Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-6551-983/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-09
Bylos Nr.: eI2-6551-983/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00040-2026-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: V. K.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai: Laurynas Biekša

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-6551-983/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.7; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

sekretoriaujant Editai Radėnienei,vertėjaujant Olgai Deksnei,dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Dariui Juodeliui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 25S286556 (toliau – ir Sprendimas (3)), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinė sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

1.1 ginčijamu Sprendimu (3) jau trečią kartą pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą bei antrą kartą į Šengeno erdvę, kurie du kartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) galutiniais sprendimais buvo panaikinti:

Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 23S98382 (toliau – ir Sprendimas (1)) pareiškėjui pritaikytas draudimas 30 mėn. atvykti į Lietuvą bei įvestas perspėjimas į SIS dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo Sprendimo (1) priėmimo dienos, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri konstatuota trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir Trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. 18-6776 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir VSD išvada (1)). Pareiškėjui Migracijos departamento Sprendimą (1) apskundus, LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 (toliau – ir 2024-06-12 LVAT sprendimas) pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas ir Migracijos departamento Sprendimas (1) panaikintas;

Šalies argumentai

pareiškėjui pateikus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje jam suteikimo, Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25S137248 (toliau – ir Sprendimas (2)) nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į Baltarusiją; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Pareiškėjui Sprendimą (2) apskundus, LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2629-789/2025 (toliau – ir 2025-11-26 LVAT nutartis) pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Sprendimo (2) dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, panaikinta;

2025 m. gruodžio 2 d. geranoriškai pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, ginčijamu Sprendimu (3) nuspręsta pritaikyti pareiškėjui draudimą 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos atvykti į Lietuvą bei Šengeno zoną, grindžiant jį anksčiau pateiktomis VSD išvadomis, nors jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimine padėtimi, ryšiais su Lietuvos piliečiais, jo gyvenimu Lietuvoje ir kt., nepasikeitė. Ginčijamas Sprendimas (3) yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, nes pareiškėjo turimi ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais Lietuvos Respublikos piliečiais (jo šeimos nariais) nesudaro pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti net ir minimalaus termino draudimo atvykti į Lietuvą, o juo labiau – į Šengeno zoną, tačiau atsakovas eilinį kartą pritaikęs šį draudimą esant tapačioms faktinėms aplinkybėms, reiškia nepagarbą LVAT sprendimams bei juos diskredituoja;

1.1. klausimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą buvo galutinai išspręstas 2024-06-12 LVAT sprendimu ir 2025-11-26 LVAT nutartimi, kurie panaikino minėtą draudimą, atsižvelgiant į su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą. Ginčijamame Sprendime (3) nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, suteikiančių teisę pagrįstai pritaikyti net du kartus LVAT panaikintą draudimą atvykti į Lietuvą. Lietuva yra akivaizdus ir vienintelis šeiminių, ekonominių bei socialinių pareiškėjo interesų centras. Čia gyvena visa jo šeima, ryšiai su šeima yra ypač tamprūs ir gilūs, Lietuvoje yra jo ir šeimos būstas, verslas, pareiškėjas kelis dešimtmečius (nuo 1999 m.) visą savo ir šeimos gyvenimą sieja tik su Lietuva, nutraukė visus ryšius su užsienio valstybėmis, įskaitant Baltarusiją;

1.2. 2025-11-26 LVAT nutartimi suformuota išvada, kad net ir nustačius, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, turi būti vertinami užsieniečio šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat vertinama, ar draudimas atvykti yra protingas ir proporcingas. Sprendimu (3) pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti nėra proporcingas, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuotas principines nuostatas dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Pareiškėjas geranoriškai išvyko iš Lietuvos per jam duotą laiką, nepiktnaudžiavo jokiomis procedūromis, vykdė jam nustatytus reikalavimus tinkamai ir laiku, todėl Sprendimu (3) pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui nepagrįstai ir yra naikintinas;

1.3. perspėjimo įvedimas į SIS sistemą yra neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, o jos taikymo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs. Sprendime (3) nurodyta, kad perspėjimas įvedamas vadovaujantis SIS reglamento 24 str. 1 d. a) punktu, tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą. Būtinybę įvesti perspėjimą į SIS sąlygojo Sprendime (3) nurodyta VSD išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, tačiau remiantis LVAT praktika, toks motyvavimas yra formalus ir nėra susijęs su individualiu pareiškėjo situacijos vertinimu, kuris turi apimti draudimo atvykti bei apsigyventi padarinius. Sprendime (3) nurodant motyvą, kad pareiškėjo veiksmai atskleidžia ilgalaikį elgesio modelį, rodantį asmens pasirengimą veikti prieš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) bendrus saugumo interesus, nebuvo įvertinta, ar ši priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Šalies argumentai

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės šiais argumentais:

3.1. byloje nėra ginčo, kad priimant Sprendimą (3), aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos narių egzistavimu, nepasikeitė, tačiau 2024-06-12 LVAT sprendime ir 2025-11-26 LVAT nutartyje konstatuota ne tai, kad pats draudimas atvykti yra neteisėtas dėl šeimos narių egzistavimo fakto, bet tai, jog Migracijos departamentas nebuvo atlikęs išsamaus ir individualizuoto šių aplinkybių vertinimo, ar draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas jo šeimos narių atžvilgiu. Taigi, pareiškėjo argumentas, jog ankstesni LVAT sprendimai savaime lemia ginčijamo Sprendimo (3) neteisėtumą vien dėl nepakitusių šeimos aplinkybių, yra nepagrįstas ir neatitinka LVAT ankstesnių išaiškinimų. Ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu (3) Migracijos departamentas pašalino LVAT nurodytus trūkumus ir atliko visapusišką vertinimą, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes;

3.2. Migracijos departamento Sprendimu (3) nėra siekiama paneigti, susilpninti ar sumenkinti pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikos piliečiais, o atvirkščiai – yra aiškiai konstatuotos ir įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos ryšiais. Ginčijamas Sprendimas (3) nepanaikina ir nepadaro neįmanomo pareiškėjo bendravimo su šeimos nariais nei tiesiogiai, nei nuotolinėmis priemonėmis ir objektyviai patvirtina galimybę palaikyti tiesioginius asmeninius ryšius su pareiškėju ir jam fiziškai nebūnant Lietuvos Respublikoje;

3.3. Sprendimas (3) motyvuojamas ir grindžiamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, faktas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui byloje yra įrodytas, nekvestionuotinas ir pagrįstas. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui;

3.4. nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvo priimtas administracinis aktas, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir šią išvadą teismai ne vieną kartą patvirtino ir laikė pagrįsta. Kadangi yra tenkinama SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punkto sąlyga, Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, susijusių su nustatyto draudimo neteisėtumu ar nepagrįstumu;

3.5. VSD vertinimu, kurį palaikė ir patvirtino teismai, pareiškėjo vykdyta neteisėta veikla, pažeidžianti ES įvestas sankcijas Rusijai, kelia grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės yra detaliai aprašytos VSD išvadoje. Byloje yra patvirtintas faktas, kad pareiškėjas, veikiant ES įvestoms sankcijoms Rusijai dėl 2014 m. veiksmų prieš Ukrainą, sugebėjo užimti 30 proc. Rusijos rinkos. 2018 m. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nustatė, kad 2013–2015 m. pareiškėjas gyveno ne pagal pajamas ir jam skyrė 200 000 Eur dydžio baudą. VSD išvadoje yra pateikiama ir daugiau aktualių, neginčijamų ir paties pareiškėjo aplinkybių, keliančių rimtą grėsmę ir pavojų ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir ES, kurios sankcijas pareiškėjas apėjo. Todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, nustačius, kad jo veikla, ryšiai ir gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti vykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse;

3.6. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas (3) yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismui nusprendus tenkinti bet kokia apimtimi pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas (3) prilygintinas viešojo intereso (nacionalinio saugumo) gynimui, o tam atsakovui neskiriamos lėšos, atsakovas teismo prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

Atsiliepimas

4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais argumentais ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą iš esmės šiais argumentais:

