Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1.2.17; 3.1.9; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1.1; 3.5.1.11; 3.5.1.23

2015 m. spalio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko E. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-105-772/2015, iškeltoje pagal pareiškėjo antstolio R. K. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, byloje dalyvaujant skolininkui E. S., išieškotojai O. S., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis R. K. 2015-05-15 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu. Nurodė, kad vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-3372-326/2013 dėl įpareigojimo E. S. perduoti nepilnametį vaiką, F. S., pagal teismo nustatytą gyvenamąją vietą motinai O. S.. Pažymėjo, kad E. S. nevykdant teismo sprendimo 2014-01-28 buvo surašytas neįvykdymo aktas dėl sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 771 straipsnio 5 dalį. Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-10 nutartimi E. S. paskyrė 202,73 Eur (700,00 Lt) baudą išieškotojos O. S. naudai. Skolininkui toliau nevykdant teismo sprendimo, 2015-05-06 vėl buvo parengtas reikalavimas perduoti vaiką, o 2015-05-12 paruoštas priverstinio teismo sprendimo vykdymo planas. 2015-05-13 organizuotas priverstinis vaiko paėmimas iš paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos, o 2015-05-13 paskelbta F. S. paieška per policiją. Antstolis patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad skolininkas iki 2015-05-14 akto surašymo neįvykdė teismo sprendimo dėl vaiko F. S. perdavimo motinai O. S..

Skolininkas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su antstolio prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad dėl netinkamo motinos elgesio pati dukra F. S. nenori bendrauti su motina.

Išieškotoja O. S. teismo posėdžio metu prašė antstolio prašymą tenkinti. Nurodė, kad E. S. neleidžia jai bendrauti su dukra, sąmoningai nevykdo teismo sprendimo.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo antstolio prašymą tenkinti visiškai. Nurodė, kad skolininkas nepagrįstai nevykdo teismo sprendimo, manipuliuoja vaiku. Paaiškino, kad buvusių sutuoktinių santykiams neigiamos įtakos turi skolininko tėvai, o nepilnametė F. S. bijo tėvo ar jo artimųjų. Pažymėjo, kad norėjo apsilankyti dabartinėje F. S. gyvenamojoje vietoje, tačiau jam nepavyko, nes vaiko seneliai iš tėvo pusės nurodė, kad nei sūnaus, nei vaikaitės šiuo metu nėra. Todėl prašė teismo antstolio prašymą tenkinti visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-01 nutartimi skyrė E. S. 144,50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo reikalavimą nevykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2015-05-06 ir iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, ją išieškant išieškotojai O. S.. Teismas pažymėjo, kad jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad konkrečiu atveju nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kliudančių įvykdyti Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, todėl sprendė, kad antstolio R. K. reikalavimas buvo neįvykdytas be pateisinamos priežasties Teismas pabrėžė, kad įpareigojimą perduoti vaiką privalu vykdyti per įmanomai trumpiausią laiką. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, aplinkybes, kad E. S. neteisėtas neveikimas sukliudė vykdomojo dokumento vykdymą dėl ko buvo pažeisti išieškotojos O. S. interesai, jai negalint susigrąžinti vaiko, tuo pačiu jai padarant ir žalą, bei atsižvelgęs į tai, kad E. S. jau ilgą laiką nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais paskyrė 144,50 Eur baudą. Teismas pažymėjo, kad EŽTT praktikoje sprendimų bylose dėl vaiko grąžinimo priėmimo ir vykdymo delsimas yra pripažįstamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimu ir nurodoma, kad prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu skolininkas E. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-01 nutartį ir antstolio R. K. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai nustatė faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Teismas neįvertino, kad tik 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį atsirado teisinis pagrindas perduoti F. S. jos motinai O. S.. Teismas skundžiamą nutartį priėmė 2015-06-01, todėl įvertinus bylos trukmę, vieno mėnesio laikotarpis nėra pernelyg ilgas ar nepagrįstas. Be to, teismas nevertino pačios išieškotojos veiksmų, o taip pat ir to, kad ji nei karto nenuvyko pas dukrą ir jokiu būdu nebandė užmegzti su ja kontakto.

2. Antstolio veiksmai buvo atliekami nebendradarbiaujant su apeliantu. Per visą antstolio nurodomą laikotarpį niekaip nebuvo bandoma užmegzti dialogo, nebuvo nurodyta kada ir kaip bei kam F. S. reikia pristatyti, kaip ją reikia ir ar reikia tam paruošti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dukros ir O. S. socialiniai ryšiai nutrūkę, motinos dukra nepažįsta, pati O. S. su dukra net nebando ieškoti jokio kontakto. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta prieštaraujant vaiko valiai. Skundžiama nutartimi teismas tik paskyręs baudą nesudarė sąlygų efektyviai vykdyti teismo sprendimą. Formaliai teisingai išnagrinėdamas klausimą teismas dar labiau supriešino šalis, tačiau taip ir neatsakė į esminį klausimą kaip ir kokiu būdu reikia vykdyti teismo sprendimą, o taip pat nesiėmė aktyvių bei efektyvių priemonių, kad šis teismo sprendimas būtų įvykdytas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. K. nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad E. S. elgesys vykdymo procese laikytinas piktybišku: antstolio siunčiamų procesinių dokumentų savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jis ir kartu su juo gyvenantys tėvai, nepriima, į namus pašto kurjerių, antstolio ir pareigūnų neįsileidžia, mažametę dukrą slapsto ir jos buvimo vietos nenurodo. Pažymėjo, kad skolininkas su antstoliu nebendradarbiauja - per visą vykdymo proceso laikotarpį pas antstolį buvo atvykęs tris kartus, pokalbiai su E. S. nekonstruktyvūs, raginamas įvykdyti teismo įpareigojimą pažada, tačiau meluoja ir pažado netesi. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas už sprendimo nevykdymą visiškai pagrįstai E. S. paskyrė baudą ir ji yra adekvati, kad asmuo (skolininkas) suvoktų, jog priimtą teismo sprendimą būtina gerbti, o įsiteisėjusį ir vykdyti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja O. S. nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pažymėjo, kad atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių bei vykdymo proceso pažeidimų, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Skundo motyvai dėl nutrukusio vaiko motinos ir dukros ryšio, dėl vaiko nuomonės, noro, emocinės būklės, jau buvo išnagrinėti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimu, Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-25 papildomu sprendimu bei Šiaulių apygardos teismo 2015-05-05 nutartimi, kuri paliko pirmosios instancijos teismo sprendimus nepakeistus. Konkrečiu atveju skolininkas turi būti nubaustas už piktybišką įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdymą, o pirmosios instancijos teismo 2015-06-01 nutartimi paskirta bauda - 144,50 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo reikalavimą nevykdymo dieną yra net per maža, įvertinant išieškotojos ir mažamečio vaiko F. S. patiriamą skausmą ir išgyvenimus, gyvenant atskirtyje motinai nuo vaiko, o vaikui nuo motinos, gyvenant nuolatinėje įtampoje ir tėvo bei senelių poveikyje. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-189/2014 nurodyta, jog F. S. bendravimo su motina ribojimas neigiamai veikia jos asmenybės raidą, suvokimą apie šeimą ir santykius joje, mokina nekonstruktyvių konfliktinių situacijų sprendimo būdų ir kad F. S. ryšiai su jai emociškai reikšmingais prieraišumo asmenimis (motina, tėvu) yra kokybiškai tapatūs. F. S. negali laisvai matytis, bendrauti su savo motina nuo 2013-03-31, E. S. iki pat šios dienos taip ir nesudarė galimybės matytis, bendrauti su dukra. Vaikas yra izoliuotas nuo bendruomenės, šeimos, nelanko mokyklos, siekiant kad motina nebeturėtų realios galimybės bendrauti su savo dukra, ir jų emocinis ryšys susilpnėtų, akivaizdžiai ir grubiai yra pažeidžiami vaiko interesai. Skolininkas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra ėmęsis jokių konkrečių aktyvių veiksmų sprendimui įvykdyti ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Išieškotoja taip pat nurodė, kad neturėjo jokios realios galimybės bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, kadangi E. S. tėvai buvo nurodę, kad jos į savo nuosavybę neįleis, be to bylos nagrinėjimo metu jos atžvilgiu E. S. motina buvo pradėjusi net kelis ikiteisminius tyrimus, kurie visi buvo nutraukti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos už antstolio reikalavimų bei teismo sprendimo perduoti nepilnametį vaiką pagal teismo nustatytą gyvenamąją vietą, nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantas 2015-07-07 pateikė papildomus paaiškinimu ir rašytinius įrodymus – F. S. 1 klasės baigimo rezultatus, charakteristiką, nuotraukas ir kt. Antstolis R. K. 2015-07-20 pateikė papildomus duomenis apie F. S. perdavimą motinai O. S.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (LR CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad kilęs ginčas byloje iš dalies susijęs ir su nepilnamečio vaiko interesais, vertina, kad yra pagrindas priimti papildomai pateiktus duomenis ir juos vertinti kartu su kitai byloje pateiktais įrodymais.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (LR CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama LR CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos LR CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. LR CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui LR CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą dėl baudos taikymo. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3372-362/2013 nusprendė nustatyti nepilnamečių vaikų K. S. ir F. S. gyvenamąją vietą su jų motina O. S. 2013-11-25 papildomu sprendimu Šiaulių apylinkės teismas nustatė, jog ieškovas E. S. privalo per penkias dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo dienos, iki 2013-12-06 , perduoti nepilnametį vaiką, F. S., pagal teismo nustatytą gyvenamąją vietą atsakovei O. S., sprendimą vykdyti skubiai. Pagal minėtą sprendimą 2013-12-11 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3372-362/2013 dėl E. S. įpareigojimo perduoti nepilnametį vaiką F. S. atsakovei O. S., perduotas vykdyti antstoliui R. K.. 2014-02-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1740-291/2014 E. S. už antstolio R. K. reikalavimų nevykdymą skirta 700,00 Lt bauda, ją išieškant išieškotojos O. S. naudai. Šiaulių apygardos teismo 2014-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-437-124/2014 Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-10 nutartis palikta nepakeista. 2014-05-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-83-650/2014 leista prievarta (pašalinant kliūtis perduoti vaiką jos motinai) paimti nepilnametį vaiką F. S. iš jos buvimo vietos (gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ar kitos vietos, kur faktiškai randasi vaikas). 2014-06-19 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-4-124/2015 nagrinėjamoje pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3372-362/2013, priėmė nutartį sustabdyti 2013-11-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo bei 2013-11-25 Šiaulių apylinkės teismo papildomo sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla apeliacine tvarka. 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimas paliktas nepakeistas, panaikintas 2014-06-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytas laikinas atsakovės O. S. bendravimo su dukra F. S. tvarkos nustatymas bei Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 ir 2013-11-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymo sustabdymas. Iš antstolio nurodytų aplinkybių matyti, kad antstolis 2015-05-06 parengė skolininkui reikalavimą perduoti vaiką, tačiau asmuo prisistatęs E. S. tėvu adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė jį priimti. 2015-05-12 paruoštas priverstinio teismo sprendimo vykdymo planas ir 2015-05-13 organizuotas priverstinis vaiko paėmimas iš paskutinės žinomos vaiko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuvykus į vietą niekas nepasirodė ir vartų neatidarė (2-3 b.l.). 2015-05-13 paskelbta F. S. paieška per policiją (56 b.l.). 2015-05-28 teismo posėdžio metu skolininkas E. S. nurodė, kad pati dukra nenori bendrauti su motina, tačiau neneigė žinantis jos buvimo vietą.

