- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- e2-1178-433/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Čekijos įmonei UAB „Gepala“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos nacionalinė vežėjų keliais asociacija „Linava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 5 700,56 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 1 402,02 Eur palūkanų, iš viso 7 102,58 Eur, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad asociacijos revizijos komisija, atlikusi asociacijos finansinių operacijų, sudarytų su atsakovu, patikrinimą, parengė patikrinimo ataskaitą, kuria nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-12-29 iki 2012-04-30 pagal PVM sąskaitas-faktūras, ieškovas sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur) už transporto paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos. Sutartys dėl transporto paslaugų teikimo nebuvo sudarytos. Nėra jokių kitų dokumentų (užsakymų, krovinio gabenimo važtaraščių, kitų dokumentų), kurie patvirtintų, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra faktiškai įvykusios, t. y., kad jose nurodytos transporto paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Revizijos komisijos išvados yra pateiktos patikrinimo ataskaitoje. Pažymi, kad 2016-06-23 asociacijos interesus atstovavusi skolų išieškojimo bendrovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pateikė (tiek el. paštu, tiek paštu) atsakovui pretenziją Nr. 2016-06-23/10, kuria pareikalavo grąžinti asociacijai nepagrįstai gautas pinigines lėšas. Atsakovas pretenziją gavo ir įsipareigojo į pretenziją atsakyti per 30 kalendorinių dienų. Tačiau atsakovas atsakymo į pretenziją nepateikė ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų iki šiol negražino. Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio sąskaita lai buvo įgyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; taip pat 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-986/2003). Ieškovas pagal atsakovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur) už transporto paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos. Nors mokėjimai atlikti pagal PVM sąskaitas-faktūras, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką PVM sąskaita-faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o tik gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Vien tik sąskaitų išrašymas ir pagal jas pinigų sumokėjimas neįrodo realaus sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Iš esmės identiška krovinio vežimo sutarties sąvoka pateikta ir Kelių transporto kodekso 27 straipsnyje. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis, Kelių transporto kodekso 1 dalis). Pagal važtaraštį vežėjas priima krovinį iš siuntėjo ir perduoda krovinio gavėjui (Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 ir 4 dalys, 35 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl transporto paslaugų teikimo. Nėra krovinio važtaraščių ir kitų dokumentų (pvz., užsakymų kroviniui pervežti, krovinio priėmimo-perdavimo aktų, patvirtinančių krovinio iš Asociacijos atsakingų asmenų priėmimų ir faktinį nuvežimų į paskirties vietų bei perdavimų krovinio gavėjui), patvirtinančių vežimo sutarties (sutarčių) sudarymą ir krovinių pervežimą. Nesant paminėtų dokumentų, vien tik atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir pagal jas atlikti mokėjimai neįrodo, kad buvo sudaryta ir faktiškai įvykdyta krovinių pervežimo sutartis (sutartys). Pažymi, kad atsakovas, būdamas įmone, užsiimančia ūkine komercine veikla – transportavimo paslaugų teikimu, kurios tikslas – pelno siekimas, veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Todėl aplinkybė, kad atsakovas nesudarė sutarčių dėl transporto paslaugų teikimo ir niekaip kitaip neįformino krovinių pervežimo, turi būti vertinama atsakovo nenaudai. Dėl nurodytų argumentų daro išvadą, kad atsakovui nebuvo sutartinio pagrindo iš ieškovo gauti pinigines lėšas, nes atsakovas jokių transporto paslaugų faktiškai nesuteikė. Asociacijos veiksmai atliekant mokėjimus pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras buvo teisėti, atlikti jos interesais ir rizikai. Asociacija negali iš atsakovo išsireikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją), nes sutartys dėl transporto paslaugų teikimo nebuvo sudarytos ir šalis jokie sutartiniai santykiai dėl atliktų mokėjimų nesieja. Pagal PVM sąskaitas-faktūras ieškovas sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur), į šią sumą įskaitant ir 3 413,75 Lt (988,69 Eur) PVM mokestį. Iš minėtos PVM sumos ieškovas į PVM atskaitą įtraukė 1 086,08 Lt (314,55 Eur) PVM suma. Todėl iš atsakovo priteistiną sumą sudaro 5 700,56 Eur (6 015,11 Eur (sumokėta suma įskaitant PVM sumų) - 314,55 Eur (į PVM atskaitų įtraukia PVM suma) = 5 700,56 Eur). Todėl ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 5 700,56 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymi, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo neva be pagrindo atsakovo iš ieškovo įgytas lėšas (5 700,56 Eur). Ieškovas nurodo, kad šias lėšas atsakovas gavo pagal aštuonias PVM sąskaitas - faktūras, išrašytas per laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2012-04-24. Ieškovo teigimu, paslaugos pagal šias sąskaitas nebuvo suteiktos. Tokia išvadą ieškovas daro ir grindžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita. Prie ieškinio nėra pridėta daugiau jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo poziciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y., kad atsakovas gavo lėšas be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, kartu su atsiliepimu į ieškinį į bylą teikia atsakovo turimas ginčo sąskaitų kopijas bei su šiomis sąskaitomis išrašytus važtaraščius, kurie įrodo, kad atsakovas realiai suteikė paslaugas ieškovui, ginčo sąskaitos buvo teisėtai išrašytos ir buvo teisėtas juridinis pagrindas gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas pagal minimas sąskaitas. Pažymi, kad atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį teikiamas sąskaitas su važtaraščiais privalėjo pas save turėti ir ieškovas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 30 straipsnis nustato, kad siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį – kartu su krovimu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis lieka pas vežėją. Šie rašytiniai įrodymai ne tik, kad paneigia ieškinyje nurodomus nepagrįstus ieškovo teiginius apie tai, kad pagal ginčo sąskaitas nebuvo suteiktos paslaugos ir / ar kad nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad sąskaitose nurodytos ūkinės operacijos būtų faktiškai įvykusios, bet ir kelia pagrįstų klausimų ar ieškovas ieškinio nepareiškė piktnaudžiaudamas įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tai yra kyla pagrįsta abejonė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, iš anksto žinojo, kad jo ieškinys yra nepagrįstas ir tiesiog piktavališkai siekė sudaryti nepatogumus atsakovui ir / ar sumenkinti atsakovo dalykinę reputaciją. Taip pat realiai tikėtina, kad tokiu būdu yra siekiama daryti spaudimą atsakovui kaip Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariui, kad šis, dalyvaudamas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ susirinkimuose, nereikštų savo nuomonės svarstomais klausimais ar balsuotų taip kaip liepta. Tokius įtarimus tik dar labiau pagilina ieškovo kartu su ieškiniu jo poziciją „pagrindžiantis“ rašytinis „įrodymas“ – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita (toliau tekste – ataskaita). Revizijos komisijos sudarymo tvarką, jos teises, pareigas ir funkcijas apibrėžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Revizijos komisijos reglamentas (toliau tekste – reglamentas). Pagrindinė revizijos komisijos pareiga – atlikti asociacijos ir jos įsteigtų juridinių asmenų finansinės veiklos patikrinimą, tikrinti metines ir tarpines finansines ataskaitas, asociacijos lėšų panaudojimo teisingumą ir racionalumą bei teikti rekomendacijas prezidiumui ir kongresui kaip racionaliau ir taupiau naudoti lėšas (Reglamento 2.1 punktas). Revizijos komisijos nariai privalo ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus patikrinti asociacijos vykdomą ūkinę – komercinę veiklą Reglamento 2.3.1 punktas); ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus tikrinti asociacijos metinę finansinę atskaitomybę, su ja susijusios finansinės buhalterinės veiklos dokumentus ir kongresui raštu pateikti patikrinimo ataskaitą (Reglamento 2.3.2 punktas); nuolat atlikti asociacijos ūkinės finansinės veiklos priežiūrą, tikrinti finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės – finansinės veikos dokumentus (Reglamento 2.3.3 punktas). Iš cituotų Reglamento normų seka, kad Revizijos komisija privalo nuolat ir kasmet tikrinti visas asociacijos ūkines – finansines operacijas ir asociacijos buhalterinius dokumentus. Be to, kiekvienų metų Revizijos komisijos ataskaitą tvirtina Kongresas, aukščiausias Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ valdymo organas. Todėl keltinas klausimas, kodėl Revizijos komisija „rado trūkumų“, susijusių su ginčo sąskaitomis, kurios buvo išrašytos 2007 m., 2008 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m., tik 2016 metais? Ar ieškovas savo ieškiniu teismui teigia, kad 2016-08-25 patikrinimo Revizijos komisija daug metų tinkamai neatliko savo pareigų? Nes jokie ginčo sąskaitų trūkumai nebuvo nustatyti iki 2016-08-25 vykdytose Revizijos komisijos patikrinimuose, kurių ataskaitas yra patvirtinęs Kongresas. Dėl ginčo sąskaitų ieškovas niekada nėra teikęs jokių pretenzijų atsakovui. O gal ieškovas teigia, kad iki 2016-08-25 patikrinimo ginčo sąskaitos neturėjo trūkumų, tačiau tie trūkumai ėmė ir atsirado būtent 2016-08-25 patikrinimo metu? Atsižvelgiant į tokias aplinkybės bei ieškovo poziciją, iš ieškovo išreikalautinos Revizijos komisijos patikrinimo ataskaitos už 2007 – 2015 metus. Pažymi, kad Revizijos komisijos nariai atsako už nepatenkinamą asociacijos ūkinės – finansinės veiklos kontrolę, ūkinės – finansinės veiklos trūkumų slėpimą (Reglamento 4.1.1; 4.1.2 punktai). Taip pat pažymi, kad nėra aišku kokiu pagrindu ar kieno pavedimu Revizijos komisija 2016-08-25 atskirai atliko būtent tik atsakovo suteiktų paslaugų reviziją ir „netikėtai surado“ ginčo sąskaitų, kurios Revizijos komisijos jau buvo tikrintos anksčiau, trūkumų. Revizijos komisijos ataskaitoje yra nurodoma, kad atliekant patikrinimą, vadovautasi asociacijos administracijos ir asociacijos buhalterinę apskaitą vedančio įmonės pateiktais dokumentais su prielaida, kad pateikti duomenys yra teisingi. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioniniuose susirinkimuose ne kartą buvo minėta, kad yra prarasta dalis asociacijos buhalterinės apskaitos dokumentų, sudarytų iki 2012 metų II pusmečio (šie regioninio susirinkimo protokolai gali būti išreikalauti iš ieškovo). Reglamento 6.5 punktas nustato, kad baigę patikrinimą ir nustatę pažeidimus, revizijos komisijos nariai privalo paimti iš atsakingų asmenų, dėl kurių kaltės padaryti pažeidimai, raštiškus paaiškinimus, kurie yra pridedami prie revizijos akto; jei asmuo atsisako parašyti pasiaiškinimą, revizijos komisija tai fiksuoja aktu ir prideda prie patikrinimo medžiagos. Atkreipia dėmesį, kad į bylą nėra pateikta jokių atsakingų asmenų (buhalterių, prezidiumo narių ar pan.) pasiaiškinimo dėl 2016-08-25 ataskaitoje nurodytų pažeidimų. Be to, ataskaitoje nėra pasisakoma apie galimybę, kad asociacijos buhalterinė apskaita vedama galimai netinkamai, kad ginčo sąskaitas lydintys dokumentai nėra išsaugoti asociacijoje galimai dėl pačios asociacijos darbuotojų kaltės arba dėl samdomos buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojų kaltės. Apibendrinant išdėstytus faktus ir aplinkybės, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaitos patikimumas ir įrodomoji vertė turėtų būti vertinama kaip abejotina. Atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad net jei šioje byloje atsakovas nebūtų pateikęs ginčo sąskaitas lydinčius važtaraščius, tokių dokumentų nebuvimo faktas, pats savaime, automatiškai nereiškia, kad paslaugos pagal sąskaitas nebuvo suteiktos ar kad atsiskaitymai pagal sąskaitas buvo neteisėti. Atsakovas nesutinka su ieškovo teisiniu argumentu ieškinyje – kad vien tik PVM sąskaitų -faktūrų išrašymas ir pagal jas pinigų sumokėjimas neįrodo realaus sutarties vykdymo. Ieškovas cituoja iš konteksto ištrauktą sakinį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 dienos nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014, kurios ratio decidendi nesutampa su šia nagrinėjama byla. Iš tiesų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo-pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Taigi net jei šioje civilinėje byloje atsakovas nebūtų pateikęs ginčo sąskaitų lydinčių važtaraščių, tai dar automatiškai nereikštų, kad ginčo sąskaitos yra išrašytos nepagrįstai ir / ar, kad realiai nebuvo suteiktos paslaugos pagal ginčo sąskaitas, o šitas aplinkybes galima būtų įrodinėti kitais įrodymais (pvz. transporto priemonės, su kuria buvo suteiktos paslaugos pagal ginčo sąskaitas, techninio paso kopija). Apibendrinant išdėstytus faktus ir aplinkybes bei atsižvelgiant į su atsiliepimu į ieškinį pateikiamus rašytinius įrodymus, ieškovo ieškinys dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas. Atsižvelgdamas į išdėstytus faktus ir aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą bei vadovaudamasis PVM sąskaitomis - faktūromis su važtaraščiais (2007-12-29 sąskaita GPL Nr. 0001155 su važtaraščiu 2007-12-29 Nr. V1155; 2008-01-31 sąskaita GPL Nr. 0001170 su važtaraščiu 2008-01-31 Nr. V1170; 2008-03-06 sąskaita GPL Nr. 0001190 su važtaraščiu 2008-03-06 Nr. V1190; 2010-08-10 sąskaita GPL Nr. 0002131 su važtaraščiu 2010-08-10 Nr. V2131; 2010-09-10 sąskaita GPL Nr. 0002132 su važtaraščiu 2010-09-10 Nr. V2132; 2010-12-29 sąskaita GPL Nr. 0002135 su važtaraščiu 2010-12-29 Nr. V2135; 2011-05-05 sąskaita GPL Nr. 0002143 su važtaraščiu 2011-05-05 Nr. V2143; 2012-04-24 sąskaita GPL Nr. 0002143 su važtaraščiu 2012-04-24 Nr. V2186), atsakovas