5.1. VSD su pareiškėjo skundu nesutinka ir palaiko atsakovo atsiliepimą, nes 2025-11-26 LVAT nutartimi panaikinus Migracijos departamento Sprendimo (2) dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn., LVAT nepripažino Sprendimo (2) neteisėtu iš esmės, tačiau nurodė, kad jis nėra argumentuotas, t. y. tinkamai (išsamiai) neįvertinta individuali pareiškėjo situacija, atsižvelgiant į jo šeimos narius – Lietuvos Respublikos piliečius, siekį įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kt. Atsakovas, įgyvendindamas jam UTPĮ suteiktus įgaliojimus, pašalinęs 2025-11-26 LVAT nutartyje nurodytus trūkumus, priėmė išsamiai argumentuotą Sprendimą (3);

5.2. pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra nustatyta Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 23S97143 (toliau – ir Sprendimas dėl 2023-02-06 Leidimo panaikinimo), kurio teisėtumą patvirtino LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 (toliau – ir 2023-11-22 LVAT sprendimas). Pareiškėjo akcentuojama 2025-11-26 LVAT nutartimi nebuvo paneigtas teisinis ir faktinis pagrindas, remiantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką;

5.3. priimant Sprendimą (3) nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, jis priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, neviršijant kompetencijos, įvertinus 2025-11-26 LVAT nutartyje pateiktus argumentus, todėl jo naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. VSD atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo (3), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

8.1. pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), 1998 m. sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete O. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo duktė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo sūnus I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjas nuo 1999 m. gyveno ir gavo draudžiamąsias pajamas Lietuvos Respublikoje, nuo 2000 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;

8.2. pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2008 m., leidimai nuolat gyventi pareiškėjui buvo nepertraukiamai pakeičiami. 2023 m. vasario 6 d. pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760223010 (toliau – ir 2023-02-06 Leidimas), galiojantis (turėjęs galioti) iki 2028 m. vasario 6 d., atsižvelgiant į VSD išvadą (1), panaikintas Migracijos departamento Sprendimu dėl Leidimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;

8.3. Migracijos departamento Sprendimu (1) pareiškėjui pritaikytas draudimas 30 mėn. atvykti į Lietuvą bei įvestas perspėjimas į SIS dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo Sprendimo (1) priėmimo dienos, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui. 2024-06-12 LVAT sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas ir Migracijos departamento Sprendimas (1) panaikintas;

8.4. Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 23S215277 (toliau – ir Sprendimas dėl išsiuntimo) nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (Baltarusiją), sprendimą pavedant vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Pareiškėjui apskundus Migracijos departamento Sprendimą dėl išsiuntimo, LVAT 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2001-821/2024 (toliau – ir 2024-08-28 LVAT sprendimas) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – Migracijos departamento Sprendimą dėl išsiuntimo panaikino ir įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą. 2024-08-28 LVAT sprendimu konstatuota, kad „nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos visos sprendžiant dėl išsiuntimo teisės aktuose numatytos vertinti aplinkybės (gyvenimo trukmė, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika, taip pat ta aplinkybė, jog vienas pareiškėjo vaikų nepilnametis), ir jas sistemiškai įvertinus, priimamas sprendimas <...> taip pat įvertinant pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo svarstymo eigą“;

8.5. pareiškėjui 2024 m. balandžio 18 d. pateikus prieglobsčio prašymą, atsižvelgiant į VSD išvadą (1) ir 2024 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 18-8350 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir VSD išvada (2)), Migracijos departamento Sprendimu (2) nuspręsta: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjos draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į Baltarusiją. Regionų administracinio teismo (toliau – ir RAT) 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. eI3-14518-1235/2025 (toliau – ir 2025-09-10 RAT sprendimas) pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir Sprendimo (2) dalis, kuria įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, panaikinta, likusi pareikėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. 2025-11-26 LVAT nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, 2025-09-10 RAT sprendimas pakeistas, t. y. Migracijos departamento Sprendimo (2) dalis, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, panaikinta, kita 2025-09-10 RAT sprendimo dalis palikta nepakeista;

8.6. Pilietybės reikalų komisijos pirmininko 2025 m. kovo 10 d. raštu Nr. 25M16788 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ pareiškėjas informuotas, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjui suteikimas neatitiktų Lietuvos Respublikos interesų;

8.7. VSAT duomenimis, pareiškėjas 2025 m. gruodžio 2 d. kirto Medininkų pasienio kontrolės postą ir išvyko į kilmės šalį (Baltarusiją);

8.8. 2025 m. gruodžio 22 d. priimtas ginčijamas Sprendimas (3), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo Spendimo (3) priėmimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos (Sprendimas (3) priimtas, nes asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui);

8.9. nesutikdamas su Sprendimu (3), pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas).

10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

11. Byloje nėra ginčo, kad priimant ginčijamą Sprendimą (3) aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos nariais, buvo nepasikeitusios. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2025-11-26 LVAT nutartimi įsiteisėjus Migracijos departamento Sprendimo (2) daliai, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, pareiškėjas 2025 m. gruodžio 2 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

12. Pareiškėjas Sprendimą (3) ginčija tuo aspektu, kad Sprendimu (3) pritaikęs draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas reiškia nepagarbą LVAT sprendimams bei juos diskredituoja, nes 2024-06-12 LVAT sprendimu ir 2025-11-26 LVAT nutartimi ankstesni draudimai esant toms pačioms faktinėms (šeimos) aplinkybėms, grindžiant tomis pačiomis VSD išvadomis, jau buvo LVAT sprendimais panaikinti. Tačiau teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija.

13. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LVAT 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2001-821/2024; 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1952-821/2025).

14. 2023-11-22 LVAT sprendimu konstatuota, „Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą gyventi. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad VSD rašte nurodyta informacija ir pateikta išvada sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), kad Leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų“.

15. Todėl atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, prejudiciniu 2023-11-22 LVAT sprendimu nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nagrinėjamos bylos kontekste yra neįrodinėtina ir laikoma nustatyta, o su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai iš naujo nevertinami.

16. Visų antra, byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, prejudiciniu 2024-06-12 LVAT sprendimu konstatuota, kad „atsakovas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuri turi būti argumentuota bei motyvuota ir proporcinga. <...> Sprendime nevertintas pareiškėjo šeiminių ryšių stiprumas su Lietuva, pastangos integruotis į Lietuvos visuomenę, nėra pasisakyta dėl kitų pareiškėjo privataus gyvenimo aspektų (gyvenimo Lietuvoje trukmės, pateikto prašymo suteikti pilietybę), neatsižvelgta į aplinkybę, jog visi pareiškėjo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas kurių – nepilnametis, ir / ar jų visų socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvoje“ <...>

17. Visų trečia, byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, prejudicine 2025-11-26 LVAT nutartimi pažymėta, „kad aplinkybė, jog Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 23S98382, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neturi teisės vertinti, ar nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, priimant kitą sprendimą“ <...> Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 buvo konstatuota, kad Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir, tik sistemiškai įvertinęs jas, gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuris turi būti argumentuotas, motyvuotas ir proporcingas“. Prejudicine 2025-11-26 LVAT nutartimi konstatuota, kad „Migracijos departamentas, spręsdamas, ar yra pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, Sprendime nevertino pareiškėjo ryšių, o tik nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai, ir, atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 ir 39 punktus, nustatė pareiškėjui 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Migracijos departamento Sprendimo dalis yra neargumentuota (Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo situacijos (sutuoktinė ir 3 vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas iš kurių yra nepilnametis, pilnametė pareiškėjo dukra Sprendimo priėmimo metu buvo nėščia, pareiškėjas teikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu ir kt.). Taigi šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui taikomas apribojimas – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių – nelaikytinas proporcingu. Todėl Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, panaikinama“.

18. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2024-06-12 LVAT sprendimu ir 2025-11-26 LVAT nutartimi konstatuotas ne pačio atsakovo pareiškėjo atžvilgiu pritaikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką dėl šeimos narių egzistavimo fakto neteisėtumas, o atsakovo teisė (pareiga) nagrinėjamu atveju vertinti, ar nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, visapusiškai ir sistemiškai įvertinus aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (sutuoktinė ir 3 vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas iš kurių yra nepilnametis, pilnametė pareiškėjo dukra Sprendimo (2) priėmimo metu buvo nėščia, pareiškėjas teikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu ir kt.), ir priimti argumentuotą, motyvuotą ir proporcingą sprendimą.

19. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovo pateiktas subjektyvus pareiškėjo šeiminių ryšių vertinimas niekaip nesilpnina pareiškėjo ryšių su Lietuva bei Lietuvoje gyvenančiais jo šeimos nariais – Lietuva yra akivaizdus ir vienintelis šeiminių, ekonominių bei socialinių pareiškėjo interesų centras, todėl pareiškėjui pritaikytas draudimas dvejus metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos atvykti į Lietuvą yra neproporcingas.

20. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 26 dalį, šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

21. UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

22. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 papunktis), užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nurodoma, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje. jog jo esami socialiniai, šeimyniniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą.

23. Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)).

24. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2614-822/2025).

25. Viena vertus, sutiktina su pareiškėju, kad remiantis 2024-06-12 LVAT sprendimu (žr. 33–37 punktus), net nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, turi būti vertinami užsieniečio šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei vertinama, ar draudimas atvykti, esant tokiems duomenims, būtų protingas bei proporcingas. Kita vertus, teismo vertinimu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą (3), pašalinęs prejudicinėje 2025-11-26 LVAT nutartyje nurodytus trūkumus ir atlikęs visapusišką ir sistemišką pareiškėjo individualios situacijos vertinimą. Nustatytos faktinės aplinkybės, kurios pareiškėjo nėra ginčijamos, neįrodo ir nesuponuoja, kad pareiškėjo teisė į šeimą bei teisė palaikyti santykius su šeimos nariais būtų pažeista ar neproporcingai apribota.

26. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vertinant šeiminius ryšius, ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu (3) nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė O. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametis sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), duktė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnus I. K., (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje. Nepilnametis sūnus D. K. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) pagrindinio ugdymo programoje, aktualios informacijos apie D. K. tęsiamą mokslą ar darbą informacinėse sistemose duomenų nerasta, 2025 m. gegužės 27 d. pareiškėjo elektroniniu paštu pasiteiravus pareiškėjo, šis nurodė, kad sūnus D. K. studijuoja (duomenys neskelbtini) Ispanijoje. VSAT duomenimis, pareiškėjo nepilnametis sūnus D. K. 2025 m. liepos 15 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. buvo išvykęs į Baltarusiją, po kelių dienų grįžo į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nepilnametis sūnus savarankiškai gyveno ir studijavo Ispanijoje, taip pat laisvai vyksta į Baltarusiją, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo sūnus negalės tęsti bendravimo su tėvu bei lankyti jį Baltarusijoje, be to, teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo sūnus D. K. yra pilnametis, turintis teisnumą ir veiksnumą. Pareiškėjo sutuoktinė O. K. 2018 m. – 2024 m. reguliariai, mažiausiai kartą metuose, lankėsi Baltarusijoje, o 2025 m. į Baltarusiją ji vyko du kartus, t. y. 2025 m. balandžio 13 d. ir 2025 m. gruodžio 2 d. Taip pat pilnametis sūnus I. K. į Baltarusiją vyko 2025 m., 2024 m., 2023 m. ir ankstesniais metais. Pareiškėjo pilnametė dukra M. K., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, ir laukiasi, todėl pilnametės M. K. nėštumas, būsima motinystė yra sutuoktinių atsakomybė ir pareiga, vaiko tėvai yra pagrindiniai ir prioritetiniai vaiko interesų atstovai, atsakingi už jo auklėjimą, ugdymą, sveikatą ir emocinę gerovę, senelių vaidmuo vaiko gyvenime yra papildomas ir neprivalomas, ryšys gali būti kuriamas ryšių priemonių pagalba, taip pat lankantis Baltarusijoje, tiek trečiosiose šalyse. Baltarusijos Respublikos piliečiai turi teisę be vizų atvykti į 43 šalis ir dar 45 šalis, į kurias vykti reikalinga viza atvykus į šalį. Pareiškėjui vykti į trečiąsias šalis, kuriose gali lankytis ir jo artimieji. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, jis 2025 m. kovo 10 d. informuotas apie prašymo netenkinimą, pasinaudojant prezidentui suteikta diskrecija, nes Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas pareiškėjui neatitiktų Lietuvos Respublikos interesų.

27. Taigi, teismo vertinimu, Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime (3) aplinkybes, susijusias su pareiškėjo individualia situacija, nurodyta prejudicinėje 2025-11-26 LVAT nutartyje, įvertino pakankamai išsamiai ir detaliai. Migracijos departamentui įvertinus VSD išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo esamus šeiminius ryšius (yra nustatyti užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinė, pilnamečiai vaikai, kurie UTPĮ 2 straipsnio 26 dalies prasme nelaikytini šeimos nariais pareiškėjui, bei jauniausias vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tapęs pilnamečiu)), įvertintas pareiškėjo kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bei tai, kad šeiminiai ryšiai nėra laikytini aukščiau valstybės saugumo interesų, todėl Sprendimu (3) pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, t. y. 2,5 karto mažesnis nei UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalus leistinas laikotarpis, laikytinas proporcingu šioje individualioje situacijoje.

28. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.). Esant aukščiau įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Be to, vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).

29. Iš skundžiamo Sprendimo (3) turinio taip pat matyti, kad atsakovas taip pat nusprendė įvesti perspėjimą į SIS dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos.

30. Pareiškėjo teigimu, perspėjimo įvedimas į SIS sistemą yra neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, o jos taikymo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs. Nurodant motyvą, kad pareiškėjo veiksmai atskleidžia ilgalaikį elgesio modelį, rodantį asmens pasirengimą veikti prieš ES bendrus saugumo interesus, nebuvo įvertinta, ar ši priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą, t. y., kad jo sutuoktinė ir vaikai (vienas iš jų yra nepilnametis) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir dirbo nuo 1999 m., teikė prašymą dėl pilietybės jam suteikimo. Tačiau teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija.

31. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka, be kita ko, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

32. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama sąlyga: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c) punkte įtvirtinta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a) punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

33. Prejudiciniu 2024-06-12 LVAT Sprendimu konstatuota, kad „Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius <...>“.

34. Taigi, vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, yra būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (LVAT 2025 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2045-492/2025).

35. Kaip minėta, 2023-11-22 LVAT sprendimu nustatyta neginčytina aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo vykdyta neteisėta veikla, pažeidžianti ES įvestas sankcijas Rusijai, detaliai aprašyta VSD išvadoje (1), kuria buvo buvo remtasi priimant ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą (3). Byloje yra patvirtintas faktas, kad pareiškėjas, veikiant ES įvestoms sankcijoms Rusijai dėl 2014 m. veiksmų prieš Ukrainą, sugebėjo užimti 30 proc. Rusijos rinkos. 2018 m. VMI nustatė, kad 2013–2015 m. pareiškėjas gyveno ne pagal pajamas ir jam skyrė 200 000 Eur dydžio baudą. VSD išvadoje (1) yra pateikiama ir daugiau aktualių, neginčijamų ir paties pareiškėjo aplinkybių, keliančių rimtą grėsmę ir pavojų ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir ES, kurios sankcijas pareiškėjas apėjo. Todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, nustačius, kad jo veikla, ryšiai ir gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti vykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse.

36. Teismo vertinimu, aptariamoje Sprendimo (3) dalyje atsakovas taip pat pakankamai išsamiai motyvavo ir pagrindė pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, aspektu. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad vertinant pareiškėjo veiksmus, susijusius su ES sankcijų Rusijos Federacijai apėjimu 2014 m., tokios veikos negali būti vertinamos izoliuotai nuo dabartinės geopolitinės situacijos, o jų reikšmė valstybės saugumui ne tik neišnyko, bet yra sustiprėjusi. Šios aplinkybės (pareiškėjas, siekdamas ekonominės naudos sąmoningai apeidavo ES sankcijas) ypač reikšmingos dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuriam būdingas ilgalaikis ir sisteminis Rusijos Federacijos priešiškumas ES, hibridinių grėsmių naudojimas, sankcijų apėjimo schemų plėtojimas ir trečiųjų šalių bei atskirų asmenų pasitelkimas šiems tikslams įgyvendinti.

37. Įvertinus ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjui pritaikyti apribojimai laikytini proporcingais šioje individualioje situacijoje ir būtinais valstybės interesams apsaugoti.

38. LVAT praktikoje yra konstatuota, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, be kita ko, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu. Viešojo administravimo subjektas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. LVAT yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas 10 straipsnio nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

39. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, konstatuotina, kad atsižvelgus į LVAT argumentus ir nurodytus trūkumus, Migracijos departamento Sprendimas (3) priimtas kompetencijos ribose, laikantis pagrindinių procedūrų ir principų, tinkamai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Sprendimo (3) motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo Sprendimo (3) panaikinti. Teismui nenustačius kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo (3) panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

40. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, kurie nekeičia nagrinėjamos bylos rezultato, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n usprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova