- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2YT-491-301/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) M. K. skundą, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolei Astai Lukšienei dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skolininkas M. K. prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje dėl sąskaitos arešto, leisti naudotis sąskaita iki 1 MMA per mėnesį, sumažinti sprendimo vykdymo išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatyme numatyta, kad nuteistieji už savo turimus pinigus turi teisę įsigyti būtiniausių maisto prekių, asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių ir kitų prekių. Valstybė pilnai neaprūpina reikiamais daiktais ir priemonėmis. Be to, pašto išlaidas ir už kanceliarines prekes turi susimokėti patys nuteistieji, o šiuo metu iškilo būtinybė mokėti ir už elektros energiją. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos.
Antstolė Asta Lukšienė 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkymu M. K. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad atlikdama vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę. 2016 m. lapkričio 11 d. į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją išsiuntė patvarkymus „Dėl skolos išieškojimo“ ir „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“. 2016 m. gruodžio 9 d. antstolė gavo M. K. 2016-12-02 skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių pinigų grąžinimo. Pareiškėjo teigimu, pagal antstolės patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms.
Antstolė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą pinigai įteikiami tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenų sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal į profesiją ar mokymuisi Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Antstolis turį teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Antstolė mano, jog lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti į jas išieškojimą. Antstolės manymu, pareiškėjo nurodytoje nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733 - 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų; vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Antstolė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teisme kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, M. K. nedirba, pajamų negauna.
Skundas su antstolės Astos Lukšienės patvarkymu priimtas, 2017 m. sausio 6 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val. (b.l.17).
Atsiliepimas
Antstolė Asta Lukšienė teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais, nurodo, kad nesutikimo motyvus ir teisinius argumentus nurodė 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkyme, mano, kad M. K. skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b.l.10-11) nurodo, kad antstolė pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjas skunde nenurodė gautų piniginių sumų prigimties, todėl nėra teisinio pagrindo jas priskirti prie piniginių sumų, iš kurių antstolė negalėtų vykdyti išieškojimo. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymą dalyje dėl sąskaitos arešto nepagrįstas, kadangi jis geranoriškai nesumokėjo įsiskolinimo, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas vykdyti antstoliui. Pareiškėjas prašo sumažinti sprendimo vykdymo išlaidas, tačiau nepateikia jokių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas antstolei spręsti vykdymo išlaidų mažinimo klausimą. Be to, pareiškėjas nenurodo jokio konkretaus antstolės veiksmo pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Pareiškėjas (skolininkas) M. K. skunde nenurodė skundžiamo antstolės patvarkymo, tačiau iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad skundžiamas antstolės Astos Lukšienės 2016 m. lapkričio 22 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei 2016 m. lapkričio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo 2016 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1355,76 Eur baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. K., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2016 m. lapkričio 22 d. antstolė vykdomojoje byloje apskaičiavo vykdymo išlaidas, pagal pateiktą apskaičiavimą susidarė iš viso 293,81 Eur dydžio vykdymo išlaidos. 2016 m. lapkričio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 1355,76 Eur skolos ir 293,81 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1649,57 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos sąskaitoje. Patvarkymą išsiuntė Pravieniškių PN-atvirajai kolonijai ir M. K.. 2016 m. gruodžio 9 d. antstolės kontoroje gautas M. K. 2016 m. gruodžio 2 d. skundas. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje dėl sąskaitos arešto, leisti naudotis sąskaita iki 1 MMA per mėnesį, sumažinti sprendimo vykdymo išlaidas. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktais išaiškinimais.
Antstolė Asta Lukšienė pareiškėjo skundo netenkino.
CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Antstolė areštuodama skolininko pinigines lėšas, esančias pataisos namuose, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA. Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu (Kauno apygardos teismo 2017m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017).
Atsižvelgiant į tai, 2016 m. lapkričio 22 d. antstolės Astos Lukšienės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje pripažintinas neteisėtu dalyje dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į skolininkui M. K. priklausančių pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolio patvarkymas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.
Skunde pareiškėjas prašo sumažinti vykdomojoje byloje paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais įkainiais. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė paskaičiavo skolininkui 293,81 Eur vykdymo išlaidas, kurias sudaro 40 Eur būtinos vykdymo išlaidos, 7,20 Eur už užklausas, 4 Eur už patvarkymus, 12 Eur už kopijas/nuorašus, 2 Eur patvarkymas priverstinai nurašyti lėšas, 2 Eur už patvarkymą dėl vykdymo išlaidų, 4 Eur už motyvuotus patvarkymus, 216,92 Eur atlygis antstolei, ir 5,69 Eur kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (5,52 Eur pašto išlaidos, 0,17 Eur banko paslaugos).
Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad išieškojimuose nuo 1158,48 Eur iki 1448,10 Eur skaičiuojamos 40 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 16 procentų dydžio nuo išieškomos sumos, bet ne mažesnis nei 196,94 Eur dydžio atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Antstolė paskaičiavo 40 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, ir 216,92 Eur atlygio antstolei (1355,76 Eur išieškoma suma x 16 procentų = 216,92 Eur). Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyti ir antstolio papildomų vykdymo išlaidų įkainiai: užklausa 1,20 Eur, patvarkymas 2 Eur, kopija 1,20 Eur, raginimas 2 Eur, nurodymas priverstinai nurašyti lėšas 2 Eur, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų 2 Eur, motyvuotas patvarkymas 2 Eur. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė turėjo 31,20 Eur papildomų vykdymo išlaidų, kurias sudaro 7,20 Eur už užklausas (6 užklausos po 1,20 Eur) 4 Eur už patvarkymus (2 patvarkymai po 2 Eur), 12 Eur už kopijas/nuorašus (10 kopijų po 1,20 Eur), 2 Eur už patvarkymą priverstinai nurašyti lėšas, 2 Eur už patvarkymą dėl vykdymo išlaidų, 4 Eur už motyvuotus patvarkymus (2 motyvuoti patvarkymai po 2 Eur), iš viso 31,20 Eur. Taip pat antstolė turėjo 5,69 Eur kitų vykdymo išlaidų, kurias sumokėjo tretiesiems asmenims: 5,52 Eur pašto išlaidų ir 0,17 Eur už banko paslaugas. Iš viso antstolė turėjo 293,81 Eur vykdymo išlaidų, kurias kaip minėta, sudaro 40 Eur būtinos vykdymo išlaidos, 216,92 Eur atlygis antstolei, 31,20 Eur papildomos vykdymo išlaidos ir 5,69 Eur išlaidos, kurias antstolė sumokėjo tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skaičiuojant turėtas vykdymo išlaidas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka nebuvo pažeista, todėl skundo reikalavimas dėl vykdymo išlaidų sumažinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais
nutaria:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtais antstolės Astos Lukšienės veiksmus, 2016 m. lapkričio 22 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko M. K. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Kitus skundo reikalavimus atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.