- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-437-236/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00609-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euraz LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Alanko“
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Euraz LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-600-368/2010 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alanko“ (naujas pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Euraz Lt“) dėl skolos priteisimo buvo patenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išieškotojo pakeitimo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1) išduoti 160 000 Lt sumai vykdomąjį raštą skolininko UAB „Euraz Lt“ (buvęs pavadinimas UAB „Alanko“) atžvilgiu, pastarajam laiku neįvykdžius 2010 m. gegužės 5 d. taikos sutartyje nurodytos prievolės iki 2010 m. birželio 30 d. sumokėti ieškovui A. S. 80 000 Lt skolą;
2) pakeisti išieškotoją iš pradinio išieškotojo A. S. į naująjį išieškotoją L. A. M., kuris 2014 m. vasario 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi su A. S. perėmė visas reikalavimo teises, kylančias iš ieškovo A. S. ir atsakovo UAB „Alanko“ (šiuo metu UAB „Euraz Lt“) 2010 m. gegužės 5 d. patvirtintos taikos sutarties. Teigia, kad UAB „Euraz Lt“ skolos pagal taikos sutartį negrąžino ir šiuo metu visa skola sudaro 160 000 Lt.
UAB „Euraz Lt“ prašė kreditoriaus prašymo netenkinti, kadangi nebuvo informuotas apie 2014 m. vasario 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.
Liudytoja K. K. nurodė, kad nieko nežino apie šalių santykius ir priimtus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašymą patenkino – išdavė kreditoriui A. S. vykdomąjį raštą dėl 160 000 Lt išieškojimo ieškovui iš atsakovo UAB „Euraz Lt“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Alanko“) (į. k. 301532952) pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pradinį išieškotoją A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nutarė pakeisti naujuoju išieškotoju L. A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo A. S. ir atsakovo UAB „Alanko“ 2010 m. gegužės 4 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-600-368/2010 nutraukė.
Pagal šios taikos sutarties 2 ir 3 punktus šalys sutarė, kad atsakovas ieškovui sumoka dalį skolos – 80 000 Lt ir 920,50 Lt žyminį mokestį, o ieškovas atsisako nuo likusios skolos sumos, delspinigių ir palūkanų. Pagal taikos sutarties 5 punktą atsakovas įsipareigojo 80 000 Lt skolą ieškovui sumokėti iki 2010 m. birželio 30 d., o iki minėtos datos nustatytos visos sumos ar jos dalies nesumokėjus, ieškovas turi teisę išieškoti iš atsakovo 160 000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovo prašymu teismas 2010 m. gegužės 5 d. išdavė vykdomąjį raštą (t. 1, b.l. 79–80 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo atstovas 2010 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą, kadangi ieškovas pagal 2010 m. balandžio 16 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4143, išduotą Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės O. J., bei 2010 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, yra skolingas atsakovui 468 645 Lt. 2010 m. birželio 30 d. buvo įskaitytos atsakovo ir ieškovo priešpriešinės prievolės. Kadangi įskaitymas atliktas iki šalių sudarytoje taikos sutartyje numatyto termino sumokėti 80 000 Lt (ši suma įskaityta), atsakovui pagal taikos sutartį prievolė sumokėti ieškovui papildomai 80 000 Lt neatsirado.
Antstolis 2011 m. liepos 8 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) ir vykdomąjį raštą grąžino Šiaulių apygardos teismui (t. 1., b.l. 178–80, 105).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1493-797/2012 (Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-7-154/2014 šį sprendimą paliko nepakeistą) tenkino ieškovo A. S. ieškinį atsakovams UAB „Euraz Lt“ (buvęs UAB ,,Alanko“), notarei O. J., trečiajam asmeniui A. Ž. dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir pripažino negaliojančiu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės O. J. 2010 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą (registro Nr. 4143), kuriuo iš A. S. reikalauta išieškoti A. Ž. 466 700,00 Lt.
Šiaulių miesto apylinkės teismui pripažinus 2010 m. balandžio 16 d. vykdomąjį įrašą negaliojančiu, ieškovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti 2010 m. gegužės 5 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygas.
Kreditorius L. A. M. 2014 m. vasario 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi iš A. S. perėmė teises, atsiradusias iš minėtos taikos sutarties (t. 1, b.l. 107–110).
Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, jog reikalavimas būtų perleistas arba nuo to momento kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumentą kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, todėl bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, informuojantis skolininką apie cesiją, yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą.
Kreditorius teigia, kad 2014 m. kovo 6 d. siuntė skolininkui UAB „Euraz Lt“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį adresu: Šiauliai, Vasario 16-osios g. 46. (t. 1, b.l. 99, 103), tačiau atsakovas nurodė, kad nuo 2012 m. kovo 24 d. įmonės buveinė registruota kitu adresu: Šiauliai, Dubijos g. 30A, (t. 1, b.l. 119, 123). Teismas sprendė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties siuntimas atsakovui senu juridinio asmens buveinės adresu, nesant duomenų apie šios sutarties realų įteikimą juridinio asmens atstovams, nepatvirtina tinkamo atsakovo informavimo apie reikalavimo perleidimo faktą. Todėl atsakovas apie reikalavimo perleidimo faktą buvo informuotas 2014 m. rugsėjo 26 d., kai gavo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį (t. 1, b.l. 118, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Be to, 2014 m. spalio 2 d. atsakovo atstovas susipažino su visa bylos medžiaga, taigi vėliausiai šią dieną buvo neabejotinai informuotas apie reikalavimo perleidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2014 m. kovo 10 d. varžytynių aktu R. Ž. įsigijo reikalavimo teisę iš BUAB „Anulus“ išieškoti 2 050 989,50 Lt A. S. atžvilgiu. Tą pačią dieną pagal reikalavimo perleidimo sutartį 500 000 Lt reikalavimas buvo perleistas UAB „Euraz Lt“ ir atsakovas įskaitė priešpriešines UAB „Euraz Lt“ ir A. S. pinigines prievoles, po ko A. S. liko skolingas UAB „Euraz Lt“ 340 000 Lt (t. 1, b.l. 119, 132–137). Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie šių dokumentų įteikimą A. S.. A. S. atstovas nurodė, kad realiai apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimą ieškovas sužinojo gavęs teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį su priedais, t. y. 2014 m. spalio 9 d. (t. 1, b.l. 155). Nesant byloje duomenų apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir prievolių įskaitymo akto - pranešimo realų įteikimą A. S. (CK 6.109 str. 1 d.), teismas sprendė, jog UAB „Euraz Lt“ nepaneigė kreditoriaus prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, kad pasirašant 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, UAB „Euraz Lt“ atstovavo A. K., nors tuo metu UAB „Euraz Lt“ direktorė buvo A. K. (t. 125, 133, 154 b. l.). Byloje neįrodyta, kad A. K. buvo įgaliotas atstovauti UAB „Euraz Lt“.
Nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Euraz Lt“ neįvykdė teismo 2010 m. gegužės 5 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. nustatyta tvarka nesumokėjo skolos, sprendė, jog kreditoriui išduotinas vykdomasis raštas (CPK 646 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Euraz LT‘ prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti L. A. M. 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai klausimą išsprendė taip pat, kaip ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (nutarė išduoti vykdomąjį raštą).
2. Teismas skundžiamoje nutartyje skirtingai traktavo ginčo šalių (UAB „Euraz Lt“ ir A. S. bei A. M. L.) teisinę padėtį pastariesiems asmenims apsikeičiant dokumentais apie sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis bei UAB „Euraz Lt“ pranešimą apie piniginių prievolių įskaitymą.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad A. S. apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo tik 2014 m. spalio 9 d., jo atstovui gavus 2014 m. spalio 7 d. teismo nutartį.
UAB „Euraz Lt” 2014 metų kovą registruotais laiškais žinomais A. S. adresais (tarp jų ir jo deklaruojamos bei dokumentuose nurodomos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siuntė 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2 ir 2014 m. kovo 10 d. piniginių prievolių įskaitymo aktą – pranešimą, taip tinkamai informuodamas A. S. apie reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu jis tampa skolingas UAB „Euraz LT” 500 000 Lt bei piniginių prievolių įskaitymo aktą - pranešimą, kuriuo į minėtą 500 000 Lt reikalavimą jo atžvilgiu yra įskaitomas jo turimas 160 000 Lt reikalavimas UAB „Euraz Lt“ atžvilgiu, po ko A. S. skola UAB „Euraz LT“ lieka 340 000 Lt, ką patvirtina ir antstolio T. U. 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. S025688. Vadovaujantis CK 2.17 straipsniu, laikytina, kad dokumentai A. S. įteikti 2014 metų kovą.
Akivaizdu, kad UAB „Euraz Lt“ tik 2014 m. spalio 2 d. sužinojus apie A. S. ir A. M. L. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, tokios sutarties sudarymas nebegalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių UAB „Euraz Lt“, kadangi A. S. tuo metu jau nebeturėjo galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Euraz Lt“.
