- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-154-460/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08876-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- N. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. (apeliantas) ir atsakovės N. M. (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-6995-1025/2019, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams M. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iš ieškovo priteisti nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. e2YT-6995-1025/2019 buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 1 punktą šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su motina – N. M. (toliau – atsakovė), jos gyvenamojoje vietoje. Sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo mokėti po 500 Eur kas mėnesį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jie sulauks pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nenumatytus ir papildomus nepilnamečių vaikų poreikius tenkins lygiomis dalimis.
1.2. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktu susitarė, kad šalių teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais yra neribojamos, todėl konkrečios tvarkos šalys nenustatė. Įsipareigojo netrukdyti vienas kitam bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.
1.3. Nuo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, praėjo beveik 2,5 metų, per tą laiką pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t. y. jo pajamos sumažėjo, pačiam ieškovui atsirado sveikatos sutrikimų, dėl ko jis nebegali mokėti tokio dydžio išlaikymo savo vaikams. Dėl pasikeitusių aplinkybių, išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo principo, yra per didelis. Geranoriškai ieškovas gali mokėti vaikų išlaikymui po 250 Eur. Šiuo metu vaikus išlaikyti padeda ieškovo tėvai.
1.4. Ieškovo realios pajamos į mėnesį sudaro apie 1500 Eur, iš kurių ieškovas kiekvieną mėnesį privalo mokėti apie 1400 Eur (būsto paskola, automobilio lizingas, privalomasis ir Kasko draudimai, turto draudimas, gyvybės draudimas, už elektrą, internetą, televiziją, telefonus, bendrijos mokestis, PSD mokėjimai, Covid testai prieš kontraktą, Jūreivių kursai, medicininė komisija prieš kontraktą, egzamino mokestis, dokumentų forminimas, atliekų rinkliava).
1.5. Abu tėvai turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovo žiniomis, atsakovė niekur nedirba ir nebando įsidarbinti, tačiau nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, galimai turi skolinių įsipareigojimų. Taigi, ieškovui kyla abejonių, jog atsakovė jo sunkiai uždirbamas ir pervedamas išlaikymo lėšas naudoja ne vaiko poreikiams patenkinti, o savo asmeniniams poreikiams. Atsakovė atsisakė ieškovui geranoriškai teikti ataskaitą apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, todėl jam kyla įtarimų, kad atsakovė kažką slepia.
1.6. Be to, atsakovė pradėjo piktnaudžiauti savo, kaip motinos teisėmis, pradėjo trukdyti ieškovui susitikti su vaikais, uždraudė vaikams bendrauti su ieškovo tėvais, negražiai atsiliepia apie ieškovą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodytos aplinkybės ir motyvai: ieškovas kaip pagrindą sumažinti išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydį nurodo savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad sumažėjo jo pajamos. Ieškovas savo pajamų sumažėjimą deklaratyviai grindžia pandemija ir savo sveikatos pablogėjimu, tačiau jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikia. Siekiant pagrįsti savo sveikatos pablogėjimą ieškovas nurodo, kad sirgo Laimo liga ir pateikia esveikata.lt internetinės svetainės spaudinį apie tai, jog 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. lankėsi pas VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoją infektologą. Iš pateikto spaudinio matyti, jog ieškovo sveikatos būklė nebuvo bloga, ieškovas nebuvo hospitalizuotas, nėra jokių duomenų apie ieškovo netektą darbingumą, neigiamas pasekmes jo sveikatai, be to, pagal pateiktus duomenis, pas specialistą ieškovas lankėsi tik vieną kartą. Gydymas paskirtas 2019 m. (duomenys neskelbtini) d., t. y. daugiau nei prieš du metus, nėra jokių duomenų, kad tai turi kažkokios įtakos ieškovo galimybei dirbti pagal savo profesiją. Pagal pateiktus ieškovo duomenis negalima teigti, jog tai lėmė ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, jos pablogėjimą.
3. Šalys byloje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais 2022 m. spalio 3 d. sudarė taikos sutartį, kurią prašė pavirtinti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota atstovė pateikė išvadą, kurią palaikė ir teismo posėdžio metu. Išvadoje nurodoma, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie tėvų netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus Skyriuje negauta. Vaikui priteisto išlaikymo sumažinimas tiesiogiai siejamas su vaiko poreikių patenkinimu mažesne apimtimi, dėl ko, ribojant vaiko poreikius turi būti teikiamas prioritetas vaiko, o ne išlaikymą teikiančio asmens interesų gynimui. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo Skyrius konkrečios pozicijos išsakyti negali, nes tai turi būti sprendžiama iš esmės įvertinus visus vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6995-1025/2019 iš ieškovo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis ir priteistas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams kiekvienam vaikui po 400 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikta atsakovė. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Byla dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nutraukta patvirtinus šalių 2022 m. spalio 3 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė laikytis pateiktos bendravimo su vaikais tvarkos. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo motyvai:
5.1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo ir jos atstovės bei atsakovės ir jos atstovo teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6995-1025/2019, šalių santuoka nutraukta. Tuo pačiu sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 3 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti po 500 Eur kas mėnesį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jų pilnametystės.
5.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymo kitiems asmenims.
5.3. Ieškovas pateikė įrodymus, jog po 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo priėmimo, jo turtinė padėtis esmingai pasikeitė (sumažėjo pajamos ir išaugo išlaidos). Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad įvyko esminis ieškovo (vaikų tėvo) turtinės padėties pasikeitimas (pajamų sumažėjimas) dėl ligų, dėl ko žymiai sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos. Tai sudaro pagrindą peržiūrėti ankščiau priteisto išlaikymo dydį, jį sumažinant iki 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
5.4. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad vaikai neturi jokių specialių poreikių, išskyrus tai, kad vienas vaikas yra pernelyg aktyvus, tačiau nenustatyta, kad tam spręsti reikalingos kokios nors papildomos lėšos. Todėl įvertinus atsakovės pateiktus paaiškinimus dėl vaikų poreikių, teismas mano, kad ieškovo (vaikų tėvo) ateityje teikiamas 400 Eur kasmėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui yra pakankamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
5.5. Atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl dalies reikalavimų sudarė taikos sutartį, kitas (išlaikymo pakeitimo) reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, t. y. šalių prašymai dėl bylos rezultato buvo patenkinti apylygiai, teismas mano, jog įvertinus bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, ir siekiant nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros, taikytinas CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis ir šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos joms pačioms.
III. Apeliacinių skundų ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalies, kuria pakeistas priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis. Apeliaciniu skundu prašoma: 1) panaikinti iš dalies Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1217-639/2022 ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-6995-1025/2019, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai ir argumentai:
6.1. Ieškovas nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu dalyje dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo ir mano, kad sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, dėl ko iš esmės pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovas nesutinka, kad nebuvo pagrindo pakeisti ankstesnį teismo sprendimą (kuriuo buvo priteista po 500 Eur) ir sumažinti priteistą išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, kiekvienam mokant po 250 Eur.
6.2. Iš ieškovo dviem nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydis (po 400 Eur) neatitinka nei vaikų poreikių, nei ieškovo turtinės padėties bei galimybių.
6.3. Nuo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, praėjo 3 metai, per tą laiką pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ieškovo pajamos labai sumažėjo (nuo 7000 Eur iki 3000 Eur), be to, jam atsirado sveikatos sutrikimų, dėl ko jis nebegali rasti papildomo darbo ir mokėti tokio didelio išlaikymo savo vaikams. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog po 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo priėmimo, jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės (sumažėjo pajamos ir išaugo išlaidos). Šiuo metu dėl sveikatos sutrikimų ieškovas visiškai negali dirbti jūroje, jam reikalinga operacija ir ilgas gydymas. Be to, padidėjo komunalinių paslaugų išlaidos, nuo 2022 m. spalio 1 d. padidėjo būsto paskolos įmokos (ankščiau mokėjo po 507,31 Eur dabar po 604,64 Eur), turto draudimo įmokos (ankščiau mokėjo 10,52 Eur, dabar 14,98 Eur), padidėjo socialinio draudimo įmokos (nuo 13,41 Eur iki 50,95 Eur).
6.4. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vaikai rimtų susirgimų neturi, būrelių nelanko. Atsakovės pateiktas į bylą vienkartinis mokėjimas už jojimo pamoką, neįrodo, kad būtent tokias lėšas vaikų poreikiams atsakovė išleidžia kiekvieną mėnesį. Kitų įrodymų dėl vaikų poreikių ar išlaidų atsakovė nepateikė. Be to, iš vaikų žodžių ieškovui yra žinoma, kad jokių būrelių vaikai nelanko, daugiausiai laiko praleidžia su atsakovės motina arba žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Šias aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės motina, kuri teismui nurodė, kad šalių vaikai yra sveiki, o atsakovė per daug perka „nereikalingų daiktų“, netaupo, dalyvauja fotosesijose.
6.5. Nebuvo objektyviai įvertinta aplinkybė, kad atsakovė visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo ir neturi nei darbo, nei jokio noro dirbti. Atsakovė net nebando įsidarbinti, tačiau nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, leidžia lėšas brangioms fotosesijoms, galimai turi skolinių įsipareigojimų. Taigi, ieškovui kyla abejonių, jog atsakovė jo sunkiai uždirbamas ir pervedamas išlaikymo lėšas naudoja ne vaiko poreikiams patenkinti, o savo asmeniniams poreikiams.
