Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta, 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką I. R. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. vasario 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią I. R. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas I. R. palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš I. R. priteista 147,17 eurų (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai 17 euro centų) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš I. R. nutarta nepriteisti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. P., dėl jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas ir jo gynėjas skundu neginčija nuteistojo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo iš esmės, tačiau skundu nesutinka su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašo ją sušvelninti, bei taikyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir perkvalifikuoti nusikalstamas veikas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo I. R. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, bei paskirdamas nuteistajam šių straipsnių sankcijose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, bei galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį vertindamas pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikaltimų padarymo ir procesinio sprendimo priėmimo metu. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija, kurią apeliantas prašo taikyti ir nustatytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti.

8. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

9. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas numato tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas užtikrinti proceso greitumą bei jo racionalumą, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus sprendimus.

10. Skundžiamu nuosprendžiu I. R. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2023 m. birželio 1 d., buvo numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio redakcijoje baudžiamoji atsakomybė už šį baudžiamąjį nusižengimą numatyta 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau bausmių rūšys ir jų dydžiai nesikeitė. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad I. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už pasikėsinimą pagrobti 154,33 Eur vertės turtą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) sumą ir atitinka nedidelės vertės turto sąvoką. Taigi, I. R. pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą kvalifikavimui ir už šios veikos padarymą paskirtai laisvės atėmimo bausmei BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., jokios įtakos neturi.

11. I. R. taip pat nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 1100,92 Eur (UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) bei 647 Eur vertės (J. R. atžvilgiu). Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nei bausmės rūšimis, nei jų dydžiu nuo 2023 m. birželio 1 d. nesikeitė. Nors baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu vertės išaiškinimu, tačiau ir šiuo atveju apelianto apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), t. y. nedidelės vertės turto sumą, tačiau nesudaro didelės vertės sumos, kai turto vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), todėl jo veikų kvalifikavimas nesikeičia. Todėl BK pakeitimai, įsigalioję 2023 m. birželio 1 d., negali būti laikomi kokiu nors būdu lengvinantys I. R. teisinę padėtį, taigi pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją, vadovaujantis minėtu BPK 362¹ straipsniu, nėra.

Dėl I. R. paskirtos bausmės

12. Nuteistasis I. R. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti, t. y. sutrumpinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, iš esmės atleidžiant nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, įskaitant jau atliktos bausmės dalį santykiu 1:2, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

14. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

15. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

16. Skundžiamu nuosprendžiu I. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos J. R. atžvilgiu) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. R. paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), bei pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis); nusikalstamos veikos padarytos tyčia, dėl savanaudiškų paskatų; nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas: Lietuvos Respublikoje – 17 kartų ir 7 kartus – užsienio valstybėse ir teistumui neišnykus; daug kartų baustas administracine tvarka, dominuoja baustumai už smulkias vagystes – vien 2023 m. baustas 17 kartų, iš jų 14 kartų – už smulkias vagystes, 2022 m. – 10 kartų, iš jų 9 kartus už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų; nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje; taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą atveju, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas; nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Padaręs išvadą, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos ir atliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės I. R. pozityvaus poveikio nepadarė, neigiamai apibūdina asmenį ir byloja apie jo pavojingumą visuomenei bei liudija nusikaltus neatsitiktinai, o dėl susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, asmuo nelinkęs taisytis, nuolat ir sistemingai pažeidžia įstatymus, jo moraliniai įsitikinimai klaidingi, savo elgesio suvokimas ir gyvenimo būdo vertinimas – netinkami, už padarytas nesunkius nusikalstamus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų terminą nustatęs artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, didesnę už vidurkį.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju I. R. yra teisiamas dvidešimt penktą kartą, didžioji dauguma ankstesnių teistumų taip pat susijusi su nusikalstamomis veikomis, padarytomis nuosavybei, o paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės nuo veikų darymo nuteistojo nesulaikė, iš to jis nepasimokė ir išvadų nepadarė, savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeičia, naujas nusikalstamas veikas daro vos paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų, bei neišnykus teistumui, todėl minėtos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam I. R. už nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, o už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikomos aiškiai per griežtos. Nei bendrindamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas dalinio bausmių sudėjimo būdu, nei mažindamas vienu trečdaliu paskirtą subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio, 64¹ straipsnio nuostatų taip pat nepažeidė.

18. Nors nuteistasis skunde akcentuoja padarytų savo nusikalstamų veikų nedidelį pavojingumą ir atlygintą žalą, tačiau iš bylos medžiagos, be kita ko, matyti, kad nusikaltimais padarytą žalą nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui apeliantas atlygino ne pats – nusikalstamu būdu įgyti jo daiktai rasti ir savininkams grąžinti kratos jo namuose metu, kai tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats I. R. nurodė neketinęs daiktų grąžinti, būtų juos pasilikęs arba pardavęs. Šie duomenys patvirtina apelianto nekritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, o padarytų nusikaltimų pavojingumas jau buvo įvertintas skundžiamu nuosprendžiu skiriant jam bausmes už padarytus nusikaltimus. O tokios apelianto nurodytos jam itin aktualios aplinkybės kaip poreikis bendrauti su artimaisiais ir noras įsidarbinti, pastebėtina, egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau vis tik nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio ir neįtakojo teigiamai.

19. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. R., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti, kaip to norėtų apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

20. Dėl nuteistojo prašymo iš esmės atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka, kai Lietuvos Respublikos Seimas išleidžia amnestijos aktą, Lietuvos Respublikos Prezidentas patenkina nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BPK 362¹ straipsnis), arba atnaujinus baudžiamąją bylą (BPK 443, 451 straipsniai). Taigi, BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atleidimą nuo bausmės, bausmės sušvelninimą, veikos perkvalifikavimą ar teistumo išnykimą, pakeitimais. Nagrinėjamoje byloje tokių sąlygų nenustatyta, todėl atleisti nuteistąjį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra jokio teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodytos kaip vienos iš alternatyvų sušvelninti jam paskirtą bausmę – intensyvios priežiūros, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taikymas galimas svarstant laisvės atėmimu (arba areštu) nuteisto asmens bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nuosprendžio priėmimo metu, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę I. R. paskirta atlikti realiai, todėl svarstyti intensyvios priežiūros skyrimą šiuo atveju nėra pagrindo. Dėl skunde apelianto nurodyto laisvės atėmimo vietos įstaigos – Šiaulių kalėjimo ne/atitikimo Europos Sąjungos nustatytiems standartams pastebėtina, jog šio klausimo sprendimas yra ne teismo, o konkrečios laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos bei šias įstaigas administruojančios Lietuvos kalėjimų tarnybos prerogatyva, o joje atliktos bausmės laikas nuteistiesiems įskaitomas vadovaujantis BPK nuostatomis, o ne remiantis kalinimo sąlygomis.

Dėl proceso išlaidų

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

22. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi I. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme gauta 2023 m. rugsėjo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam I. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 50 Eur išlaidų.

24. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju I. R. jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga nepateikė, priešingai, jis yra jauno amžiaus, darbingas, rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą, neturi. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš I. R..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo I. R. skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo I. R. valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.