- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-1161-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06992-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Lindorff Oy atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lindorff Oy pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys M. Š., antstolė B. P., UAB „General Financing“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Lindorff Oy kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/10160 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „General Financing“ jo teisių perėmėju Lindorff Oy, veikiančiu per Lidorff Oy filialą. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įsiskolinimo iš skolininko reikalavimo teisė pradinio kreditoriaus UAB „General Financing“ buvo perleista naujajam kreditoriui-pareiškėjui Lindorff Oy. Pažymėjo, kad skolininkui buvo siųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo Lindorff Oy prašymą atmetė. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad skolininkas yra informuotas, jog kreditoriniai reikalavimai jo atžvilgiu yra perleidžiami kitam kreditoriui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vien faktas, kad siunčiant skolininkui pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, pastarasis grįžo neįteiktas, neleidžia teigti, jog apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkui yra žinoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas Lindorff Oy pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės- pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Pasak apelianto, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nurodo, kad pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-8717-96/2008, o tai patvirtina, jog reikalavimas nėra prieštaraujantis įstatymams ar sutarčiai bei nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, dėl ko skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas ar atskiras skolininko informavimas dėl reikalavimo perleidimo fakto nėra reikalavimo perleidimo sąlyga. Pasak apelianto, teismas spręsdamas pareiškėjo procesinių teisių perėmimo klausimą turėtų formaliai patikrinti ar reikalavimo teisė tikrai buvo perleista naujajam kreditoriui (išieškotojui), kadangi reikalavimo perleidimo sutartis yra pagrindinė sąlyga vertinant procesinių teisių perleidimą apeliantui.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo išieškojimą iš skolininko M. Š., išieškotojo UAB „General Financing“ naudai pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-8717-96/2008. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įsiskolinimo iš skolininko reikalavimo teisė pradinio kreditoriaus UAB „General Financing“ buvo perleista naujajam kreditoriui-Lindorff Oy filialui. Skolininkas apie pasikeitusį išieškotoją buvo informuotas paprastu neregistruotu laišku.
CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis. CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad šiuo atveju skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas ar atskiras informavimas dėl reikalavimo perleidimo fakto nėra reikalavimo perleidimo sąlyga. Pažymėtina, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas buvo perleistas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl šis reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ir tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.109 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, kad M. Š., kaip skolininkas, sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apeliantas kreipdamasis į teismą, nurodė, jog laiškai skolininkui buvo siunčiami neregistruotais laiškais, todėl informacijos apie jų pristatymą ir įteikimą pateikti negali, taip pat pateikė UAB „Itella“, kuri apeliantui teikia korespondencijos pristatymo paslaugas pranešimą, kuriame nurodoma, jog skolininkui laiškai buvo siųsti 2012 m. rugsėjo 27 d. neregistruotu paštu, adresu Sausio 13-osios g. 37-32, Vilnius ( b. l. 20-21), todėl duomenų, patvirtinančių, jog pranešimą dėl reikalavimo perleidimo skolininkas gavo, nėra. Konstatuotina, kad ši aplinkybė nelaikytina pagrindu atsisakyti pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir pažymėtina, jog reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra būtinas (CK 6.101 str. 1 d.), kadangi išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009). Šiuo atveju, vykdymo procesas jau yra pradėtas, todėl iš esmės skolininko sutikimas pakeičiant išieškotoją, nėra būtinas (CK 6.101 str. 1 d.).
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas esant visoms CPK 596 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo Lindorff Oy prašymą patenkinti ir pradinį išieškotoją UAB „General Financing“ vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-8717-96/2008, pakeisti naujuoju išieškotoju- Lindorff Oy, veikiančiu per Lindorff Oy filialą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjo Lindorff Oy prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese patenkinti.
Pakeisti pradinį išieškotoją UAB „General Financing“ ( į.k. 300515252, adresas: Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-8717-96/2008, naujuoju išieškotoju - Lindorff Oy, veikiančiu per Lindorff Oy filialą (į.k. 111882842, adresas: Lvovo g. 25, Vilnius).