Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Stankūnaitei, Ievai Čiulčinskaitei, Rugilei Gerdvilienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą – 2017 m. kovo 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) bauda, kuri sumokėta 2019 m. gegužės 31 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 07.47 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr., ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. 72a, antrąja eismo juosta vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklų 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nepraleido iš dešinės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje, antroje eismo juostoje ėjusios pėsčiosios G. Č., ją parbloškė, dėl ko G. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, specialisto išvada, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

IV Dėl principo, draudžiančio antrą kartą bausti už tą pačią veiką (non bis in idem)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šios nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) įtvirtintos ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-64-511/20210). Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-360-976/2018, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-37-648/2018, 2AT-11-628/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nubaustas administracine tvarka administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį 600 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 7.45 val. Kauno m. (duomenys neskelbtini). 72A, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Nutarimas įsiteisėjęs, bauda sumokėta (2 t., b. l. 147). Baudžiamojon atsakomybėn jis patrauktas ne už tai, kad vairavo neturėdamas tam teisės, kai teisė atimta, o už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, reguliuojančius vairuotojų pareigas pėstiesiems, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo sveikata – pėsčiųjų perėjoje partrenktas ir sužalotas žmogus. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad pažeidimų, už kuriuos A. V. patrauktas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, turinys nėra tapatus. Juos sudarančių faktinių aplinkybių visuma tik iš dalies sutampa. Sutampa tik vietos ir laiko aplinkybės, tačiau kiti pagrindiniai, esminiai objektyviosios pusės požymiai – veikos pasireiškimo pobūdis, pasekmės, savo pobūdžiu ir pavojingumu skiriasi. Todėl, nors administracinis nusižengimas, už kurį A. V. nubaustas administracine nuobauda, ir nusikalstama veika, už kurią jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra susijusios, tačiau kaltininko veiksmai, už kuriuos jis nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir veiksmai, už kuriuos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika. Administracinio nusižengimo byloje A. V. nebuvo inkriminuoti jo veiksmai ir padariniai dėl Kelių eismo taisyklių 30 punkto pažeidimo, eismo įvykio sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę A. V. yra baudžiamas antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas nepažeistas, todėl gynėjo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą netenkinamas.

V Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Net ir esant visoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Byloje kaltinamojo sesuo L. V. prašė atleisti jos brolį kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn. Galima laiduotoja parodė, kad jos santykiai su broliu artimi, jie dažnai bendrauja, brolis linkęs paklausti jos patarimų ir jų paklausyti. Brolis jos ir visos šeimos įtakos dėka trys metai kaip nebevartoja alkoholio. Šis įvykis jam buvo gera pamoka, jis kaltino save. Mano galėsianti daryti jam teigiamą įtaką. Byloje pateikti išrašai iš administracinių nusižengimų registro, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų, charakteristika (1 t., b. l. 176–182) nekelia teismui abejonių laiduotojos patikimumu, tačiau nenustatytos kitos būtinos laidavimo sąlygos.

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-632/2005, 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. 2017 m. kovo 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine 50 MGL (1883 Eur) bauda, kuri sumokėta 2019 m. gegužės 31 d. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 97 straipsnio 3 dalies a punktas nustato, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. A. V. baudą už nesunkų tyčinį nusikaltimą sumokėjo 2019 m. gegužės 31 d., todėl jo teistumas būtų išnykęs po trejų metų – 2022 m. gegužės 31 d., tačiau ši nauja nusikalstama veika padaryta 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., t. y. dar neišnykus teistumui, todėl negali būti laikoma, kad A. V. nusikalto pirmą kartą.

