- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1548-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01564-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- E. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4420-1037/2024, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 ir nustatyti vaiko A. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su M. V. jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės E. K. nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei uzufrukto teise lėšų tvarkytoju paskirti vaiko tėvą M. V.; jei teismas vertintų, kad vaiko interesai po nuolatinių vaiko teisės ribojimų bendrauti skyrium gyvenančiu tėvu nėra iš esmės pažeisti ir nepakeistų vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, tokiu atveju nustatyti vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini) d. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu M. V. sekančiai:
- vaiko tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba vaiko motinos namų (ne vėliau kaip iki 18 val.) iki sekmadienio vakaro, atvežant vaiką į motinos namus (ne vėliau kaip iki 18 val.) arba pirmadienio ryto, vaiką atvežant į ugdymo įstaigą. (Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų atostogų su sūnumi metu bei kitais atvejais, kada pagal šią bendravimo tvarką bendravimas su sūnumi numatytas su vienu iš tėvų);.
- vaiko tėvas vasaros metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, t. y. trečią kiekvieno vasaros mėnesio savaitę (7 dienas), pasiimant vaiką nuo penktadienio vakare iš ugdymo įstaigos arba vaiko motinos namų (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžinant vaiką kitą penktadienį į vaiko motinos namus (ne vėliau kaip iki 18 val.);
- vaiko tėvas poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir praleidžia savaitę (7 dienų) atostogas, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba motinos namų iš vakaro prieš šventinę dieną (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžinant sūnų į motinos namus po savaitės vakare (ne vėliau kaip iki 18 val.);
- vaiko tėvas neporiniais metais su sūnumi švenčia Naujuosius Metus ir Šv. Velykas bei praleidžia savaitę (7 dienų) atostogas, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba tėvo namų iš vakaro prieš šventinę dieną (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžindamas sūnų į motinos namus po savaitės vakare (ne vėliau kaip iki 18 val.);
- vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną);.
- tėvai privalo užtikrinti, kad buvimo pas jų metu, sūnus būtų pasiekiamas bei būtų užtikrinamas nuotolinėmis ryšio priemonėmis kiekvienos dienos vakare 15 minučių bendravimas su tuo metu skyrium esančiu tėvu;
- tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (vaiko, tėvo ligos vaiko, t. y. tais atvejais, kai yra temperatūra, infekcija ar asmuo yra nemobilus), vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra nekompensuojamas. Apie negalėjimą bendrauti pagal nustatytą tvarką, tiek vaiko tėvas privalo informuoti vaiko motiną, tiek vaiko motina informuoti vaiko tėvą ne vėliau nei prieš 1 parą, išskyrus išimtinius atvejus, esant objektyvioms priežastims (nelaimingiems atsitikimams ir kt.).
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir proceso metu nustatyti ieškovo M. V. laikiną bendravimo tvarką su sūnumi A. V., taikant vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. Telšių krizių centre susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai; taikant pereinamąjį laikotarpį, antrą mėnesį vaiko tėvas bendrauja su sūnumi jį pasiimant Telšių krizių centre susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai, kiekvieną penktadienį 15:00 val. ir bendrauja iki šeštadienio vakaro, grąžindamas sūnų 18 val. prie atsakovės namų; trečią mėnesį vaiko tėvas pasiima sūnų kas antrą penktadienį Telšių krizių centre susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai, 15:00 val. ir bendrauja iki sekmadienio vakaro 18 val., grąžindamas sūnų prie atsakovės namų.
3. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos įvykdyti neįmanoma, kadangi susitikimų laikas su vaiku numatytas Telšių krizių centre tuo laiku, kai ši institucija nedirba, o atsakovė kategoriškai atsisako pakeisti bendravimo laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė laikiną ieškovo M. V. bendravimo tvarką su sūnumi A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. Telšių krizių centre susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai.
5. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Telšių krizių centro rašto, Telšių krizių centro darbo laikas yra nuo 8:00 val. iki 17:00 val. kiekvieną darbo dieną. Rašte nurodyta, kad šiuo metu neįgyvendinamas projektas, kuris suteiktų galimybę prailginti darbo laiką, ar užtikrintų galimybę dirbti savaitgalį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo ir vaiko susitikimai sprendime numatytu laiku yra neįgyvendinami, kitai šaliai geranoriškai nesutinkant pakeisti susitikimo laiką.
6. Vaiko bendravimas su tėvu nėra privilegija, o pareiga, per kurią užtikrinami ir vaiko interesai bendrauti su tėvu, formuoti emocinį ryšį ir tapatybės jausmą. Ieškovui preliminariai pagrindus aplinkybę, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka sprendimu yra neįgyvendinama, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu būtų užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašė nustatyti atitinkamus pereinamuosius bendravimo su vaiku periodus, tačiau dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra priimtas procesinis sprendimas, kuris numato aiškią bendravimo su vaiku tvarką. Šis procesinis sprendimas yra galiojantis, jo keisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pagrindo. Dėl to teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik ta apimtimi, kiek pagal preliminarų ieškovo vertinimą šio sprendimo įgyvendinti yra neįmanoma, t. y. kiek tai apima susitikinimus Telšių krizių centre pagal vaiko amžių. Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo, vaiko susitikimai su tėvu Telšių krizių centre baigiasi, kai vaikui sueina (duomenys neskelbtini) metai ir du mėnesiai. Dėl to, kiek tai apima vaiko susitikimus Telšių krizių centre, šiomis laikinosiomis priemonėmis nustatytina laikinoji bendravimo tvarka, numatant, kad ieškovas su sūnumi A. V. matosi penktadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. Telšių krizių centre susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai. Kitos aplinkybės ir pagal jas nustatyta bendravimo tvarka lieka galioti, kaip tai numatyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
8. Įvertinus aplinkybę, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir atsižvelgus į jo amžių, ieškovui turi būti sudaryta galimybė nurodytu laikotarpiu vienam bendrauti su sūnumi Telšių krizių centro skirtoje erdvėje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė E. K. prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nei apie iškeltą civilinę bylą, nei apie sprendžiamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė E. K. nebuvo informuota. Teismas be atsakovės sutikimo nusprendė procesinius dokumentus teikti per EPP, taip apribojant jos teises laiku gauti informaciją ir pateikti atsikirtimus. Teismas išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai nustatė aplinkybes dėl atsakovės veiksmų, vykdant sprendimą, ir nemotyvavo, kodėl nepraneša atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Teismas, neinformavęs atsakovės apie ketinimą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo galimybės nustatyti realios situacijos dėl bendravimo su vaiku.
9.2. Teismas nesivadovavo prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, neatsižvelgė į jo amžių, užimtumą, dienotvarkę. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priimta, pažeidžiant procesines teisės normas ir formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kai yra sprendžiami ypač jautrūs klausimai, susiję su prioritetinėmis vaikų teisėmis. Nebuvo vertinama, kad tėvas vaiko neaugino nuo pat jo gimimo. Po teismo priimto sprendimo dėl bendravimo tvarkos tėvo bendravimas su sūnumi nutrūko, įvyko tik vienas susitikimas Telšių krizių centro susitikimų kambaryje šių metų vasario mėnesį, kuris nėra pritaikytas mažiems vaikams. Grindų danga nehigieniška, nėra sąlygų vaikui pakeisti sauskelnių ar kelnaičių, nėra, kur nuprausti, pamaitinti, todėl teismo nustatytos 3 valandos dienos metu, kai vaikas turi ir pavalgyti, ir pamiegoti, visiškai neatitinka vaiko interesų. Be to, ilgai trunka kelionė nuo namų į centrą. Susitikimo Telšių krizių centro susitikimų kambaryje metu vaikas buvo išsigandęs, nuolat ėjo prie durų ir siekė durų rankenos, norėdamas ištrūkti. Tėvui sudrausminus, vaikas graudinosi, prašė mamos jį paimti ant rankų. Po krizių centro rašto, jog teismo nustatytu laiku susitikimai nebebus galimi, tėvas pas vaiką neatvykdavo, nors atsakovė ragindavo teismo nustatytu laiku atvykti pas vaiką į namus, kur yra vaikui įprasta gyvenamoji aplinka. Tėvas buvo atvykęs liepos 12 d., tačiau vaikas į jį žiūrėjo kaip į nepažįstamą asmenį, nesutiko eiti į lauką, apsikabino mamą ir jos nepaleido. Vaiko ryšys su tėvu yra visiškai nutrūkęs. Būtent ieškovas kategoriškai atsisako pakeisti bendravimo vietą ir lankyti sūnų teismo nustatytu laiku jo gyvenamojoje vietoje. Krizių centro darbuotojos yra šališkos, dalyvauja vaiko susitikime su tėvu, nors vaikas blogai jaučiasi svetimoje aplinkoje. Teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyta bendravimo tvarka – penktadieniais nuo 13 val. iki 16 val. prieštarauja mažamečio vaiko interesams, pažeidžia jo teises į sveiką bei saugią aplinką, negali patenkinti vaiko individualių poreikių, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą. Laikina bendravimo tvarka visiškai sugriauna, išbalansuoja nusistovėjusią mažamečio vaiko dienotvarkę, kas vaikui yra žalinga. Sprendimu nustatytas laikas, t. y. darbo dienomis vakare nuo 17:30 val. ir sekmadienį ryte, negali būti keičiamas. Prašo nustatyti laikinąją bendravimo tvarką ketvirtadieniais nuo 17:30-19:00 val. ir sekmadienį nuo 9:00-10:30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Tėvui reikia įgyti socialinių ir tėvystės įgūdžių, nes M. V. neturi kitų vaikų, o savo sūnaus nuo gimimo neaugino. Tėvystės įgūdžius tėvas gali įgyti tik vaiko gyvenamojoje aplinkoje, o ne įstaigose. Susitikimai svetimoje vietoje su vaikui nepažįstamu asmeniu – tėvu, be mamos vaikui sukeltų didžiulę psichologinę traumą visam gyvenimui. Susitikimai turi vykti vaiko gyvenamojoje aplinkoje, kuri geriausiai atitinka vaiko interesus.