4. 2014 m. kovo 10 d reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčijama, todėl nereikšmingi argumentai, kas buvo įgaliotas šią sutartį pasirašyti už UAB „Euraz Lt”. Byloje nėra reikalavimo šį nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu. Be to, sandorio sudarymas per įgaliojimų neturintį atstovą, jei patvirtinamas atstovaujamojo, yra galiojantis.
Atsiliepimas
Kreditoriai A. S. ir L. A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Pradinio kreditoriaus A. S. faktinė gyvenamoji vieta Lietuvoje iki 2009 m. pradžios iš tiesų buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo nurodoma dokumentuose. Tačiau A. S. šiuo adresu 5 metus nebegyvenant korespondencijos siuntimas minėtu adresu nėra tinkamas A. S. informavimas apie reikalavimo teisės jo atžvilgiu perleidimą. Skolininko informavimas apie kreditoriaus reikalavimo perleidimą pagal kasacinio teismo praktiką turi būti realus, t.y. neapsiriboti tik formaliu pranešimo skolininkui pareigos aiškinimu, pvz., kai tokio pranešimo skolininkas išvis negavo, ar toks pranešimas nebuvo pakankamai informatyvus ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Skolininko žinojimas apie reikalavimo teisės jo atžvilgiu perleidimą yra vienas pagrindinių kriterijų tam, kad toks perleidimas pradėtų galioti skolininko atžvilgiu. Pareiga tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą tenka pradiniam arba naujajam skolininko kreditoriui.
2. Nors UAB „Euraz Lt“ nurodė, kad apie reikalavimo teisės į A. S. jam perleidimą skolininkui A. S. pranešė išsiuntęs du registruotus laiškus: vieną laišką adresu (duomenys neskelbtini) (čia A. S. nebegyveno) ir kitą į Ukrainą, A. S. tėvų gyvenamosios vietos adresu, tačiau UAB „Euraz Lt“ nepateikė įrodymų, kad siuntą A. S. ar jo tėvai gavo. Priešingai, Lietuvos pašto duomenimis, šie registruoti laiškai nepasiekė jų adresato.
3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad apie reikalavimo teisės perleidimą informaciją išsiuntus skolininko gyvenamosios vietos adresu (pagal CK 2.17 straipsnį UAB „Euraz Lt“ tokia vieta laikė adresą (duomenys neskelbtini), laikytina, kad skolininkas informuotas tinkamai.
4. UAB „Euraz Lt“ (buvęs pavadinimas UAB „Alanko“) buvo įsteigtas A. S. ir dabartinio UAB „Euraz Lt“ vadovo, A. S. giminaičio A. K..
Iš pradžių A. S. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir ši A. S. gyvenamoji vieta buvo viešai deklaruota, tačiau 2009 m. pradžioje A. S. persikraustė gyventi pas A. K. adresu (duomenys neskelbtini) . 2009 m. rudenį tarp A. S. (jis tuo metu ėjo ir UAB „Euraz Lt“ direktoriaus pareigas) ir A. K. kilo didelis konfliktas, dėl ko A. S. 2009 m. spalio 8 d. akcininkų sprendimu buvo nušalintas nuo UAB „Euraz Lt“ direktoriaus pareigų.
A. K. ir jo žmona A. K. pakaitomis ėjo/eina UAB „Euraz Lt“ vadovo pareigas ir po A. S. išvykimo iš Lietuvos Respublikos turėjo realią galimybę su juo susisiekti, kadangi Lietuvoje tiek tarp UAB „Euraz Lt“ ir A. S., tiek tarp pačio A. K. ir A. S. buvo nagrinėjama ne viena byla (civilinės bylos Nr. 2-600-368/2010, Nr. 2-357-907/2014, baudžiamoji byla Nr. 1-78-900/2014), kuriose A. S. davė parodymus ir kurių metu jis buvo ne kartą susitikinęs ir realiai bendravęs su A. K.. A. S. ir A. K. taip pat turėjo galimybę bendrauti/bendravo ir per savo advokatus.
Kai reikėdavo nurodyti adresą Lietuvoje A. S., neturėdamas Lietuvoje gyvenamosios vietos, nurodydavo buvusį adresą (duomenys neskelbtini), tačiau procesinius dokumentus gaudavo per advokatą.
5. UAB „Euraz Lt“ apie 2010 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir jos pagrindu atliktą savo ir A. S. priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, skirtingai nei apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir jos pagrindu atliktą savo ir A. S. priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, siuntė pranešimą ne tik A. S. buvusios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet ir tuometiniam A. S. advokatui E. M.. Tai patvirtina, kad UAB „Euraz Lt“ buvęs/dabartinis vadovas A. K. ir jo žmona A. K. žinojo, jog A. S. nuo 2009 m. pradžios nebegyveno adresu (duomenys neskelbtini) (nuo tada jis apsigyveno pas A. K., o nuo 2009 m. rudenio jo jau nebebuvo ir Lietuvos Respublikoje). Nepaisant to, pranešimo apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimą UAB „Euraz Lt“ nesiuntė A. S. advokatui G. M., kas būtų užtikrinę tokio pranešimo realų įteikimą adresatui, o siuntė tik A. S. buvusiu gyvenamosios vietos adresu ir tėvų gyvenamosios vietos adresu, kur A. S. taip pat tuo metu negyveno.
6. Dėl A. K. grasinimų susidoroti (dėl to A. S. išvyko iš Lietuvos) A. S. nesaugu atskleisti savo dabartinį adresą nei A. K., nei jo sutuoktinei, nei E. Ž. (A. K. motina, vienintelė UAB „Euraz Lt“ akcininkė). Dėl to A. S., kuris bet kuriuo atveju buvo pasiekiamas per advokatą ar telefonu) tinkamai nevykdo pareigos kitai sandorio šaliai pranešti apie adreso pasikeitimą (CK 2.17 str. 3 d.).
7. Adresas (duomenys neskelbtini) net nėra apeliantui paskutinė žinoma A. S. gyvenamoji vieta, paskutinė žinoma būtų (duomenys neskelbtini).
8. 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2, kuria R. Ž. perleido savo 500 000 Lt dydžio reikalavimą į A. S. UAB „Euraz Lt“, kaip ir 2014 m. kovo 10 d. piniginių prievolių įskaitymo aktas - pranešimas, UAB „Euraz Lt“ vardu yra pasirašyti neįgalioto asmens A. K., kuris jų pasirašymo metu nebuvo UAB „Euraz Lt“ vadovas (Juridinių asmenų registro duomenys). Rašytinių sandorio patvirtinimų į bylą nepateikta, taigi neįgalioto asmens sudarytas sandoris nėra patvirtintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-600-368/2010 patvirtino ieškovo A. S. ir atsakovo UAB „Alanko“ (dabartinis pavadinimas UAB „Euraz Lt“) taikos sutartį, pagal kurią (taikos sutarties 2, 3 ir 5 punktai) atsakovas ieškovui iki 2010 m. birželio 30 d. sumoka dalį skolos (80 000 Lt) ir 920,50 Lt žyminį mokestį, o ieškovas atsisako nuo likusios skolos sumos, delspinigių ir palūkanų. Jeigu atsakovas 80 000 Lt skolos ieškovui nesumoka iki 2010 m. birželio 30 d., ieškovas turi teisę išieškoti iš atsakovo 160 000 Lt.
2010 m. birželio 30 d. buvo atliktas atsakovo prievolės sumokėti 80 000 Lt ir ieškovo priešpriešinės prievolės (ieškovas pagal 2010 m. balandžio 16 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4143, išduotą Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės O. J., bei 2010 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, skolingas atsakovui 468 645 Lt ) įskaitymas. Atlikus šį įskaitymą, atsakovui pagal 2010 m. gegužės 5 d. taikos sutartį Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-600-368/2010 tuo metu neatsirado prievolė sumokėti ieškovui papildomai 80 000 Lt.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1493-797/2012 (Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-7-154/2014 šį sprendimą paliko nepakeistą) tenkino ieškovo A. S. ieškinį atsakovams UAB „Euraz Lt“ (buvęs UAB ,,Alanko“), notarei O. J., trečiajam asmeniui A. Ž. dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir pripažino negaliojančiu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės O. J. 2010 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą (registro Nr. 4143), kuriuo iš A. S. reikalauta išieškoti A. Ž. 466 700Lt. Teismui pripažinus 2010 m. balandžio 16 d. vykdomąjį įrašą negaliojančiu, ieškovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti 2010 m. gegužės 5 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-600-368/2010.
