- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-57-309/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03375-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Ilona Jakubėnienė, Vidmantas Mylė
- Kaltinamasis
- I. R.
- Advokatai
- Modestas Švažas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. R. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. R. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. sausio 16 d. 11.34 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, atvyko į UAB „J“, adresu: (duomenys neskelbtini), sandėlį Nr. 5, kuriame yra įrankių nuoma, iš anksto žinodamas, kad nesilaikys sutartinių įsipareigojimų, savo vardu su UAB „J“ pasirašė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš UAB „J“ iki 2023 m. sausio 17 d. 11.34 val. išsinuomojo benzininį žemės grąžtą „STIHL BT131“, 813,96 Eur vertės, šio žemės grąžto sraigtą (150 mm), 217,56 Eur vertės ir šio žemės grąžto ilgintuvą, 69,40 Eur vertės, kuriuos jis paėmęs išsivežė ir jų UAB „J“ negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „J“ priklausantį turtą, 1100,92 Eur vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. R. kaltinamas tuo, kad jis ne vėliau kaip 2023 m. sausio 24 d., socialiniame tinkle „Facebook“ radęs skelbimą apie išnuomojamą plaunamą siurblį „Karcher Puzzi 10/1“, 2023 m. sausio 25 d. 11.22 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, susisiekė skelbime nurodytu telefonu numeriu su S. R. ir su ja sutarė dėl plaunamo siurblio „Karcher Puzzi 10/1“ nuomos, po to, tą pačią dieną 11. 54 val. atvyko pas S. R. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nesilaikys sutartinių įsipareigojimų, išsinuomojo iki 2023 m. sausio 26 d. 10.00 val. iš S. R. plaunamą siurblį „Karcher Puzzi 10/1“, 638,00 Eur vertės, priklausantį nukentėjusiajai J. R., ir 9 vnt. plovimo priemonių – tablečių, 9,00 Eur vertės, kuriuos paėmęs išsivežė ir jų S. R. negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. R. priklausantį turtą, 647,00 Eur vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. R. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. vasario 22 d., apie 12.20 val., iš parduotuvės „M“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. P., slapta pagrobė iš parduotuvės mėsos skyriaus: 7 vnt. vytintos „Gintarinės“ dešros, kurios 1 vnt. kaina 9,49 Eur, bendrai 66,43 Eur vertės, 8 vnt. vytintos jautienos kumpinės dešros, kurios 1 vnt. kaina 9,99 Eur, bendrai 79,92 Eur, vertės, bei iš žuvies skyriaus: 2 vnt. sūdytos atlantinių lašišų filė „Ocean“, kurios 1 vnt. kaina 3,99 Eur, bendrai 7,98 Eur vertės, iš viso bendrai pagrobdami UAB „M“ turto už 154,33 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikyti parduotuvės patalpose apsaugos darbuotojos, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.
I. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2023 m. vasario 22 d. 13.31 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi I. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 22 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam I. R. pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 22 d.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo I. R. gynėjas advokatas M. Švažas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir paskirti I. R. švelnesnę kardomąją priemonę.
Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, t. y. paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, nurodančiomis, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas, nustatančias kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Kartu kaltinamojo gynėjas pažymi, kad teismas, pratęsdamas I. R. suėmimo terminą, turėjo nurodyti suėmimo skyrimo sąlygas (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir suėmimo skyrimo pagrindą (pagrindus) bei motyvus dėl kiekvieno pagrindo. Be to, teismas turėjo nurodyti motyvus, kodėl šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Akcentuoja, kad pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, pragyvenimo šaltinį, turi atsižvelgti į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Teigia, kad į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė.
Skunde taip pat pažymima, kad pagal suformuotą teismų praktiką ir EŽTT sprendimuose išdėstytas aplinkybes, tęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, vien tai, kad asmeniui gresia realus laisvės atėmimas, negali būti traktuojama kaip pakankamas pagrindas tęsti suėmimą. Kaltinamojo gynėjo teigimu, šiuo atveju yra ir kitų, švelnesnių už suėmimą, kardomųjų priemonių, tokių kaip intensyvi priežiūra ar namų areštas, kuriomis būtų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo I. R. gynėjo advokato M. Švažo skundas atmetamas.
Pirmiausia pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal BPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas aukštesniajame teisme skundui nagrinėti rengiamas posėdis, kuriame prokuroro dalyvavimas būtinas, ir į kurį šaukiami suimtasis ir jo gynėjas, ar vien tik gynėjas, t. y. suimtojo dalyvavimas šiuo atveju teismo posėdyje nėra būtinas, kaltinamojo gynėjo skundas nagrinėjamas kaltinamajam nedalyvaujant.
BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis I. R. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose, paties kaltinamojo parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, kratos, daiktų apžiūros protokoluose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Skundžiama apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam I. R. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes. Nors, kaip nurodyta kaltinamojo gynėjo skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.
I. R. kaltinamas pasikėsinęs padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis) ir padaręs du nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienų metų laisvės atėmimo bausmes, anksčiau Lietuvos Respublikoje yra teistas net 17 kartų, iš jų 14 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, 7 kartus teistas užsienio valstybėje (Vokietijoje), naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, nepraėjus nė 2 mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, yra daug kartų baustas administracine tvarka. Be to, I. R. yra išsituokęs, t. y. savo šeimos neturi, nedirba, kaip pats nurodė apylinkės teisme 2023 m. balandžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu, jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos gyvendavo „iš vagysčių“, nežino, kada paskutinį kartą dirbo. Taip pat nurodė, kad jis 1 metus gyveno Vokietijoje. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo su Lietuvos Respublika tvirti socialiniai ryšiai nesieja, be to, jis turi ryšių užsienyje. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, jog netrukdomą teisminį bylos nagrinėjimą, kaltinamojo dalyvavimą procese bus galima užtikrinti tik esant paskirtai kardomajai priemonei – suėmimui, taigi neteisus kaltinamojo gynėjas skunde teigdamas, kad teismas nenurodė, kodėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų šiuo atveju negalima pasiekti švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų, tarp jų ir BPK 121 straipsnio 4 dalies bei 122 straipsnio nuostatų, nepažeidė. Neabejotina, kad suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju netaikant kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės nebūtų galimybės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti kaltinamojo gynėjo skundą jame nurodytais argumentais ir šią nutartį naikinti bei skirti kaltinamajam švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, įskaitant jo gynėjo skunde nurodytas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ar namų areštą, nėra pagrindo, nes nė viena iš jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – kaltinamojo dalyvavimą procese.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo I. R. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.