Atsiliepimas
10. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus – susirašinėjimą su ieškovu, ieškovo atstovės viešo socialinio tinklo informaciją.
11. Ieškovas M. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
11.1. Tos pačios sudėties teismas neseniai išnagrinėjo šalių ginčą, priimdamas 2023 m. spalio 27 d. sprendimą, todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, kad teismas privalėjo jai suteikti galimybę atsiliepti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik pakoregavo skyrium gyvenančio tėvo ir mažamečio sūnaus susitikimo laiką, kuriuo, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, yra siekiama apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti realų tėvo bendravimą su vaiku Telšių krizių centro skirtoje erdvėje. Ieškovė savalaikiai gavo procesinius dokumentus, pateikė atskirąjį skundą, taigi, jos procesinės teisės nebuvo apribotos.
11.2. Teismas pagrįstai vadovavosi privalomu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, todėl nutartis yra teisėta. Daugiau nei 4 mėnesius po teismo sprendimo priėmimo, net teismui priėmus nutartį bei antstolei pradėjus vykdomąją bylą Nr. 0185/24/00994, atsakovė toliau ignoruoja privalomus vykdyti teismo procesinius dokumentus. Teismo padaryta išvada dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku Telšių krizių centro skirtoje erdvėje yra pagrįsta, esant tarp šalių itin konfliktiškiems santykiams, tik tokiu būdu gali būti apsaugoti vaiko interesai ir užtikrintas realus vaiko ir tėvo bendravimas. Tėvo ir sūnaus susitikimai vaiko gyvenamojoje vietoje yra neįmanomi, kadangi E. K. dėdavo maksimalias pastangas susitikimo metu inicijuoti konfliktus, net dalyvaujant socialinėms darbuotojoms, teikdavo melagingus pranešimus policijai. Teismas pagrįstai nurodė, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka Telšių krizių centre susitikimų kambaryje esamomis aplinkybėmis geriausiai atitinka sūnaus interesus. Pati apeliantė pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Ne apeliantė kreipėsi dėl ikiteisminės mediacijos, o ieškovas, negalėdamas matyti savo sūnaus, nes apeliantę visiškai tenkino negalėjimas vykdyti teismo sprendimo. Apeliantė skundo argumentų, kad Telšių krizių centro susitikimų kambarys netinka bendravimui su mažu vaiku, nepagrindė jokiais įrodymais. Jos negebėjimas suvokti, kad vaikui yra reikalinga abiejų tėvų priežiūra ir meilė, vertintinas akivaizdžiu pačios apeliantės negebėjimu tinkamai rūpintis vaiku, auginant jį visaverte asmenybe. Toks vaiko izoliavimas nuo jo tėvo negali atitikti jo teisėtų interesų. Natūralus vaiko gyvybinių poreikių tenkinimas negali būti objektyvia priežastimi, dėl kurios negali vykti 3 val. per savaitę vaiko ir tėvo bendravimas, o bet kokie užsiėmimai negali būti svarbiau už bendravimą su tėvu.
12. Ieškovas su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – kvietimo į VTAT atvejo vadybos posėdį kopiją, antstolės G. M. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-185-14064 ir prašymo skirti baudą kopijas, 2023 m. gegužės 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo kopiją, 2023 m. spalio 31 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją, Google žemėlapių kopijas dėl nuvykimo į Telšių krizių centrą laiko, šalių susirašinėjimo dėl 2024 m. rugpjūčio 2 d. neįvykusio bendravimo žinučių kopijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šioje byloje nenustatyta.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
17. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau.
18. Susipažinęs su atsakovės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir kartu su jais pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas rašytinius paaiškinimus, pateiktus pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, bei naujus rašytinius įrodymus, nepagrindus, kodėl šių dokumentų atsakovė neturėjo galimybės pateikti anksčiau, atsisako priimti (CPK 314 str., 323 str., 338 str.).
19. Ieškovo su atsiliepimu pateikti 2024 m. liepos 29 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo yra byloje pateikti (prijungtoje byloje Nr. e2VP-5505-344/2024), todėl juos atsisakytina priimti kaip perteklinius. Kiti su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai šiuo atveju jokių esminę reikšmę sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui turinčių aplinkybių nepatvirtina, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 nustatyta detali A. V. bendravimo su tėvu ieškovu M. V. tvarka:
- iki vaikui sueis (duomenys neskelbtini) mėnesiai nustatytina, kad ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17:30 valandos iki 19:30 val. ir sekmadieniais nuo 9:00 val. iki 11:00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini) d.), susitinkant Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai;
- kai vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai tėvas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17:30 valandos iki 19:30 val. susitinkant Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai. ir sekmadieniais nuo 9:00 val. iki 13:00 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą;
- kai vaikui sueis (duomenys neskelbtini) mėnuo nustatytina analogiška bendravimo tvarka, kaip ir esant (duomenys neskelbtini) metams, tik nustatant ieškovui galimybę, bet kurią savaitės dieną tiek nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir/arba pasiimti iš jos parvežant į jo gyvenamąją vietą įpareigojant atsakovę sudaryti galimybę ne mažiau nei pusę valandos pabendrauti vaikui su ieškovu;
- kai vaikui sueis (duomenys neskelbtini) mėnesiai, ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17:00 valandos iki 20:00 val. ir sekmadieniais nuo 9:00 val. iki 13:00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini) d.), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą
- tolesnė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka priklauso nuo vaiko amžiaus.
21. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-60-650/2024 Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, patikslindamas tik jo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo priteisimo.
22. Iš dalies tenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo M. V. bendravimo tvarką su sūnumi A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13:00 val. iki 16:00 val. Telšių krizių centre susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai.
23. Apeliantės teigimu, teismas nemotyvavo, kodėl nepranešė jai apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, be jos sutikimo procesinius dokumentus teikė per EPP, taip nepagrįstai apribodamas jos teisę teikti atsikirtimus.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatos teismui suteikia diskrecijos teisę savo nuožiūra spręsti dėl pranešimo atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai dėl teismo pareigos procesiniame sprendime pagrįsti savo nuomonę šiuo klausimu.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. K. yra aktyvi EPP vartotoja. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2024 m. liepos 15 d., atsitiktinai prisijungusi prie EPP. Atsakovė šiuo atveju per įstatymo nustatytą terminą pasinaudojo teise teikti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, dėl termino jam pateikti pratęsimo į teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, 2024 m. liepos 10 d. nutartį atsakovei pateikus per EPP, buvo nepagrįstai apribotos jos teisės.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo
26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad teismas, pakeisdamas sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, nesivadovavo prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, nepagrįstai nevertino susitikimų Telšių krizių centro patalpose sąlygų.
27. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnis įtvirtina imperatyvią skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, t. y. vaikai, nepaisant to, kad jų tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.
28. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.
29. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
30. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nesprendžia ginčo iš esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ir, esant poreikiui, jas taiko laikinai – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės.
31. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
32. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo ir mažamečio A. V. bendravimo su tėvu tvarka nustatyta įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimu iš esmės įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad šis sprendimas yra teisėtas, galiojantis, jį keisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pagrindo. Ieškovui pateikus 2024 m. vasario 27 d. raštą apie Telšių krizių centro darbo laiką nustatyta, kad centro darbo laikas yra nuo 8:00 val. iki 17:00 val. kiekvieną darbo dieną. Minėtame rašte nurodyta, kad šiuo metu neįgyvendinamas projektas, kuris suteiktų galimybę prailginti darbo laiką ar užtikrintų galimybę dirbti savaitgalį. Pasikeitus aplinkybėms, ir, kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketų, šalių santykiams esant itin konfliktiškiems ir joms geranoriškai nesusitariant, teismas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ta apimtimi, kiek pagal preliminarų vertinimą šio sprendimo įgyvendinti yra neįmanoma, koregavo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Realiai vykstantys susitikimai ir bendravimas su tėvu, visų pirma, yra svarbūs mažamečiam vaikui, ne tik tėvui, taigi, negali neatitikti vaiko interesų.
33. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismas nevertino ieškovo susitikimų su mažamečiu sūnumi Telšių krizių centro susitikimų kambaryje sąlygų, tačiau, kadangi susitikimai Telšių krizių centre siejami su vaiko amžiumi, t. y. vaiko susitikimai su tėvu Telšių krizių centre baigiasi, kai vaikui sueina mėnesiai, atsižvelgus į dabartinį vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini) d.), šios aplinkybės jau neteko teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Pažymėtina, kad absoliutų jos negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas.
35. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
36. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.