- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-2230-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17531-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- AB DNB bankas
- Suinteresuotas asmuo
- T. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18368-285/2013 pagal pareiškėjos AB DNB bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl šalies (išieškotojo) vykdymo procese pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas vykdymo procese pakeisti vykdymo procese šalį – išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“ į išieškotoją AB DNB bankas (b.l. 3-4). Nurodė, kad išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-12-12 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido AB DNB bankas reikalavimo teisę į skolininką T. J. 1 011,84 EUR sumai.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą atmetė (b.l. 15-16). Teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10133-285/2011, buvo patenkinti kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimai priverstinai išieškoti iš skolininko T. J. 81672,84 EUR negrąžinto kredito, 1468,48 EUR nesumokėtų palūkanų, 35,00 Lt už hipotekos lakšto pakeitimų įregistravimą ir nuorašų patvirtinimą, 132,70 Lt žyminio mokesčio ir 1011,84 EUR T. J. skolos AB DnB NORD bankui, bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą T. J., asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu 2,44 kv.m. pažymėtu R-22, plane 20, bendras plotas 61,29 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vykdomasis dokumentas yra pradėtas vykdyti, kad apie reikalavimo teisės perleidimą buvo pranešta skolininkui (CK 6.109 str.), todėl remdamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, bei tuo, kad prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.), ir taikydamas teisės analogiją (CPK 3 str. 6 d.), atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netaikė trūkumų šalinimo instituto nuostatų (CPK 115 str.) ir pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad nutartis neužkerta pareiškėjui kelio ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus pateikti naują pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl išieškotojo pakeitimo patenkinti (b.l. 19-22). Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese teismas nagrinėja tik tada, kai teisių perėmimas vyksta vykdymo procese. Pažymėjo, jog antstolė S. V. vykdo hipotekos teisėjos 2011-04-27 nutartį, kurios pagrindu yra pradėtas vykdymo procesas – iš varžytynių buvo parduotas kreditoriui įkeistas skolininkui T. J. priklausęs butas, tačiau visas skola nebuvo padengta. Mano, kad 2012-12-12 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmęs reikalavimo teisę į likusią įsiskolinimo dalį – 1 011,84 EUR sumai, pagrįstai kreipėsi dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Apeliantas taip pat teigia, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal sutartį įsipareigojo pranešti skolininkui apie išieškotojo pasikeitimą, o pagal suformuotą teismų praktiką, aplinkybės, ar skolininkas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą nėra reikšmingos, nes teismas spręsdamas klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, atlieka tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas yra nustatyti ar naujam kreditoriui perėjo išieškotojo materialinės teisės. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčijamas, neprieštarauja įstatymams, perleistas reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ siunčiamų registruotų laiškų sąrašo kopiją, AB „Lietuvos paštas“ pašto siuntų paieškos išrašo kopiją, 2012-10-25 rašto Nr. SB-4724 ir 2012-12-28 rašto Nr. SB-5714 kopijas, teigdamas, kad šie įrodymai pagrindžia atskirojo skundo argumentus. Pagal šios bylos duomenis pareiškėjai pirmosios instancijos teisme nebuvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl šiuos naujus įrodymus teismas priima ir vertina.
Dėl išieškotojo pakeitimo. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008). Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į T. J. likusią 1011,84 EUR įsiskolinimo dalį, kylančią pagal 2010 m. rugpjūčio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį (b.l. 6-10). Teismas šia pareiškėjo pateikta informacija abejoti pagrindo neturi, todėl sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad aukščiau nurodytas teisių perleidimas įvyko.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad šiuo atveju skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas ar atskiras informavimas dėl reikalavimo perleidimo fakto nėra reikalavimo perleidimo sąlyga. Pažymėtina, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju buvo perleistas reikalavimas, kylantis iš įsiteisėjusios hipotekos teisėjos nutarties, todėl šis reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ir tai neprieštarauja įstatymams.
Kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2012-12-28 raštas Nr. SB-5714 patvirtina, kad pradinis išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pranešė skolininkui T. J. apie reikalavimo teisės perleidimą (b.l. 25). Pranešimas buvo išsiųstas 2012-12-31 (b.l. 23-23C). Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pranešimą dėl reikalavimo perleidimo skolininkas gavo, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu atsisakyti pakeisti išieškotoją vykdymo procese, nes reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra būtinas (CK 6.101 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009). Apeliantas tik su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad antstolės S. V. kontoroje vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartis dėl 81672,84 EUR negrąžinto kredito, 1468,48 EUR nesumokėtų palūkanų, 35,00 Lt už hipotekos lakšto pakeitimų įregistravimą ir nuorašų patvirtinimą, 132,70 Lt žyminio mokesčio ir 1011,84 EUR T. J. skolos AB DnB NORD bankui išieškojimo (b.l. 24, 8). Taigi, šiuo atveju, vykdymo procesas jau yra pradėtas, todėl iš esmės skolininko sutikimas pakeičiant išieškotoją, nėra būtinas (CK 6.101 str. 1 d.).
Būtent šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ teisių perėmėjas 1011,84 EUR skolos sumai yra AB DNB bankas, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos AB DNB bankas prašymas dėl proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo tenkintinas – pakeisti vykdomojoje byloje išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“ išieškotoju AB DNB bankas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-27 nutarties dalyje dėl 1011,84 EUR skolos priteisimo iš T. J. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 339 str., teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos AB DNB bankas prašymas dėl proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo.
Pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdymo procese pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-27 nutartį dalyje dėl 1011,84 EUR (vieno tūkstančio vienuolikos eurų 84 centų) skolos išieškojimo iš T. J., (duomenys neskelbtini) naujuoju išieškotoju AB DNB bankas (į.k. 112029270, adresas J.Basanavičiaus g. 26. LT-03601 Vilnius)