė patyrė žalą išmokėdama A. G. delspinigius 2019 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 485, kaip nurodoma pateiktoje teismui medžiagoje. Ant 2019 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-1049 nurodyta viza „parengti dokumentus dėl delspinigių išskaičiavimo“, todėl terminai kreiptis į DGK buvo praleisti, nors ieškovė privalėjo kreiptis per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

10. Teismas taip pat nurodė, kad pagal DK 220 straipsnio 2 dalį praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą DGK atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu DGK savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo nurodytos praleistą terminą patvirtinančios svarbios priežastys. Tai, kad į DGK nebuvo kreiptasi dėl didelio darbo krūvio, personalo kaitos ir daugiau kaip 1,5 metų buvo praleistas terminas tos rūšies byloms nagrinėti, nėra svarbios priežastys, ypač atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) savo struktūroje turi teisės skyrių.

11. Teismo vertinimu, nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo (numatytas CK 1.125 straipsnyje) šios kategorijos bylai netaikomas, kadangi specialus sutrumpintas trijų mėnesių terminas darbo ginčui nagrinėti yra numatytas DK 220 straipsnio 1 dalyje ir nėra svarbių priežasčių ir pagrindų šiam praleistam terminui atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas neišnagrinėjo civilinės bylos iš esmės, atmesdamas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl to, kad ji praleido trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą, netinkamai aiškino DK nuostatas dėl darbo ginčų nagrinėjimo teisme ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

12.2. (duomenys neskelbtini) šioje civilinėje byloje teikė ieškinį vadovaudamasi DK 231 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) DK 231 straipsnio 1 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino nepraleido: Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo komisija atsisakė atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, buvo priimtas 2021 m. kovo 30 d., o (duomenys neskelbtini) ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 14 d.

12.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. praktikos apžvalgoje pateikė išaiškinimus, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis.

12.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 nurodė, kad DGK neatnaujinus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tai yra perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Teismas netikrina ir neperžiūri Darbo ginčų komisijos sprendimo ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į DGK ir jo (ne)atnaujinimo darbo ginčų komisijos sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, priėmimui ir nagrinėjimui teisme.

12.5. Apeliantė pažymi, kad procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, tai yra perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Būtent šia teisminės gynybos teise (duomenys neskelbtini) naudojosi teikdama atsakovei G. R. ieškinį dėl 324,37 Eur žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme, nepraleisdama DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Minėti argumentai ir nurodyta teismų praktika buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui teiktame ieškinyje, tačiau teismas į šiuos argumentus savo sprendime neatsižvelgė, todėl apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas.

12.6. (duomenys neskelbtini) sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CK nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas šios kategorijos bylai netaikomas, tačiau šiai bylai yra taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei teisme pareikštas nepraleidus nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jį atmesti taikant ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo. (duomenys neskelbtini) apie atsakovės neveikimu padarytą materialinę žalą sužinojo 2019 m. gegužės 24 d., o (duomenys neskelbtini) ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 14 d., t. y. nepraleidus DK 15 straipsnio 2 dalyje numatyto bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ieškinio atmesti taikant pirmosios instancijos teismo sprendime minimą DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą taip pat nėra teisinio pagrindo. (duomenys neskelbtini) sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CK nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas šios kategorijos bylai netaikomas, tačiau šiai bylai yra taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei teisme pareikštas nepraleidus nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jį atmesti taikant ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo. (duomenys neskelbtini) apie atsakovės neveikimu padarytą materialinę žalą sužinojo 2019 m. gegužės 24 d., o (duomenys neskelbtini) ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 14 d., t. y. nepraleidus DK 15 straipsnio 2 dalyje numatyto bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ieškinio atmesti taikant skundžiamame sprendime minimą DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą taip pat nėra teisinio pagrindo, nes pagal teismų praktiką šis terminas yra procedūrinis, nepriskirtinas prie ieškinio senaties terminų.

12.7. DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y., nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – Darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas; šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, taip pat ir teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per 1 mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurios išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti. Pasinaudojus tokia galimybe, net jei prašymas atnaujinti DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą praleistą terminą nepatenkinamas, laikytina, jog buvo pasinaudota privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-28-701/2020).

13.2. Ieškovė, nagrinėjamu atveju iš esmės formaliai išnaudojusi teisę ginčą išspręsti DGK, įgijo teisę ginčytiną klausimą spręsti teismine tvarka. Kadangi darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, šio termino ieškovė nėra praleidusi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atsakovei G. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo šios civilinės bylos iš esmės, o atmesdamas ieškovės ieškinį atsakovei dėl to, kad (duomenys neskelbtini) praleido trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą, netinkamai aiškino DK nuostatas dėl darbo ginčų nagrinėjimo teisme ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais sutinka.

18. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis). Šiame bei DK 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas DGK kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į DGK, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

19. DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

20. DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

22. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti. Asmens, kuris turėjo pasinaudoti privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Pasinaudojus tokia galimybe, net jei prašymas atnaujinti DK 220 straipsnio 1 dalyje praleistą terminą nepatenkinamas, laikytina, jog buvo pasinaudota privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-28-701/2020).

23. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovė dėl tarp jos ir atsakovės kilusio darbo ginčo išnagrinėjimo kreipėsi į DGK, ši 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. DGKS-1362 atsisakė prašymą nagrinėti esant be svarbių priežasčių praleistiems procedūriniams kreipimosi į DGK terminams.

24. Darbo ginčo šalies teisė kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pagal DK nuostatas siejama su dviejų rūšių DGK procesiniais sprendimais: sprendimu dėl ginčo esmės ir sprendimu atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK su prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši nuostata reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo DGK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Taigi teismas netikrina ir neperžiūri DGK sprendimo ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į DGK ir jo (ne)atnaujinimo DGK sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, priėmimui ir nagrinėjimui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

25. DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje ir DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai, todėl dėl jų netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

27. Aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo galimybių, nes tai nėra teismo kompetencija. Atsižvelgiant į DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino teisinę prigimtį (šios nutarties 21 punktas), teismui šį terminą atnaujinus, konkretus darbo ginčas dėl teisės turėtų būti grąžinamas nagrinėti iš esmės DGK, o tai visiškai neatitiktų DK 220 straipsnio 2 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, pagal kurį, DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK, darbo ginčo šalis įgyja teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

28. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog apeliaciniame skunde yra teisingai nurodoma, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nepraleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, nes DGK sprendimas Nr. DGKS-1362, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, buvo priimtas 2021 m. kovo 30 d., o (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 14 d. ieškinys Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2021 m. balandžio 16 d. Pažymėtina, jog net minėto DGK sprendimo Nr. DGKS-1362 rezoliucinėje dalyje yra nurodyta: „Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę praikštį ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis)“. Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas ir darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovė apie atsiradusią žalą sužinojo 2019 m. gegužės 24 d., o ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė, kaip jau minėta, 2021 m. balandžio 14 d.

29. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ne atmesti (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei G. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo, o CPK nustatyta tvarka nagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas išspręsti kilusį ginčą dėl teisės, tačiau to nepadarė.

30. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino DK normas ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, ir nepagrįstai nenagrinėjo šios civilinės bylos iš esmės, todėl apskritai neištyrė jokių ieškovės ieškinyje nurodomų aplinkybių dėl žalos iš atsakovės priteisimo pagrįstumo, t. y. visiškai neatskleidė bylos esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Pagal CPK 327 straipsnyje straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus jos išnagrinėti iš esmės negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo šios civilinės bylos iš esmės ir neatskleidė jokių tirtinų aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, turės jas paskirstyti proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas