Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-388-230/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
e2S-388-230/2016
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15371-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
S. Š., akcinė bendrovė „Citadele“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-388-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15371-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.5.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29078-924/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, antstolis V. K., S. Š..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0072/11/00092 pradinį išieškotoją AB „Citadele“ bankas (buvęs AB „Parex“ bankas) pakeisti jo teisių perėmėju UAB „Gelvora“. Pareiškėja nurodo, kad vykdomojo dokumento pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0072/11/00092, kurioje vykdomas vykdomasis dokumentas, išduotas civilinėje byloje Nr. 2-21870-221/2010. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį pradinis išieškotojas AB „Citadele“ bankas perleido UAB „Gelvora“ visas išieškotojo teises ir pareigas šiame procese bei prašo pakeisti išieškotoją iš AB „Citadele“ bankas į UAB „Gelvora“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą tenkino, vykdomojoje byloje Nr. 0072/11/00092, kurioje vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-21870-221/2010 iš skolininko S. Š., pradinį išieškotoją AB „Citadele“ bankas pakeitė nauju išieškotoju UAB „Gelvora“. Teismas nustatė, kad antstolio V. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0072/11/00092 pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-21870-221/2010 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. Š. ieškotojai AB „Citadele“ bankas. 2015 m. birželio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 15-20-29 pradinis išieškotojas AB „Citadele“ bankas perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į S. Š. skolą. UAB „Gelvora“ išsiuntė pranešimą skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad vykdomojo dokumento priverstinis vykdymas yra prasidėjęs, todėl vykdymo proceso dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys gali realizuoti įstatyme numatytas teises, taip pat ir teisę pakeisti išieškotoją, teismas sprendė, kad išieškotojas AB „Citadele“ bankas keistinas nauju išieškotoju UAB „Gelvora“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo S. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirajame skunde nurodo, jog elektroniniame pašte 2015-11-24 rado pranešimą iš e.teismai sistemos apie gautus naujus pareiškimus arba procesinius dokumentus. Patekęs į e.teismai sistemą, rado pareiškimą/prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese bei teismo 2015-11-24 nutartį. Prašyme UAB „Gelvora“ nurodo, kad skolininkas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, tačiau šis pranešimas AB „Lietuvos paštas“ registruotu laišku skolininko nepasiekė ir jis negalėjo pareikšti prieštaravimo. Be to, suinteresuotas asmuo nurodo, kad jo įmonei iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, kad kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių iš atsakovo S. Š. ieškovei AB „Citadele“ bankas priteista 5 715,25 Lt skola, 13 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 5 000 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-14) iki kredito visiško grąžinimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos – 171,46 Lt žyminis mokestis ir 278,61 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, taip pat iš atsakovo valstybei priteista 27,57 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. AB „Citadele“ bankas 2015-06-23 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido naujajam išieškotojui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į 1 566,26 Eur skolininko S. Š. skolą, perdavė dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-21870-221/2010. Pareiškėja UAB „Gelvora“ pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė skolininkui S. Š. siųsto pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją. 2015-07-13 raštu pareiškėja UAB „Gelvora“ informavo skolininką S. Š., kad jai yra perleistas reikalavimas ir paragino per tris dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti skolą bei palūkanas į UAB „Gelvora“ atsiskaitomąją sąskaitą.

Atskirajame skunde apeliantas (skolininkas) S. Š. nurodo, kad apie reikalavimo teisės perleidimą jis nebuvo informuotas, jokio pranešimo iš UAB „Gelvora“ jis nėra gavęs, o iš AB „Lietuvos paštas“ išrašo iš siuntų paieškos matyti, kad UAB „Gelvora“ siųstas pranešimas adresato nepasiekė.

Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas buvo perleistas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, šis reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ir tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad S. Š., kaip skolininkas, sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Priešingai, iš byloje esančio AB „Lietuvos paštas“ matyti, kad UAB „Gelvora“ siųstas pranešimas skolininkui nebuvo įteiktas ir yra grąžintas siuntėjui. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas atsisakyti pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra būtinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2359-390/2014, Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2230-657/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1161-302/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1630-524/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-479/2012).

Aplinkybė, jog apelianto S. Š. įmonei iškelta bankroto byla, sprendžiant klausimą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, neturi teisinės reikšmės ir neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė