- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1217-639/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08876-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius, Julija Manakas
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota atstovei Anželai Šumauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei D. S., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2YT-6995-1025/2019 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir nuo 2021-12-01 iš A. S. priteisti išlaikymą paminėtiems nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 centų) mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
2. Taip pat prašė nustatyti A. S. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
3. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu Nr.e2YT-6995-1025/2019 buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 1 p. susitarė, jog po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečiai vaikai: sūnus J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir dukra U. S., gim. (duomenys neskelbiami) lieka gyventi su motina – D. S., jos gyvenamojoje vietoje. Sutarties 3 p. Ieškovas įsipareigojo mokėti po 500,00 Eur kas mėnesį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui - sūnui J. S. nuo 2019-05-01 d. iki sūnus sulauks pilnametystės - iki (duomenys neskelbiami) imtinai, dukrai U. S. nuo 2019-05-01 iki dukra sulauks pilnametystės-iki (duomenys neskelbiami) imtinai, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nenumatytus ir papildomus nepilnamečių vaikų poreikius tenkins lygiomis dalimis. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi 2 p. susitarė, kad šalių teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais yra neribojamos, todėl konkrečios tvarkos šalys nenustatė. Įsipareigojo netrukdyti vienas kitam bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Nuo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, praėjo beveik 2,5 metų, per tą laiką pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t.y. jo pajamos sumažėjo, pačiam ieškovui atsirado sveikatos sutrikimų, dėl ko jis (ieškovas) nebegali mokėti tokio dydžio išlaikymo savo vaikams J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami). Be to, atsakovė pradėjo piktnaudžiauti savo, kaip motinos teisėmis, pradėjo trukdyti ieškovui susitikti su vaikais, uždraudė vaikams bendrauti su ieškovo tėvais, negražiai atsiliepia apie ieškovą. Ieškovas siūlė atsakovei bendru susitarimu pakeisti išlaikymo dydį ir nustatyti bendravimo tvarką, kurį atitiks ir vaikų ir tėvų interesus, taip patiriant kuo mažiau nereikalingų išlaidų, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė. Paaiškino, kai vyko santuokos nutraukimo procesas, Ieškovas dirbo gerai apmokama darbą, jo pajamos buvo pakankamai geros, kad galėtų skirti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį po 500, 00 Eur. Tačiau šiai dienai situacija pasikeitė, ieškovas dėl prasidėjusios pandemijos, bei pablogėjusios sveikatos (persirgo Laimo liga), nuo 2020-05-29 iki 2020-10-10, 2021-06-29 iki 2021-12-13 negalėjo išvykti dirbti, pragyvenimui, bei išlaikymo vaikams sumokėjimo teko pasiskolinti pinigų iš tėvų. Šiuo metu Ieškovas vėl pradėjo dirbti kapitono pareigose „A. S.“ kompanijoje. Jo darbo užmokestis į mėnesį sudaro tik 3022 Eur į rankas, tačiau, per vienerius metus Ieškovas juroje išdirba 6 mėnesius, likusį laikotarpį būna krante. Kai Ieškovas būna krante jokių lėšų jis negauna, taigi Ieškovo realios pajamos į mėnesį sudaro apie 1500 Eur. Be to, būdamas krante Ieškovas privalo išklausyti privalomus mokamus kursus Lietuvos Aukštojoje Jūreivystės mokykloje. Iš realiai gaunamų 1500 Eur pajamų ieškovas privalo kiekvieną mėnesį mokėti: Busto paskola - 507.31 Eur/mėn; - Mašinos lizingas - 340.81 Eur/mėn; - Už elekrą - 134.39 Eur/mėn.; - Automobilio Kasko draudimas - 67.98 Eur/mėn.; - Tele2 už telefonus - 99.34 Eur/mėn; - Internetas, televizija- 39.8 Eur/mėn.; - Turto draudimas- 10.52 Eur/mėn.; - Gyvybės draudimas- 16. 67 Eur/mėn.; - Automobilio privalomasis draudimas- 11.42 Eur/mėn.; - Bendrijos mokestis- 100 Eur/mėn.; - PSD mokėjimai 229.84 / 92.06 : 24 = 13,41 Eur/mėn.; - Covid test prieš kontraktą: 79 / 79 / 79 /24 : 12 = 21,75 Eur/mėn; Jūreivių kursai, medicininė komisija prieš kontraktą, egzamino mokestis, dokumentų forminimas: 420 / 107.5 / 27 / 41 : 12 = 49.62 Eur/mėn; - Atliekų rinkliava 59.18 : 12 = 4.93 Eur. Viso apie 1400 Eur išlaidų. Šiuo metu vaikus išlaikyti padeda Ieškovo tėvai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad nustatytas išlaikymo dydis sūnui J. S. ir dukrai U. S. yra per didelis, neatitinka proporcingumo principo. Geranoriškai ieškovas gali mokėti vaikų išlaikymui po 250 Eur.
