- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-998-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07394-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybės įmonė Turto bankas, S. R., S. J., V. D., R. D., G. P., B. B., A. A. T., D. R. D., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1727-947/2019 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybės įmonė Turto bankas, S. R., S. J., V. D., R. D., G. P., B. B., A. A. T., D. R. D., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą ir patikslinęs pareiškimą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymą privatizuojant butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartimi Nr. 7-1088 buvo išpirktas ir buto priklausinys, t. y. dalis ūkinio pastato (10,40 kv. m., idealioji dalis – 6/100), pažymėto plane 9I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad juridinę reikšmę turinti faktas nustatytinas įregistruoti nekilnojamojo daikto daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.
2. Nurodė, kad privatizuodamas minėtą butą, įsigijo ir buto priklausinį – 10,40 kv. m. ūkinio pastato dalį (6/100 idealiąsias jo dalis), tačiau dėl galimai sutartį rengusių valstybės institucijų atstovų padarytų klaidų, buto priklausinys nebuvo įtrauktas į sutartį. Pateikti kvitai patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo kainą ne tik už įsigytą butą, bet ir už jo priklausinį. Šia ūkinio pastato dalimi jis faktiškai naudojasi nuo pat buto įsigijimo 1992 m., kiti ūkinio pastato bendraturčiai pretenzijų pareiškėjui dėl to nereiškia.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pareiškimo tenkinimui iš esmės neprieštaravo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nes iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad butas buvo privatizuotas be jokių priklausinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo V. B. pareiškimo netenkino.
7. Teismas nurodė, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog daiktinės teisės į ūkinio pastato dalį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, ši ūkinio pastato dalis nebuvo privatizuota kitų asmenų.
8. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimas pareiškėjo nuosavybėn buvo vykdomas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, sudarant 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį su kompetentinga institucija – Kauno miesto valdyba. Taigi, kas konkrečiai privatizuota pagal butų privatizavimo sutartį turi būti nustatoma, aiškinant buto privatizavimo sutarties sąlygas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Lingvistinis 1992 m. rugsėjo 30 d. sutarties aiškinimas suponuoja išvadą, kad sutarties objektas buvo tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), nes sutartyje yra aiškiai pažymėta, jog šia sutartimi nėra perkami jokie kiti nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjo buto įgijimo sutartis patvirtina, kad joje nenurodyta apie jokius buto priklausinius, pagalbines patalpas ar kitokias patalpas, skirtas bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti.
9. Į bylą buvo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys notarės poziciją, kad 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartyje Nr. 7-1088 nėra klaidų, nes vadovaujantis 1992 m. rugsėjo 25 d. gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktu Nr. 71316, patvirtintu Kauno miesto valdybos, buvo parduotas (privatizuotas) ir įvertintas tik butas, esantis (duomenys neskelbtini). Oficialus rašytinis įrodymas – 1992 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto valdybos Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas Nr. 71316 – visiškai paneigia pareiškėjo paaiškinimus, kad jis sumokėjo už įvertintą buto priklausinį – ūkinio pastato dalį.
10. Pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į dalį ginčo ūkinio pastato, nes tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka neprivatizavo jame esančių patalpų. Neabejotina dėl pateiktų oficialių rašytinių įrodymų tikrumo, tuo labiau, kad byloje yra sandorį tvirtinusios notarės paaiškinimas dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Pagal įstatymą oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, todėl teismas neturi pagrindo remtis vien tik pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, kad oficialiuose rašytiniuose institucijų dokumentuose buvo padarytos klaidos. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, o pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, kad privatizuojant butą kartu buvo privatizuota ir šalia esančio ūkinio pastato dalis, nebuvo įrodytos.
11. Byloje pareiškėjas taip pat rėmėsi netiesioginiais įrodymais, t. y. pateikė buto techninės apskaitos bylą ir pinigų mokėjimo kvitus, tačiau šių įrodymų duomenys nepaneigia byloje teismo nustatytų aplinkybių dėl 1992 m. rugsėjo 30 d. sutarties sudarymo tik dėl vieno iš nekilnojamojo turto objektų – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (be priklausinio). Be to, pareiškėjas negalėjo aiškiai, nuosekliai ir tiksliai paaiškinti, ar pateikti kvitai yra susiję konkrečiai su 1992 m. rugsėjo 30 d. sandoriu. Jis nurodė, kad tokius dokumentus jis rado tarp kitų namuose buvusių dokumentų, todėl, pareiškėjo teigimu, tikėtina, kad pateikti kvitai yra dėl ginčo patalpų įsigijimo 1992 metais. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad ginčo ūkinis pastatas (jo dalis) nuo pat 1992 m. iki šiol yra naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau šio fakto nepakanka, kad būtų pripažinta pareiškėjo nuosavybės teisė į ginčo patalpas.
12. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai paneigė pareiškėjo poziciją, kad labiau tikėtina, jog sudarant sutartį įvyko klaida. Bylos aplinkybės bei surinktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog butas buvo privatizuotas be ūkinio pastato dalies. Todėl tenkinti pareiškimą nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas V. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
14. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Priešingai rašytiniams įrodymams, teismas pirkimo – pardavimo sutartį aiškino lingvistine prasme ir padarė nepagrįstą išvadą, jog privatizuotas buvo tik butas. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, vadovavosi išskirtinai suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovo teiktais dokumentais ir paaiškinimais. Neįvertintas vienas pagrindinių rašytinių įrodymų – Valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Kauno biuro buto techninės apskaitos byla, nevertino ir kitų bendraturčių paaiškinimų. Įgyjant butą iš Kauno miesto valdybos, pareiškėjas buvo informuotas, jog šioje vietoje yra ūkinis pastatas, kuriuo naudojosi buvę pastato valdytojai. Kadangi bute yra kietu kuru kūrenama krosnis, šiame ūkiniame pastate visuomet laikomos malkos bei kitas kuras. Ūkio pastato, indeksu Nr. 9I1m, įgijimą ir priklausymą butui, (duomenys neskelbtini), patvirtina įkainojimo pažymėjimas, išduotas buto pirkimui, 1992 metų buto techninės apskaitos byla, kurioje yra fiksuotas ir minimas ūkio pastatas. Visi netiesioginiai įrodymai patvirtina faktą, jog pagal Privatizavimo įstatymą privatizuojant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartimi išpirktas ir buto priklausinys – 10,40 kv. m.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti.
16. Atsiliepime nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad apeliantas, įsigydamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu įsigijo ir ūkinį pastatą. Duomenų, kad ginčo patalpos – dalis ūkinio pastato – būtų įkainotos ir kad už jas butus privatizavę asmenys būtų sumokėję, apeliantas nepateikė, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo atveju, jeigu asmuo neprivatizavo ginčo turto įstatymų nustatyta tvarka, jis negali įgyti nuosavybės teisės.
17. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš buto pirkimo – pardavimo sutarties akivaizdžiai matyti, kad žodžiai „su rūsiu“ bei „ūkinius pastatus“ yra išbraukti. Iš Kauno miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 25 d. patvirtinto Gyvenamojo namo, buto įkainavimo akto matyti, kad įkainotas buvo tik butas be jokių priklausinių. Sutartį tvirtinusi notarė J. R. nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartyje Nr. 7-1088 nėra klaidų. Teismas, tinkamai įvertino byloje esančius apelianto pateiktus įrodymus ir remdamasis oficialiais dokumentais, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į dalį ūkinio pastato, nes tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka neprivatizavo jame esančių patalpų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – ūkio pastato dalies (buto priklausinio) privatizavimo – nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. B. yra 36,06 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Butas įgytas pagal LR butų privatizavimo įstatymą 1992 m. rugsėjo 30 d. sutarties, patvirtintos Kauno (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. R. (reg. Nr. 7-1088) pagrindu.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti faktą, o pareiškėjo paaiškinimus, kad ginčo ūkinis pastatas (jo dalis) nuo pat 1992 m. iki šiol yra naudojamas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepripažino pakankamais įrodymais prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
23. Apeliantas (pareiškėjas), apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, teismas netinkamai vertino įrodymus, nes techninės apskaitos byloje ūkinis pastatas 9I1m fiksuotas techninės apskaitos byloje, kuri buvo rengiam privatizavimo tikslu, o ruošiant pirkimo – pardavimo sutartį buvo padaryta klaida neįrašant į sutartį ūkinio pastato dalies (buto priklausinio), kurią pareiškėjas visą laiką naudojo.
24. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Šio įstatymo pagrindu butą įgijo ir pareiškėjas V. B.. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo – pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmenine nuosavybe kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalį buvo būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį: 1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Pagal CK 153 straipsnio prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012).
25. Butų ar gyvenamųjų namų priklausinių, perleidimas privačion nuosavybėn fiziniam asmeniui galėjo būti vykdomas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka sudarant pirkimo – pardavimo sutartį su kompetentinga institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2009). Kas privatizuota pagal butų privatizavimo sutartį, nustatoma aiškinant butų privatizavimo sutarties sąlygas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Turi būti aiškinamos sutarties sąlygos, šalių ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės (pvz., butų privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai, parengiamieji dokumentai buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, privatizavimo sutarties ir jos priedų įrašai (techninio inventorizavimo duomenys, planai ir kt.), privatizavimo sutarties šalių pateikiamas sutarties aiškinimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).
