Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nei administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, nei R. J. charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti visiškai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija jam inkriminuotos veikos padarymo faktinių aplinkybių ir pripažįsta byloje nagrinėjamo įvykio metu atliktus savo veiksmus (past. – Institucijos Nutarimu nustatyti konkretūs R. J. veiksmai aprašyti šios nutarties 1-ame punkte), taip pat sutinka su jam paskirta administracine nuobauda (450 Eur bauda) bei inkriminuotu KET 9 punkto reikalavimų pažeidimu, todėl apygardos teismas plačiau dėl šių išspręstų klausimų nepasisakys. Kita vertus, R. J. nesutinka su jam Institucijos Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, R. J. asmenybė, charakterio savybės, pastovus ir nuoširdus prisidėjimas prie socialinės bei labdaringos veiklos, taip pat ir kitos aplinkybės, sudaro pagrįstą pagrindą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės aplamai neskirti.

7. Nors, kaip jau ir minėta, R. J. neginčija Institucijos nustatytų jo atliktų konkrečių veiksmų, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tuo, kad jo veiksmai vertintini kaip chuliganiškos paskatos, kurių nustatymas byloje yra privaloma sąlyga administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad apeliaciniu skundu iš esmės yra ginčijamas ir padarytos veikos (teisės pažeidimo) teisinis vertinimas, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas pasisakys ir dėl R. J. atliktų veiksmų atitikties ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytam administraciniam nusižengimui.

9. Chuliganiškos paskatos yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018). Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).

10. Byloje nustatyta, kad R. J., dalyvaudamas viešajame eisme savo pavojingu kitų asmenų ar (ir) jų turtui elgesiu bei sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, savo veiksmais sąmoningai pabrėžė kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, o tokiais savo atliktais pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkino išimtinai tik savo interesus, tuo pačiu ir demonstruodamas savo išskirtinumą bei akivaizdžią nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kas ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme laikytina chuliganiškomis paskatomis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai Institucijos Nutarimu buvo teisingai kvalifikuoti pagal inkriminuotą teisės normą. Šią apygardos teismo išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nebuvo momentiniai (pavyzdžiui, atliktas tik vienkartinis staigus vairuojamos transporto priemonės sustabdymas ir pan.). Priešingai, jie buvo tęstiniai, susidedantys iš kelių atskirų veiksmų atlikimo ir trukę pakankamai ilgą laiko tarpą (ne kelias sekundes ar minutes), o būtent: 1) be absoliučiai jokios pateisinamos priežasties, keletą kartų, staigiai stabdyta vairuojama transporto priemonė, tokiu būdu keliant realų pavojų eismo saugumui; 2) vykstant intensyviam eismui buvo užblokuotas antrojoje juostoje važiavęs automobilis ir neleista šiai transporto priemonei judėti toliau; 3) užblokuotam automobiliui sustojus kelkraštyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. vairuojama transporto priemone demonstratyviai, intensyvaus eismo kelyje, manevravo į priekį ir atgal, sustojo ir stovėjo pirmojoje eismo juostoje norėdamas bendrauti su kitu eismo dalyviu. Iš byloje esančių vaizdo įrašų turinio matyti, kad kito automobilio blokavimas truko gana ilgą laiką (apie penkias minutes), neleidžiant transporto priemonei judėti, o tuo metu kelyje eismas buvo pakankamai intensyvus, be kita ko, buvo tamsus paros metas, todėl buvo susidariusi reali tikimybė ir eismo įvykio kilimui. Nors proceso metu R. J. nuosekliai nurodė, kad jo veiksmus lėmė neva galimai transporto priemonę vairavusio asmens būsena – vairuotojas galimai buvo neblaivus, tačiau pradėjus bendrauti su vairuotoju ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pastebėjus, jog kitos transporto priemonės vairuotojas yra gana solidaus amžiaus bei galimai jo vairavimą galėjo lemti sveikatos būklė, tačiau tai laikytina pasirinkta gynybine versija, siekiant palankaus sau procesinio sprendimo. Akcentuotina, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų turinio taip pat matyti, jog R. J., bendraudamas su kitos transporto priemonės vairuotoju, net neužsiminė bei nepaklausė asmens, ar jis galimai neblaivus, ar neturi sveikatos problemų, kurios trukdytų dalyvauti eisme, aplamai kokios priežastys lėmė asmens pasirinktą bei atliktą vairavimą. Priešingai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tik reiškė pretenzijas dėl, jo vertinimu, netinkamo ir galimai asmeniškai R. J. nepriimtino vairavimo būdo, t. y. toks elgesys akivaizdžiai iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesus aukščiau eismo saugumo. Pažymėtina ir tai, kad įtariant, jog kitos transporto priemonės vairuotojas galimai yra neblaivus arba jo sveikatos būklė iš tiesų neleidžia saugiai dalyvauti eisme, asmuo turi ne pats be jokios pateisinamos priežasties („tiesiog manant“) imtis aktyvių veiksmų intensyviame kelyje, kurie akivaizdžiai kelia pavojų eismo saugumui, o, priešingai, nedelsiant apie tai informuoti atitinkamas institucijas, ko šioje situacijoje R. J. net nebandė daryti, kas tik dar labiau stiprina apygardos teismo vidinį įsitikinimą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė vedinas išimtinai savo principų ir asmeniškai tik tai jam vienam nepatikusiu kitos transporto priemonės vairuotojo važiavimu, apie kurį byloje negauta absoliučiai jokių objektyvių duomenų, jog vairavimas būtų trukdęs kitiems eismo dalyviams, juo būtų pažeisti KET reikalavimai, sukeltos avarinės situacijos ir pan. Tai reiškia, kad R. J. neturėjo absoliučiai jokio objektyvaus, logiškai pateisinamo ir pagrįsto pagrindo šiurkščiai pažeidinėti KET reikalavimus, dėl ko buvo sukeltas pakankamai realus pavojus eismo saugumui ir jo dalyviams, kas ir laikytina chuliganiškomis paskatomis, bandant parodyti savo viršenybę. Be kita ko, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. J., bandydamas pasikalbėti su kitos transporto priemonės vairuotoju ir jo keleive, nebuvo agresyviai nusiteikęs, nevartojo keiksmažodžių ar (ir) smurto, tačiau tokių veiksmų atlikimas, susiklosčiusioje ir šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje, nėra būtinas, o juos nustačius (atsižvelgiant į patį įvykį ir nustatytas aplinkybes) būtų galimas ir baudžiamosios atsakomybės kilimo klausimo vertinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

11. ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Tai reiškia, kad ši teisės norma yra imperatyvi ir jos netaikyti galima tik išimtiniais atvejais, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti.

13. Apygardos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis bei įrodymais, Institucijos Nutarime ir skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei argumentais, sprendžia, kad R. J. administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota, jos neskirti ar sutrumpinti terminą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

14. Kaip teisingai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, R. J. pasirinktas automobilio vairavimas buvo neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų kitą automobilį vairuojančiam asmeniui ir jame esančiam keleiviui, taip pat ir eismo saugumui. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas kito automobilio vairuotojui ir keleivei sukėlė išgąstį, nerimą, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Bylos medžiagoje esančiame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad minėti asmenys buvo stipriai susijaudinę ir dėl streso sunkiai dėstė mintis, taip pat buvo iškviesta ir greitoji medicininė pagalba, todėl, apygardos teismo vertinimu, už tokį neadekvatų, pavojingą elgesį valstybė turi reaguoti atitinkamai bei šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir teisinga priemonė.

15. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos ir R. J. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos tiek Institucijos, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nustatytas minimaliam įstatyme numatytam terminui, kurio dar labiau trumpinti nėra pagrindo. Tai, kad tokia valstybės reakcija R. J. sukels tam tikrus nepatogumus, suvaržys veiksmus, savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo šiuo atveju. Neigiamų pasekmių dėl padaryto administracinio nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar visai jos netaikyti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be kita ko, didžioji dalis apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių egzistavo ir puikiai buvo žinomos R. J. atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau tai vis tiek nesulaikė asmens nuo pavojingo eismo saugumui elgesio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu R. J. būtų buvęs neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, jo psichika būtų sutrikusi ir panašiai. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo padarymo metu R. J. buvo adekvatus, galėjo lengvai kontroliuoti savo veiksmus, numatyti galimas ypatingai neigiamas jam pasekmes ateityje, tačiau iškėlė aukščiau savo interesus, elgėsi neadekvačiai, nelogiškai, todėl toks elgesys valstybės neturi būti toleruojamas. Be kita ko, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad nors R. J. ir nėra padaręs šiurkščių KET reikalavimų pažeidimų, tačiau jie visgi yra daromi, o paskiriamos gana švelnios baudos nuo naujų teisės pažeidimų nesulaiko, t. y. asmens elgesys kelyje nėra preciziškas bei švelnios administracinės nuobaudos nesulaikė asmens nuo labai pavojingo elgesio kelyje, kuris nagrinėjamas šioje byloje, todėl, kaip jau minėta, minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas paskirtas pagrįstai bei teisėtai.

16. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.