Kreditorius L. A. M. 2014 m. vasario 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi iš A. S. perėmė teises, atsiradusias iš minėtos taikos sutarties (t. 1, b.l. 107–110). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad apie šį reikalavimo teisės perleidimą skolininkui UAB „Euraz Lt“ vėliausiai tapo žinoma 2014 m. spalio 2 d. (2014 m. rugsėjo 26 d. UAB „Euraz Lt“ gavo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartį (t. 1, b.l. 118), kuria teismas nutarė naujajam kreditoriui išduoti vykdomąjį raštą, o 2014 m. spalio 2 d. UAB „Euraz Lt“ atstovas susipažino su visa bylos medžiaga). Ši teismo išvada, kad UAB „Euraz Lt“ vėliausiai apie 2014 m. vasario 21 d. reikalavimo teisės perleidimą, kuriuo pradinis kreditorius A. S. naujajam kreditoriui L. A. M. perleido iš 2010 m. gegužės 5 d. patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-600-368/2010 kylančias reikalavimo teises į UAB „Euraz Lt“, neginčijama, todėl išsamiau dėl šios faktinės aplinkybės teismas nepasisako.
2014 m. kovo 10 d. R. Ž. iš BUAB „Anulis“ varžytynėse (t. 1, b.l. 132) įsigijo 2050 989,50 Lt reikalavimo teisę į A. S.. Tą pačią dieną, t.y. 2014 m. kovo 10 d., R. Ž. dalį šios reikalavimo teisės (500 000 Lt) perleido UAB „Euraz Lt“ (t. 1, b.l. 133-134) ir atliko įskaitymą (t. 1, b.l. 135-137) su A. S. reikalavimo teise, kylančia iš 2010 m. gegužės 5 d. teismo patvirtintos taikos sutarties. UAB „Euraz Lt“ teigia, kad A. S. apie šį reikalavimo teisės perėmimą ir tarpusavio reikalavimų įskaitymą buvo informuotas 2014 m. kovą siųstais registruotais laiškais, siųstais tiek A. S. oficialiai dokumentuose nurodomu adresu (duomenys neskelbtini), tiek kitu adresu Odesoje (Ukraina). Kadangi A. S. neigia šiuos laiškus gavęs ir anksčiau nei 2014 m. spalio 9 d., kai gavo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis (t. 1, b.l. 142-143) (ja buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą), žinojęs apie 2014 m. kovo 10 d. įskaitymą (juo UAB „Euraz Lt“ įskaitė A. S. reikalavimo teisę, kylančią iš 2010 m. gegužės 5 d. taikos sutarties), atskirojo skundo išnagrinėjimui esminę reikšmę turi tai, kada A. S. buvo faktiškai informuotas (sužinojo) apie UAB „Euraz Lt“ 2014 m. kovo 10 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Bylos duomenys (t. 1, b.l. 139) patvirtina, kad gavėjui A. S. 2014 m. kovo 14 d. buvo siųsta registruota siunta tiek adresu (duomenys neskelbtini), tiek į Odesą (Ukrainoje), tačiau nėra duomenų, kad šias siuntas A. S. būtų gavęs. Be to, vien siuntos siuntimo faktas dar neįrodo, kad buvo siųsta būtent informacija apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimą ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Apelianto pateikta antstolio T. U. 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. S025688 (t. 1, b.l. 138), kurioje nurodoma, kad UAB „Euraz Lt“ naudai vykdomas 340 000 Lt išieškojimas iš A. S. taip pat neįrodo, kad A. S. būtų informuotas apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimą ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje neįrodyta, kad A. S. būtų informuotas apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimą ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą anksčiau nei 2014 m. spalio 9 d., kai gavo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Tuomet UAB „Euraz Lt“ neabejotinai jau buvo žinoma apie tai, kad A. S. 2014 m. vasario 21 d. perleido reikalavimo teisę į UAB „Euraz Lt“ iš 2010 m. gegužės 5 d. teismo patvirtintos taikos sutarties bei kad naujasis kreditorius Lopovoy A. M. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Skolininkui A. S. neigiant tai, kad pranešimus apie reikalavimo teisės jo atžvilgiu perleidimą 2014 m. kovo 10 d. jis gavo, nesant įrodymų apie tokį gavimą, yra pagrindas išvadai, kad informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą 2010 metų kovą neįrodytas (CPK 178 str., CK 6.109 str.). Atskirasis skundas iš esmės buvo grindžiamas argumentais, kad informacija apie 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo teisės į A. S. perleidimą ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą A. S. buvo išsiųsta tinkamai, tinkamu adresu. Tačiau galiojantys teisės aktai nepreziumuoja registruotos siuntos, kuria pranešama apie reikalavimo perleidimą, fiziniam asmeniui įteikimo, nesant duomenų, kad siuntą kas nors apskritai priėmė.
Išdėstytų faktinių aplinkybių, aptartų rašytinių įrodymų bei motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Nors pradinis ir naujasis kreditoriai (A. S. ir L. A. M.) prašė priteisti dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas, teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.