Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-133-614/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-12
Bylos Nr.
e2S-133-614/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21889-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
H. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-133-614/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21889-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., uždaroji akcinė bendrovė „Divingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (skolininkė) H. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/01382 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio I. G. veiksmų.

2. Nurodė, kad pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė: panaikinti antstolio 2022 m. spalio 18 d. patvarkymą Nr. S-22-8-39027; perskaičiuoti pareiškėjos įsiskolinimą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pradinio išieškotojo pažymą; sustabdyti išieškojimo veiksmus iki tol, kol nebus perskaičiuotas įsiskolinimo likutis.

3. Paaiškino, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/14/01382 pagal išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pateiktą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 104 325,79 Eur skolos, 89 405,75 Eur palūkanų ir 4550,51 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos. Pareiškėja pateikė antstoliui prašymą perskaičiuoti jos bendro įsiskolinimo likutį, patikslinant pagal likusią mokėti kredito sumą skaičiuojamas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Taip pat pateikė antstoliui 2015 m. gruodžio 31 d. pradinės išieškotojos išduotą pažymą apie skolą. Antstolis skundžiamu 2022 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S-22-8-39027 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

4. Teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymo veiksmai gali būtų tęsiami ir areštuotas turtas parduodamas iš varžytynių, nors reali įsiskolinimo suma nėra žinoma. Vykdomojoje byloje gali būti išieškota daugiau nei tikrasis įsiskolinimas ir išieškotoja nepagrįstai praturtėtų, dėl to skundo tenkinimo atveju pareiškėja turėtų kreiptis su ieškiniu dėl nepagrįstai išieškotų lėšų grąžinimo, taip pat prarastų savo būstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Grąžino pareiškėjai 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. spalio 29 d.

6. Nurodė, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui nepateikė nei prašymo dėl įsiskolinimo perskaičiavimo, nei skundžiamo antstolio patvarkymo. Pareiškėja taip pat nenurodė, kokia yra bendra įsiskolinimo suma pagal jos skaičiavimus, nepateikė tokių paskaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas negali padaryti išvados, jog pareiškėjos reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

7. Padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad pareiškėja neginčija savo piniginės prievolės išieškotojai egzistavimo, ginčija tik paskaičiuotas palūkanas. Taigi net ir tuo atveju, jei pareiškėjos skundas dėl antstolio būtų patenkintas, pareiškėjos prievolė išieškotojui neišnyktų ir vis tiek privalėtų būti vykdoma. Atkreipė dėmesį, jog išieškoma pagrindinė skola yra ženkli. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vykdymo procese iš varžytynių būtų parduodamas didesnės vertės turtas, nei yra pagrindinė skola.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Pareiškėjai ginčijant tik palūkanų paskaičiavimą, vykdymo veiksmų sustabdymas neabejotinai pažeistų išieškotojos teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja H. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10. Nurodė, kad kartu su savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėja pateikė ir antstoliui skirtą skundą, kuriame išsamiai išdėstyti skundžiamo patvarkymo nepagrįstumą patvirtinantys motyvai, tačiau vertindamas preliminarų skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą teismas į šiuos motyvus visiškai neatsižvelgė. Pareiškėja prašydama laikinųjų apsaugos priemonių tuo pačiu pateikė ir prašymą išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą, kurioje turėtų būti visa su vykdymo veiksmais susijusi ir bylą nagrinėjančiam teismui galimai reikalinga informacija, tačiau bylą pirmosios instancijos teismas šio prašymo išvis nevertino ir dėl jo nepasisakė, taigi pažeidė savo pareigą visapusiškai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Teigė, kad pačios skolininkės atlikti skaičiavimai, kai skundas buvo pateiktas ne dėl neteisingų antstolio skaičiavimų, bet dėl jo atsisakymo perskaičiuoti palūkanas, t. y. skundžiant, jog antstolis nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti išieškomų palūkanų, o tuo pačiu ir bendros išieškomos sumos, dydį, neturi įtakos skundo pagrįstumo preliminariam vertinimui. Pažymėjo, jog pagal 2022 m. spalio 18 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, likusi išieškotina suma sudaro 74 141,29 Eur. Pradinis išieškojimas buvo vykdomas dėl 4 550,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, 104 325,79 Eur skolos ir 136 372,42 Eur palūkanų, taigi didžioji dalis išieškomos sumos jau yra sumokėta, kas rodo skolininkės sąžiningumą ir siekį atsiskaityti su kreditoriumi.