Įvertinęs išdėstytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su šalių dukros F. S. psichologine būsena, jos ryšiu su motina ir kt., yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šios aplinkybės buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nagrinėjant apelianto E. S. apeliacinė skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimo. Apelianto argumentus, kad jis teismo sprendimo dėl nepilnametės dukros perdavimo jos motinai nevykdė trumpą laiko tarpą paneigia byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas nuo 2013-12-06 iki 2014-06-19 - kol Šiaulių apygardos teismas sustabdė 2013-11-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo bei 2013-11-25 papildomo sprendimo vykdymą. Nuo 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismui panaikintus sprendimo vykdymo sustabdymą, E. S. ir toliau nevykdė teismo įpareigojimo perduoti dukrą motinai O. S.. Be to iš antstolio papildomai pateiktų duomenų matyti, kad ir po skundžiamos nutarties priėmimo F. S. buvo perduota motinai O. S. tik 2015-07-16 (144, 148 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytą, bei į byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktus paaiškinimus, kad skolininkas nepagrįstai nevykdo teismo sprendimo, manipuliuoja vaiku, kad vaikas bijo tėvo ir jo artimųjų, taip pat įvertinus, kad ginčas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais bei, kad teismo sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visumą tik patvirtina, kad teismo įpareigojimas perduoti vaiką motinai nebuvo vykdomas nuo 2013-02-06 ir vėliau, bei, kad antstoliui teko imtis visų priverstinio poveikio priemonių, numatytų LR CPK, kad užtikrintų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad jis vaiko neperdavė dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad nežinojo kam, kur ir kaip tą padaryti, kaip visiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos duomenimis, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pats skolininkas nebendradarbiavo tiek su antstoliu, tiek su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, vengė priimti jam siunčiamą korespondencija, sąmoningai trukdė įvykdyti teismo sprendimą – numatytą vaiko paėmimo dieną kompetentingos institucijos nebuvo įleistos į apelianto gyvenamą vietą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 144,50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo reikalavimą nevykdymo dieną atsižvelgiant į tęstinį apelianto trukdymą ir vengimą nesant jokių objektyvių priežasčių įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, į aplinkybes, kad ginčas susijęs su vaiko interesais ir tėvų pareiga yra užtikrinti, kad šie interesai nebūtų pažeidinėjami, į tai, kad net ir po skundžiamos nutarties priėmimo F. S. buvo perduota motinai O. S. tik 2015-07-16, yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus, proporcinga padarytam teisės pažeidimui bei konkrečioms bylos aplinkybėms.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei užtikrindamas ne tik vykdymo proceso šalių, bet nepilnamečio vaiko interesus bei teismo sprendimo privalomumą (LR CPK 18 straipsnis) priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.