Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Arvydas Martinavičius Civilinė byla Nr. 2S-607-267/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02366-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.(S)

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei O. S. ir O. S. priešieškinį E. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. S. pateikė ieškinį atsakovei O. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė O. S. 2013-04-08 pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, t. y. vaikų motina. Pirmosios instancijos teismas 2013-04-09 nutartimi šį O. S. prašymą tenkino, teismo nutartis apskųsta nebuvo. 2013-04-16 Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovo E. S. prašymas pakeisti 2013-04-09 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinant nepilnamečių vaikų F. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su vaikų motina O. S. ir iki sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti vaikų gyvenamąja vietą su ieškovu E. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013-04-24 nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo prašyme nėra jokių argumentų, kodėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina O. S. turi būti keičiamos, išdėstyti argumentai yra susiję su įvykiais, buvusiais iki 2013-04-09 nutarties priėmimo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinumo keisti laikinąsias apsaugos priemones, nes nors ieškovas nurodė, kad matė savo dukros F. S. veide mėlynes, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas taip pat nurodė, kad duomenų iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus apie tai, jog nepilnamečiai vaikai negali gyventi kartu su savo motina, nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas mano, kad priimant 2013-04-24 nutartį teismas turėjo atidžiai išanalizuoti prašyme nurodytas aplinkybes dėl mėlynių mergaitės veide, įsitikinti ar šie faktai nesudaro pagrindo spręsti apie galimą smurtą prieš mažametę dukrą ar netinkamą jos priežiūrą, ar užtikrinamas vaikų saugumas, bei pareikalauti papildomai įrodymų susijusių su šiuo įvykiu.Taip pat mano, kad teismas neįvertino pateiktos 2013-04-12 psichologo išvados apie tai, kad užfiksuotas padidintas mergaitės nerimastingumas, vidinė įtampa, namų situacija mergaitei suvokiama kaip stokojanti emocinės šilumos. Šie faktoriai fiksuoti po trijų gyvenimo su motina (nedalyvaujant jų tėvui) mėnesių. Tokie įrodymai teismui turėjo sukelti abejones, ar atsakovė sudaro palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis mažamečiams vaikams, užtikrina jų saugumą, bei aiškintis, ar nėra pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų su motina nustatytą laikinąją gyvenamąją vietą iki bus priimtas sprendimas byloje.Be to, teismas darė nepagrįstą išvadą apie dabartinę atsakovės O. S. gyvenamąją vietą ir pajamas, nes tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, atsakovė nepateikė duomenų apie šaltinius iš kurių planuoja grįžusi į Lietuvą gyventi, gaunamas pajamas. Atsakovė, gyvenamąją vietą nurodžiusi tetos J. S. U. butą, nepateikė įrodymų, kad bute yra vaikų poreikiams pritaikytas kambarys, nepateikė tetos sutikimo, panaudos ar nuomos sutarties, apie galimą gyvenimo šiame bute trukmę nenurodė.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, nesiėmė priemonių išklausyti vaiko nuomonę tiesiogiai ar per Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, tuo grubiai pažeidė imperatyvias Vaiko teisių apsaugos įstatymo normas, bei procesines teisės normas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė O. S. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas E. S. nurodo melagingus motyvus, kad F. S. grįžo į Lietuvą sužalota („su mėlynėmis veide“), o sūnus K. S. ir dukra F. S. yra mažamečiai, todėl negali savarankiškai suformuluoti savo norų. Atsakovės manymu, tarp jos ir dukros F. bei sūnaus K. yra labai stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, vaikai yra mažamečiai, jie negali būti be savo motinos, o ieškovo elgesys – vaikų pagrobimas 2013-03-31 ir visiškas vaikų atskyrimas nuo motinos, kai vaikai nuo pat savo gimimo nėra be jos buvę, visiškas neleidimas vaikams bendrauti, matytis su motina, jau dabar padarė didžiulę žalą vaikams. Mano, kad ieškovo elgesys nevykdant teismo nutarties akivaizdžiai parodo, kad jis veikia ne dukros interesais, o naudojasi vaiku kaip keršto priemone.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – prašoma pakeisti 2013-04-09 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų F. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su vaikų tėvu ieškovu E. S.. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2013-03-31 nepilnamečiai F. S. ir K. S. vaikų tėvo iniciatyva buvo paimti iš motinos, su kuria iki to laiko gyveno. Pirmosios instancijos teismas 2013-04-09 nutartimi pagal atsakovės (pagal ieškinį) prašymą, vadovaudamasis vaikų interesais ir Didžiosios Britanijos Aukštojo Teisingumo Teismo 2013-03-22 sprendimu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su vaikų motina. Pažymėtina, kad ieškovas šios nutarties apeliacine tvarka neskundė, tačiau jau 2013-04-16 pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

Nors įstatymas suteikia teisę asmenims kreiptis į teismą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.), tai nereiškia, kad teikiami prašymai gali būti nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pažymėtina, kad prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar jų pakeitimo šalys gali teikti teismui iš esmės pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus naujų aplinkybių. Pagal CPK 178 str. proceso šalis, prašanti taikyti (šiuo atveju pakeisti) laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti jų būtinybę, tačiau ieškovas iš esmės jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo abejones dėl nuo 2013-04-09 nutarties priėmimo iki 2013-04-16 pasikeitusių atsakovės galimybių prižiūrėti vaikus, teismui nepateikė. Svarbu ir tai, kad ieškovas Didžiosios Britanijos Aukštojo Teisingumo Teismo sprendimu buvo įpareigotas neatimti vaikų iš motinos globos, tačiau šio sprendimo nevykdė. Be to, byloje yra duomenys, kad F. S. 2013-04-03 buvo išreiškusi norą gyventi su mama (1 t., 164 b. l.), byloje duomenų, kad šios aplinkybės būtų pasikeitusios nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013-04-24 nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Vis dėlto, nuo 2013-04-24 nutarties priėmimo praėjo beveik keturi mėnesiai, todėl apeliacinės instancijos teismui privalu patikrinti, ar nėra naujai paaiškėjusių ar pasikeitusių aplinkybių nagrinėjant laikinųjų apaugos priemonių pakeitimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, K. S. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-09 nutartis yra įvykdyta, jis nuo 2013-05-03 gyvena su motina, byloje nėra duomenų, kad motina netinkamai rūpintųsi sūnumi, jam yra užtikrinamos geros gyvenimo sąlygos (3 t., 56 b. l.), iš bylos duomenų matyti kad jo ryšys su motina itin glaudus, jis taip pat periodiškai matosi su tėvu ieškovu E. S., todėl spręsti dėl K. S. laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo teismas neturi pagrindo. Tačiau nepilnametė F. S. motinai nebuvo perduota, kartu su tėvu gyvena nuo 2013-03-31, byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra, negalėtų užtikrinti vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su tėvu dėl konkrečių aplinkybių neatitiktų vaiko interesų, ar keltų jam socialinę ir fizinę grėsmę. Tai patvirtina ir byloje esantys Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys apie mergaitės gyvenimo sąlygas su tėvu (3 t., 57 b. l.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametės F. S. gyvenamoji vieta per metus laiko keista jau du kartus, t. y. motinai išsivežus vaikus į Didžiąją Britaniją ir 2013-03-31 vaiko tėvui paėmus vaikus iš motinos. Dėl to, dar vienas laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas mažamečiui vaikui, jau daugiau nei 4 mėnesius gyvenančiam su tėvu, teismo manymu, gali sukelti itin sunkių emocinių išgyvenimų. Be to, byloje yra duomenys, kad šiuo metu F. S. pati išreiškė norą gyventi su tėvu (2 t., 76, b. l., 3 t., 55 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje ir yra duomenys apie galimai daromą F. S. psichologinę įtaką gyvenant tėvo namuose (3 t., 33 b. l.), be vaiko psichologinės ekspertizės teismas negali nustatyti tikrųjų vaiko norų. Dėl to, atsižvelgiant į vaiko interesus bei į visas bylos aplinkybes, t. y. vaiko amžių, dabartines gyvenimo sąlygas, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas būtų neproporcinga priemonė siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir iš esmės galėtų lemti vaiko psichologinę įtampą. Be to, byloje yra duomenys, kad vaiko motina, padedant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, bendrauja su dukra, todėl net ir esant galimai palankiam atsakovei galutiniam teismo sprendimui, tokio sprendimo vykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomu. Dėl to, nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis 2013-04-24 nutartyje, darytina išvada, kad, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, šiuo metu yra būtina iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti laikinąją F. S. gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu E. S..

Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovės argumentai dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos bus įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visus teisinius ir faktinius argumentus, ištyrus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl argumentų, susijusių su ieškinio ir priešieškinio dalyku, nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau, pasikeitus aplinkybėms, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-24 nutartį ir pakeičiant F. S. laikinąją gyvenamąją vietą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nustatyti laikinąją F. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Likusios prašymo dalies dėl K. S. laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo netenkinti.