Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Z., A. S., R. V., K. V., J. V., D. S. (D. S.), J. L., J. G. (J. G.), J. K., G. L., A. Š., N. D., V. I. (V. I.), T. G., V. G. (V. G.), L. V., S. V., S. N. (S. N.), L. N., S. S., ieškinį (patikslintą) atsakovei DNSB „M. P.“ dėl įpareigojimo pakeisti mokesčių skaičiavimo tvarką, tretieji asmenys O. S., N. S., G. L., M. L., A. P., E. P., G. B., R. B., R. R., S. R., K. B., S. B., S. P., V. P., G. P., I. K. (I. K.), I. K., A. B., L. V., V. (V.) G., O. M., R. B., R. Š., D. Š., R. B., V. B., A. K., D. D., A. S., R. S., D. K., I. K., L. I. A., V. M., A. M. (A. M.), M. K., V. Č., V. Č., E. P., A. P., S. Ž., I. G., R. G., V. P., A. V., S. D., A. D. (A. D.), D. M., N. R., J. T., S. T. (S. T.), J. Š., A. D. (A. D.), V. Ž., J. L., E. D., J. J. (J. J.), R. D. G., N. K., S.(S) Ch., L. Č., I. J., G. J., V. V., D. V., O. S., J. S. (J. S.), D. R., V. K., Ž. G., A. G., D. U., N. O. L, J. E., A. P., N. N., A. T., E. L., V. M. (V. M.), M. Š., K. Š., R. D., A. N., G. N., K. K., M. K., E. N., L. S. (J.), R. R., R. R., A. O., L. R., V. R., L. Ž., M. L., E. P., L. O., T. L., T. L., V. K. (V. K.), V. P., E. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „M. P.“ valdyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai 2020 m. birželio mėn. kreipėsi į šį teismą su ieškiniu (ir patikslintu ieškiniu) atsakovui DNSB „M. P.“ dėl pripažinimo neteisėtu automobilių parkingo patalpos plotų įtraukimą į palyginamuosius naudinguosius plotus ir įpareigojimo šių plotų neįtraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus skaičiuojant mokesčius bendrijoje (civilinė byla Nr. e2-7128-998/2020).

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7128-998/2020 paliko nenagrinėtą ieškovų ieškinį atsakovei DNSB „M. P.“ dėl pripažinimo neteisėtu automobilių stovėjimo aikštelės patalpos plotų įtraukimo į gyvenamojo namo palyginamuosius naudinguosius plotus. Nutartyje nurodyta, kad nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl yra pagrindas ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovams išaiškinta, kad jie turi kreiptis į DNSB „M. P.“ ginčų nagrinėjimo organą, kad būtų pašalintos aplinkybės trukdančios kreiptis į teismą.

Ieškovai 2021 m. sausio 7 d. kreipėsi į DNSB „M. P.“ valdybą kaip ginčus nagrinėjimo organą (toliau- Valdyba) su skundu - pareiškimu apskaičiuojant daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės dalis į palyginamuosius plotus, pagal kuriuos nustatomi mokesčiai, neįtraukti ieškovams priklausančių parkingo patalpų plotų .2021 m. vasario 8 d. ieškovų atstovė ir ieškovai gavo DNSB „M. P.“ valdybos atsakymą, kuriuo Valdyba nusprendė susilaikyti nuo skunde pateiktų reikalavimų sprendimo, kadangi nėra nuginčytas visuotinio susirinkimo sprendimas dėl juo patvirtintų Daugiabučių namų bendrojo naudojimo aprašų. Ieškovams pasiūlyta įregistruoti jiems priklausančias parkingo patalpos dalis kaip butų priklausinius, kas esą sudarytų galimybę grįžti prie skunde nurodytų aplinkybių vertinimo bei leistų valdybai priimti sprendimus turimos kompetencijos ribose. Taigi, ginčus nagrinėjantis organas ieškovų skundą nagrinėjo, bet jokio sprendimo nepriėmė.

Namų 1 ir 2 cokoliniame aukšte yra ne tik ieškovams nuosavybės teise priklausančios dalys negyvenamosios patalpos - automobilių parkingo patalpos, žymimos P-1, bet ir bendro naudojimosi patalpos: tambūras (įėjimas į namą /išėjimas iš jo) , bendras holas, žymimas P-4, laiptinė, dviračių saugojimo patalpa P-3, viso namo šilumos punktas P-2 ir vandens punktas su patekimu tik per parkingo patalpą.

DNSB „M. P.“ valdybos atsakyme yra motyvuojama, kad garažo patalpa yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas (pagrindinis daiktas) ir niekaip nesusijęs su butu name; garažo patalpos savininkai, neturėdami buto name, būtų atleisti nuo pareigos apmokėti išlaidas skirtas bendrąjai nuosavybei apmokėti; parkingo patalpų savininkai, turėdami daugiabučio namo bendraturčio teises, atitinkamai turi ir pareigas, t.y. pareigą proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės išlaikymo; daugiabučio namo garažų patalpose yra įrengta ir prie bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prijungta šildymo sistema - vamzdynai, radiatoriai, šilumos apskaitos prietaisai, kurie skirti apskaičiuoti tik garažo patalpoje suvartotą šilumą. Taip pat garažų patalpose yra įrengta ir paviršinių nuotekų sistema, prijungta prie bendros nuotekų sistemos bei skirta vandeniui pašalinimui iš garažo patalpos bei priešgaisrinio vandentiekio vamzdynai, prijungti prie bendrosios vandens tiekimo sistemos ir skirti vandenį teikti tik į garažų patalpas; garažo patalpos valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėmis garažų patalpos savininkai naudojasi nepriklausomai nuo buto, t. y. garažo patalpos nebuvo įsigytos ar perleistos įsigyjant butus; negalima garažo patalpą priskirti prie sandėliavimo patalpų; parkingo patalpos savininkų siekis apmokėti išlaidas susijusias tik su garažų patalpų išlaikymu bei išvengti prisidėti prie visų bendrojo naudojimo objektų išlaikymo proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai yra nepagrįstas; tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškovų reikalavimas, bendrija privalėtų nevykdyti visuotinio susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti Bendrojo naudojimo objektų aprašai bei iš naujo teikti bendrijos visuotiniam susirinkimui tvirtinti Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų aprašus, pakeičiant palyginamuosius plotus; Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašai Nr.1 ir Nr. 2 (toliau-Aprašai) buvo patvirtinti daugiabučio namo bendrijos M. P. patalpų savininkų visuotiniame susirinkimo, įvykusio 2017 m. kovo 30 d., nutarimu Nr.5 . Šis nutarimas nebuvo apskųstas teismui.

Su tokia atsakovės išvada ieškovai nesutinka. Pagal paskirtį automobilių parkingo patalpos yra butų priklausiniai, skirti tarnauti butams/jų savininkams ir savo savybėmis nuolat su jais susiję. Šių patalpų, kaip priklausinių, teisinę reikšmę nulemia ne jų įregistravimas atskirais turtiniais objektais, o Civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių buvimas, funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Automobilių parkingo patalpos (kaip ir rūsiai) nėra buto sudėtinė dalis, o atsakovė prie ieškovų nuosavybės teise valdomų butų naudingojo ploto prideda ir namo cokoliniame aukšte esančios parkingo patalpos dalies plotą (32,91 kv. m). Ieškovai niekada neginčijo ir neginčija savo prievolės mokėti išlaidas, tiesiogiai susijusias su parkingo patalpa, todėl neturi esminės įtakos tai, kad vienas iš ieškovų butą turi Name 1, o parkingo vietą - Name 2.

Svarbu ne tai, kad parkingo patalpos nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, o tai, kad įtraukimas lyginamuosius plotus visų tame name savininko faktiškai turimų patalpų ploto, neatsižvelgiant į patalpų funkcinę bei naudojimo paskirtį, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

Taigi įregistravimas atskiru kadastro objektu negali būti laikomas esminiu argumentu sprendžiant klausimą, ar daiktas yra priklausinys CK 4.72 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme. Garažas ar sandėliukas rūsyje formuojamas atskiru Kadastro objektu arba priklausiniu nekilnojamojo daikto savininko pageidavimu.

Ieškovai mokesčių (išlaidų) neteisingo skirstymo klausimą bandė išspręsti taikiu būdu, ne kartą kreipėsi į Bendrijos pirmininką bei valdybą, organizavo susitikimus ir balsavimą raštu dėl Aprašų pakeitimo, tačiau jų veiksmai nebuvo rezultatyvūs. 2017 m. rugsėjo 7 d. DNSB „M. P.“ savininkų atstovas – advokatas T. J. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su skundu dėl bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus veiklos, prašydamas atlikti bendrijos veiklos patikrą ir įpareigoti administratorių ištaisyti pažeidimus. Atlikus patikrinimą, 2017m. lapkričio 23 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. BE-30 (toliau-Patikrinimo aktas), kuriame pateiktos rekomendacijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės aprašų. Patikrinimo aktu buvo rekomenduota patikslinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) objektų aprašą pagal patikrinimo akto 3.1 punkte pateiktus pasiūlymus, atsižvelgiant į automobilių parkavimo patalpos savininkų nurodytus argumentus.

Savivaldybės administracijai nustačius trūkumus, 2017 m. kovo 28 d. patvirtinti (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų Aprašai turėjo būti pakeisti. Iki šiol tai nepadaryta, nors UAB“(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo mėn. parengė naują Bendro naudojimo objektų aprašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buv. UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagal 2016 m. sausio 4 d. Administravimo, techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr.VTB-BSUT-16-01, sudarytą su atsakove DNSB „M. P.“, teikia techninės priežiūros ir administravimo paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė DNSB „M. P.“ 2016 m. spalio 26 d. sudarė susitarimą Nr.2 (prie Sutarties Nr.VTB-BSUT-16-01), galiojantį nuo 2016 m. spalio 1 d., pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ Namams 1 ir 2 paslaugas teikia už jas apmokant nuo bendro naudingo šių namų ploto, kuris sudaro 2924,28 kv. (Namo 1) ir 2910,46 kv.m. (Namo 2). Šių bendrovių 2017 m. balandžio 1 d. sudaryto Susitarimo Nr.4, galiojančio nuo 2017 m. balandžio 1 d., dalyje „Bendras namo plotas“ palyginamasis Namų 1 ir 2 plotas buvo pakeistas ir nurodytas 3185,55 kv.m.(Namo 1) ir 3173, kv.m.(Namo 2). Susitarimo Nr.4 1.2.1 punkte nurodytas ,kad Administratorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“) mėnesinę sumą už jo teikiamas paslaugas pagal šią Sutartį apskaičiuoja vadovaudamasis susitarimo 1.2 p. nurodytu naudingu butų plotu. Tai reiškia, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ , apskaičiuodama administravimo ir techninės priežiūros išlaidas, ieškovams priklausančių parkingo patalpų ploto neįtraukia. Tai, kaip jau minėta, atlieka tik atsakovė DNSB „M. P.“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės mėn. bendrijos skelbimų lentoje paskelbė pranešimą, pavadintą Svarbi informacija, kuriuo bendrojo naudojimo objektais pripažino automobilių stovėjimo aikšteles.

(duomenys neskelbtini) turto registro duomenis automobilių parkingo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo bei dujų. Tačiau cokolinio aukšto schema patvirtina, kad per šį aukštą ir jame esančias automobilių parkingo patalpas yra nutiesti šalto ir karšto vandens vamzdynai, šildymo vamzdynai, nuotekų iš butų šalinimo ir lietaus kanalizacijos sistemos vamzdynai su šuliniais, elektros magistralės, TV ir Interneto įranga, viso namo cokolinio aukšto priešgaisrinės apsaugos sistema su dūmų davikliais. Tik per parkingo patalpą yra patenkama į viso namo šilumos punktą. Sekant atsakovės atsakymo bei atsikirtimų logika, tai, kad parkingo patalpose yra įrengti aukščiau nurodyti objektai, skirti viso namo (Namų 1 ir 2 ) poreikiams, atsakovė parkingo patalpas turėtų priskirti bendrojo naudojimo patalpoms ir išlaidas paskirstyti visiems butų savininkams, nes visų butų savininkai turi pareigą prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės išlaikymo.

Ieškovams yra žinoma, kad DNSB „M. P.“ 2017 m. balandžio 16 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su skundu/prašymu nustatyti, kodėl Registrų centre nustatyti duomenys dėl šildymo sistemos automobilių parkingo patalpose neatitinka faktinių projektinių duomenų. Tokio prašymo VĮ „Registrų centras“ nepatenkino ir atsakovė jo neapskundė bei vėliau neteikė prašymų dėl kadastro duomenų ištaisymo.

Nuo 2005 m. iki 2017 m. sausio 1 d. ieškovams proporcingai parkingo patalpų plotui nebuvo skaičiuojamas šildymo įrengimų priežiūros mokestis. Kai 2017 m. sausio mėn. buvęs bendrijos pirmininkas R. R. pakeitė su paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, padidindamas Namų naudinguosius plotus, t.y. įtraukdamas į juos parkingo patalpų plotą, gyvenamųjų namų priežiūros išlaidos ieškovams buvo pradėtos skaičiuoti ir nuo parkingo patalpų ploto. Atsakovės nustatytas ir išlaidų apskaičiavimui naudojamas palyginamasis, t.y. naudingasis Namų 1 ir 2 plotas neatitinka VĮ „Registrų centre“ oficialiai pagal statybos projektus ir kadastrinius matavimus užfiksuoto naudingojo šių namų ploto.

Yra ginčijami kiti Bendrijoje skirstomi mokesčiai (išlaidos): išlaidos, susijusios su Namų renovavimu/remontu (pvz. stogo remonto darbų, namo cokolinio aukšto remonto išlaidų), o taip pat įrenginių žemės sklype remontu ir priežiūra (tvoros ir/ar užtvaro remontas, medžių genėjimas ir kt.), išlaidos šilumos ūkio inžinierinių sistemų priežiūrai, stogo remonto darbų išlaidų ir namo cokolinio aukšto remonto išlaidų paskirstymas ir kt. Skirstant šias bendrojo naudojimo objektų remonto ir priežiūros išlaidas, į ieškovų nuosavybės teise valdomą plotą įtraukiamas ne tik jų turimų butų plotas, bet ir valdomas daugiabučiame name esančios požeminės automobilių aikštelės plotas.

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina faktą, kad ieškovams išnuomoto žemės sklypo plotas yra toks pat, kaip ir tretiesiems asmenims, neturintiems parkingo patalpos, išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas. Tai reiškia , kad išnuomoto žemės sklypo yra apskaičiuotas tik pagal butų plotą, o kartu su butais įgytos parkingo patalpos plotas neturėjo įtakos išnuomoto valstybinės žemės sklypo dydžiui (parkingui žemės sklypas nebuvo skirtas). Kadangi parkingo plotas neįėjo į bendrąjį naudingąjį plotą, pagal kurį buvo nustatyta išnuomojamo valstybinės žemės sklypo plotas, bendrija nepagrįstai ieškovams papildomai (nuo 32,91 kv. m. ploto) skaičiuoja išlaidas, susijusias su žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, t. y. už krūmų genėjimą ir išvežimą, papildomą kaupimą žemės sklypą juosiančios tvoros keitimui ir šios tvoros keitimą, medžių pjovimą, teritorijos sutvarkymą ir kt.

2017 sausio mėn. DNSB „ M. P.“ tuometinis pirmininkas R. R. kartu su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Š. sudarė naujas sutartis su paslaugų tiekėjais, kuriose padidino Namų 1 ir 2 naudingąjį plotą iki 3187,55 kv. m. (P. K. 1A) ir 3173,73 kv.m. (P. K. 1B). Tokie ploto pakeitimai, neatitinkantys viešojo registro duomenų, buvo padaryti vienasmeniškai, be visuotinio susirinkimo pritarimo. Toks naudingojo ploto pakeitimas sukėlė pasekmes ieškovams, nes, kaip jau minėta, išlaidos (mokesčiai) ieškovams nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo pradėtos skaičiuoti ne tik proporcingai jų turimų butų plotui, bet ir papildomai - pagal parkingo patalpos plotą (31,92 kv.m.)

Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimų ginčijimui yra nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties 3 mėnesių terminą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Ieškovai neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes nereiškia reikalavimo dėl Daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpų savininkų visuotinio susirinkimo 2017 m. kovo 30 d. nutarimo panaikinimo, o savo teises bei pažeistus interesus gina kitokiu būdu. Kaip jau minėta, mokesčių padidinimas buvo atliktas dar iki 2017 m. kovo 30 d. susirinkimo bei jo nutarimo priėmimo ir todėl šis visuotinio susirinkimo nutarimas faktiškai nebuvo pagrindu išlaidų /mokesčių apskaičiavimo pakeitimui. Be to, pasirinkti konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą yra ieškovų teisė.

