Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja),Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

VTAS atstovui V. T., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3372-362/2013 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei O. S., institucijai, teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės O. S. priešieškinį ieškovui E. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas aplinkos keitimas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Išskyrus kelių mėnesių pertrauką F. S. nuo pat gimimo gyveno su tėvu, F. senelių name adresu (duomenys neskelbtini), yra ypatingai susijusi su šia vieta (jos kambarys, draugai, naminiai gyvūnai), taip pat didžiausią laiko dalį ji visuomet praleisdavo ir ypatingą artumą jaučia seneliams E. ir B. S.. Manome, kad be didelės psichologinės traumos F. aplinkos pakeitimas yra neįmanomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas .

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-254/2010).

LR CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 203 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013). Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra nuteista už tyčinį nusikaltimą arba buvo neištikima, arba žiauriai elgėsi su sutuoktiniu arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, t.y. kad jos kaltė dėl santuokos nutraukimo būtų preziumuojama. Taip pat ieškovas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų, kuo pasireiškia teismo sprendimo nepagrįstumas dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės konstatavimo, nurodo tik abstraktaus pobūdžio pamąstymus. Nors atsakovė, išvykdama su mažamečiais vaikais iš Lietuvos, paliko vyrą, apribodama jo bendravimą su vaikais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šis jos elgesys buvo sąlygotas ieškovo netinkamo elgesio šeimoje. Be to atsakovė šiuo atveju tik paliko vyrą, o ne šeimą, nesuderinusi savo išvykimo iš Lietuvos su sutuoktiniu. Bylos duomenys patvirtina, kad šeimai gyvenant pas vyro tėvus, ilgainiui ėmė blogėti ieškovės santykiai su anyta, tai turėjo įtakos ir šalių tarpusavio santykiams. Tai matydamas, ieškovas nesprendė šio klausimo, leido toliau vystytis konfliktui. Atsakovė, ieškodama išeities, siūlė spręsti šeimos išsaugojimo problemą, siūlė vykti į Angliją, ką teisme patvirtino ir liudytojas B. S.. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas pažeidė iš esmės sutuoktinio pareigas, nes vartojo psichologinį, fizinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima. Šias aplinkybes dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamo elgesio šeimoje patvirtina ne tik atsakovės paaiškinimai, bet ir kiti įrodymai– teisme apklaustų liudytojų M. S., R. S., N. L., G. B. parodymai teisme (4t. ,40-41 b. l.). Ieškovo piktnaudžiavimo faktus alkoholiu, grasinimu fiziniu smurtu ateityje patvirtina ir ieškovo SMS žinutės, kas užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių protokolu (4t., 16 b. l.). Taip pat šis protokolas patvirtina ir kitas atsakovės byloje nurodytas aplinkybes dėl netinkamo ieškovo elgesio šeimos atžvilgiu, jo nesprendimo šeimos klausimų, leidžiant jo šeimos nariams kištis į šalių santuokinį gyvenimą, nusišalinimo nuo šeimos pareigų vykdymo. 2013 m spalio 22 d. ieškovas neblaivus atvyko ir į teismo posėdį, kas patvirtina liudytojų, atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiu (4t., 81-82 b. l.).Atsakovės paaiškinimai, pažymos iš odontologo apie nuskeltą dantį patvirtina aplinkybes ir dėl fizinio smurto panaudojimo prieš atsakovę (2t.,172,4 t., 11).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60str.2d.), šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino šalių reikalavimus dėl sutuoktinių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir neesant ginčo dėl sūnaus K. gyvenamosios vietos nustatymo, abiejų sutuoktinių vaikų, t.y. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su vaikų mama atsakove O. S., numatė bendravimo su vaikais tvarką. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su juo-ieškovu, argumentuodamas tai vaikų interesais, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo tų argumentų. Apeliacinio proceso metu apeliantas dėl mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo neturėjo aiškios nuomonės šioje skundo dalyje, buvo nenuoseklus. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti sūnaus K. gyvenamąją vietą su mama (4t. 13-16 b. l.)

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas(Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005).

