- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eA-1985-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00040-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 25S286556 (toliau – ir Sprendimas (3)), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinė sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos.
2. Pareiškėjas skundą grindė iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. ginčijamu Sprendimu (3) jau trečią kartą pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą bei antrą kartą į Šengeno erdvę, kurie du kartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) galutiniais sprendimais buvo panaikinti:
2.1.1. Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 23S98382 (toliau – ir Sprendimas (1)) pareiškėjui pritaikytas draudimas 30 mėn. atvykti į Lietuvą bei įvestas perspėjimas į SIS dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo Sprendimo (1) priėmimo dienos, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri konstatuota trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. 18-6776 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir VSD išvada (1)). Pareiškėjui Migracijos departamento Sprendimą (1) apskundus, LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 (toliau – ir LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimas) pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas ir Migracijos departamento Sprendimas (1) panaikintas;
Šalies argumentai
2.1.2. pareiškėjui pateikus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje jam suteikimo, Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25S137248 (toliau – ir Sprendimas (2)) nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į Baltarusiją; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Pareiškėjui Sprendimą (2) apskundus, LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2629-789/2025 (toliau – ir LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis) pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Sprendimo (2) dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, panaikinta;
2.1.3. 2025 m. gruodžio 2 d. geranoriškai pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, ginčijamu Sprendimu (3) nuspręsta pritaikyti draudimą 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos atvykti į Lietuvą bei Šengeno zoną, grindžiant jį anksčiau pateiktomis VSD išvadomis, nors jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimine padėtimi, ryšiais su Lietuvos piliečiais, jo gyvenimu Lietuvoje ir kt., nepasikeitė. Ginčijamas Sprendimas (3) yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, nes pareiškėjo turimi ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais Lietuvos Respublikos piliečiais (jo šeimos nariais) nesudaro pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti net ir minimalaus termino draudimo atvykti į Lietuvą, o juo labiau – į Šengeno zoną, tačiau atsakovas, pritaikęs šį draudimą esant tapačioms faktinėms aplinkybėms, reiškia nepagarbą LVAT sprendimams bei juos diskredituoja;
2.2. klausimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą buvo galutinai išspręstas 2024 m. birželio 12 d. LVAT sprendimu ir 2025 m. lapkričio 26 d. LVAT nutartimi, kurie panaikino minėtą draudimą, atsižvelgiant į su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą. Ginčijamame Sprendime (3) nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, suteikiančių teisę pagrįstai pritaikyti net du kartus LVAT panaikintą draudimą atvykti į Lietuvą. Lietuva yra akivaizdus ir vienintelis šeiminių, ekonominių bei socialinių pareiškėjo interesų centras. Čia gyvena visa jo šeima, ryšiai su šeima yra ypač tamprūs ir gilūs, Lietuvoje yra jo ir šeimos būstas, verslas, pareiškėjas kelis dešimtmečius (nuo (duomenys neskelbtini) m.) visą savo ir šeimos gyvenimą sieja tik su Lietuva, nutraukė visus ryšius su užsienio valstybėmis, įskaitant Baltarusiją;
2.3. LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi suformuota išvada, kad, net ir nustačius, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, turi būti vertinami užsieniečio šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat vertinama, ar draudimas atvykti yra protingas ir proporcingas. Sprendimu (3) pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti nėra proporcingas, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuotas principines nuostatas dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Pareiškėjas geranoriškai išvyko iš Lietuvos per jam duotą laiką, nepiktnaudžiavo jokiomis procedūromis, vykdė jam nustatytus reikalavimus tinkamai ir laiku, todėl Sprendimu (3) pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui nepagrįstai ir yra naikintinas;
2.4. perspėjimo įvedimas į SIS sistemą yra neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, o jos taikymo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs. Sprendime (3) nurodyta, kad perspėjimas įvedamas vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a) punktu, tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą. Būtinybę įvesti perspėjimą į SIS sąlygojo Sprendime (3) nurodyta VSD išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, tačiau, remiantis LVAT praktika, toks motyvavimas yra formalus ir nėra susijęs su individualiu pareiškėjo situacijos vertinimu, kuris turi apimti draudimo atvykti bei apsigyventi padarinius. Sprendime (3) nurodant motyvą, kad pareiškėjo veiksmai atskleidžia ilgalaikį elgesio modelį, rodantį asmens pasirengimą veikti prieš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) bendrus saugumo interesus, nebuvo įvertinta, ar ši priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą.
3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės šiais argumentais:
3.1. byloje nėra ginčo, kad, priimant Sprendimą (3), aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos narių egzistavimu, nepasikeitė, tačiau LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendime ir LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuota ne tai, kad pats draudimas atvykti yra neteisėtas dėl šeimos narių egzistavimo fakto, bet tai, jog Migracijos departamentas nebuvo atlikęs išsamaus ir individualizuoto šių aplinkybių vertinimo, ar draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas jo šeimos narių atžvilgiu. Taigi, pareiškėjo argumentas, jog ankstesni LVAT sprendimai savaime lemia ginčijamo Sprendimo (3) neteisėtumą vien dėl nepakitusių šeimos aplinkybių, yra nepagrįstas ir neatitinka LVAT ankstesnių išaiškinimų. Ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu (3) Migracijos departamentas pašalino LVAT nurodytus trūkumus ir atliko visapusišką vertinimą, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes;
3.2. Migracijos departamento Sprendimu (3) nėra siekiama paneigti, susilpninti ar sumenkinti pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikos piliečiais, o atvirkščiai – yra aiškiai konstatuotos ir įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos ryšiais. Ginčijamas Sprendimas (3) nepanaikina ir nepadaro neįmanomo pareiškėjo bendravimo su šeimos nariais nei tiesiogiai, nei nuotolinėmis priemonėmis ir objektyviai patvirtina galimybę palaikyti tiesioginius asmeninius ryšius su pareiškėju ir jam fiziškai nebūnant Lietuvos Respublikoje;
3.3. Sprendimas (3) motyvuojamas ir grindžiamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, faktas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui byloje yra įrodytas, nekvestionuotinas ir pagrįstas. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui;
3.4. nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvo priimtas administracinis aktas, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir šią išvadą teismai ne vieną kartą patvirtino ir laikė pagrįsta. Kadangi yra tenkinama SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punkto sąlyga, Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, susijusių su nustatyto draudimo neteisėtumu ar nepagrįstumu;
3.5. VSD vertinimu, kurį palaikė ir patvirtino teismai, pareiškėjo vykdyta neteisėta veikla, pažeidžianti ES įvestas sankcijas Rusijai, kelia grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės yra detaliai aprašytos VSD išvadoje. Byloje yra patvirtintas faktas, kad pareiškėjas, veikiant ES įvestoms sankcijoms Rusijai dėl 2014 m. veiksmų prieš Ukrainą, sugebėjo užimti 30 proc. Rusijos rinkos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m nustatė, kad 2013–2015 m. pareiškėjas gyveno ne pagal pajamas ir jam skyrė 200 000 Eur dydžio baudą. VSD išvadoje yra pateikiama ir daugiau aktualių, neginčijamų ir paties pareiškėjo aplinkybių, keliančių rimtą grėsmę ir pavojų ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir ES, kurios sankcijas pareiškėjas apėjo. Todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, nustačius, kad jo veikla, ryšiai ir gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti vykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse;
3.6. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas (3) yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismui nusprendus tenkinti bet kokia apimtimi pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas (3) prilygintinas viešojo intereso (nacionalinio saugumo) gynimui, o tam atsakovui neskiriamos lėšos, atsakovas teismo prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti tiesiogiai iš valstybės biudžeto.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą iš esmės šiais argumentais:
4.1. VSD su pareiškėjo skundu nesutinka ir palaiko atsakovo atsiliepimą, nes LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikinus Migracijos departamento Sprendimo (2) dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn., LVAT nepripažino Sprendimo (2) neteisėtu iš esmės, tačiau nurodė, kad jis nėra argumentuotas, t. y. tinkamai (išsamiai) neįvertinta individuali pareiškėjo situacija, atsižvelgiant į jo šeimos narius – Lietuvos Respublikos piliečius, siekį įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kt. Atsakovas, įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) suteiktus įgaliojimus, pašalinęs LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytus trūkumus, priėmė išsamiai argumentuotą Sprendimą (3);
4.2. pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra nustatyta Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 23S97143 (toliau – ir Sprendimas dėl 2023 m. vasario 6 d. leidimo panaikinimo), kurio teisėtumą patvirtino LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 (toliau – ir LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimas). Pareiškėjo akcentuojama LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi nebuvo paneigtas teisinis ir faktinis pagrindas, remiantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką;
4.3. priimant Sprendimą (3) nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, jis priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, neviršijant kompetencijos, įvertinus LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje pateiktus argumentus, todėl jo naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo (3), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
7.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete O. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo duktė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo sūnus I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno ir gavo draudžiamąsias pajamas Lietuvos Respublikoje, nuo (duomenys neskelbtini) m. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
7.2. pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2008 m., leidimai nuolat gyventi pareiškėjui buvo nepertraukiamai pakeičiami. Pareiškėjui 2023 m. vasario 6 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas 2023 m. vasario 6 d.), galiojantis (turėjęs galioti) iki 2028 m. vasario 6 d., atsižvelgiant į VSD 2023 m. birželio 20 d. raštą Nr. 18-6776 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir VSD išvada (1)), panaikintas Migracijos departamento Sprendimu dėl Leidimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;
7.3. Migracijos departamento Sprendimu (1) pareiškėjui pritaikytas draudimas 30 mėn. atvykti į Lietuvą bei įvestas perspėjimas į SIS dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo Sprendimo (1) priėmimo dienos, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui. LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas ir Migracijos departamento Sprendimas (1) panaikintas;
7.4. Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 23S215277 (toliau – ir Sprendimas dėl išsiuntimo) nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (Baltarusiją), sprendimą pavedant vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Pareiškėjui apskundus Migracijos departamento Sprendimą dėl išsiuntimo, LVAT 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2001-821/2024 (toliau – ir LVAT 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – Migracijos departamento Sprendimą dėl išsiuntimo panaikino ir įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą. LVAT 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu konstatuota, kad: „nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos visos sprendžiant dėl išsiuntimo teisės aktuose numatytos vertinti aplinkybės (gyvenimo trukmė, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika, taip pat ta aplinkybė, jog vienas pareiškėjo vaikų nepilnametis), ir jas sistemiškai įvertinus, priimamas sprendimas <...> taip pat įvertinant pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo svarstymo eigą“;
Šalies argumentai
7.5. pareiškėjui 2024 m. balandžio 18 d. pateikus prieglobsčio prašymą, atsižvelgiant į VSD išvadą (1) ir 2024 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 18-8350 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir VSD išvada (2)), Migracijos departamento Sprendimu (2) nuspręsta: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjos draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į Baltarusiją. Regionų administracinio teismo (toliau – ir RAT) 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. eI3-14518-1235/2025 (toliau – ir RAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimas) pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir Sprendimo (2) dalis, kuria įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, panaikinta, likusi pareikėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, RAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimas pakeistas, t. y. Migracijos departamento Sprendimo (2) dalis, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, panaikinta, kita RAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis palikta nepakeista;
7.6. Pilietybės reikalų komisijos pirmininko 2025 m. kovo 10 d. raštu Nr. 25M16788 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ pareiškėjas informuotas, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjui suteikimas neatitiktų Lietuvos Respublikos interesų;
7.7. VSAT duomenimis, pareiškėjas 2025 m. gruodžio 2 d. kirto Medininkų pasienio kontrolės postą ir išvyko į kilmės šalį (Baltarusiją);
7.8. 2025 m. gruodžio 22 d. priimtas ginčijamas Sprendimas (3), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo Spendimo (3) priėmimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos (Sprendimas (3) priimtas, nes asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui);
7.9. Nesutikdamas su o Sprendimu (3), pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas).
9. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog priimant ginčijamą Sprendimą (3) aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos nariais, buvo nepasikeitusios. Byloje taip pat nėra ginčo, kad LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, įsiteisėjus Migracijos departamento Sprendimo (2) daliai, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, pareiškėjas 2025 m. gruodžio 2 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Pareiškėjas Sprendimą (3) ginčijo tuo aspektu, kad Sprendimu (3) pritaikęs draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas reiškia nepagarbą LVAT sprendimams bei juos diskredituoja, nes LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimu ir LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi ankstesni draudimai esant toms pačioms faktinėms (šeimos) aplinkybėms, grindžiant tomis pačiomis VSD išvadomis, jau buvo LVAT sprendimais panaikinti. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
10. Visų pirma teismas pažymėjo, kad LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu konstatuota: „Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą gyventi. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad VSD rašte nurodyta informacija ir pateikta išvada sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), kad Leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų“. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, prejudiciniu LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nagrinėjamos bylos kontekste yra neįrodinėtina ir laikoma nustatyta, o su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai iš naujo nevertinami.
11. Teismas taip pat įvertino, kad byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, prejudiciniu LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimu konstatuota, kad „atsakovas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuri turi būti argumentuota bei motyvuota ir proporcinga. <...> Sprendime nevertintas pareiškėjo šeiminių ryšių stiprumas su Lietuva, pastangos integruotis į Lietuvos visuomenę, nėra pasisakyta dėl kitų pareiškėjo privataus gyvenimo aspektų (gyvenimo Lietuvoje trukmės, pateikto prašymo suteikti pilietybę), neatsižvelgta į aplinkybę, jog visi pareiškėjo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas kurių – nepilnametis, ir / ar jų visų socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvoje“ <...>. Trečia, byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, prejudicine LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pažymėta, „kad aplinkybė, jog Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 23S98382, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neturi teisės vertinti, ar nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, priimant kitą sprendimą“ <...> Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 buvo konstatuota, kad Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir, tik sistemiškai įvertinęs jas, gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuris turi būti argumentuotas, motyvuotas ir proporcingas“. Prejudicine LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi konstatuota, kad: „Migracijos departamentas, spręsdamas, ar yra pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, Sprendime nevertino pareiškėjo ryšių, o tik nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai, ir, atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 ir 39 punktus, nustatė pareiškėjui 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Migracijos departamento Sprendimo dalis yra neargumentuota (Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo situacijos (sutuoktinė ir 3 vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas iš kurių yra nepilnametis, pilnametė pareiškėjo dukra Sprendimo priėmimo metu buvo nėščia, pareiškėjas teikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu ir kt.). Taigi šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui taikomas apribojimas – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių – nelaikytinas proporcingu. Todėl Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, panaikinama“.
12. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimu ir LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi konstatuotas ne pačio atsakovo pareiškėjo atžvilgiu pritaikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką dėl šeimos narių egzistavimo fakto neteisėtumas, o atsakovo teisė (pareiga) nagrinėjamu atveju vertinti, ar nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, visapusiškai ir sistemiškai įvertinus aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (sutuoktinė ir 3 vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas iš kurių yra nepilnametis, pilnametė pareiškėjo dukra Sprendimo (2) priėmimo metu buvo nėščia, pareiškėjas teikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu ir kt.), ir priimti argumentuotą, motyvuotą ir proporcingą sprendimą.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovo pateiktas subjektyvus pareiškėjo šeiminių ryšių vertinimas niekaip nesilpnina pareiškėjo ryšių su Lietuva bei Lietuvoje gyvenančiais jo šeimos nariais – Lietuva yra akivaizdus ir vienintelis šeiminių, ekonominių bei socialinių pareiškėjo interesų centras, todėl pareiškėjui pritaikytas draudimas dvejus metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos atvykti į Lietuvą yra neproporcingas. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, nurodė, kad, viena vertus, sutiktina su pareiškėju, kad remiantis LVAT 2024 m. birželio 12 d. sprendimu, net nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, turi būti vertinami užsieniečio šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei vertinama, ar draudimas atvykti, esant tokiems duomenims, būtų protingas bei proporcingas. Kita vertus, teismo vertinimu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą (3), pašalinęs prejudicinėje LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir atlikęs visapusišką ir sistemišką pareiškėjo individualios situacijos vertinimą. Teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės, kurios pareiškėjo nėra ginčijamos, neįrodo ir nesuponuoja, jog pareiškėjo teisė į šeimą bei teisė palaikyti santykius su šeimos nariais būtų pažeista ar neproporcingai apribota.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vertinant šeiminius ryšius, ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu (3) nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė O. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametis sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), duktė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnus I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Nepilnametis sūnus D. K. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinio ugdymo programoje, aktualios informacijos apie D. K. tęsiamą mokslą ar darbą informacinėse sistemose duomenų nerasta, 2025 m. gegužės 27 d. pareiškėjo elektroniniu paštu pasiteiravus pareiškėjo, šis nurodė, kad sūnus D. K. studijuoja (duomenys neskelbtini). VSAT duomenimis, pareiškėjo nepilnametis sūnus D. K. 2025 m. liepos 15 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. buvo išvykęs į Baltarusiją, po kelių dienų grįžo į Lietuvą. Pareiškėjo nepilnametis sūnus savarankiškai gyveno ir studijavo Ispanijoje, taip pat laisvai vyksta į Baltarusiją, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo sūnus negalės tęsti bendravimo su tėvu bei lankyti jį Baltarusijoje, be to, teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo sūnus D. K. yra pilnametis, turintis teisnumą ir veiksnumą. Pareiškėjo sutuoktinė O. K. 2018 m. – 2024 m. reguliariai, mažiausiai kartą metuose, lankėsi Baltarusijoje, o 2025 m. į Baltarusiją ji vyko du kartus, t. y. 2025 m. balandžio 13 d. ir 2025 m. gruodžio 2 d. Taip pat pilnametis sūnus I. K. į Baltarusiją vyko 2025 m., 2024 m., 2023 m. ir ankstesniais metais. Pareiškėjo pilnametė dukra M. K., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, ir laukiasi, todėl pagal Lietuvos. Pilnametės M. K. nėštumas, būsima motinystė yra sutuoktinių atsakomybė ir pareiga, vaiko tėvai yra pagrindiniai ir prioritetiniai vaiko interesų atstovai, atsakingi už jo auklėjimą, ugdymą, sveikatą ir emocinę gerovę, senelių vaidmuo vaiko gyvenime yra papildomas ir neprivalomas, ryšys gali būti kuriamas ryšių priemonių pagalba, taip pat lankantis Baltarusijoje, tiek trečiosiose šalyse. Baltarusijos Respublikos piliečiai turi teisę be vizų atvykti į 43 šalis ir dar 45 šalis, į kurias vykti reikalinga viza atvykus į šalį. Pareiškėjui vykti į trečiąsias šalis, kuriose gali lankytis ir jo artimieji. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, jis 2025 m. kovo 10 d. informuotas apie prašymo netenkinimą, pasinaudojant prezidentui suteikta diskrecija, nes Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas pareiškėjui neatitiktų Lietuvos Respublikos interesų.
15. Taigi, teismo vertinimu, Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime (3) aplinkybes, susijusias su pareiškėjo individualia situacija, nurodyta prejudicinėje LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje, įvertino pakankamai išsamiai ir detaliai. Migracijos departamentui įvertinus VSD išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo esamus šeiminius ryšius (yra nustatyti užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinė, pilnamečiai vaikai, kurie Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies prasme nelaikytini šeimos nariais pareiškėjui, bei jauniausias vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tapęs pilnamečiu)), įvertintas pareiškėjo kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bei tai, kad šeiminiai ryšiai nėra laikytini aukščiau valstybės saugumo interesų, todėl Sprendimu (3) pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, t. y. 2,5 karto mažesnis nei Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus leistinas laikotarpis, laikytinas proporcingu šioje individualioje situacijoje.
16. Iš skundžiamo Sprendimo (3) turinio teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nusprendė įvesti perspėjimą į SIS dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo Sprendimo (3) priėmimo dienos. Pareiškėjo teigimu, perspėjimo įvedimas į SIS sistemą yra neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, o jos taikymo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs. Nurodant motyvą, kad pareiškėjo veiksmai atskleidžia ilgalaikį elgesio modelį, rodantį asmens pasirengimą veikti prieš ES bendrus saugumo interesus, nebuvo įvertinta, ar ši priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą, t. y., kad jo sutuoktinė ir vaikai (vienas iš jų yra nepilnametis) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m., teikė prašymą dėl pilietybės jam suteikimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu nustatyta neginčytina aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo vykdyta neteisėta veikla, pažeidžianti ES įvestas sankcijas Rusijai, detaliai aprašyta VSD išvadoje (1), kuria buvo remtasi priimant ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą (3). Byloje yra patvirtintas faktas, kad pareiškėjas, veikiant ES įvestoms sankcijoms Rusijai dėl 2014 m. veiksmų prieš Ukrainą, sugebėjo užimti 30 proc. Rusijos rinkos. VMI 2018 m. nustatė, kad 2013–2015 m. pareiškėjas gyveno ne pagal pajamas ir jam skyrė 200 000 Eur dydžio baudą. VSD išvadoje (1) yra pateikiama ir daugiau aktualių, neginčijamų ir paties pareiškėjo aplinkybių, keliančių rimtą grėsmę ir pavojų ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir ES, kurios sankcijas pareiškėjas apėjo. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, nustačius, kad jo veikla, ryšiai ir gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti vykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse.
18. Teismo vertinimu, aptariamoje Sprendimo (3) dalyje atsakovas taip pat pakankamai išsamiai motyvavo ir pagrindė pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, aspektu. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad, vertinant pareiškėjo veiksmus, susijusius su ES sankcijų Rusijos Federacijai apėjimu 2014 m., tokios veikos negali būti vertinamos izoliuotai nuo dabartinės geopolitinės situacijos, o jų reikšmė valstybės saugumui ne tik neišnyko, bet yra sustiprėjusi. Šios aplinkybės (pareiškėjas, siekdamas ekonominės naudos sąmoningai apeidavo ES sankcijas) ypač reikšmingos dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuriam būdingas ilgalaikis ir sisteminis Rusijos Federacijos priešiškumas ES, hibridinių grėsmių naudojimas, sankcijų apėjimo schemų plėtojimas ir trečiųjų šalių bei atskirų asmenų pasitelkimas šiems tikslams įgyvendinti. Įvertinęs ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, teismas nutarė, jog pareiškėjui pritaikyti apribojimai laikytini proporcingais šioje individualioje situacijoje ir būtinais valstybės interesams apsaugoti.
19. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į LVAT argumentus ir nurodytus trūkumus, Migracijos departamento Sprendimas (3) priimtas kompetencijos ribose, laikantis pagrindinių procedūrų ir principų, tinkamai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Sprendimo (3) motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo Sprendimo (3) panaikinti. Teismui nenustačius kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo (3) panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimą; 2) panaikinti Migracijos departamento Sprendimą (3). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo elgesys, priimant vis naujus sprendimus kitokiam draudimo atvykti terminui, laikomas piktnaudžiavimu. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino jo ryšius su Lietuva ir čia gyvenančiais asmenimis proporcingumo bei adekvatumo aspektu. Atsakovas Sprendime (3) nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos LVAT ankstesnių sprendimų priėmimo metu, suteikiančių teisę pagrįstai pritaikyti net du kartus LVAT panaikintą draudimą atvykti į Lietuvą, jis tik pateikė tų pačių aplinkybių ir faktų subjektyvų vertinimą. Atsakovo pateiktas subjektyvus pareiškėjo šeiminių ryšių vertinimas nesilpnina pareiškėjo ryšių su Lietuva bei Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais – Lietuva yra akivaizdus ir vienintelis šeiminių, ekonominių bei socialinių pareiškėjo interesų centras. Čia gyvena visa jo šeima, ryšiai su šeima yra gilūs, visa šeima yra Lietuvos piliečiai, todėl jie neturi teorinės galimybės pasirinkti kitą šali gyventi. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. visą savo ir šeimos gyvenimą sieja tik su Lietuva, nutraukė visus ryšius su užsienio valstybėmis, įskaitant kilmės šalį. Lietuvoje yra pareiškėjo ir jo šeimos būstas, verslas.
22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pritaikytas draudimas atvykti nėra proporcingas, pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Be to, 2025 m. gruodžio 2 d. buvo įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, jam nesuteikus prieglobsčio. Tačiau pareiškėjas geranoriškai išvyko iš Lietuvos per jam duotą laiką, nepiktnaudžiavo jokiomis procedūromis, vykdė jam nustatytus reikalavimus tinkamai ir laiku.
23. Dėl perspėjimo į SIS neteisėtumo pareiškėjas pažymėjo, kad ši priemonė neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga, o motyvai – formalūs bei deklaratyvūs. Pareiškėjo teigimu, sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tok perspėjimą kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad vienas iš perspėjimo įvedimo motyvų (pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jis ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse) LVAT praktikoje pripažįstamas nepakankamu šios priemonės taikymo motyvu).
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas teigia, kad taip pat formaliai pažymėta, jog: „nustatytos aplinkybės yra pakankamai adekvačios, atitinkamos ir svarbios kaip tai yra numatyta SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje.“, o teismo sprendime nurodyta, kad: „Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, nustačius, kad jo veikla, ryšiai ir gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti vykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse“, tačiau nepateiktas tai pagrindžiantis vertinimas, o tik padaryta hipotetinė prielaida.
25. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis LVAT praktika, nevertinta, ar ši priemonė yra proporcinga (leidžiant užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS), atsižvelgiant į su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą (t. y, kad jo sutuoktinė ir vaikai, vienas iš kurių yra nepilnametis, yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir dirbo nuo (duomenys neskelbtini) metų, teikė prašymą dėl pilietybės jam suteikimo). Taigi, yra pateiktas tik formalus vertinimas, neatliktas pritaikyto perspėjimo proporcingumo vertinimas, kaip to reikalauja LVAT suformuota praktika, tad perspėjimo į SIS įvedimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neproporcingas ir neadekvatus, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinai išsprendęs klausimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjo duomenų įrašymo į SIS ir kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai ginčijamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertinti. LVAT sprendimuose nėra konstatuota, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ar jo duomenų įrašymas į SIS pareiškėjui negali būti taikomas. LVAT konstatavo, kad Migracijos departamentas neįvertino, ar draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas jo šeimos narių atžvilgiu, todėl ankstesni Migracijos departamento sprendimai pareiškėjo atžvilgiu buvo panaikinti ne dėl to, kad egzistuoja pareiškėjo šeimos nariai, bet dėl to, jog sprendimuose nebuvo atliktas proporcingumo vertinimas. Sprendimu (3) yra nustatytas kitoks uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įrašymo į SIS laikotarpis.
28. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai buvo įvertinti objektyviai (pagal objektyviai egzistuojančius duomenis), todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjo šeiminiai ryšiai buvo įvertinti subjektyviai, yra nepagrįsti.
29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad jo šeimos nariai neturi teorinės galimybės pasirinkti kitą šalį gyventi. Sprendimu (3) nustatyta, kad pareiškėjo sūnus studijuoja Ispanijoje, pareiškėjo sūnus ir sutuoktinė nuolat lankosi Baltarusijoje, nenustatyta kliūčių pareiškėjui vykti į trečiąsias šalis, kuriose gali lankytis ir jo artimieji, ar jiems vykti į pareiškėjo kilmės valstybę, kurioje iki šiol jie reguliariai lankydavosi.
30. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. savo ryšius su Rusijos Federacija nutraukė ir savo gyvenimą siejo tik su Lietuva. Pareiškėjas nuo 2002 m. ėmė steigti bendroves Lietuvoje, veikla buvo orientuota į maisto produktų eksportą iš ES į Rusiją. VMI 2018 m. nustatė, kad 2013-2015 m. pareiškėjas gyveno ne pagal pajamas ir jam skyrė baudą.
31. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Sprendimu (3) yra pažeidžiama teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Sprendimas (3) yra priimtas objektyviai įvertinus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir sprendimu taikomų priemonių proporcingumą.
Žemesnės instancijos teismas
32. Migracijos departamentas yra atlikęs individualų pareiškėjo vertinimą, pripažinęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, Sprendimu (3) nusprendęs uždrausti pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjui taikomi apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams, nustatytos aplinkybės yra pakankamai adekvačios, atitinkamos ir svarbios, todėl sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, ginčijamu Sprendimu (3) perspėjimas į SIS yra įvestas teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismas pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo, o ne vieno Baltarusijos Respublikos piliečio interesams. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, mano, kad tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė teismas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
35. VSD pritaria teismo vertinimui, kad Migracijos departamentas pašalino 2025 m. lapkričio 26 d. LVAT nutartyje nurodytus trūkumus ir atliko visapusišką ir sistemišką pareiškėjo individualios situacijos vertinimą. Nustatytos faktinės aplinkybės neįrodo, kad pareiškėjo teisė į šeimą ir teisė palaikyti santykius su šeimos nariais būtų pažeista ar neproporcingai apribota. VSD pritaria ir argumentams, kad MD turėjo pagrindą įvesti perspėjimą į SIS, kadangi pareiškėjo veikla ir ryšiai Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti vykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse.
36. VSD vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog surinkti duomenys leidžia teigti, kad MD turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą (3).
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo (3), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, nes asmuo (pareiškėjas) kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimas (3) priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 39 punktais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu ir SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu.
38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas (3) priimtas kompetencijos ribose, laikantis pagrindinių procedūrų ir principų, tinkamai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Sprendimo (3) motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimo (3).
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog atsakovas neatliko išsamaus situacijos vertinimo proporcingumo principo taikymo aspektais, atsakovas Sprendime (3) nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos LVAT ankstesnių sprendimų priėmimo metu, perspėjimo į SIS įvedimas taip pat yra neteisėtas, nepagrįstas, neproporcingas ir neadekvatus, todėl naikintinas.
40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo ryšius su Lietuva ir čia gyvenančiais asmenimis proporcingumo bei adekvatumo aspektu. Atsakovas Sprendime (3) nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos LVAT ankstesnių sprendimų priėmimo metu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo argumentų, visų pirma pažymi, kad:
41.1. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 23S98382 (Sprendimas (1)). LVAT visų pirma nurodė, kad atsakovas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuri turi būti argumentuota bei motyvuota ir proporcinga. Migracijos departamento Sprendime (1) tėra nurodyta informacija apie metus, nuo kurių pareiškėjas deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, paskutinė pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta, pirmojo leidimo nuolat gyventi išdavimo metai, pateikto prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka data, sutuoktinės bei pareiškėjo vaikų duomenys (gimimo datos ir deklaruotos gyvenamosios vietos), taip pat deklaratyviai konstatuota, kad nei pareiškėjo asmeninis interesas, nei jo Lietuvoje pragyventas laikotarpis negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Sprendime (1) nevertintas pareiškėjo šeiminių ryšių stiprumas su Lietuva, pastangos integruotis į Lietuvos visuomenę, nėra pasisakyta dėl kitų pareiškėjo privataus gyvenimo aspektų (gyvenimo Lietuvoje trukmės, pateikto prašymo suteikti pilietybę), neatsižvelgta į aplinkybę, jog visi pareiškėjo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas kurių – nepilnametis, ir / ar jų visų socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvoje. Neatlikus tinkamo tyrimo negalima spręsti, ar iš tiesų pareiškėjui taikomas apribojimas – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių – yra proporcingas šioje individualioje situacijoje. Visų antra, LVAT nurodė, kad, vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. LVAT priėjo prie išvados, kad Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų.
41.2. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2629-789/2025 priėmė nutartį, kurią panaikino Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S137248 (Sprendimas (2)) dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas, ar yra pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nevertino pareiškėjo ryšių, o tik nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai, ir, atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 ir 39 punktus, nustatė pareiškėjui 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teisėjų kolegija įvertino, kad ši Migracijos departamento Sprendimo dalis yra neargumentuota (Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo situacijos (sutuoktinė ir 3 vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas iš kurių yra nepilnametis, pilnametė pareiškėjo dukra Sprendimo (2) priėmimo metu buvo nėščia, pareiškėjas teikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu ir kt.). Taigi, LVAT nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui taikomas apribojimas – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių – nelaikytinas proporcingu. Todėl Sprendimo (2) dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, panaikino.
42. Taigi, LVAT administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1566-502/2024 ir administracinėje byloje Nr. eA-2629-789/2025 nagrinėjo Sprendimo (1) ir Sprendimo (2) teisėtumą ir pagrįstumą, o nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl vėliau priimto šioje byloje ginčijamo Sprendimo (3) teisėtumo ir pagrįstumo. Ir nors šie sprendimai tarpusavyje yra susiję, tačiau kiekvieno jų teisėtumas yra vertinami atskirai, vertinant kiekvieno iš jų turinį, teisinį ir faktinį argumentavimą, lėmusį sprendimo priėmimo teisėtumą.
43. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
44. Migracijos departamentas Sprendime (3) nurodė, kad 2025 m. gruodžio 2 d. buvo įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. VSD 2023 m. birželio 21 d. raštu Nr. 18-6776 ir 2024 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 18-8350 informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui nagrinėjamos bylos kontekste yra neįrodinėtina ir laikoma nustatyta (žr. šios nutarties 10 p.).
45. EŽTT yra išaiškinęs, jog Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
46. Taigi, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis buvo aptarti itin išsamiai ir įvertinti priimant ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą (3). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisė į šeiminius ryšius negalėtų būti įgyvendinta kilmės valstybėje ar trečiojoje šalyje. Sprendime (3), be kita ko, nustatyta, kad: pareiškėjo žmona ir 3 vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai; pareiškėjo nepilnametis sūnus savarankiškai gyveno ir studijavo Ispanijoje, 2025 m. liepos 15 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. buvo išvykęs į Baltarusiją, po kelių dienų grįžo į Lietuvą; pareiškėjo sutuoktinė 2018-2024 m. reguliariai, mažiausiai kartą metuose lankėsi Baltarusijoje, o 2025 m. į Baltarusiją vyko du kartus. Taigi, pareiškėjo šeima gali lankytis Baltarusijoje. Be to, pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nėra draudžiama atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2 metų draudimo atvykti laikotarpis Migracijos departamento buvo nustatytas įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nustatyto draudimo proporcingumą individualioje pareiškėjo situacijoje.
49. Dėl perspėjimo įvedimo į SIS teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
50. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus; sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
51. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
53. Migracijos departamentas Sprendime (3), be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjo vykdyta neteisėta veikla, pažeidžianti ES įvestas sankcijai Rusijai; tokios veiklos negali būti vertinamos izoliuotai nuo dabartinės geopolitinės situacijos, o jų reikšmė valstybės saugumui ne tik neišnyko, bet yra sustiprėjusi; nustatytas sąmoningas ES sankcijų apėjimas, susijęs su Rusijos Federacija, nėra vien formali ar nereikšminga praeities aplinkybė, bet yra susijęs su dabartinėmis grėsmėmis ES saugumui; pareiškėjo veiksmai atskleidžia ilgalaikį elgesio modelį, rodantį asmens pasirengimą veikti prieš ES bendrus saugumo interesus; sankcijų apėjimas ir šiandien išlieka viena iš pagrindinių grėsmių ES užsienio ir saugumo politikos veiksmingumui, todėl ši aplinkybė laikytina aktualia ir svarbia; nustatytos aplinkybės yra pakankamai adekvačios, atitinkamos ir svarbios kaip tai yra numatyta SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje.
54. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento pozicija, kad byloje nustatytos aplinkybės (pareiškėjas, siekdamas ekonominės naudos sąmoningai apeidavo ES sankcijas) ypač reikšmingos dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuriam būdingas ilgalaikis ir sisteminis Rusijos Federacijos priešiškumas Europos Sąjungos, hibridinių grėsmių naudojimas, sankcijų apėjimo schemų plėtojimas ir trečiųjų šalių bei atskirų asmenų pasitelkimas šiems tikslams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikyti apribojimai laikytini proporcingais šioje individualioje situacijoje ir būtinais valstybės interesams apsaugoti.
55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, laikėsi jau suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
56. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.