Be to, nustatyta, kad praeityje A. V. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ne kartą jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nors šiai dienai yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis alkoholio nebevartoja, tačiau yra toliau linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles. Kaltinamasis prisipažino ne kartą vairavęs neturėdamas teisės. Šio įvykio metu taip pat vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nesusigrąžinęs, už tai nubaustas administracinio nusižengimo byloje. Be to, yra baustas administracine tvarka ir už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones A. V. nesusigrąžinęs, nors terminas jau pasibaigęs. Nagrinėjamoje byloje vairuodamas transporto priemonę buvo ypatingai neatidus ir nerūpestingas – matydamas prieš perėją stojančią kitą transporto priemonę, pats greičio nesumažino, priešingai – persirikiavo į kitą eismo juostą ir dar padidino greitį, dėl ko nepastebėjo per perėją einančios pėsčiosios ir nebegalėjo laiku sustabdyti transporto priemonės. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti teismui išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, prašymas atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą netenkinamas, kaltinamajam skirtina bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamasis A. V. kaltinamas padaręs vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į kelių transporto eismo saugumą, asmens sveikatą, veika yra baigta.

Kaltinamasis A. V. anksčiau teistas, t. y. 2017 m. kovo 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) bauda, kuri sumokėta 2019 m. gegužės 31 d., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 72–76), dirba L. R. ūkyje pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 183), išlaiko penkis vaikus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismo vertinimu, tam, kad asmuo būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, teisės pažeidimų, kad pajustų neigiamas pasekmes, kad būtų užkirstas kelias naujoms panašaus pobūdžio veikoms, pakanka skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį nei minimumas – 30 MGL (1500 eurų), įpareigojant šią baudą sumokėti per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusioji G. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ filialo Lietuvoje priteisti dėl eismo įvykio patirtą ir neišmokėtą 2400 eurų neturtinę žalą.

2022 m. kovo 16 d. „Ergo Insurance SE“ filialo Lietuvoje atstovė I. S. atsiliepime nurodė, jog įvertino nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir apskaičiavo, jog tikslinga išmokėti 3600 Eur neturtinės žalos. Iš byloje pateikto draudimo bendrovės 2021 m. gruodžio 22 d. pranešimo matyti, jog nukentėjusiajai išmokėta 3600 Eur neturtinė žala, taip pat išmokėta turtinė 139,19 Eur (čekiai už kurą, vykstant į gydymo įstaigą) bei 108,29 Eur (čekiai už vaistus) žala.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatai. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų A. V. veiksmų nukentėjusiajai sužalota koja – konstatuotas dešinio šlaunikaulio subkapitalinės dalies (kaklo) lūžis bei 6 šeštojo šonkaulio lūžis. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė išgąstį, fizinį skausmą, buvo operuota, taikyta reabilitacija, buvo sunku vaikščioti, sunku ir skausminga kvėpuoti. Taip pat patyrė ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą, liko randai. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, nerimą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai. Taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios vyresnį amžių ir sužalojimo pobūdį – sužalotas klubas, yra pagrindas tikėti nukentėjusiąja, kad jos fizinė sveikata nėra tokia gera ir ji negali taip aktyviai judėti, kaip iki įvykio. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Analizuojant naujesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 8000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, neįskaitant draudimo bendrovės jau atlygintos 8632,00 Lt sumos, išmokėtos kartu ir kitiems nukentėjusiesiems (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos suma, tačiau įvertinus nukentėjusiojo nepriimtiną elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta 15 proc. – iki 6 800 eur (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3500 eur (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII-to slankstelio lūžis), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai).

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo ir kitų neigiamų dvasinių išgyvenimų, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 4 500 eurų pinigine išraiška. Kadangi dalį neturtinės žalos – 3 600 eurų nukentėjusiajai jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, šš civilinio atsakovo „Ergo Insurance“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 900 eurų.

Byloje nukentėjusioji taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 14) matyti, kad nukentėjusioji patyrė 1500 eurų išlaidas už civilinio ieškinio parengimą, nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajai teisinę pagalbą suteikė advokatas A. N.. Jis parengė civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, užsiima veikla pagal verslo liudijimą, todėl laikoma, jog yra darbingas ir ateityje turės realią galimybę šias išlaidas atlyginti, todėl jos visa apimtimi priteistinos nukentėjusiajai iš A. V..

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. Č. iš „Ergo Insurance“ Lietuvos filialo 900 eurų neturtinei žalai atlyginti.

G. Č. iš kaltinamojo A. V. priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.