Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1583-794/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
e2S-1583-794/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00281-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“
Atsakovas
užsienio draudimo įmonei Lev Ins Insurance Company
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1583-794/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00281-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.1.7.6; 3.1.14.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4396-905/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurotransport24“ ieškinį atsakovei užsienio draudimo įmonei Lev Ins Insurance Company dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Eurotransport24“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei užsienio draudimo įmonei Lev Ins Insurance Company dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Ieškinyje nurodė, jog 2022 m. gegužės 11 d. Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nesilaikė saugaus atstumo bei atsitrenkė ir apgadino kamštyje stovintį ieškovės vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyto eismo įvykio aplinkybes patvirtina Vokietijos policijos pažyma. Ieškovės teigimu, vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė įvykio dienai buvo apdrausta draudimo bendrovėje Lev Ins Insurance Company. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją prašydama atlyginti žalą, tačiau atsakovė žalos/jos dalies taip ir neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2024 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir civilinę bylą nutraukė. Taip pat teismas grąžino ieškovei 33,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. sausio 3 d. ir priteisė atsakovei 802,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas vertino, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis) ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Vokietijos policijos pažymos matyti, jog skyriuje „informacija apie transporto priemonę“ (kurią vairavo įtariamasis kaltininkas) nurodoma transporto priemonės rūšis „sunkvežimis iki 3,5 t“, t. y. aptariama transporto priemonė tikrai nėra ir negali būti ieškinyje nurodomas „vilkikas“ (kurių masė, paprastai, viršija 3,5 t). Taigi jau vien tik iš šio pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikto dokumento (Vokietijos policijos pažymos) galėjo ir turėjo kilti abejonių dėl ieškovės nurodomo eismo įvykio kaltininko (kad eismo įvykį sukėlė vaizdo įraše užfiksuotas vilkikas, jo vairuotojas, o ne policijos pažymoje nurodoma iki 3,5 tonos sverianti transporto priemonė). Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė preliminariai neišsiaiškinusi-nepasitikslinusi svarbių faktinių aplinkybių dėl galimo eismo įvykio kaltininko, tai teismas sprendė, kad ieškovei tenka ir pareiga prisiimti galimų neigiamų padarinių riziką dėl tokių savo procesinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 802,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė „Eurotransport24“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės atsakovei yra priteista 802,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir šioje dalyje atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 802,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Apeliantė nurodė, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, policijos, kaip oficialaus dokumento, vertinimą, įrodinėjimo pareigą, taip pat netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė pateiktus kartu su ieškiniu dokumentus bei atsakovės elgesį iki ieškinio pateikimo, dėl ko priėmė nepagrįstą ir nutartį.

6.2. Apeliantė pabrėžia, kad kreipėsi į teismą remdamasi oficialia Vokietijos policijos pažyma. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Bulgarijoje, ir Vokietijoje, policijos pažyma yra laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią dokumentu, kuriame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki tol, jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Ieškovė, turėdama eismo įvykio video įrašą ir oficialią policijos pažymą, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo apskritai abejoti oficialia policijos pažyma.

6.3. Policijos pažymoje abiems eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms apibūdinti naudojamas terminas vokiečių kalba “LKW” (vertime nurodoma kaip sunkvežimis), kuris reiškia didesnių gabaritų transporto priemonę, ne lengvąją transporto priemonę, tačiau minėtoje policijos pažymoje aiškiai nurodyta, kad atsakovės apdraustos transporto priemonės svoris yra iki 3,5 tonos, kas ir nurodyta pažymoje, kai tuo tarpu ieškovės transporto priemonės svoris (didesnių gabaritų) yra virš 3,5 tonos, kas taip pat nurodyta pažymoje. Kitaip tariant, oficialioje policijos pažymoje nurodyta, kad transporto priemonė su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra ne lengvoji transporto priemonė, o didesnių gabaritų transporto priemonė, kurios svoris neviršija 3,5 tonos, kas ir užfiksuota įraše ir kas atitinka eismo įvykio video įrašą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei nekilo abejonių dėl Vokietijos policijos pažymos patikimumo.

6.4. Ieškovė tinkamai ir sąžiningai pareiškė ieškinį turėdama oficialius policijos dokumentus ir eismo įvykio video įrašą, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

6.5. Jei atsakovė būtų dar ikiteisminėje (pretenzijų teikimo) stadijoje pateikusi savo apdraustos transporto priemonės fotonuotraukas, registracijos liudijimą, tikėtina, kad ieškovė nebūtų reiškusi ieškinio, kas atitinkamai nebūtų sąlygoję nei ieškovės, nei atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

6.6. Ieškovė nurodo, jog ji elgėsi sąžiningai įrodinėdama savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. pateikė visus jos turimus duomenis, nieko nenuslėpdama, o siekdama padėti objektyviai nustatyti, atskleisti ir įvertinti ginčo eismo įvykio aplinkybes. Jei būtų buvę paprašyta įrašo, jis būtų pateiktas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė užsienio draudimo įmonė Lev Ins Insurance Company pateiktu atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 10 d. atsakovės atstovai į bylą pateikė susirašinėjimo kopiją tarp atsakovės ir jos atstovės Vokietijoje, iš kurio matyti, kad atsakovės atstovė tvirtino, jog ji siuntė ieškovei užklausas dėl vaizdo įrašo pateikimo. Siekiant mažinti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė neteikė papildomo užklausimo savo atstovei atsiųsti tiesioginį susirašinėjimą su ieškove, bet apsiribojo šio įrodymo pateikimu į bylą. Mano, kad šio įrodymo teismui turėjo užtekti, kad įsitikintų, jog atsakovė elgėsi sąžiningai ieškovės atžvilgiu ir būtent dėl pačios ieškovės (arba jos darbuotojos) nesąžiningo elgesio buvo kreiptasi į teismą su aiškiai nepagrįstu ieškiniu.

7.2. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš Vokietijos policijos pažymos matyti, jog skyriuje „informacija apie transporto priemonę“ (kurią vairavo įtariamasis kaltininkas) nurodoma transporto priemonės rūšis „sunkvežimis iki 3,5 t“, t. y. transporto priemonė tikrai nėra ir negali būti ieškinyje nurodomas „vilkikas“ (kurių masė, paprastai, viršija 3,5 t). Jau vien tik iš šio pačios ieškovės pateikto dokumento (policijos pažymos) galėjo ir turėjo kilti abejonių dėl ieškovės nurodomo eismo įvykio kaltininko (kad eismo įvykį sukėlė vaizdo įraše užfiksuotas vilkikas, jo vairuotojas, o ne policijos pažymoje nurodoma iki 3,5 tonos sverianti transporto priemonė).

7.3. Pati ieškovė sutinka, kad pažymoje aiškiai buvo įtvirtinta, kad transporto priemonės su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) svoris neviršija 3,5 tonos. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsniu, motorinės transporto priemonės yra skirstomos pagal svorį, o ne pagal sąvoką „vilkikas“. Remiantis šiuo įstatymu į automobilio sąvoką patenka tiek lengvieji automobiliai, tiek sunkvežimiai ar mikroautobusai, jei jie neviršija 3 500 kg. Jeigu automobilis būtų mikroautobusas, kurio svoris yra iki 3,5 tonų (3 500 kg), toks mikroautobusas patektų į B kategoriją.

7.4. Iš į bylą pateiktos vaizdo medžiagos yra matyti, kad kaltininko vairuota transporto priemonė buvo didelių gabaritų automobilis – sunkvežimis, kurio svoris buvo aiškiai daugiau kaip 3,5 tonos. Ieškovė būdama transporto įmonė ir turėdamas sunkiasvorių vilkikų turėjo žinoti, kad transporto priemonės, kurių svoris yra iki 3,5 tonos yra priskirtinos prie B kategorijos ir vizualiai yra mažesnių gabaritų – tai gali būti automobiliai su daugiausiai 8 sėdimomis vietomis. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo įžvelgti neatitikimus tarp informacijos, kuri buvo pateikta policijos pažymoje ir vaizdo įrašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 802,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Atsakovė kartu atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – ieškovės ir atsakovės atstovės susirašinėjimo kopiją ir vertimą. Nurodo, jog ieškovės ir atsakovės atstovės susirašinėjimo elektroniniu paštu kopijos ir vertimo į lietuvių kalbą, pateikimo į bylą būtinybė atsirado tik ieškovei pateikus atskirąjį skundą. Atsakovės atstovas į bylą buvo pateikęs pakankamai įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas galėtų pagrįstai daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl pačios ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nedidelės apimties, su jais turėjo galimybę susipažinti ieškovė, nenustačius, kad atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas atsakovės naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl šalių procesinio elgesio ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidas, vertinimo

14. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

16. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

17. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

18. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, priteisė atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, padaręs išvadą, kad ieškovė ieškinį pareiškė preliminariai neišsiaiškinusi – nepasitikslinusi svarbių faktinių aplinkybių dėl galimo eismo įvykio kaltininko, todėl ieškovei tenka ir pareiga prisiimti galimų neigiamų padarinių riziką dėl tokių savo procesinių veiksmų.

19. Apeliantė, kvestionuodama jai nustatytą pareigą kompensuoti atsakovei pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidas, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi ieškinio atsisakymo priežastis lėmė atsakovės veiksmai (neveikimas), t. y. jei atsakovė būtų dar ikiteisminėje (pretenzijų teikimo) stadijoje pateikusi savo apdraustos transporto priemonės fotonuotraukas, registracijos liudijimą, tikėtina, kad ieškovė nebūtų reiškusi ieškinio, kas atitinkamai nebūtų sąlygoję bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Apeliantės teigimu, ji tinkamai ir sąžiningai pareiškė ieškinį turėdama oficialius policijos dokumentus ir eismo įvykio vaizdo įrašą, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovė paaiškino, jog įvertinusi kartu su atsakovės paruošiamaisiais dokumentais pateiktus įrodymus, sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovei žalą padarė kita transporto priemonė su galimai „uždėtais“ analogiškais valstybiniais numeriais, kurie buvo nurodyti į bylą pateiktoje Bulgarijos policijos pažymoje. Todėl ieškovė tik po atsakovės tripliko pamačiusi, kaip faktiškai atrodo atsakovės apdrausta transporto priemonė, pamačiusi jos registracijos liudijimą, atsisakė ieškinio šioje byloje.

21. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovės atstovė Vokietijoje (žalos administratorė) iki ieškinio pateikimo susirašinėjo elektroniniu paštu. Atsakovės atstovė ikiteisminio susirašinėjimo/žalos administravimo metu informavo ieškovę, kad negali tenkinti ieškovės pretenzijos, kadangi jos apdrausta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirminiais duomenimis nedalyvavo eismo įvykyje Vokietijoje, nes tuo metu vykdė planinius mokinių pervežimus Sofijos mieste, Bulgarijoje. Atsakovės atstovė paprašė atsiųsti vaizdo medžiagą, kad įsitikintų, jog jos apdraustojo pateikti dokumentai – kelionių lapai, atitiko tikrovę. Tačiau ieškovė atsisakė pateikti vaizdo medžiagą ir tai padarė tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

22. Taigi atsakovė teigė, jog dar ikiteisminėje (pretenzijų teikimo) stadijoje prašė ieškovės pateikti eismo įvykio vaizdo įrašą, tačiau jis nebuvo pateiktas. Apeliantės teigimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos nurodomos aplinkybės buvo, t. y. jog ieškovės ikiteisminėje stadijoje buvo prašoma pateikti vaizdo įrašą. Apeliantė pabrėžė, jog tokių nėra, kad būtų atsisakiusi pateikti ginčo eismo įvykio vaizdo įrašą bei tai, jog atsakovė apskritai tokio vaizdo įrašo būtų prašiusi.

23. Kaip matyti, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė ieškovės ir atsakovės atstovės susirašinėjimo elektroniniu paštu kopijas su vertimu į lietuvių kalbą. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2022 m. spalio 17 d. 11:19 atsakovė ieškovei siuntė kelionės lapus, kuriuose nurodyta, kad transporto priemonė eismo įvykio metu buvo Bulgarijoje. 2022 m. gruodžio 12 d. 14:29 atsakovė ieškovei papildomai pateikė draudėjo siųstus dokumentus nurodydama, kad jie patvirtina, kad transporto priemonė buvo Bulgarijoje nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. bei pakartotinai paprašė atsiųsti vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Vaizdo įrašo taip pat buvo prašoma 2022 m. gruodžio 12 d. 11:03 elektroniniame laiške bei 2022 m. lapkričio 10 d. 9:24 elektroniniame laiške. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos nurodomos aplinkybės buvo, t. y. jog ieškovės ikiteisminėje stadijoje buvo prašoma pateikti video įrašą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

24. Apeliantė nurodo, jog byloje buvo būtina įvertinti tai, kad oficialioje policijos pažymoje aiškiai nurodytas kaltininko transporto priemonės valstybinis numeris, kuriuo ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti.

25. Iš Vokietijos policijos pažymos matyti, jog skyriuje „informacija apie transporto priemonę“ (kurią vairavo įtariamasis kaltininkas) nurodoma transporto priemonės rūšis „sunkvežimis iki 3,5 t“. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog aptariama transporto priemonė tikrai nėra ir negali būti ieškinyje nurodomas „vilkikas“ (kurių masė, paprastai, viršija 3,5 t), tai patvirtina ir byloje pateiktas ginčo eismo įvykio vaizdo įrašas. Nors apeliantė teigia, jog oficialioje policijos pažymoje aiškiai nurodytas kaltininko transporto priemonės valstybinis numeris, kuriuo ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien tik iš šio pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikto dokumento (Vokietijos policijos pažymos) galėjo ir turėjo kilti abejonių dėl ieškovės nurodomo eismo įvykio kaltininko, t. y. eismo įvykį sukėlė vaizdo įraše užfiksuotas vilkikas, jo vairuotojas, o ne policijos pažymoje nurodoma iki 3,5 tonos sverianti transporto priemonė. Be to, pati ieškovė pripažino, jog nebepalaiko pareikštų ieškinio reikalavimų, nes labiau tikėtina, kad žala kilo dėl kitos transporto priemonės su galbūt uždėtais analogiškais valstybiniais numeriais, kurie buvo nurodyti į bylą pateiktoje Vokietijos policijos pažymoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė ieškinį pareiškė preliminariai neišsiaiškinusi – nepasitikslinusi svarbių faktinių aplinkybių dėl galimo eismo įvykio kaltininko, t. y. nors transporto priemonės valstybiniai numeriai sutapo, tačiau iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pažymoje nurodyti transporto priemonės gabaritai (iki 3,5 t.), neatitiko ginčo eismo įvykio vaizdo įrašė nurodytų transporto priemonės gabaritų, kurio svoris buvo aiškiai daugiau kaip 3,5 tonos. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei teko pareiga prisiimti galimų neigiamų padarinių riziką dėl tokių savo procesinių veiksmų.

26. Apeliantė nurodo, jog jei atsakovė būtų dar ikiteisminėje (pretenzijų teikimo) stadijoje pateikusi savo apdraustos transporto priemonės fotonuotraukas, registracijos liudijimą, tikėtina, kad ieškovė nebūtų reiškusi ieškinio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pati apeliantė neteikė atsakovei ginčo eismo įvykio vaizdo įrašo, kurį atsakovė ne kartą prašė pateikti bei iš kurio matyti, jog kaltininko vairuota transporto priemonė buvo didelių gabaritų automobilis – sunkvežimis, kurio svoris buvo aiškiai daugiau kaip 3,5 tonos, t. y. priešingai nei nurodyta policijos pažymoje. Taigi nors apeliantė pažymėjo, kad niekada nieko neslėpė, neturėjo tokio tikslo slėpti vaizdo įrašo, yra sąžininga ir jei būtų atsakovė prašiusi, vaizdo įrašas būtų pateiktas ikiteisminėje (pretenzijų teikimo) stadijoje, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė ne kartą prašė apeliantės pateikti minėtą vaizdo įrašą, kurio, dėl nežinomų priežasčių, ieškovė taip ir nepateikė atsakovei. Taip pat atskirajame skunde apeliantė nepaaiškina vaizdo įrašo nepateikimo priežasčių, o priešingai, klaidingai teigia, jog minėto ginčo eismo įvykio vaizdo įrašo atsakovė neprašė pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl neturėjimo tikslo slėpti minėto ginčo eismo įvykio vaizdo įrašo bei jos sąžiningumo apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.

27. Taigi šiuo atveju ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė būtų patenkinusi jos reikalavimus ir/ar kitų atsakovės neteisėtų veiksmų ar nesąžiningo elgesio, bet dėl to, kad nepakankamai kritiškai, taip pat nesavalaikiai (po kreipimosi į teismą) įsivertino, kad jos pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, t. y. ieškinio atsisakymo priežastis buvo išimtinai sąlygota ieškovės apsisprendimo nebetęsti civilinio proceso. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės pareikšto ieškinio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir pagrįstai įpareigojo apeliantę kompensuoti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą. Kadangi atsakovė neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų priteisimo klausimo nesvarsto.

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas