- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- 2YT-19708-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14374-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Š. T., U. T., P. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant pareiškėjai E. T., suinteresuotiems asmenims Š. T. ir U. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Š. T., P. T. ir U. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. T. prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po E. T. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mirusioji E. T. buvo pareiškėjos nepilnamečio sūnaus L. T. močiutė. Mirusiosios įstatyminiai įpėdiniai sūnus Š. T. ir sutuoktinis P. T. kreipėsi į Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarę Rasą Birutienę dėl palikimo priėmimo, tačiau nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, notarų veikla kuriam laikui buvo sustabdyta, todėl palikimo priėmimo procesas buvo sudėtingas. Notarės nurodytus dokumentus, reikalingus palikimo priėmimui, suinteresuotiems asmenims pavyko pristatyti tik 2020 m. gegužės 5 d. Tuo metu notarė įstatyminiams įpėdiniams paaiškino, kad teisę į mirusios E. T. palikimo dalį turi ir jos 2017 metais mirusio sūnaus T. T. vaikai U. T. ir L. T.. Pareiškėja apie šią teisę iš įstatyminių įpėdinių sužinojo 2020 m. gegužės 7 d., o 2020 m. gegužės 14 d. buvo išduotas notarės liudijimas, patvirtinantis, kad po E. T. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 32/20. Pareiškėja nurodo 2020 m. gegužės 15 d. kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (b. l. 5–6).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Š. T. ir U. T. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. P. T. pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kartu nurodydamas, jog neprieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė visas pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino nespėjo per įstatymo numatytą terminą kreiptis į notarą savo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą po vaiko močiutės E. T. mirties. Apie tokią galimybę sužinojo tik iš Š. T., kai jam notarė paaiškino, kad į palikimą turi teisę pretenduoti ir mirusio T. T. vaikai. Pareiškėjai užėmė laiko kreiptis į teismą leidimo dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, todėl terminas palikimui priimti jau buvo praleistas.
Suinteresuotas asmuo Š. T. neprieštaravo dėl to, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko L. T. vardu. Nurodė, jog notarė 2020 m. gegužės pradžioje viską paaiškino, taip pat patikslino, koks turtas likęs po E. T. mirties. Yra užvesta paveldėjimo byla.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo U. T. nurodė neturinti prieštaravimų dėl pareiškimo atnaujinti terminą tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios E. T. anūkas (b. l. 8–11). (duomenys neskelbtini) mirus T. T., teisė į E. T. palikimą perėjo jo vaikams L. T. ir U. T. (b. l. 12).
2020 m. gegužės 14 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, jog po E. T. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 32/20. Nurodė, kad paveldėjimo byloje kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai Š. T. bei P. T. ir liudijimo išdavimo dienai kiti įpėdiniai į notarę nesikreipė (b. l. 12).
Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi išdavė pareiškėjai leidimą priimti palikimą po E. T. mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio įpėdinio L. T. vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
L. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 4 dalimi bei Civilinio kodekso 2.7 straipsnio 1 dalimi, jo interesus atstovauja ir sandorius jo vardu sudaro jo įstatyminė atstovė E. T.
Pareiškėja nurodė, kad laiku nesikreipė į notarę, nes visoje Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną buvo sustabdyta notarų veikla, todėl apie jos nepilnamečio sūnaus teisę į palikimo priėmimą sužinojo tik 2020 m. gegužės 7 d.
Byloje nustatyta, kad į notarę Rasą Birutienę dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuoti asmenys Š. T., P. T. ir U. T., kurie neprieštarauja dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti.
Palikimo priėmimo terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, kurio metu buvo sustabdyta notarų veikla. Atsižvelgus į tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. Notarei Rasai Birutienei po karantino sušvelninimo atnaujinus veiklą ir pareiškėjai sužinojus apie jos nepilnamečio sūnaus teisę priimti palikimą, ji nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, t. y. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie jos nepilnamečio sūnaus teisę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekia realizuoti savo nepilnamečio sūnaus teisę priimti palikimą, tačiau jos laiku nerealizavo dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis (CK 1.5 straipsnis). CK 5.57 straipsnio pagrindu, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, atnaujinant terminą kreiptis į notarą pareiškėjos nepilnamečio sūnaus L. T. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusios E. T. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,
nutaria:
E. T. pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą jos nepilnamečio sūnaus L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, per kurį būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.