4. Taip pat nurodė, kad abu tėvai turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovo žiniomis, atsakovė niekur nedirba, bei net nebando įsidarbinti, tačiau nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, galimai turi skolinių įsipareigojimų. Taigi, ieškovui kyla abejonių, jog atsakovė jo sunkiai uždirbamas ir pervedamas išlaikymo lėšas naudoja ne vaiko poreikiams patenkinti, o savo asmeniniams poreikiams. Atsakovė atsisakė ieškovui geranoriškai teikti ataskaitą apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, todėl jam kylą įtarimų, kad atsakovė kažką slepia.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o bylą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo prašė patvirtinti šalių 2022 m. spalio 3 d. sudarytą taikos sutartį.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas kaip pagrindą sumažinti išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydį nurodo savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad sumažėjo jo pajamos, o tai pasak ieškovo, įtakojo pandemija ir Laimo liga. Ieškovas savo pajamų sumažėjimą deklaratyviai grindžia pandemija ir savo sveikatos pablogėjimu, tačiau jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikia. Siekiant pagrįsti savo sveikatos pablogėjimą ieškovas nurodo, kad sirgo Laimo liga ir pateikia esveikata.lt internetinės svetainės spaudinį apie tai, jog 2019-10-23 d. lankėsi pas VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoją infektologą. Šio spaudinio skiltyje "nusiskundimai, anamnezė" nurodyta, kad pacientas atsiųstas konsultacijai dėl Laimo ligos, [matyt, 2019 metų rugsėjo mėnesį] 09 mėn. po erkės įkandimo atliko serologinius tyrimus, aptikti Igm (ribinis), paskirtas a/b gydymas, skiltyje "būklės įvertinimo informacija" nurodyta, jog būklė patenkinama. Iš šio pateikto spaudinio matyti, jog ieškovo sveikatos būklė nebuvo bloga, ieškovas nebuvo hospitalizuotas, nėra jokių duomenų apie ieškovo netektą darbingumą, neigiamas pasekmes jo sveikatai, be to, pagal pateiktus duomenis, pas specialistą ieškovas lankėsi tik vieną kartą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog gydymas paskirtas 2019-10-23, t.y., daugiau nei prieš du metus, nėra jokių duomenų, kad tai turi kažkokios įtakos ieškovo galimybei dirbti pagal savo profesiją. Pagal pateiktus ieškovo duomenis negalima teigti, jog tai lėmė ieškovo turtinės padėties pasikeitimą - o ypač pablogėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) prašė atmesti, o bylą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo prašė patvirtinti šalių 2022 m. spalio 3 d. sudarytą taikos sutartį.
8. Šalys byloje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais 2022 m. spalio 3 d. sudarė taikos sutartį kurią prašė pavirtinti.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota atstovė pateikė išvadą kuria palaikė ir teismo posėdžio metu, kurioje nurodė, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie tėvų A. S. ir D. S. netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnamečių J. S. ir U. S. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus Skyriuje negauta. Vaikui priteisto išlaikymo sumažinimas tiesiogiai siejamas su vaiko poreikių patenkinimu mažesne apimtimi, dėl ko ribojant vaiko poreikius turi būti teikiamas prioritetas vaiko, o ne išlaikymą teikiančio asmens interesų gynimui. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo Skyrius konkrečios pozicijos išsakyti negali, nes tai turi būti sprendžiama iš esmės įvertinus visus vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo ir jos atstovės bei atsakovės ir jos atstov teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2YT-6995-1025/2019, šalių santuoka nutraukta. Teismas tuo pačiu sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuriuos 3 p. ieškovas įsipareigojo mokėti po 500,00 Eur kas mėnesį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti išlaikymo dydį jį sumažinant iki 250,00 Eur., kadangi pajamos sumažėjo, pačiam ieškovui atsirado sveikatos sutrikimų, dėl ko jis (ieškovas) nebegali mokėti tokio dydžio išlaikymo savo vaikams.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192 straipsnyje) imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
12. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