6.6. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Ieškovo gaunamas atlyginimas, ieškinio padavimo į teismą dieną žymiai sumažėjo, o nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. dėl sveikatos būklės ieškovas visiškai prarado pajamas. Tai patvirtina apie pasikeitusią ir itin pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį. Taigi, visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas, žinodamas, kad atsakovė nedirba ir nė neieško darbo, visą išlaikymą perkėlė vienam ieškovui. Tai visiškai nepagrįsta ir neproporcinga. Pagal įstatymą abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
6.7. Šiuo metu teismas priteisė iš ieškovo kiekvienam vaikui po 400 Eur kas mėnesį išlaikymą, proporcingai tiek pat turėtų prisidėti ir atsakovė. Valstybės mokamos išmokos – po 130,50 Eur kiekvienam vaikui. Taigi, kiekvieno vaiko išlaikymui skirta 930 Eur. Akivaizdu, kad vieno vaiko (neturinčio specialių poreikių) išlaikymui tokia suma nereikalinga, ir yra per didelė, nes šiuo metu ieškovas neturi galimybių vaikams teikti išlaikymą po 500 Eur ar 400 Eur. Pažymėtina, kad visus mokesčius, įskaitant ir išlaikymą už ieškovą moka jo motina.
6.8. Vienam vaikui pakankamas išlaikymas yra l minimalioji mėnesinė alga (MMA), kas nuo 2020 m. sausio l d. yra 607 Eur, o atskaičius mokesčius tai sudaro apie 437 Eur sumą. Ieškovas sutinka geranoriškai teikti vaikams išlaikymą kas mėnesį po 250 Eur, tiek pat turi prisidėti ir atsakovė, taigi kiekvienam vaikui būtų skirtas išlaikymas kas mėnesį po 500 Eur – tiek ieškovo įsitikinimu bei pagal suformuotą teismų praktiką būtų pakankamas išlaikymas vienam nepilnamečiam vaikui. Ieškovo vaikai nėra išskirtiniai ir neturi specialių poreikių, kad būtų reikalingas didesnis išlaikymas, negu numatytas analogiškose bylose.
6.9. Šiai dienai esančiai tokiai sunkiai ieškovo materialinei padėčiai iš ieškovo priteistina išlaikymo suma vaikui kas mėnesį turėtų būti mažintina iki 250 Eur, tai atitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.2 straipsnis), kad vaiko turtinės teisės, bei interesai būtų visiškai apsaugoti (CK 3.3 straipsnis l dalis).
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimu prašoma: 1) atmesti ieškovo apeliacinį skundą; 2) patenkinti atsakovės apeliacinį skundą; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai grindžiami įrodymais, gautais po 2022 m. spalio 27 d. teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi apeliacinis skundas grindžiamas įrodymais, kurie neegzistavo sprendimo priėmimo metu, todėl jie negali būti sprendimo pakeitimo pagrindas.
7.2. Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą grindžia tik savo gaunamo darbo užmokesčio sumažėjimu dėl neva negalėjimo dirbti savo tiesioginio darbo dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad po 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka bei patvirtintas jų sutartas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, jis neteko darbingumo ar jo sveikatos būklė pasikeitė tiek, kad jis dėl sveikatos būklės nebegali dirbti anksčiau dirbto darbo – atlikti kapitono pareigų, ir gauti anksčiau gautų pajamų. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovo dabartinė sveikatos būklė turėjo ar tebeturi įtakos jo pajamų dydžiui. Taigi nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.
7.3. Kadangi ieškovas savo ieškinio dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindu pasirinko ne vaikų poreikių sumažėjimą ar atsakovės – vaikų motinos, kuri taip pat privalo išlaikyti vaikus, turtinės padėties pagerėjimą, o tik savo turtinės padėties pablogėjimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jo gaunamos pajamos sumažėjo būtent dėl jo sveikatos būklės, t. y. įrodyti savo turtinės padėties pablogėjimą.
Šalies argumentai
7.4. Ieškovas nurodė, jog jis privalo vykdyti įvairius finansinius įsipareigojimus – mokėti lizingo įmokas, būsto paskolą, komunalinius mokesčius, draudimus ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, gausina turimą turtą; aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Be to, tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
7.5. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie atsakovės turtinę padėtį ir/ ar nepilnamečių vaikų pasikeitusius poreikius, dėl kurių tariamo pasikeitimo ieškovas nesirėmė savo ieškinyje, yra nesusiję su ieškinio pagrindu, todėl nenagrinėtini. Pažymima, kad byloje esantys dokumentai bei paaiškinimai įrodo, jog atsakovė turi pinigų savo poreikių tenkinimui, o tai paneigia ieškovo teiginius apie atsakovės pragyvenimą iš vaikams skiriamo išlaikymo. Ieškovui manant, kad atsakovė netinkamai valdo vaikų išlaikymui skirtas lėšas, naudoja jas savo poreikių tenkinimui, turi teisę reikalauti pateikti ataskaitas apie vaikams skirto išlaikymo naudojimą, kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo teikti ataskaitas
7.6. Uzufruktoriui netinkamai naudojant vaikui iš kito tėvo priteistą išlaikymą, galima reikalauti žalos vaikui atlyginimo, bet tai nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.