2017 m. kovo 28 d. DNSB „M. P.“ visuotinio susirinkimo metu buvo patvirtinti Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų aprašai, kurie nulėmė, jog Daugiabučių namų garažų patalpų savininkams tik nuo 2017 m. balandžio mėnesio faktiškai atsirado pareiga proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai apmokėti išlaidas, skirtas bendrajai nuosavybei išlaikyti, nors šią pareigą garažų patalpų bendraturčiai turėjo ir iki paminėto sprendimo priėmimo. Būtent paminėto visuotinio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai, kuriuos iš esmės savo ieškiniu siekia nuneigti ieškovai. Ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovė siekdama įgyvendinti tokį sprendimą, turėtų pareigą nebevykdyti visuotinio susirinkimo priimto sprendimo, bei iš naujo teikti bendrijos visuotiniam susirinkimui tvirtinti Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų aprašus, pakeičiant Daugiabučių namų palyginamuosius plotus ir pakeičiant su bendrojo naudojimo objektais susijusių bendraturčių apimtį. Taigi, ieškovų tikrasis ketinimas šioje byloje iš esmės yra panaikinti 2017 m. kovo 28 d. visuotinio susirinkimo priimto sprendimo teisinę galią.

Ieškovams nenuginčijus 2017 m. kovo 28 d. visuotinio susirinkimo metu priimto sprendimo ir patvirtintų Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų aprašų, jie turi pareigą priimtą tokius sprendimus vykdyti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas pasisakydamas dėl bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų teisinės galios yra konstatavęs, kad buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovams nenuginčijus 2017 m. kovo 28 d. teisėtai ir pagrįstai priimto visuotinio susirinkimo sprendimo bei juo patvirtintų Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų aprašų, ieškovai tokį sprendimą turi vykdyti. Nesant panaikintam visuotinio susirinkimo sprendimui, akivaizdu, jog ieškovų šioje byloje reiškiami reikalavimai, kuriais siekiama paneigti 2017 m. kovo 28 d. visuotinio susirinkimo sprendimą, todėl tokie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovai pareikštų reikalavimą panaikinti 2017 m. kovo 28 d. bendrijos visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus būtu pakankamas pagrindas taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys (patikslintas) atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovų, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovai yra savininkai butų, esančių gyvenamuosiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat savininkai šių namų cokoliniuose aukštuose esančios negyvenamosios patalpos - automobilių parkingo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – garažų), ir negyvenamosios patalpos - automobilių parkavimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – garažų).

Negyvenamosios patalpos - automobilių parkavimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 263,27 kv.m. Negyvenamosios patalpos - automobilių parkingo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 263,27 kv.m.

Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad ieškovų vardu registruotos negyvenamosios patalpos: I. Z. vardu 1/8 dalis automobilių parkingo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), A. S. - 1/8 dalis automobilių parkingo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), R. V. - 5/64 dalių automobilių parkingo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), K. V. - 3/128 šios patalpos dalys, J. V. - 3/128 šios patalpos dalys; D. S. - 1/8 dalis automobilių parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), J. L. - 2/24 dalių automobilių parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), J. G. - 1/8 dalis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), J. K. ir trečiojo asmens V. K. - 1/8 dalis automobilių parkingo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), G. L. - 1/8 dalis automobilių parkingo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), A. Š. - 1/8 dalis automobilių parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), N. D. - ¼ dalis parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), V. I. - 1/8 dalis parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), T. G. ir V. G. - 1/8 dalis parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), L. V. - 1/8 dalis parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), S. N. ir L. N. - 1/8 dalis parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), S. S. - 1/8 dalis automobilių parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

2017 m. kovo 28 d. vyko DNSB „M. P.“ patalpų savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo patvirtinti parengti (duomenys neskelbtini) namų bendrojo naudojimo objektų aprašai (Susirinkimo protokolas surašytas 2017 m. kovo 30 d.). Pagal aprašus pastato (duomenys neskelbtini) bendras plotas 3237,90 kv.m., naudingas plotas 3187,55 kv.m.; pastato (duomenys neskelbtini) bendras plotas 3224,08 kv.m., naudingas plotas 3173,73 kv.m.

Ieškovai teigia, kad skaičiuojant mokesčius ieškovams į sąskaitas yra įtraukiamas buto plotas ir parkingo plotas - 32,91 kv. m. (263,27: 8).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos automobilių parkingo patalpos (garažo) ploto įtraukimo į palyginamuosius naudinguosius gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), plotus, pagal kuriuos yra apskaičiuojami mokesčiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) šis reguliavimas buvo įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 5 dalyje.

Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Kasacinis teismas savo praktikoje buvo sprendęs, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėta ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 24 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014 teismas pažymėjo, kad patalpos, kurių nustatyta nuosavybės dalis priklauso ne visiems, bet tik kai kuriems namo gyventojams, nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme. Teismas sprendė, kad kai patalpos (atitinkamos jų dalys), Registrų duomenimis, priklauso konkrečiam asmeniui nuosavybės teise, tai jų faktiškai turimas (užimamas) plotas pagrįstai yra įskaičiuotas į šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 konstatavo, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 26 punktą).

Kasacinio teismo yra nurodyta kad daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat gali būti ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai, o kiekvieno iš jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kartu ir teisės bei pareigos, susijusios su šios bendrosios nuosavybės teise, lygi kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų ar kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri proporcinga nuosavybės teise turimam buto ar kitos patalpos naudingajam plotui, reikšminga ne tik įgyvendinant teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais (nustatant naudojimosi tvarką) bei nustatant prievolių, susijusių su bendru turtu, apimtis, bet taip pat įgyvendinant ir kitas bendraturčio teises, t. y. atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, atskirai nuo buto ar kitos patalpos perleidžiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kai toks atsidalijimas ir (ar) perleidimas galimas pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 27 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjo CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma į lyginamuosius plotus įtraukiant tik naudingąjį plotą, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad į lyginamuosius plotus turi būti įtrauktas ir visų kitų tame name savininko faktiškai turimų (užimamų) patalpų plotas, neatsižvelgiant į patalpų funkcinę bei naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019).

Ieškovai (jų atstovė) nurodo, jog šiuo atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019.

Šioje byloje teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies apimtį, į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma bendraturčių teisių bei pareigų apimtis, negali būti įtraukiami namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurios yra butų priklausiniai, priklausančių bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise ar esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, kuriais bendraturčiai turi teisę naudotis pagal nustatytą naudojimosi tvarką, plotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-288-403/2019 32 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 sprendė klausimą dėl rūsio patalpų (butų savininkų faktiškai naudojamų (užimamų) namo rūsyje esančių sandėliavimo patalpų) ploto įtraukimo į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus apskaičiuojant butų ir kitų patalpų savininkams tenkančius mokesčius už bendro turto naudojimą ir priežiūrą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas ne dėl namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurie yra butų priklausiniai, o dėl cokoliniame namo aukšte esančių parkingo patalpos (garažo) įtraukimo į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus.

Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012); priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018). Kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

Byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamosios patalpos: automobilių parkavimo patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), ir parkingo patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra registruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turtiniai vienetai, turi savo unikalius numerius, t. y. kaip atskiras savarankiškas nekilnojamasis daiktas CK 4.12 straipsnio prasme. Ieškovams minėtos patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal tiesioginę paskirtį garažas tarnauja transporto priemonių laikymui, todėl garaže transporto priemones gali laikyti ir asmuo, name neturintis buto. Kaip matyti, šiuo atveju taip pat ne visi tame pačiame name esančių butų savininkai turi nuosavybės teise priklausančią dalį negyvenamosios patalpos -parkingo, t.y. jį galima įsigyti nepriklausomai nuo butų įsigijimo. Ieškovai jiems priklausančia parkingo dalimi gali laisvai disponuoti ir nevaržomai perleisti kitiems asmenims. Patalpos nėra susijusios su konkrečiu butu. Parkingo patalpos turi savo įėjimą, į jas galima patekti iš lauko. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad patalpose nėra atskirai įregistruotos šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų sistemos. Tačiau byloje pateikti duomenys (aiškinamas raštas, Butų ir energijos poskyrio specialistės el. laiškas, cokolinio aukšto planas su šilumos tinklais) patvirtina, jog parkingo patalpose yra įrengta šildymo sistema ir parkingo patalpos yra/gali būti šildomos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012 išaiškino, kad daugiabučiame gyvenamajame name esančios negyvenamosios patalpos negali būti vertinamos kaip to daugiabučio namo priklausinys vien pagal tai, kad jos skirtos ne gyventi, o kitiems namo gyventojų poreikiams patenkinti. Toks savarankiškas daiktas kaip negyvenamosios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name gali atitikti priklausiniui nustatytus kriterijus ir būti buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat jos gali būti ir savarankiškas nuosavybės objektas, t. y. turėti savininką, kuris gali nebūti daugiabučiame name esančio buto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).

Teismo vertinimu šiuo atveju namų adresu (duomenys neskelbtini), cokoliniuose aukštuose esančios negyvenamosios patalpos - parkingai (pagrindinė naudojimo paskirtis garažų) nėra buto priklausiniai, jos yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas ir CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme patenka į „kitų patalpų“ sampratą, todėl apskaičiuojant butų ir kitų patalpų savininkams tenkančias išlaidas įtrauktinos į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovų ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį, atmetus bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir tretiesiems asmenims klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.