Šiuo metu tiek F. S., tiek K. S. yra mažamečiai, t.y. F. 7 metų ir 5 mėnesių, K. 3 metų amžiaus. Pažymėtina, kad abu vaikai nuo pat gimimo gyveno kartu su abiem tėvais ieškovo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vėliau laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2013-03-31 gyveno su motina O. S., jai vaikus išsivežus į užsienį. Po to 2013-03-31 ieškovas prievarta ir, pažeisdamas Didžiosios Britanijos Aukštojo Teisingumo teismo Šeimos skyriaus 2013-03-22 sprendimą, paėmė vaikus iš motinos atsakovės O. S..2013-04-09 teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti su vaikų mama atsakove O. S. (1t., 76-77 b. l.). Ieškovui nevykdant teismo nutarties, ji buvo vykdoma priverstine tvarka (1t., 122-125 b. l.), buvo skelbiama vaikų paieška (1t., 126-127 b.l.), vėliau antstolis A. L. priėmė patvarkymą dėl nutarties vykdymo tvarkos nustatymo, ieškovas E. S. sūnų perdavė ieškovei 2013-05-06 (2 t., 8-9 b. l.), dukra nebuvo perduota, motyvuojant jos nenoru gyventi su mama. Ieškovas visiškai neleido atsakovei matytis su vaikais laikotarpiu nuo 2013-03-31 iki 2013-05-03, vėliau iki 2013-06-01 neleido matytis su dukra, teigdamas, kad nesutinka atsakovei leisti matytis su vaikais, kol baigsis ikiteisminis tyrimas bei bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. 2013-08-21 d. Šiaulių apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos 2013-04-09 d. nutartį ir dukters F. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu E. S. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (3t., 68-71 b. l.). Iki šiol F. gyvena su tėvu, 2014-06-19 Šiaulių apygardos teismas sustabdė 2013-11-15 bei 2013-11-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo skubų vykdymą, nustatė atsakovės laikiną bendravimo su dukra tvarką iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (5t., 76-78 b. l.).VTAS savo išvadoje nurodo, jog ieškovas nededa jokių pastangų, kad nenutrūktų emocinis ryšys tarp motinos ir dukters, randa tam priežasčių, galimai net nuteikinėja dukrą prieš motiną (6 t., 49-52 b. l.). Pažymėtina, kad niekada nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl draudimo atsakovei bendrauti su vaikais.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino vaiko valios ir nuomonės, su kuo teisėjų kolegija nesutinka. K. S. yra mažametis, nemoka kalbėti, todėl išklausyti neįmanoma. Siekiant daugiau netraumuoti mažametės dukters, ji nebuvo išklausyta ir apeliacinėje instancijoje teismo posėdyje, tačiau vaikas gali būti išklausytas ir per atstovus. Kadangi F. S. yra mažametė, jos tiesioginė apklausa teismo posėdyje dėl aplinkos ypatumų būtų nerezultatyvi, o gautų duomenų patikimumą be specialisto pagalbos būtų sunku įvertinti, ji pagal amžių ir dėl psichologinių ypatumų, dėl situacinių aplinkybių (tėvo ir senelių daromo poveikio) dar negali savarankiškai suformuluoti savarankiškos nuomonės ir vadovaujasi jai reikšmingų asmenų nuomone. Bylos duomenis F. S. nuomonė ne kartą buvo išklausyta per atstovus, nes ji ne kartą bendravo su vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais, lankėsi Šiaulių miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kur prižiūrima psichologų, bendravo su atsakove-mama (3t.,21-22 b. l.). Vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis, reikšmingų faktinių visumos kontekste. Šiuo aspektu reikšmingais laikytini byloje atliktos psichiatrinės-psichologinės ekspertizės rezultatai, iš kurių matyti, kad F. pagrįstos nuomonės ginčo klausimu negali išreikšti, jos poziciją dėl noro gyventi su tėvu bei jos neigiamas ir kategoriškas nusistatymas motinos atžvilgiu yra nulemtas tėvo (ir jo šeimos) jai daromo poveikio (neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu formavimo), jos elgsena, o ne žodžiai atskleidžia jos tikruosius interesus (6t., 18-30 b. l.). Ekspertai nurodo, kad mergaitė negali savarankiškai, niekieno neįtakotai, išreikšti nuomonės, ji yra linkusi keisti savo nuomonę, ką patvirtina ir bylos medžiaga, nes 2013-04-03 VTAS specialistams pokalbio metu nurodė, kad šiaip ji norėtų gyventi su mama, o močiutės ir tėčio namuose norėtų pasisvečiuoti. Praėjus savaitei 2013-04-09 psichologams (PSC) įvardina, jog norėtų gyventi su tėčiu. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, ji buvo išklausyta teismo ekspertų-psichologų, psichiatrų. Teismo psichiatrinės –psichologinės ekspertizės ekspertai 2014-11-05-2015-02-13 d. ekspertizės akte dėl mergaitės brandos nurodė, kad atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei situacines aplinkybes F. negali savarankiškai suformuoti ir išreikšti savo nuomonės gyvenamosios vietos nustatymo klausimu.

Atsižvelgiant į mergaitės brandą, į tai, kad jos nuomonė yra nulemta asmenų, su kuriais šiuo metu gyvena įtakos, noro gyventi su tėvu negali bent minimaliai pagrįsti, argumentuoti, jai yra vienodai svarbūs abu tėvai, galimybės išsiaiškinti jos tikrąjį norą gyventi su vienu iš tėvų yra ribotos bei į tai, kad ji vienodai yra prisirišusi prie abiejų tėvų, todėl įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgus į psichiatrinės-psichologijos ekspertizės išvadas dėl dukters brandos ir jos išreikšto noro gyventi su tėvu motyvacijos, kitų asmenų įtakos, susiformuojant šiai nuomonei, teisėjų kolegija neatsižvelgia į vaiko išsakytą norą, nes išsakytas noras gyventi su tėvu neatitinka jos interesų.

Sprendžiant su kuriuo iš tėvų turi gyventi dukra, yra vertintini kiti kriterijai. Pagrindiniai argumentai, kuriais remiasi apeliantas dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo bylos nagrinėjimo metu be išreikšto vaiko noro gyventi su tėvu-tai geresnės materialinės sąlygos su juo nei su atsakove (vaikų mama), aplinka prie kurios ji prisirišusi, su prisirišimu prie senelių E. S. ir B. S., prie turimų gyvūnų, draugų. Tačiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas negali būti vertinamas išimtinai materialinės gerovės kriterijumi ir negali būti lemiančiu veiksniu. Tai tik viena iš visumos aplinkybių, kurias įvertina ginčą sprendžiantis teismas. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tuo iš tėvų, kurio interesus labiausiai atitinka. Niekuo nepagrįsti ir kiti argumentai, kadangi nustačius bendravimo tvarką su mama, ji turės galimybę palaikyti ryšius su seneliais, susitikti su draugais, o atsižvelgiant į dukters interesus, tėvas gyvūnus turėtų perduoti dukrai.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą-auklėti vaikus, vaikų teisę gyventi saugioje aplinkoje, gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, nors jie ir gyventų skyriumi. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl motinos ir tėvo galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, atmesdamas kitus , turi vertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir daryti išvadą, su kuriuo iš tėvų , nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiausiai atitiktų jo interesus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, geriau atitiks vaikų interesus, tuo tarpu ieškovas negali ir negalės užtikrinti vaikams saugią gyvenamą vietą, tinkamą auklėjimą, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija.

Byloje nustatyta, kad tėvų materialinė padėtis yra panaši. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi nuosavo gyvenamo ploto, gyvena tame pačiame mieste-Šiauliuose (1t., 35-36 b. l.). Atsakovė nuomojo butą, šiuo metu naudojasi tetos butu, ieškovas naudojasi tėvams priklausančiame name gyvenamuoju plotu. VTAS mano, kad abu tėvai turi tinkamas buities sąlygas augti vaikams (1t.,3t.,56, 57 b.l.,4t., 17-18b.l.,6t.,60-61 b. l. ). Tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba, gauna panašias pajamas (1 t., 10,11-12 b.l.,3t.,36-39 b.l.20 b.l.,5 t., 12-14 b. l.).Atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, yra gerai charakterizuojama darbe, yra pakelta pareigose, nurodo, kad materialiai jai padeda ir broliai(5 t., 12-15 b. l.).Pagal ieškovo pateiktus duomenis jo uždarbis mažesnis (1t., 11-12 b l.,3t.,15-16 b. l.).Ieškovas iš dalies 50 proc. yra nedarbingas, gauna 80,64 EUR(278,44 Lt) nedarbingumo pašalpą (2t., 30 b.l.,3t., 17-18 b. l.). Nurodo, kad užsiima individualia veikla, bet duomenų apie gautas pajamas nepateikia (1t., 13-14 b. l.).

Atsakovė tinkamai atlieka savo pareigas. VTAS neturi pretenzijų atsakovei dėl sūnaus K. priežiūros. Atsakovė tinkamai prižiūri sūnų, jis visada tvarkingas, švarus, atvedamas į darželį linksmai nusiteikęs, pailsėjęs, ji rūpinasi vaiko sveikata, savijauta, ugdymu, tai patvirtina ir lopšelio-darželio „Ž“ pažymos (5t.,11 b.l.,6 t.,56,58 b. l.). Lopšelio darželio administracija informavo, kad ieškovas E. S. kartais telefonu pasidomi sūnumi, ieškovas ateina aplankyti kartu su savo mama, daugiau bendrauja močiutė, o ne ieškovas (6t., 63 b. l.). F. S. yra 1 b. klasės mokinė, atsižvelgiant į medicinos pažymėjimą bei į E. S. prašymą, laikotarpyje nuo 2014-09-23 iki 2015-05-30 yra mokama pavienio mokymo forma kasdieniu būdu namuose. Mama O. S. nuolat domisi dukters pasiekimais, sveikata, lankėsi mokykloje, norėdama susitikti su dukra, bet mergaitė atsisakė bendrauti, priimti dovanas (6 t., 57,59 b. l). Tėvas E. S. taip pat domisi dukters mokymosi, bet į mokyklą atveda ir parsiveda močiutė E. S., kuri užtikrina nuolatinę mergaitės priežiūrą ( 6 t., 57 b. l).

Nustatant vaikų gyvenamąją vietą atsižvelgtina ir į tėvų moralines savybes, tėvų įtaką. Atsakovė nebausta už administracinės teisės pažeidimus, nėra duomenų dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, nėra įrašyta psichiatrijos ir priklausomybės pacientų registre, neteista.

Kaip patvirtina bylos duomenys, šiuo metu pagrindinę dukters F. priežiūrą užtikrina ne ieškovas, o jo mama E. S.. VTAS savo išvadoje pateikia nuomonę, jog susidarė nuomonę, kad ieškovas yra nesavarankiškas, labai priklausomas nuo motinos E. S., ji galimai daro didelę įtaką ir E. S., net atlydi į VTAS pokalbiui, kai šis yra kviečiamas atvykti, kuri daugiausia ir rūpinasi F. auklėjimu (6t.,49-52 b. l.).

2013-11-05 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu ieškovas yra nubaustas už Vilniaus oro uoste įvykdytą administracinės teisės pažeidimą, t.y. už 2013-03-31 Vilniaus oro uoste įvykdytą administracinį pažeidimą, kurio metu laukimo salėje stumdė atsakovę O. S. mažamečių vaikų F. S., gim.2007-12-07 ir K. S.,gim.2012-02-01 , akivaizdoje bei jėga išplėšė iš O. S. vaikišką vežimėlį, jį tampydamas į visas puses, kuriame buvo mažametis sūnus K. Teismo pripažinta, kad tokiais veiksmais jis panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teises, numatytas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11str, 43 str., garantuojančias vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi bei vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, fizinio ar psichinio smurto demonstravimo, jam buvo skirtas įspėjimas (5 t., 63-65 b. .). 2013-08-21 LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įspėtas dėl vaikų teisės bendrauti su motina pažeidimo dėl pareigos apsaugoti nepilnametį vaiką nuo netinkamos kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (3 t.,87-104 b. l.).Bylos duomenimis ieškovas E. S. nevykdė 2013-11-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo dėl vaikų perdavimo ieškovei (5 t., 57-60 b. l), todėl atsakovė kreipėsi dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Apeliacinėje instancijoje teismo posėdyje ieškovas taip pat patvirtino, kad jis nevykdys teismo nutarčių dėl dukters perdavimo atsakovei. Nuo 2013-04-09 teismo nutarties dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ieškovas kliudė bendrauti atsakovei su abiem vaikais, o vėliau-su dukra. Tai patvirtina ir VTAS išvados, kita bylos medžiaga, atsakovės paaiškinimai, jos daugkartinis kreipimasis į VTAS, į LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierę. Visuma bylos duomenų patvirtina, kad ieškovas netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, negerbia įstatymų, nepaklūsta jiems, elgiasi savo nuožiūra, priešingai dukters interesams. Ieškovas nedėjo pastangų ir nerodė geranoriškumo, sprendžiant maksimaliai vaiko bendravimo užtikrinimo klausimus, ieškant geriausiai mažamečių vaikų interesus atitinkančių sprendimų. Ieškovo elgesys patvirtina, kad ir ateityje gali netinkamai elgtis, tuo netinkamai formuoti ir vaikus, kaip asmenybę. Ieškovo elgesys bylos nagrinėjimo metu, neskatinimas palaikyti dukters ryšių su mama, sudarymas galimybių kitiems asmenims turėti neigiamos įtakos požiūriui į mamą, nesudarymas sąlygų dukrai ir mamai susitikti, negarantuoja vaikui ramios, emociškai ir psichologiškai palankios vaikui vystytis aplinkos. Teismo psichiatrai-psichologai ekspertizės akte neigiamai vertina bendravimo su motina ribojimą, kas neigiamai veikia mergaitės asmenybės raidą, suvokimą apie šeimą ir santykius joje, mokina nekonstruktyvių konfliktinių situacijų sprendimo būdų. Taip pat ekspertai teikia išvadą, kad situacijai nepasikeitus, tai turės neigiamų pasekmių ateityje-dukters gebėjimui užmegzti ir palaikyti santykius su kitais.

Ekspertai dukters ir mamos bendravimo metu nustatė, jog bendraujant su šeimos nariais mergaitė atsiskleidžia, abu tiek tėvas, tiek mama jai yra reikšmingi asmenys, su jais ji jaučiasi saugi, skiriasi tik bendravimo ypatumai. Ekspertai pažymi, kad F. išsakytos neigiamos nuomonės mamos atžvilgiu nepasitvirtina, nes susitikus su mama, greitai pasikeičia mergaitės elgesys, ji krykštauja, juokiasi, žaidžia, todėl atsiskleidžia mergaitės ir mamos tvirtas, emociškas ryšys. Tuo tarpu tarp tėvo ir sūnaus tokio ryšio nenustatė, nes berniuką nuvedus prie tėvo, šis nelieka prie tėvo, o pastarasis nė kiek neinicijuoja kontakto su sūnumi. Ekspertai iš bendravimo su F. daro išvadą, kad mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą, ką papildo ir bylos medžiaga. Nors byloje yra ir kitokių išvadų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su ekspertų išvadomis, kad kitokias išvadas galėjo lemti tai, jog psichologai su mergaite bendravo dažniausiai ne individualiai, bet kartu dalyvaujant tėčiui arba močiutei, net sėdint ant kelių, kurių nuomonė apie atsakovę yra negatyvi, be to šie asmenys gyvena kartu su F. Todėl psichologai įžvalgas atliko neįvertinę mergaitės motinos pozicijos bei jų tarpusavio santykių kokybės, nes gyvendama kartu su tėvu, vaikas išgyvendamas lojalumo konfliktą prie tėvo kalbės tai, ką šis nori girdėti. Mergaitės jausmų prieštaringumas labiau rodo kartu gyvenančių asmenų poziciją motinos atžvilgiu, o ne pačios mergaitės tikrąją nuomonę.. Taip pat sutiktina su ekspertų nuomone, kad VTAS ankstesnes išvadas dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir tai, kad mergaitė nėra pasirengusi gyventi su mama, reikia vertinti atsargiai, nes šias išvadas pateikė remdamiesi tik F. išsakyta nuomone, t.y. kad F. po ilgesnio nesimatymo su mama, išsiskiriant jos prašiusi neskambinti, o vėliau tvirtino nenorinti gyventi su mama ir broliu.

Todėl įvertinę bylos medžiagą, mergaitės bendravimo su šeimos nariais ypatumus, ekspertai duoda išvadą, kad F. ryšiai su jai emociškai reikšmingais prieraišumo asmenimis (motinu, tėvu) yra kokybiškai tapatūs-jų draugijoje ji jaučiasi saugiai, ramiai, yra laiminga, o noras gyventi su tėvu bei neigiamas ir kategoriškas nusistatymas motinos atžvilgiu yra nulemtas tėvo (ir jo šeimos) jai daromo poveikio(neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu formavimas). Emociškai palankus mergaitės ryšys ir su broliu, suteikiantis daug teigiamų emocijų. Šiuo metu ekspertai dar nenustatė, kad bendravimo ribojimas su mama būtų sukėlęs neigiamų pasekmių.

Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta atsakovės nuomone, kad būdama tėvo namuose, dukra negali laisvai bendrauti su mama, taip gyvendama, ji jaučia įtampą, priešpriešą, o tėvo artimiesiems demonstruojant priešiškumą mamos atžvilgiu, tai jai sukelia nesaugumo, netikrumo jausmą, apklausų metu pas psichologus, jos akivaizdoje kalbama apie tėvų skyrybas, išvežimą į užsienį. Ekspertai taip pat pažymi, kad suaugusiųjų elgesys veikia mergaitę psichotraumuojančiai, ji tapo uždaresnė, nevalgesnė po to, kai tėvas ją pasiėmė iš mamos oro uoste, jai sukėlė konfliktą atskyrimas nuo motinos, dėl to atsirado nesaugumas, nes ši patirtis rodo, kad galima prarasti artimus asmenis. Be to ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad močiutė, o ne tėvas dominuoja jos gyvenime, nes ši atlydėjo į ekspertizę, saugo mokykloje nuo motinos ir pan.

Ekspertai rekomenduoja nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu, taip pat atsižvelgia į tėvo elgesį, nes šis nėra linkęs atsižvelgti į dukters interesus-riboja susitikinėjimus su motina, broliu, dukra negali laisvai kalbėti apie savo mamą tėvo akivaizdoje, išreikšti savo norų, kas gali sutrikdyti, neigiamai veikti vaikų psichinę pusiausvyrą, emocinę raidą.

Įvertinus visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mažametės dukters F. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitinka mažametės interesų, neužtikrina jai saugios aplinkos, tinkamo auklėjimo, tuo pačiu neužtikrins ir mažamečio sūnaus interesų. Atsižvelgiant į ieškovo elgesį dėl vaiko bendravimo su mama ribojimo, nerodymą geranoriškumo siekiant užtikrinti mamos ir dukters, sesers ir brolio bendravimą, įvertinus jo elgesį dėl teismo nutarčių, sprendimų, tame tarpe ir Anglijos Aukštojo teismo vykdymo, kas rodo, kad atsakovo veiksmai nėra geranoriški vaiko, jo motinos atžvilgiu, neatitinka vaiko interesų. Tolesnis palikimas dukters toje pačioje šioje aplinkoje gali sukelti neigiamų pasekmių, nutraukti emocinius ryšius su mama ir broliu, sutraumuoti asmenybę. Atsakovė niekada nevengė vykdyti motiniškų pareigų vaikams, bylos duomenys patvirtina, kad ji visuomet nuosekliai gynė savo teisę auginti, auklėti, prižiūrėti vaikus, jais rūpintis, ką patvirtina anksčiau nurodyti faktai dėl kreipimosi į VTAS dėl bendravimo tvarkos vykdymo, į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, priverstinio vykdymo, į LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierę. Priėmus sprendimus ne jos naudai, atsakovė nuosekliai siekė, kad nutartys būtų panaikintos, nuosekliai siekė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja-vaikų mama. Tiek bendraudama su vaikais, tiek prižiūrėdama sūnų, atsakovė tinkamai atliko motinos pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą įrodymų neturi pagrindo abejoti, kad atsakovės O. S. noras gyventi su vaikais yra sąlygotas natūralių motiniškų jausmų ir sąžiningo noro pačiai auginti vaikus, juos prižiūrėti, auklėti. Byloje nenustatyta, kad atsakovė kliudytų ieškovui bendrauti su sūnumi K., pats ieškovas nėra apsisprendęs dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, įvertinus ekspertizės išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu vienoje vietoje, atsižvelgus į atsakovės prašymą ją nustatyti su atsakove bei įvertinus apelianto išreikštą poziciją, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma kartu, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama, kas labiausiai atitinka jų interesus. Ekspertai išvadose pažymėjo, kad mergaitei reikšmingų asmenų ramus nusiteikimas bei jų adekvatus elgesys faktinio perdavimo nuolat gyventi su mama nesukeltų jokio vidinio konflikto. Nors dukra F. ilgą laiką negyveno su mama, tačiau ekspertai nustatė, kad emocinis ryšys tarp jų dar nėra nutrūkęs, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jo nereikia atstatinėti. Pažymėtina, kad ekspertai atkreipia dėmesį, jog netinkamas tėvų elgesys ją veikia psichotraumuojančiai, padidėjęs jautrumas, uždarumas, nevalgumas, nesaugumas, atsirado iš karto po to, kai tėvas pasiėmė ją iš motinos oro uosto, kas rodo normalią vaiko reakciją į jo atskyrimą nuo motinos, konfliktinės situacijos sukėlimą oro uoste.

Palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, panaikintos 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos nagrinėjamoje byloje, bei nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka atsakovei O. S. (5 t,76-78 b. l.).

Palikus nepakeistą teismo sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų mama ieškove O. S. ir neesant ieškovės apeliacinio skundo dėl išlaikymo dydžio, šioje dalyje jis paliktinas nepakeistas, nes dydis nustatytas įvertinant esamus vaikų poreikius, tėvo galimybes teikti išlaikymą. Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas, randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų-vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str.2 d.). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo neturi res judicata galios, vadovaujantis CK 3.201 str. nuostatomis , atsižvelgiant į vaikų poreikių pokyčius, kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti keičiamas.

Taip pat paliktina nepakeista sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, nes ji atitinka tėvų, vaikų interesus, beveik analogišką tvarką prašo nustatyti ir apeliantas, nustačius vaikų gyvenamą vietą su juo atsakovės O. S. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą perduoti atsakovei jai asmenine nuosavybe priklausantį turtą-virtuvinį kampą bei vaikų K. S. ir F. S. daiktus. Pats apeliantas nurodė, kad šioje dalyje apeliantas nekelia klausimo, bet nurodo, kad jis priklauso jo tėvams. Tačiau atsiliepime į priešieškinį ieškovas pats pripažino, kad virtuvinis kampas yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir ji gali pasiimti šį virtuvinį kampą (2t., 17 b. l.), todėl šioje dalyje teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Kitoje dalyje apeliantas sprendimo neskundžia.

Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, papildomus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl atmeta ieškovo E. S. apeliacinį skundą.

Atmetus apeliacinį skundą, remiantis CPK 93straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 92 straipsnio nuostatomis, iš apelianto priteistinos atsakovės O. S. turėtos atstovavimo išlaidos 434,43 EUR (1500 Lt) (4 t.,155 b. l.) bei valstybei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 8,44 EUR už procesinių dokumentų siuntimą (29,14 Lt)(5 t., 19 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti 2014 m. birželio 19d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovės O. S. bendravimo su dukra F. S. tvarkos nustatymą bei Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15d. ir 2013 m. lapkričio 25d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymo sustabdymą.

Priteisti iš ieškovo E. S. 434,43 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje atsakovei O. S..

Priteisti iš ieškovo E. S. valstybei 8,44 EUR (aštuonis eurus ir 44 ct) patirtas procesinių dokumentų išlaidas apeliacinėje instancijoje, įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.