11. Nurodė, kad skundo tenkinimo atveju, antstoliui tektų ne tik pakartotinai perskaičiuoti išieškomas palūkanas, bet ir iš naujo perskirstyti išieškotas sumas, atitinkamai tikėtina išvada, jog didžioji dalis pagrindinės skolos jau yra padengta. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo proceso, bus išieškota daugiau nei skolininkė iš tikrųjų yra skolinga, o tai lems esminių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą bei akivaizdžiai pažeis skolininkės teises, nepagrįstai sudarant sąlygas išieškotojui pasipelnyti. Pažymėjo, jog nesustabdžius vykdymo proceso skolininkė praras savo nekilnojamąjį turtą, kuris parduodamas iš varžytinių už jo tikrąją rinkos vertę neatitinkančią kainą, kas lems jos akivaizdžius nuostolius. Atitinkamai turės būti keliamas klausimas dėl jų atlyginimo, taip pradedant naujus teisminius procesus. Teigė, kad skolininkės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, užtikrina status quo išsaugojimą.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Divingas“ atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 689,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodė, kad pareiškėjai teigiant, kad ji nekvestionuoja antstolio patvarkymų dėl išieškomų sumą vykdant išieškojimą iš pareiškėjos (pareiškėja nereiškia materialinio reikalavimo ir teikiant skundą nenurodo, kokia yra bendra įsiskolinimo suma pagal pareiškėjos skaičiavimus), pareiškėjos reikalavimas negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas.

Šalies argumentai

14. Pažymėjo, kad jei antstolis paskaičiuotų ir išieškotų daugiau nei priteista teismo, tai konstatavus pareiškėja įgytų teisę reikšti atitinkamą reikalavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodė, kad skundas buvo pateiktas ne dėl neteisingų antstolio skaičiavimų.

15. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė, kokia yra bendra įsiskolinimo suma pagal pareiškėjos skaičiavimus, t. y. pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas (ir suinteresuoti asmenys) turėtų galimybę įvertinti pareiškėjos teiginių pagrįstumą.

16. Nurodė, kad vykdomojoje byloje negali būti sprendžiami klausimai, kurie buvo išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu ginčo teisenos tvarka, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimas pažeistų teismo sprendimo privalomumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 2-851/2014).

21. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/01382 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio I. G. veiksmų. Pareiškėja siekia, kad antstolis perskaičiuotu palūkanas, t. y. 16 proc. procesines palūkanas skaičiuotu nuo 31 153,38 Eur sumos, o ne nuo bendrai iš pareiškėjos priteistos 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos sumos.

25. Priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu skunde išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti argumentai sudaro pagrindą teigti, kad skunde dėl antstolio veiksmų reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: skunde suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų faktinis pagrindas, argumentacija. Aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė įsiskolinimo perskaičiavimo bei likusio įsiskolinimo paskaičiavimų, preliminariai vertinant, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik iš esmės išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakytą į klausimą, ar skundas pagrįstas. Paminėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

27. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja neginčija savo piniginės prievolės išieškotojai egzistavimo, ginčija tik paskaičiuotas palūkanas. Taigi net ir tuo atveju, jei pareiškėjos skundas dėl antstolio būtų patenkintas, pareiškėjos prievolė išieškotojui neišnyktų ir vis tiek privalėtų būti vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 str.), t. y. paskaičiavimų, kurios pagrįstų, jog skolos neliktų atlikus skolos perskaičiavimus. Vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad didžioji skolos dalis yra padengta nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų. Taip pat pažymėtina, kad ir atskirajame skunde pareiškėja nenurodė jokių reikšmingų motyvų, kurie sąlygotu laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pati pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad tikėtina, jog didžioji dalis pagrindinės skolos padengta, tačiau tai nereiškia, kad visa skola padengta.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai ginčijant tik palūkanų paskaičiavimą, vykdymo veiksmų sustabdymas neabejotinai pažeistų išieškotojos teisėtus interesus, o tai neatitinka proporcingumo principo.

32. Esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms ir ištirtoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti esant teisines prielaidas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 3 dalis).

33. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

35. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Divingas“ prašė priteisti iš ieškovės 689,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. susipažinimą su atskiruoju skundu ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, įdėti daug pastangų, konstatuoja esant pagrindą sumažinti prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 300 Eur už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens UAB „Divingas“, juridinio asmens kodas 225761570, naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Eglė Surgailienė