- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1159-889/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. (D. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal D. M. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų. Skundu pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0179/23/02725, Nr. 0179/23/02382, Nr. 0179/23/02253, Nr. 0179/23/02496, Nr. 0179/23/02576, Nr. 0179/23/02549, Nr. 0179/23/02539, Nr. 0179/23/02465, Nr. 0179/23/02450 ir Nr. 0179/23/01817 (toliau – ir Vykdomosios bylos), suėjus senaties terminui.
2. Reikalavimo pagrindu pareiškėjo skunde nurodoma, kad jam nebuvo suteikta jokia informacija apie egzistuojantį vykdymo procesą pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėjo, kad jis 2012 metais deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, tai apsunkino jo galimybę sužinoti apie vykdomus išieškojimo procesus. Antstolis vadovavosi prielaidomis, kad skolininkas užsienio valstybėje dirbo ir gavo pajamas, tačiau vengė mokėti skolą. Antstolis nepateikė jokių duomenų ir (ar) įrodymų, pagrindžiančių pajamų gavimo užsienio valstybėje faktą. Pareiškėjas apie vykdomųjų bylų užvedimą nebuvo tinkamai informuotas ir apie vykdymo procesą nieko nežinojo, todėl neturėjo objektyvios galimybės tinkamai vykdyti prievoles ir domėtis vykdomųjų bylų eiga. Mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog senaties eiga sustojo. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis nepateikė jokių duomenų, kad dažnesniu nei 2 metų intervalu būtų vykdęs išieškojimo veiksmus, o apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais apie tariamą registrų tikrinimą. Pažymima, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, laikytinų skolos mokėjimo vengimu.
3. Antstolis R. V. 2024 m. liepos 22 d. patvarkymu (toliau – ir Patvarkymas) pareiškėjo skundo netenkino ir su vykdomosiomis bylomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, jog pareiškėjas turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti visą jos medžiagą. Kiekvienoje vykdomojoje byloje yra priimti patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nurodant, kad skolininkui dokumentas išsiųstas (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad skolininkas nė karto nėra teikęs prašymo susipažinti su vykdomąją byla ar kokio nors kito prašymo. Be to, įstatymas numato pareigą skolininkui nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau pareiškėjas šios pareigos neįvykdė. Skolininkui nepranešus apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad skolininkui pranešta tinkamai. Skolininkas per visą laikotarpį nesidomėjo skolų išieškojimo vykdymo eiga, skolos nemokėjo ir nesikreipė į antstolį dėl skolos išdėstymo dalimis.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad palaiko antstolio patvarkyme nurodytus argumentus. Antstolio veiksmai atlikti vykdymo procese yra teisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomosiose bylose antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – periodiškai teikė užklausas bankams, Kelių transporto priemonių registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įvairiems Lietuvos Respublikos registrams, tikrinant skolininko turtinę padėtį.
7. Teismas pažymėjo, kad visi administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti gerokai anksčiau (laikotarpis nuo 2004 m. iki 2007 m.) iki pareiškėjo išvykimo į užsienio valstybę 2012 metais. Nutarimai dėl administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui buvo įteikti pasirašytinai, juose pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas nurodomas (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu buvo siųsti visi antstolio patvarkymai. Be to, 2007 m. gruodžio 17 d. Gyventojų registro tarnybos išraše pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat nurodyta minėtu adresu.
8. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų vykdomųjų bylų medžiagos nenustatyta, jog pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su antstoliu dėl jam paskirtų baudų išieškojimo.
9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo gyvenimo būdo ir vengimo sumokėti paskirtas baudas, t. y. dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo. Byloje nėra pagrindo spęsti, kad tokia situacija susiklostė dėl antstolio neveiklumo, piktnaudžiavimo ar kompetencijos viršijimo.
10. Teismas konstatavo, kad vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procesuose nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas, o baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko kaltės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio R. V. veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjas nuo nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose priėmimo iki 2024 m. balandžio mėnesio nebuvo gavęs jokių raginimų ir (ar) kitokių dokumentų dėl pareiškėjo atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų ir išieškojimo veiksmų, be to, pareiškėjo atžvilgiu per daugiau kaip 17 metų nebuvo pradėti jokie išieškojimo veiksmai, pvz. turto ir (ar) piniginių lėšų areštas.
11.2. Pareiškėjui nebuvo suteikta jokia informacija apie egzistuojantį vykdymo procesą jo atžvilgiu. Antstolis viso ginčo metu nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui nors vienas antstolio patvarkymas ar kitas dokumentas apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas buvo įteiktas.
11.3. Pareiškėjas pažymi, kad jis nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus, todėl neturėjo pareigos antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar darbo vietos pasikeitimą.
11.4. Nurodo, kad antstolis nepateikė pareiškėjui jokių duomenų ir (ar) įrodymų, kad nuo visų vykdomųjų bylų priėmimo iki pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. prašymo pateikimo dienos nebuvo dviejų metų laikotarpio per kurį nebūtų atlikti vykdymo veiksmai. Pažymi, kad antstolio veiksmai turėjo būti atliekami visose pareiškėjoje atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose, o ne vienoje ar keliose iš jų.
11.5. Pažymi, kad antstoliui vykdymo procese nesiėmus visų (arba bent daugumos galimų) CPK 624 straipsnyje įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių, negali būti laikoma, kad antstolis savo pareigas atliko tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0179/23/02725, Nr. 0179/23/02382, Nr. 0179/23/02253, Nr. 0179/23/02496, Nr. 0179/23/02576, Nr. 0179/23/02549, Nr. 0179/23/02539, Nr. 0179/23/02465, Nr. 0179/23/02450 ir Nr. 0179/23/01817, užvestas dėl administracinių baudų išieškojimo iš skolininko D. M.. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino jo prašymo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui.
16. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti nuobaudų išieškojimo vykdymo senaties terminą, t. y. išsiaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant išieškoti iš skolininko paskirtas baudas ir ar skolininkas nevengė jam paskirtų nuobaudų vykdymo.
17. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, kurių 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus.
18. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog vykdomosiose bylose nėra praleistas trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas. Susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga matyti, jog vykdomąsias bylas vykdantis antstolis nuolat atliko aktyvius vykdymo veiksmus, bylose nėra nustatyto ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio, kuomet antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis periodiškai atliko vykdymo veiksmus, priėmė patvarkymus, teikė užklausas bankams, Kelių transporto priemonių registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įvairiems Lietuvos Respublikos registrams, tikrinant skolininko turtinę padėtį. Nors apeliantas teigia, kad antstolis neatliko jokių išieškojimo veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad registrų tikrinimas yra vykdymo veiksmų sudėtinė dalis. Antstolis privalo nuolat tikrinti skolininko turtinę padėtį ir nustačius turtą, iš kurio gali būti išieškoma, nukreipti išieškojimą į tą turtą ar gaunamas pajamas. Taigi, nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad vykdomosiose byloje buvo atliekami sistemingi vykdymo veiksmai.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų aktyviai domėjęsis bylos eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) Byloje nustatyta, kad skolininkas nebuvo antstoliui pranešęs apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo su antstoliu, nepranešė antstoliui apie gaunamas pajamas, nemokėjo paskirtų baudų, savarankiškai gera valia jokių įmokų neatliko. Nors apeliantas nurodo, kad jis neturėjo pareigos pranešti antstoliui apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nes jis nieko nežinojo apie pradėtas vykdomąsias bylas, patvarkymų iš antstolio negavo, tačiau tokios apelianto nurodytos aplinkybės vertinamos kritiškai. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų byloje pareiškėjui buvo įteikti pasirašytinai, juose pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas nurodomas (duomenys neskelbtini) Vykdomojoje byloje esantis 2007 m. gruodžio 17 d. Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį patvirtina, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat nurodyta minėtu adresu.
20. Patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir siūlymai susimokėti baudą skolininkui buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu. Pagal tuo metu aktualios redakcijos CPK 604 straipsnį, procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje numatytą atvejį. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad procesiniai dokumentai vykdymo procese skolininkui buvo įteikti tinkamai.
21. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas nuo baudų paskyrimo (dar gyvendamas Lietuvoje) žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad skolininkas žinojo apie paskirtas baudas, todėl turėjo pareigą jas susimokėti, o laiku tokios pareigos neįvykdęs, būdamas sąžiningas ir atsakingas, turėjo domėtis tolesne nesumokėtų baudų išieškojimo tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t., taip pat duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda.
23. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas. Skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad antstolis aktyviai bandė išieškoti įsiskolinimą, jo veiksmuose nematyti aplaidumo, o baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad taikyti senaties terminą nėra teisinio pagrindo.
24. Pažymėtina, kad antstolio kontoroje skolininko atžvilgiu buvo užvesta 10 vykdomųjų bylų, antstolis užklausas atliko pasirinktinai vienoje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje. Nors apeliantas teigia, kad antstolis turėtų užklausas atlikti visose vykdomosiose bylose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis pagrįstai, elgdamasis operatyviau ir ekonomiškiau paties skolininko atžvilgiu, t. y. siekdamas nedidinti vykdomųjų išlaidų, atliko aktyvius vykdymo veiksmus vienoje vykdomojoje byloje, nedubliuodamas tų pačių veiksmų visose vykdomosiose bylose.
25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nusprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį byloje, tinkamai taikė teisės aktų normas, reguliuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, todėl jie atmetami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.