Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – M. M. (M. M.), A. D. (A. D.), V. D., O. B., I. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. A. D. (pareiškėjos senelis) visą gyvenimą gyveno 87,12 kv. m. bendro ploto gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Jam taip pat priklausė po namu esantis 0,2300 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai. 1996 m. gruodžio 4 d. A. D. pas notarą buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turėtą turtą, įskaitant gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, norėjo palikti būtent pareiškėjos motinai J. D. 1997 m. rugpjūčio 7 d. A. D. padovanojo J. D. savo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Pagal 2002 birželio 27 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 85-6792 A. D. įregistravo savo nuosavybės teises į po namu su ūkiniais pastatais esantį žemės sklypą ir 2007 m. gegužės 10 d. šį žemės sklypą testamentu paliko dukrai. J. D. mirė anksčiau nei jos tėvas. Po jos mirties palikimą priėmė abu jos vaikai, t. y. pareiškėja G. M. ir M. M.

4. Pareiškėjos senelis A. D. mirė (duomenys neskelbtini), išsituokęs. Šiuo metu, 87,12 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), po 1/2 priklauso pareiškėjai ir jos broliui M. M., o žemė mirusiam jų seneliui. Pareiškėja nustatytu terminu nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja ir jos brolis buvo nepilnamečiai. Jie augo be tėvo, juos globojo globėjas, kuris nežinojo, kad J. D. tėvas neįregistravo dukros vardu po namu esančio žemės sklypo, todėl niekas neatkreipė į tai dėmesio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. D. (duomenys neskelbtini) vaikaitė. A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra antros eilės A. D. įpėdinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis Testamentų registro išrašo duomenimis bei Šalčininkų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro liudijimu, niekas nesikreipė dėl A. D. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nėra užvesta.

8. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Be to, svarbu įvertinti ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pagrindine priežastimi, kodėl buvo praleistas terminas jos senelio palikimui priimti, nurodė tai, kad senelio mirties dieną pareiškėja buvo nepilnametė (jai buvo 16 m.), o jos globėjai nežinojo apie seneliui priklausiusį turtą.

12. Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, daro išvadą, kad pareiškėja terminą senelio palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, senelio mirties dieną ir 3 mėn. po to, būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir pati savarankiškai priimti palikimo (CK 2.8 straipsnis), t. y. pati kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad pareiškėjos globėjai, kaip įstatyminiai jos atstovai, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja pilnamete tapo 2023 m. (duomenys neskelbtini) ir operatyviai kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo (pareiškimas teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio 10 d.). Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į tai, kad kiti įpėdiniai A. D. palikimo nėra priėmę, prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui nepareiškė, todėl kitų įpėdinių teisės ar teisėti interesai dėl termino atnaujinimo nebus pažeisti.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai terminą priimti A. D. palikimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą A. D. (A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.