7.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis sumažintas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paliktina nepakeista.
8. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalimi dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniu skundu prašoma: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečių išlaikymas nuo 500 Eur kiekvienam vaikui iki 400 Eur kiekvienam vaikui, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – atmesti šį reikalavimą; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovei nepriteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti ieškovės naudai jos patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas – 2 420 Eur; arba Klaipėdos apygardos teismui atmetus apeliacinį skundą materialinio reikalavimo prasme – palikus galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečių išlaikymas nuo 500 Eur kiekvienam vaikui iki 400 Eur kiekvienam vaikui, paskirstyti patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 1 452 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovės patirtų pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti iš ieškovo visas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą – 968 Eur. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovas savo ieškinio dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindu pasirinko ne vaikų poreikių sumažėjimą ar atsakovės – vaikų motinos turtinės padėties pagerėjimą, o tik savo turtinės padėties pablogėjimą. Todėl atsakovė koncentravosi į šio pagrindo – faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo ieškinį – paneigimą, ir teismo sprendimo motyvacija apie vaikų poreikius buvo ieškovei netikėta.
8.2. Ieškovas duomenų, kad po 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka bei patvirtintas jų sutartas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, jo sveikatos būklė pasikeitė tiek, kad jis nebegali dirbti anksčiau dirbto darbo – atlikti kapitono pareigų, ir gauti anksčiau gautų pajamų, nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Taip pat byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovo dabartinė sveikatos būklė turėjo ar tebeturi įtakos jo pajamų dydžiui. Taigi, ieškovui neįrodžius, jog po teismo sprendimo jis neteko darbingumo ar kad dėl sveikatos būklės jis neturėtų galimybės dirbti ir užsidirbti, konstatuotina, kad dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
8.3. Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi UAB „G.“ pažyma apie ieškovo atlyginimą, tačiau neatkreipė dėmesio, kad atsakovė teismui pateikė tos pačios įmonės – UAB „G.“ 2022 m. spalio 13 d. pažymą Nr. 55/2022, kurioje nurodoma, jog ši įmonė „užsiima tik įgulų formavimo tarpininkavimo veikla. Įmonė nevykdo jokių darbo užmokesčio ar kitų banko pavedimų į jūrininkų sąskaitą. Todėl negali suteikti informacijos apie jūrininkų pajamas“ – taip ši įmonė paneigė jos pačios 2021 m. lapkričio 4 d. pažymą apie tariamai ieškovo gaunamą darbo užmokestį. Be to, atsakovė pateikė ir įrodymus apie laivų kapitonų vidutinius darbo užmokesčius bei kitas jų gaunamas išmokas, susijusias su darbo santykiais.
Atsiliepimas
8.4. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, dėl ko sumažėjo jo darbo pajamos (persirgo Laimo liga; ieškovui nustatyta radiokulopatija, paskirti vaistai ir reabilitacija; nustatyta subartikulinė disko protruzija, stuburo disko išvarža, paskirtas gydymas). Pirma, byloje pateikti dokumentai – 2022 m. gegužės 31 d. gydytojo įrašo išrašas įrodo, jog ieškovo teigimu, jam jau prieš 10 metų buvo diagnozuotos išvaržos bei paskirtos rekomendacijos/gydymas – skausmui mažinti, funkcijai gerinti skiriama kineziterapija N5, masažas N5, tens N5 bei magnetoterapija NS juosmens, taigi iš esmės ieškovui paskirtas įprastai žinomos reabilitacijos kursas. Vadinasi, jau tada, kai buvo bendru pareiškėjų sutarimu nutraukiama šalių santuoka, ieškovas turėjo galimybę ir neabejotinai įsivertino savo sveikatos būklę, galimybes gauti atitinkamo dydžio pajamas bei teikti sutarto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Antra, ieškovas tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo rinkti medicininius dokumentus, siekdamas patvirtinti jo neva dėl sveikatos būklės pablogėjusią turtinę padėtį.
