Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,

dalyvaujant pareiškėjai, jos atstovams advokato padėjėjams Ugnei Kastanauskaitei ir Arnui Skominui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. (V. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

to kartu kilus grėsmei pareiškėjos, kaip tokių protestų dalyvės, teisėms ir laisvėms, ji siekė pasitraukti gyventi į Europos Sąjungos valstybę. Teigia, jog 2022 m. I-ąjį pusmetį tuometinis pareiškėjos darbdavys (duomenys neskelbtini), po 2022 m. vasario mėn. prasidėjusio karo Ukrainoje pradėjo aktyvų savo darbuotojų, nepalaikančių Rusijos veiksmų, perkėlimą į Europos Sąjungos valstybes, pasiūlė pareiškėjai darbo poziciją Lietuvoje. Nurodo, kad gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoja ir dirbo (duomenys neskelbtini) verslo informacinių

technologijų konsultanto pareigose, deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, baigė lietuvių kalbos mokymosi kursus. Teigia, jog gyvendama Lietuvoje ir toliau viešai kritikuoja bei nepalaiko Rusijos vykdomos agresyvios politikos, aktyviai pasisako dėl Ukrainos palaikymo Rusijos pradėtame kare, socialiniuose tinkluose dalinasi įrašais, palaikančiais Ukrainą, remia Ukrainą finansiškai.

Mano, jog pareiškėja nepagrįstai pripažinta keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, to nepagrindžia ir individualios aplinkybės apie pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpis. Teigia, kad atsakovas neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus pareiškėjos vertinimo dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui (neatsižvelgė į pareiškėjos viešai išreiškiamą kritiką agresyvios Rusijos užsienio ir vidaus politikos atžvilgiu, Aleksejaus Navalno veiklos Rusijoje ir jo idėjų palaikymą, Ukrainos rėmimą), nevertino skundžiamų sprendimų bei jų sukeliamų padarinių proporcingumo aspektu (nevertino pareiškėjos integravimosi - lietuvių kalbos mokymosi, vartojimo, ateities siejimo su Lietuvos Respublika).

Mano, jog Sprendime 1 nepagrįstai grėsmė nacionaliniam saugumui siejama su pareiškėjos darbu Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje (nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. dirbo inžiniere (duomenys neskelbtini)), vien ši aplinkybė nepakankama, nepagrįstai remtasi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimu, kad minėtas darbas patvirtina pareiškėjos lojalumą Rusijos Federacijai, jos valdžiai ir vykdomai agresyviai užsienio politikai, jog gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Mano, jog Sprendime 1 nepagrįstai remtasi tik Valstybės saugumo departamento rašte nurodytu vertinimu, nevertinant kitų su pareiškėjos individualiu atveju susijusių aplinkybių, kaip visumos, nepateikta papildomo ar papildomomis aplinkybėmis grįsto individualaus atvejo vertinimo. Teigia, jog formuojama lojalumo valdžiai prezumpcija nepagrįsta, praeityje eitos pareigos Rusijos valdžios įstaigose ir net kariniuose padaliniuose savaime negali būti laikomos absoliučiu pagrindu konstatuoti asmens lojalumą šiandieninei valdžiai bei jos vykdomai užsienio ir vidaus politikai. Pažymi, jog sprendimų išduoti vizą, o vėliau ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo metu 2022 m. atsakovui jau buvo žinoma aplinkybė dėl pareiškėjos buvusių darbo santykių, kurie nebuvo pagrindas priimti neigiamus sprendimus pareiškėjos atžvilgiu. Teigia, jog pareiškėja yra integravusis į Lietuvos Respublikos visuomenę, su Lietuvos Respublika ją sieja per metus įgyti socialiniai bei ekonominiai ryšiai, (deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, faktiškai gyvena bei dirba (duomenys neskelbtini) verslo informacinių technologijų konsultante, mokinasi lietuvių kalbos ir ją vartoja, pareiškėjai patinka gyvenimas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos visuomenė ir kultūra).

Mano, jog į bylą pateikti įrodymai paneigia atsakovo išvadas, patvirtina, kad pareiškėja niekada nebuvo lojali ir patikima Rusijos valdžiai pilietė ir, priešingai, buvo aktyvi protestų prieš tokią valdžią dalyvė. Pažymi, kad Migracijos departamentui pateiktame klausimyne (atsakymai į 10 ir 11 klausimus) aiškiai nurodė nepritarianti Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei laikanti Krymą priklausant Ukrainai.

Laiko deklaratyviais skundo teiginius, kad pareiškėja niekada nepalaikė vykdomos agresyvios Rusijos vidaus ir užsienio politikos bei, kad pareiškėja yra aktyvi tokių protestų rėmėja ir dalyvė, palaikanti Rusijos opozicijos lyderius; mano, kad šie teiginiai nepagrįsti objektyviais įrodymais.

Dėl pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pažymi, jog pareiškėja teisėtai buvo Lietuvos Respublikoje (turėjo nacionalinę vizą, vėliau leidimą laikinai gyventi) nuo 2022 m. liepos 13 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nurodo, jog lietuvių kalbos mokymasis nėra vertinamas kaip ryšys su Lietuvos Respublika. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

Nurodo, jog kai užsieniečiui, kuris kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis teisės aktais, gali būti nustatytas net 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, tačiau pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, įvertinus individualias aplinkybes.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti įstatymai ar kitas teisės aktas, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teigia, jog sprendimai priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje.

Nurodo, jog pareiškėjos grėsmė nacionaliniam saugumui grindžiama aplinkybe dėl pareiškėjos darbo Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje (2011-2012 m. dirbo Rusijos (duomenys neskelbtini)), taigi pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Teigia, jog pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus valdžiai asmuo. Pažymi, jog apie tai pasisakoma ir 2022, 2023 m. VSD grėsmių vertinimo ataskaitose.

Pažymi, jog VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, kaip tai nustatyta pagal konkrečius atvejus; palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema; Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos; žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes; Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams, pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes, kur gyvendami ir integravęsi į tų šalių visuomenes įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis; pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys asmenys gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Taip pat pažymi, jog turi būti atsižvelgiama į Rusijos keliamas grėsmes, kaip patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais ir rezoliucijomis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad atsakovas neįvertino visų individualių aplinkybių, nepagrįstai teikė prioritetą VSD išvadai. Teigia, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjos teisės būti išklausytai, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus administracinės procedūros metu. Teigia, jog jos pateikti duomenys (reiškiama pozicija Rusijos vykdomos politikos ir Ukrainos atžvilgiu) pagrindžia, jog pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 23S115438, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 23S117807, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus (nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2028 m. liepos 25 d.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, gimusi 1987 m. liepos 30 d.

2022 m. birželio 22 d. informacijos apie perkeliamą darbuotoją ar jo šeimos narį pažymoje Migracijos departamentui pareiškėja nurodė, be kita ko, jog 2005-2010 m. baigė Maskvos aviacijos institutą, nuo 2022 m. dirba (duomenys neskelbtini), nurodė, jog 2011-2012 m. dirbo Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje (duomenys neskelbtini), neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nurodė, jog tėvas dirba Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje AB „Rusijos lėktuvų statybos kompanija MiG“, brolis dirba „Russia today“.

2022 m. birželio 22 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai Lietuvos Respublikoje.

Nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gruodžio 26 d. pareiškėja turėjo galiojančią nacionalinę vizą.

Nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki šiol pareiškėja įdarbinta (duomenys neskelbtini).

2022 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamento sprendimu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760173418 (toliau – ir Leidimas), galiojantis nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d., įteiktas pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 25 d.

2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškėja deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje.

2023 m. balandžio 24 d. pareiškėja užpildė ir pateikė Migracijos departamentui klausimyną, kuriame nurodė, be kita ko, kad 2010 m. baigė Maskvos aviacijos institutą, įgijo informatiko specialybę, studijų metu turėjo teisę susipažinti su įslaptinta informacija, nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. dirbo Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje (duomenys neskelbtini) inžiniere, nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. dirba (duomenys neskelbtini), palaiko ryšius su tėvu, kuris dirba Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje AB „Rusijos lėktuvų statybos kompanija MiG“, su broliu, kuris dirba „Russia today“, beveik nepalaiko ryšių. Taip pat nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, mano, kad legitimiai (teisėtai) Krymas priklauso Ukrainai.

2023 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) raštu Nr. 18-7852 informavo Migracijos departamentą apie atliktą pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD išvadoje nurodoma, kad pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos karinės pramonės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., 133 str. 5 d., turėtų būti panaikintas turimas Leidimas, neišduotas naujas leidimas laikinai gyventi ir uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams.

2023 m. liepos 24 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 23S115438 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo panaikintas Leidimas, atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis ĮUTP 50 str. 1 d. 14 p., kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022-07-13 iki 2022-12-26, 2022-08-22 išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025-08-02, pareiškėja nuo 2022-08-08 iki šiol yra įdarbinta (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taigi pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Vertinta, jog užsienietės gyvenimas vizos ir leidimo laikinai gyventi pagrindu neįrodo jos integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar vieningos Europos Sąjungos pozicijos palaikymo, ir vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Spręsta, jog pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, o atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis surinkta informacija, jos darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva, neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje nelaikytinas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Aplinkybė, kad pareiškėja dirbo inžiniere Rusijos (duomenys neskelbtini) neilgą laikotarpį nuo 2011 iki 2012 m., nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, VSD vertinimu, jai išdavus leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.

2023 m. liepos 26 d. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 23S117807 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, tuo pagrindu, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktais. Sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, jog VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD, vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 1 p., 133 str. 5 d., prašo panaikinti turimą ir neišduoti naujo leidimo laikinai gyventi ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Taip pat sprendimas grindžiamas aplinkybe, jog Sprendimu 1 panaikintas pareiškėjos Leidimas ĮUTPĮ 50 str. 1 d. 14 p. nustatytu pagrindu. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022-07-13 iki 2022-12-26, 2022-08-22 išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025-08-02, pareiškėja nuo 2022-08-08 iki šiol yra įdarbinta (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, jog VSD pripažinus pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentui vertinant, jog darbo laikotarpiai Lietuvoje neatsveria grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjos teiginiui apie nepritarimą Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir Krymo laikymą Ukrainos dalimi nepaneigiant grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsienietės požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jos darbo Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje ir potencialaus verbavimo, išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, laikytinas proporcinga priemone.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą.

Iš esmės pareiškėja ginčija sprendimus tuo pagrindu, jog nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nepakankamai pagrįstos, nes remtasi vien aplinkybe, kad 2011-2012 m. pareiškėja dirbo inžiniere Rusijos (duomenys neskelbtini) (dirbo neilgą laikotarpį), neatsižvelgta į pareiškėjos reiškiamą nepritarimą Rusijos Federacijos vykdomai vidaus ir užsienio politikai, Ukrainos palaikymą, taip pat mano, jog įvertinus pareiškėjos ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, paskirtos poveikio priemonės neproporcingos.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP).

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (čia ir toliau remiamasi įstatymo, galiojusio Sprendimų priėmimo metu, redakcija) nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 3 d.). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 str. 4 d.). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p. nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023).

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijose (2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prie Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“), 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. XIV-16576 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“.

VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf)

Ginčijamą Sprendimą 1 atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėja, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD Rašte nurodyta, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėja dirbo Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje (duomenys neskelbtini) 2011-2012 m. inžiniere, o dirbdama šioje organizacijoje, pareiškėja privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresijos užsienio politikos ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Vertindamas skundo argumentus teismas pažymi, kad vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja valstybinėje organizacijoje, susijusioje su karine pramone, nebedirba, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui rizikos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime 1 išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali.

Iš atsakovo priimto Sprendimo 1, kuriuo panaikintas pareiškėjai suteiktas leidimas laikinai gyventi, matyti, jog esminis sprendimo pagrindas yra VSD rašte pateikta informacija dėl pareiškėjos darbo Rusijos (duomenys neskelbtini), tačiau iš minėto sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, turėjo išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gruodžio 26 d., o vėliau leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d., pareiškėjos šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, pareiškėja įdarbinta Lietuvoje nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini)), todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, jog Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo. Nustatyti pareiškėjos trumpalaikiai ekonominio pobūdžio ryšiai su Lietuva niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjos buvusio darbo Rusijos (duomenys neskelbtini), taip pat papildomų aplinkybių, jog pareiškėjos tėvas, su kuriuo pareiškėja palaiko ryšius, šiuo metu tebedirba „Rusijos lėktuvų korporacijoje „MiG“, o brolis dirba valstybinėje žiniasklaidos priemonėje „Russia today“, pareiškėja 2005-2010 m. studijavo Maskvos aviacijos institute ir turėjo teisę susipažinti su įslaptinta informacija, ir iš to kylančių ar galinčių kilti grėsmių Lietuvos valstybės saugumui.

Įvertinus pareiškėjos klausimyne pateiktą informaciją ir byloje nustatytas aplinkybes, apie tai, kad pareiškėja dirbo Rusijos karinės pramonės įmonėje (duomenys neskelbtini) inžiniere, jos tėvas tebedirba Rusijos lėktuvų korporacijoje „MiG“, brolis dirba valstybinėje organizacijoje „Russia today“, laikytina pagrįsta VSD išvada, jog pareiškėja gali būti laikoma kaip Rusijos valdžiai lojalus ir patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis arba panaudotas jų vykdymui, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog, VSD duomenimis, Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams, pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai apie tai, kad pareiškėja niekada nebuvo lojali Rusijos Federacijai, reiškė prieštaravimą jos vykdomai vidaus ir užsienio politikai socialiniuose tinkluose, palaiko ir finansiškai remia Ukrainą, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo 1, kadangi šios aplinkybės nepaneigia galimybės tapti Rusijos žvalgybos tarnybų verbavimo objektu atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes – pareiškėjos buvusį darbą valstybinėje organizacijoje, taip pat jos šeimos narių (tėvo ir brolio) darbą valstybinėse organizacijose. Pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika (1 metų trukmės gyvenimas ir darbas) nepaneigia nustatų aplinkybių dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, paskirta poveikio priemonė – leidimo laikinai gyventi panaikinimas – laikytina proporcinga nustatytoms keliamoms grėsmėms. Pareiškėjos asmeninis ekonominis interesas negali atsverti valstybės egzistencinio intereso (nacionalinio saugumo užtikrinimas ir jam kylančių ar galinčių kilti grėsmių šalinimas) svarbos. Kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių skunde nenurodyta. Teismas, įvertinęs Sprendime 1 nurodytus motyvus, daro išvadą, kad atsakovas visapusiškai įvertino individualias pareiškėjos aplinkybes, atsižvelgė į priežastis, dėl kurių pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas, kadangi nebuvo suteikta jai galimybė pateikti paaiškinimus. Pažymėtina, kad pagal esamą teisinį reguliavimą asmuo pateikė savo paaiškinimus pildydamas klausimyną, atsakymai viešojo administravimo institucijai nepasirodė prieštaringi, todėl poreikio papildomai pareiškėją prašyti paaiškinimų nebuvo. Be to, pareiškėja turėjo galimybę teismui pateikti papildomus paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Pareiškėja taip pat nenurodė faktinių aplinkybių, kurios atsakovo buvo netinkamai nustatytos ar suprastos. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti buvus procedūrinių pažeidimų, įtakojusių skundžiamų administracinių sprendimų priėmimą.

Pareiškėjos papildomai su skundu pateikti rašytiniai duomenys (2012–2014 metų socialiniuose tinkluose pasidalijimas informacija apie A. Navalno veiklą, vykusius protestus, sertifikatai apie lietuvių kalbos A1.2 lygio kursų baigimą ir Ukrainos rėmimą 5 eurais per kelis kartus aukomis) nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstai identifikuotos pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui vertinimo.

Pareiškėja skunde nurodo, jog formuojama lojalumo valdžiai prezumpcija nepagrįsta, praeityje eitos pareigos Rusijos valdžios įstaigose ir net kariniuose padaliniuose savaime negali būti laikomos absoliučiu pagrindu konstatuoti asmens lojalumą šiandieninei valdžiai bei jos vykdomai užsienio ir vidaus politikai, kaip išaiškinta LVAT 2023-07-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, tačiau remiasi sprendimu byloje, kurioje yra skirtingos faktinės alinkybės - nurodomu atveju vertinta tarnyba Rusijos karinėse institucijose prieš 20 metų, nesant kitų individualių aplinkybių (šeimos narių dabartinis darbas valstybinėse struktūrose).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą 1 atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas 1 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertino pareiškėjos individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėja, siekdama paneigti atsakovo Sprendime 2 padarytas išvadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jos atžvilgiu yra neproporcingas.

Iš Sprendimo 2 turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus laikotarpius, konkrečiai 38.3 papunktyje nustatytą 10 metų draudimo atvykti laikotarpį užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat į Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, kurio pagrindu draudimo atvykti laikotarpis iš esmės sumažintas nuo 10 m. iki 5 m.. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad jo nustatytų faktinių aplinkybių apie pareiškėjos veiklą pakanka konstatuoti, kad jos gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jai nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą 2 atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas 2 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus sprendimus, pareiškėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3, 4 dalimis,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos V. T. (V. T.) skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.