15. Ieškovas pateikė įrodymus, jog po 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo priėmimo, jo turtinė padėtis esmingai pasikeitė (sumažėjo pajamos ir išaugo išlaidos). Ieškovo pateikta UAB „Gretimybė“ pažyma, patvirtina, kad ieškovo atlyginimas į mėnesį yra 3022 Eur, taip pat pateikta pažyma patvirtina, kad per vienerius metus jis jūroje dirba 6 mėnesius, o likusį laikotarpį būna krante ir registruojasi Darbo biržoje. Įvertinus tai galima teigti, kad ieškovo metines darbo pajamas mėnesiais sudaro 1511,00 Eur (3022 x 6 : 12 = 1511). Be to UAB „Gretimybė“ 2022 m rugsėjo 30 d. pažyma patvirtina, kad paskutinį kontraktą ieškovas buvo priverstas nutraukti dėl sveikatos sutrikimų. Kitas kontraktas nėra garantuotas dėl sveikatos būklės. Taigi iš esmės ieškovo atlyginimas į mėnesį sudaro apie 1600,00 Eur. Ieškovas taip pat pateikė ir įrodymus dėl ko sumažėjo jo darbo pajamos, t.y. ieškovas persirgo Laima liga. 2022-05-31 gydytojo išrašas patvirtina, jog ieškovui nustatyta diagnozė radiokulopatija, paskirti skausmą slopinantis vaistai ir reabilitacija. VšĮ. Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Tomografijos skyriaus 2022-10-03 išrašas patvirtina, jog ieškovui nustatyta subartikulinė disko protruzija, bei stuburo disko išvarža, o UAB „Baltic Medics“ ambulatorinio apsilankymo 2022-10-03 aprašymas patvirtina, kad ieškovui paskirtas gydymas (CPK 176, 185,197 straipsniai).
16. Taigi byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad įvyko esminė ieškovo (vaikų tėvo) turtinės padėties pasikeitimas (pajamų sumažėjimas) dėl ligų, dėl ko ženklai sumažėjo ieškovo gaunamos pajamas. Tai sudaro pagrindą peržiūrėti ankščiau priteisto išlaikymo dydį jį sumažinant iki 400,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
17. Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. būtina analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius.
18. Nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
19. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad vaikai neturi jokių specialių poreikių, išskyrus tai, kad vienas vaikas yra pernelyg aktyvus, tačiau nenustatyta, kad nurodytai problemai spręsti reikalingos kokios nors papildomos lėšos. Todėl įvertinus atsakovės pateiktus paaiškinimus dėl vaikų poreikių, teismas mano, kad ieškovo (vaikų tėvo) ateityje teikiamas 400,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui yra pakankamas (CPK 185 straipsnis).
20. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
21. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
22. Teismas taip pat pažymi, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo
23. Ieškovas prašė patvirtinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, o atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat prašė patvirtinti bendravimo tvarką.
24. Nustatyta, kad Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje 2 punkte susitarė, kad šalių teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais yra neribojamos. Taigi iki tol konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatyta.
25. Bylos nagrinėjimo metu šalys dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais 2022 m. spalio 3 d. sudarė taikos sutartį ir prašė pavirtinti.
26. Šalių 2022 m. spalio 3 d. sudaryta taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus, nenustatyta, kad ji pažeistų kieno nors teises ar interesus, todėl tvirtintina. Šalims išaiškintos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės. Pagal LR CPK 293 str. 1 d. 5 p. teismas nutraukia bylą jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
28. Ieškovas ieškinyje suformulavo prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 86,00 Eur. sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė taip pat pateikė duomenys apie 2420,00 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidos.
29. Ieškovas pareiškė du reikalavimus. Dėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarka, šalys sudarė taikos sutartį, kurios 2 punkte susitarė, jog šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šio reikalavimo išsprendimu taikiu būdu. Byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį, patenkintas iš dalies, t.y. netenkintas ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį iki 250,00 Eur. Bet tuo pačiu pripažintas negrįstu atsakovės atsikirtimas ir prašymas palikti išlaikymo dydį 500,00 Eur.
30. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.
31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė dėl dalies reikalavimų sudarė taikos sutartį, kitas (išlaikymo pakeitimo) reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, t.y. šalių prašymai dėl bylos rezultato buvo patenkinti apylygiai, teismas mano, jog įvertinus bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, ir siekiant nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros, taikytinas CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis ir šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos joms pačioms ( CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6995-1025/2019 iš A. S. priteistą nepilnamečiam vaikams išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo A. S., gim. (duomenys neskelbiami) nepilnamečiams vaikams J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kiekvienam vaikui po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 centų) mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą jį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
Nepilnamečių vaikų J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti atsakovę D. S..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Bylą, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nutraukti patvirtinus šalių 2022 m. spalio 3 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:
1. Šalys susitaria laikytis pateiktos žemiau bendravimo su vaikais tvarkos:
1.1. A. S. esant Lietuvoje, bendrauja su vaikais J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgalį pasiimdamas vaikus penktadienį 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaikų užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje/vizitai pas gydytojus/ arba užduoti namų darbai ir pan., A. S. privalo vaikus nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos, bei užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą;
1.2. A. S. esant Lietuvoje, bendrauja su vaikais J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadienį pasiimdamas vaikus 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; A. S. būdamas su vaikais, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.);
1.3. A. S. esant Lietuvoje, bendrauja su vaikais J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami), paimant vaikus švenčių dienų išvakarėse 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20.00 val., lyginiais metais šias šventes :
1. Vasario 16 d. -Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
2. Kovo 11 d. - Nepriklausomybės diena;
3. Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena;
4. Birželio 24 dieną - Joninių (Rasų) diena;
5. Liepos 6 - Valstybės dieną;
6. Rugpjūčio 15 dieną - Žolinė;
7. Lapkričio 1 d- Visų Šventųjų diena;
1.4. A. S., esant Lietuvoje, kiekvienais metais bendrauja su vaikais: J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) Birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena), savo gimtadienį (duomenys neskelbiami), bei kiekvieną vaikų močiutės gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbiami), paimant vaikus išvakarėse 16.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną 20.00 val.;
1.5. A. S. esant Lietuvoje, bendrauja su vaikais J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) lyginiais metais per žiemos atostogas nuo gruodžio 23 d iki gruodžio 30 d., nelyginiais per žiemos atostogas nuo gruodžio 30 d. iki sausio 7 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val.;
1.6. A. S. esant Lietuvoje, bendrauja su vaikais J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) lyginiais metais per Vasario mėnesio žiemos atostogas nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val.;
1.7. A. S. esant Lietuvoje, bendrauja su vaikais J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) nelyginiais metais per pavasario atostogas nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 16.00 vai. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 vai.;
1.8. A. S. esant Lietuvoje, bendrauja su vaikais J. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir U. S., gim. (duomenys neskelbiami) per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 15 kalendorinių dienų paeiliui vaikų vasaros atostogų metu nuo 12.00. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 20.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos, nustatytu laiku pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; Nepertraukiamo iki 30 dienų vaikų pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus;
1.9. Jeigu vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. S. bendravimo su vaikais dienomis, A. S. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
1.10. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaikais jų gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų/dukrą su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas;
1.11. Jeigu tėvo bendravimo laikotarpiai, numatyti 2.1-2.8 punktuose betarpiškai sektų iš karto po 1. punkte numatyto savaitgalio arba betarpiškai prieš 1 punkte numatytą savaitgalį, bendravimo laikotarpiai subendrinami, ir vaiką tėvas pasiima pirmojo laikotarpio numatytu pasiėmimo laiku, o grąžina galutinio laikotarpio numatytu grąžinimo laiku;
1.12. Vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, “SMS, SKYPE, VIBER, WhatsAPP, Messenger“ programomis bei kitomis ryšio priemonėmis;
1.13. Šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;
1.14. Bendravimo su vaikais laikotarpiais A. S. ar D. S. turi teisę vežtis vaikus už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaikų saugumui; Apie planuojamą kelionę į užsienio valstybę, vienas kitą įspėja (telefonu ar elektroniniu paštu) prieš 14 dienų, nurodant kelionės datą, šalį, išvykimo ir parvykimo laiką ir kitas būtinas aplinkybes.
1.15. Šalys įsipareigoja informuoti viena kita apie esminius vaikų gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, lankomus užsiėmimus, gyvenamųjų vietų adresų pakeitimus, telefono, elektroninio pašto pakeitimus, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaikų vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;
1.16. D. S. netrukdys vaikų išvykai pas A. S. ir sudarys visas reikalingas sąlygas (surinks vaiko drabužius, pasirūpins reikalingais dokumentais ir pan.);
1.17. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko A. S. negali nustatytu laiku pasiimti vaikus, A. S. raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną, ne vėliau kaip prieš 24 val.;
1.18. A. S. įsipareigoja atsižvelgti į nepilnamečių vaikų galimą nuovargį, sveikatą, ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaikais prieš jų valią. Jeigu tai kartojasi daugiau nei 2 (du) kartus, šalys tokiais atvejais įsipareigoja kartu prašyti psichologinės pagalbos dėl bendravimo su vaiku gerinimo.
2. Šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šio reikalavimo išsprendimu taikiu būdu;
3. Šalys prašo Klaipėdos miesto rūmus patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant;
4. Jei viena iš Šalių nevykdo šios Sutarties, kita įgyja teisę kreiptis dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo;
5. Šalys sudarė šią sutartį, atitinkančią jų valią ir tikslus, aukščiau nurodytą dieną ir tai patvirtino savo parašais.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.