8.5. Nei Laimo liga, nei jau pasibaigusi pasaulinė Covid pandemija, nei kitos ieškovo sveikatos problemos nekliudo ieškovui tęsti savo darbinės veiklos – dirbti laivo kapitonu, ką jis dabar ir daro. Ieškovui nenustatytas neįgalumas, taigi preziumuojama, jog ieškovas turi galimybę dirbti savo darbą, ką jis darė nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. (pagal paties ieškovo pateikiamą Užimtumo tarnybos 2021 m. lapkričio 12 d. pažymą), taigi ieškovo gaunamos pajamos nėra mažesnės dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, o tik nuo jo aktyvių veiksmų sprendžiant dėl savo finansinės padėties pasikeitimo. Kadangi ieškovas net dabartinės savo medicininės būklės metu dirba tiesioginį darbą, akivaizdu, jog jo sveikatos būklė nekliudo jam to daryti, taigi jo turtinė padėtis nepasikeitė būtent dėl jo sveikatos būklės.
8.6. Vertinant ieškovo turtinę padėtį, aktualu ir tai, kad ieškovo darbo pobūdis (ieškovas pusę laiko dirba jūroje, pusę laiko būna Lietuvoje grįžęs į krantą ir už šį laikotarpį darbdavys jam darbo užmokesčio nemoka) sudaro galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas iš kitų šaltinių. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad per laikotarpį, kai būna Lietuvoje, jis negalėtų dirbti ir gauti pajamų iš kitos veiklos, taip pat nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių, kad nėra galimybės susirasti darbo, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turi galimybę būdamas krante dirbti papildomą darbą ir gauti papildomų pajamų. Ieškovas turi galimybę gauti papildomų pajamų ir išlaikyti savo gyvenimo būdą bei nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, o ne jį sumažinti argumentuojant, jog jo pajamos sumažėjo ne nuo jo priklausančių aplinkybių.
8.7. Nors ieškovas pateikė detalų išlaidų sąrašą, tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių išlaidų dydžius bei būtinumą. Atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikų interesai, jų poreikių tenkinimas yra prioritetiniai, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad jo turtinės padėties pasikeitimas esminis, kad toks pasikeitimas, vertinant visų ieškovo poreikių kontekste, sąlygoja būtinybę mažinti būtent išlaikymą vaikams, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 3.201 straipsnio l dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
8.8. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų – darbdavio memorandumų, ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimui turėjo įtakos ekonominiai pokyčiai bei Covid pandemija, tačiau iš tų pačių memorandumų matyti, kad darbdavys nurodo, jog nuolat bus peržiūrima finansinė būklė ir darbo užmokesčio apkarpymas. Taigi darbo užmokesčio sumažėjimas yra laikinas, ir pasikeitus situacijai, jis gali būti grąžintas į pirminę padėtį.
8.9. Nors ieškovo teigimu, vaikams 500 Eur išlaikymas yra per didelis, ir, jo manymu, vaikams būtų pakankamas 250 Eur išlaikymas kiekvienam, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad po teismo sprendimo vaikų poreikiai pasikeitė (sumažėjo), byloje nėra (CPK 177, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas skaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį nei priteistas išlaikymo dydis, į bylą neteikė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad vaikams pakaktų mažesnės išlaikymo sumos.
8.10. Išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarauja vaikų interesams, todėl, vadovaujantis formuojama teismų praktika bei prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, manoma, kad ieškovo teikiama išlaikymo suma po 500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra būtina ir atitinka šalių vaikų amžių ir yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, specialių poreikių tenkinimui. Vaikų poreikių tenkinimui skirtina suma nėra sumažėjusi (atsižvelgtina ir į jau minėtą infliaciją), iki šiol abiejų šalių teiktas išlaikymas vaikams užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas bei jų poreikių tenkinimą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog atsakovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant vaikus, kadangi vaikai gyvena su ja, ji jais nuolat rūpinasi, ieškovei tenka kasdieninė vaikų poreikių tenkinimo pareiga ir išlaidos.
8.11. Darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo ir ieškovas negali teikti vaikams būtino išlaikymo, todėl pagrindo mažinti teismo priteistą sumą ir iš ieškovo priteisti kiekvienam vaikui po 400 Eur, ar tuo labiau, po 250 Eur, kaip prašė ieškovas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Manytina, kad ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, be to, vaikų poreikiai nesumažėjo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
8.12. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė ieškovo naujai pateiktus įrodymus. Atsakovė pateikė nuomonę dėl naujų įrodymų vertinimo, nurodė, kad jie neatitinka ieškovo materialinės padėties; nors savo pateiktuose dokumentuose ieškovas nurodo, kad vidutiniškai per mėnesį gauna 226,88 Eur pajamų, tačiau vien tik vykdydamas kreditinius įsipareigojimus ieškovas per mėnesį sumoka ne mažiau 1 848,12 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pakeitė (sumažino) ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo iš ieškovo šalių dviem nepilnamečiams vaikams dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taip pat sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio
4. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovui priteisto šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo, padarė išvadą, kad dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo (pajamų sumažėjimo) dėl ligų, yra pagrindas peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį (kuris buvo 500 Eur kiekvienam vaikui), šį dydį sumažinant iki 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovas ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus, kuriais su tokia teismo išvada nesutinka. Ieškovo manymu, teismas be pagrindo nesumažino išlaikymo dydžio iki ieškovo prašomo 250 Eur dydžio kiekvienam vaikui, nes iš ieškovo dviem nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydis po 400 Eur kiekvienam vaikui neatitinka nei vaikų poreikių, nei ieškovo turtinės padėties bei galimybių; teismas nepagrįstai ir neproporcingai visą išlaikymą perkėlė vienam ieškovui, nors išlaikyti savo nepilnamečius vaikus privalo abu tėvai. Atsakovės pozicija priešinga – teismas be pagrindo sumažino išlaikymo dydį, nes ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pablogėjo), ir sveikatos būklė pasikeitė tiek, kad jis nebegali dirbti anksčiau dirbto darbo (atlikti kapitono pareigų), gauti anksčiau gautų pajamų, bei teikti vaikams būtino išlaikymo; išlaikymo suma po 500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra būtina, vaikų poreikiai nesumažėjo, išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarauja vaikų interesams. Nagrinėjamu konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, o šalių apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
5. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
6. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.192 straipsnio 1dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
7. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
8. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
9. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, t. y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
10. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
11. CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/202020 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo įrodyta, kad egzistuoja esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas ir tai laikytina pakankamu pagrindu sumažinti išlaikymo dydį.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo sumažinti šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio iki ieškovo prašomos 250 Eur sumos.
15. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui priteisus iš ieškovo kiekvienam vaikui po 400 Eur kas mėnesį išlaikymą, proporcingai tiek pat turėtų prisidėti ir atsakovė, valstybės mokamos išmokos – po 130,50 Eur kiekvienam vaikui, taigi vaikams teiktinas išlaikymo dydis – 930 Eur vienam vaikui. Ieškovo manymu, vieno vaiko (neturinčio specialių poreikių) išlaikymui tokia suma nereikalinga, ir yra per didelė. Ieškovas gali skirti kiekvienam vaikui po 250 Eur dydžio išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad visaverčiam vaikų gyvenimui ir jų poreikių tenkinimui būtų pakankama mažesnė išlaikymo suma iš ieškovo nei priteista 400 Eur suma, ieškovas nepateikė jokių konkrečių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl to, toks ieškovo teiginys laikytinas deklaratyviu. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 1 punktu, pagal kurį bazinės socialinės išmokos dydis yra 49 eurai, darytina išvada, kad valstybės vienam vaikui mokamos išmokos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur. Taigi šalių vaikams teiktinas išlaikymo dydis nesudarytų 930 Eur vienam vaikui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors valstybė moka tam tikras išmokas vaikams, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, gali būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 punktas).
17. Ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad vienam vaikui pakankamas išlaikymas yra l minimalioji mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2020 m. sausio l d. yra 607 Eur, o atskaičius mokesčius apie 437 Eur. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 840 eurų, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius, t. y. gerokai (apytiksliai trečdaliu) daugiau nei ieškovo nurodomas minimaliosios mėnesinės algos dydis. Kadangi nustatant išlaikymo dydį orientuojamasi ir į vaikų poreikių visavertį užtikrinimą ateityje, ne tik teismo sprendimo priėmimo konkrečią dieną, nagrinėjamu atveju aktualiu laikytinas šiuo metu galiojantis minimaliosios mėnesinės algos dydis. Paskirsčius minėtą pinigų sumą tėvams, tai sudarytų maždaug po 317 Eur kiekvienai šaliai. Pažymėtina, kad iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteista suma (400 Eur) laikytina nežymiai didesne nei numatytas orientacinis kriterijus. Be to, šis kriterijus nėra absoliutus. Tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas, tačiau negali būti priteisiamas mažesnis nei būtinas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į visuotinai žinomą pasikeitusį (išaugusį) pragyvenimo lygį šalyje, padidėjusias maisto ir kitų prekių, taip pat paslaugų kainas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis laikytinas būtinu šalių nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negali būti mažinamas, nes priešingu atveju nepilnamečių vaikų turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti.
18. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo turtinė padėtis yra pasikeitusi dėl sumažėjusių pajamų, ir ieškovas turi sveikatos sutrikimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių kiekvienos ginčo šalies pateiktų įrodymų visumą, negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovo turtinė padėtis yra taip pablogėjusi, kad ieškovas negalėtų teikti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad esama ieškovo sveikatos būklė būtų tiek pablogėjusi, kad ieškovas negalėtų realiai dirbti ir gauti pakankamai pajamų, reikalingų teikti priteistą 400 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Tokių aplinkybių nepaneigia ir ieškovo naujai pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teisme, kurie vertintini ne tik kiekvienas atskirai, tačiau ir byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Šiuo atveju, ieškovo teikiami duomenys, pagal kuriuos ieškovas deklaruoja mažas pajamas bei tai, kad už jį visus mokesčius, įskaitant ir išlaikymą už ieškovą moka jo motina, neatspindi tikrosios ieškovo turtinės padėties visumos. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad viena vertus, ieškovo motina laikytina suinteresuotu asmeniu, kita vertus, ieškovo deklaruojama turtinė padėtis iš esmės neatitinka ieškovo poreikių, jo išlaidų, kurias ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, ir kurios, ieškovo teigimu, sudaro apie 1400 Eur per mėnesį. Mažai tikėtina, kad ieškovas, turėdamas tokio dydžio išlaidas, gautų atlyginimą, kuris vidutiniškai sudarytų tik apie 226 Eur per mėnesį ir gyventų savo motinos sąskaita. Be to, teismui nėra pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovo motinos turtinę padėtį ir tai, ar jos padėtis realiai leidžia išlaikyti ne tik save pačią, tačiau ir ieškovą bei jo vaikus.
19. Kaip atkreipė dėmesį ir atsakovė, ieškovas nurodė, jog jis privalo vykdyti įvairius finansinius įsipareigojimus – mokėti lizingo įmokas, būsto paskolą, komunalinius mokesčius, draudimus ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, gausina turimą turtą; aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Taigi ieškovo turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikams reikalingą išlaikymą.
20. Atsižvelgiant į kilusias abejones, laikytina, kad jos vertintinos nepilnamečių vaikų naudai, ir laikytina, kad ieškovas gali teikti nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą po 400 Eur kiekvienam vaikui.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo turtinės padėties ir sveikatos būklės nagrinėjamu atveju nelaikytinos pakankamomis pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikti duomenys apie turtinę padėtį ir sveikatos sutrikimus, turi įtakos ieškovo galimybėms teikti išlaikymą vaikams, tačiau ne tokiu mastu, kad vaikams teikiamo išlaikymo dydis būtų dvigubai sumažintas nei buvo priteistas šalių santuokos nutraukimo byloje. Būtent atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo gaunamų pajamų sumažėjimą ir išlaidų padidėjimą bei sveikatos sutrikimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkino iš dalies. Be kita ko, pastebėtina, kad ieškovui pagal jo pateiktus duomenis buvo nustatytas laikinas nedarbingumas, jam nėra konstatuotas ilgalaikis netektas nedarbingumas, kuris įprastai turi esminę reikšmę mažinant išlaikymo dydį iš esmės. Be to, nedarbingumo atveju turėtų būti mokamos išmokos, bent iš dalies kompensuojančios darbo užmokestį, kas taip pat būtų laikytina pajamomis.
22. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, taip pat visuotinai žinomą esamą pragyvenimo lygį šalyje, darytina išvada, kad mažesnio išlaikymo nei 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui teikimas neatitiktų prioritetinių vaikų poreikių lyginant juos su ieškovo poreikiais ir galimybėmis, taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, neužtikrintų nepilnamečių vaikų turtinių teisių ir interesų.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama ieškovo apeliaciniame skunde, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, atsiradusias po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo priėmimo, susijusias su ieškovo turtinės padėties pasikeitimu ir sveikatos sutrikimais, bei šiuo aspektu nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Vien tai, kad ieškovo vertinimas yra kitoks, nereiškia, kad teismo sprendimas ieškovo skundžiamojo dalyje yra neteisėtas ar nepagrįstas.
24. Atsakovės manymu, nebuvo pagrindo sumažinti išlaikymo sumos, nes ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis ir sveikatos būklė tiek pablogėjo, kad jis nebegalėtų dirbti savo darbo ir gauti pakankamas pajamas vaikų išlaikymui po 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį ir sveikatos sutrikimus, turi įtakos ieškovo galimybėms teikti išlaikymą vaikams, tačiau ne tokiu mastu, kad vaikams teikiamo išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 250 Eur vienam vaikui. Teismo priteistas 400 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui nagrinėjamoje situacijoje laikytinas adekvačiu ir teisingu. Nors teismui kyla abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus negalima visiškai paneigti, kad ieškovas nepatyrė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo pajamos galėjo objektyviai sumažėti ieškovo nedarbingumo, nors ir laikino, laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui pagal byloje esančius medicininius dokumentus reikalinga operacija, labiau tikėtina, kad ieškovo sveikatos sutrikimai apriboja (ir kurį laiką galimai ateityje ribos) ieškovo galimybę dirbti visu pajėgumu, o tai atitinkamai turi įtakos ir ieškovo gaunamoms pajamoms. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas nededa jokių pastangų siekiant gauti pakankamas pajamas vaikų išlaikymui. Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovas įsidarbino UAB „O.“.
25. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaikų poreikiams reikalinga išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra po 500 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, minimalioji mėnesinė alga laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) šiuo atveju atsakovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečių vaikų tokio dydžio poreikių. Tačiau siekiant didesnio išlaikymo priteisimo, tokio, kaip nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomo 500 Eur vienam vaikui, atsakovė turėtų konkrečiais leistinais ir objektyviais įrodymais pagrįsti realų poreikį dėl tokio išlaikymo dydžio. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas didesnis išlaikymo dydis nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi atsakovės argumentai dėl išlaikymo dydžio nėra pakankamai pagrįsti ir ginčo aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo didinti išlaikymo sumą nuo pirmosios instancijos teismo priteistos 400 Eur sumos iki 500 Eur, todėl atmestini.
26. Be to, atsakovė turi taip pat proporcingai prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes vadovaujantis įstatymo nuostatomis, kiekvieno iš tėvų pareigos vaikams yra lygios, įskaitant ir išlaikymo teikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad atsakovė galėtų būti atleista nuo išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimo. Taigi bendra abiejų tėvų vaikams teiktino išlaikymo suma ir valstybės skiriamos išmokos sudaro apie 885 Eur vienam vaikui. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, atsižvelgiant į vaikų poreikius, tokia kiekvienam vaikui skiriamo išlaikymo suma laikytina atitinkančia vaikų poreikius ir teisėtus lūkesčius bei interesus, taip pat protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus bei realią šalies ekonominę situaciją, ir yra pakankama siekiant užtikrinti visavertį vaikų gyvenimą ir visapusišką vaikų ugdymą.
27. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teigtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nei mažinti, nei didinti pirmosios instancijos teismo priteistos 400 Eur išlaikymo sumos.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, tais atvejais, kai išlaikymo dydis sumažinamas, jis priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sumažinęs priteisto išlaikymo dydį, pagrįstai konstatavo, kad toks dydis priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
29. Atsakovės apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, iš jos ieškovui turėjo būti priteista 474,40 Eur, iš ieškovo atsakovei turėjo būti priteista 1 452 Eur; pagal CK darant tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitą, ieškovas atsakovei privalo sumokėti 977,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas reiškė reikalavimą sumažinti vaiko išlaikymą nuo 500 Eur per mėnesį iki 250 Eur per mėnesį – skirtumas sudaro 250 Eur per mėnesį, tačiau teismas sumažino vaiko išlaikymą tik 100 Eur per mėnesį, patenkino reikalavimą 40 proc., atmetė 60 proc. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 86 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė patyrė 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Tokiu būdu, net ir pripažįstant skundžiamą teismo sprendimą pagrįstu dalyje dėl vaiko išlaikymo sumažinimo, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vertinimu nesutinka.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko joms pačioms, pagrįstai įvertinęs tai, kad šalys dėl dalies reikalavimų sudarė taikos sutartį, o kitas reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo buvo patenkintas iš dalies, t. y. šalių prašymai dėl bylos rezultato buvo patenkinti apylygiai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo vertinimu ir tuo, jog tai atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes ieškovas reiškė du savarankiškus reikalavimus, dėl vieno jų šalys sudarė taikos sutartį, o kitas buvo tenkintas iš dalies, ir dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Vien tai, kad atsakovė kitaip vertina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aplinkybes, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai nebeturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio ginčuose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
34. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nėra priteisiamos. Atsakovės apeliacinį skundą taip pat atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo už apeliacinio skundo parengimą, taip pat nėra atlyginamos.
35. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų – apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei pateikimą teismui. Tačiau nėra nurodoma konkreti bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma. Atsakovės apeliaciniu skundu prašomos priteisti iš ieškovo atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą – 968 Eur. Atsakovės pateiktoje 2022 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugų pobūdis – atstovavimas civilinėje byloje apeliacinės instancijos teisme (be detalizavimo), ir sąskaitos suma – 968 Eur, t. y. tokia pati, kuri nurodoma už apeliacinio skundo parengimą. Šia PVM sąskaita faktūra, taip pat mokėjimo nurodymu atsakovė grindžia bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš kurio būtų galima spręsti apie atsakovės patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikta nėra. Kadangi atsakovė nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas už pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pagrindžiančių įrodymų, šios išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.