26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 1992 m,. balandžio 21 d.) 7 punkto 5 dalį balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas. Šių taisyklių 12 dalyje nustatyta, kad privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, patikslinus jas pagal 1989 metų kainos pataisos koeficientą (1,21), atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant šių taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka. Taigi, atskiras priklausinių įkainojimas ir jų pažymėjimas techninės apskaitos byloje laikytinas jų privatizavimo sąlyga.
27. Iš byloje surinktų įrodymų – buto privatizavimo dokumentų – matyti, jog V. B. 1992 m. vasario 26 d. pateikė prašymą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo užpildyta standartinė prašymo forma ir joje nebuvo grafos apie buto (namo) priklausinius: atspausdintas formos tekstas yra „prašome parduoti namą, butą, esantį, už perkamą namą, butą sumokėsiu <...>“ ir prašoma parduoti butą, esantį (įrašyta ranka) „(duomenys neskelbtini)“. Tiek pagrindinė buto nuomininkė S. P., tiek kiti šeimos nariai sutiko, kad butas būtų privatizuojamas pareiškėjo vardu. Byloje pateiktas pareiškimas dėl buto pardavimo, susitarimas, įkainojimo aktai yra pildyti pardavėjos, įgaliotų butų privatizavimo tarnybos darbuotojų, o nurodyti duomenys patikrinti 1992 m. birželio 9 d. organizacijos, kuriai priklauso butas, darbuotojo. Iš byloje pateikto buto įkainavimo akto, patvirtinto Kauno miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 25 d., nustatyta, kad parduodamo buto kaina yra 7 152 rub., iš jų 872,00 rub. pirkėjas turi sumokėti grynais ir 6 280,00 rub. investiciniais čekiais. Be to, pirkėjas turėjo sumokėti 778,00 rub. už dokumentų ruošimą (el. bylos T.1, b.l. 103-106).
28. Kaip matyti iš byloje pateiktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos, parengtos ir patikrintos Valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro įgaliotų asmenų (el. bylos T.1, b.l. 6-10), prie buto plano (mansarda) yra pažymėta ir ūkinio pastato patalpa I-3/10,40 kv. m bendro ploto. Tokie duomenys pažymėti ir patalpų eksplikacijoje (duomenys užfiksuoti 1992 m. rugpjūčio 8-10 d.). Pareiškėjas byloje taip pat yra pateikęs ūkio pastato (9I1m) įkainojimo pažymėjimą, išduotą S. P. (pagrindinei buto nuomininkei), patvirtintą biuro viršininko 1992 m. rugpjūčio 14 d., kuriame nurodyta, kad pažymėjimas išduotas buto pirkimui ir perkamo ūkinio pastato dalies vertė yra 369,00 rub. (el. bylos T.1, b.l. 11). Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad V. B. yra sumokėjęs 400,00 Eur už inventorinės bylos parengimą, 208,00 rub. už dokumentų tvarkymą, 6 280,00 rub. investiciniais čekiais už buto pirkimą, 872,00 rub. grynais pinigais už butą (el. bylos T.1, b.l. 12-13). Visi šie veiksmai atlikti laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. (prašymo pateikimo dienos) iki 1992 m. rugsėjo 30 d. (pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo).
29. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija savo nesutikimą su pareiškimu grindė tuo, jog iš byloje patektų rašytinių įrodymų butas buvo privatizuotas be jokių priklausinių. Tačiau iš byloje pateiktų kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. spalio 1 d. perdavimo – priėmimo aktų (el. bylos T. 1, b.l. 95-102), matyti, kad buto esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys Kauno miesto savivaldybei nebuvo perduotas, kas leidžia teigti, jog šios patalpos galimai buvo privatizuotos ir perdavimo metu nebuvo SĮ „Santakos butų ūkis“ balanse. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo patalpa naudojosi ar naudojasi kiti asmenys, jog ji buvo privatizuota trečiųjų asmenų, kad ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei, Lietuvos Respublikai ar kitiems tretiesiems asmenims.
30. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo, rėmėsi tik lingvistiniu sutarties aiškinimu, tačiau nenustatinėjo ginčo patalpos ryšio su pagrindiniu daiktu (priklausinys ar atskiras nekilnojamojo turto objektas, nors pareiškėjas reikalavimo dėl ginčo patalpos pripažinimo priklausiniu ir nereiškė), šalių ketinimų (įsigyti tik butą ar butą su ūkinio pastato dalimi), sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių (dėl kokių priežasčių buvo atliktas ūkinio pastato dalies įkainojimas; kodėl ši 10,40 kv. m patalpa, esanti ūkiniame pastate 9I1m buvo pažymėta techninės apskaitos byloje ir priskirta butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jei nebuvo ketinama jos privatizuoti; ar ūkinio pastato dalis buvo įtraukta į pardavimo kainą, ar už ją buvo sumokėta, jei ne – dėl kokių priežasčių; kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius šių aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl pareiškimo pagrįstumo / nepagrįstumo, nes įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008), todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.