teismo prašo atmesti ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui UAB „Gepala“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „Gepala“ laikotarpiu nuo 2007-12-29 iki 2012-04-24 išrašė ir pateikė ieškovui Lietuvos nacionalinei vežėjų keliais asociacijai „Linava“ apmokėti šias PVM sąskaitas – faktūras su važtaraščiais: 2007-12-29 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0001155, važtaraštis 2007-12-29 Nr. V1155; 2008-01-31 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0001170, važtaraštis 2008-01-31 Nr. V1170; 2008-03-06 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0001190, važtaraštis 2008-03-06 Nr. V1190; 2010-08-10 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002131, važtaraštis 2010-08-10 Nr. V2131; 2010-09-10 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002132, važtaraštis 2010-09-10 Nr. V2132; 2010-12-29 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002135, važtaraštis 2010-12-29 Nr. V2135; 2011-05-05 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002143, važtaraštis 2011-05-05 Nr. V2143; 2012-04-24 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002143, važtaraštis 2012-04-24 Nr. V2186, iš viso 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur) sumai už transporto paslaugas (b. l. 15-30). Ieškovas įtraukė minėtas PVM sąskaitas – faktūras į savo buhalterinę apskaitą ir pagal jas sumokėjo atsakovui 20 768,99 Lt (6 015,11 Eur). Šią aplinkybę ieškovas grindžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita. Ieškovo teigimu transporto paslaugas faktiškai nebuvo suteiktos, jokios sutartys dėl transporto paslaugų teikimo nebuvo sudarytos bei nėra jokių kitų dokumentų (užsakymų, krovinio gabenimo važtaraščių, kitų dokumentų), kurie patvirtintų, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra faktiškai įvykusios, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Atsakovo teigimu, transporto paslaugos faktiškai buvo suteiktos ieškovui ir šias aplinkybes patvirtina tiek pateiktos sąskaitos-faktūros, tiek kartu su jomis pateikti krovinių ir siuntų gabenimo važtaraščiai.
Nagrinėjamoje byloje aktualu paminėti, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 straipsnis), taigi teisiniu pagrindu laikytini šalių sandoriai ar kitokie juridiniai faktai, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, reiškiant ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (pvz., sutartį, kurioje numatyta ieškovo pareiga sumokėti atitinkamą pinigų sumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).
Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika nurodytina, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo UAB „Gepala“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų turinio matyti, jog ieškovo sumokėtų sumų pagrindu yra nurodyti šalių sudaryti sandoriai dėl atlygintinų (transporto) paslaugų teikimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalis sutartį apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Nagrinėjamu gi atveju, ieškovo ir atsakovo faktiniai aktyvūs veiksmai patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytos atitinkamos sutartys ir jos yra įvykdytos: atsakovas suteikė ieškovui paslaugas, o ieškovas jas priėmė ir sumokėjo už jas šalių sutartą kainą. Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo taisykles įrodyti, jog atsakovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas mokėjimo pagrindas negaliojo ir ieškovo piniginės lėšos atsakovui buvo sumokėtos be pagrindo – privalo ieškovas, t. y. pagal šioje teisės normoje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles – įrodyti privalo tas, kas teigia. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja grąžinti jo atsakovui sumokėtas lėšas, todėl jis ir privalo įrodyti aplinkybes, esančias jo reikalavimų pagrindu, t. y. paneigti atsiskaitymo dokumentuose nurodytą mokėjimo pagrindą. Įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovui, t. y. pastarojo įpareigojimas įrodinėti suteiktų paslaugų kiekį, kokybę ir pan., kai ieškovas jų neginčijo ir apmokėjo, paneigtų civilinio proceso rungtyniškumo principą. Teismas laiko, jog ieškovo pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo bei jose nurodyto mokėjimo pagrindo.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti šalių sandoriai laikytini tariamais, sudarytais tik dėl akių, siekiant pateisinti nepagrįstą ieškovo piniginių lėšų perdavimą atsakovui, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra įrodytos (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovo atstovas nurodo, kad tikrinant ieškovo buvusių valdymo organų sudarytus sandorius, atlikus revizijas, buvo nustatyta eilė atvejų, kai buvo sudaryti ieškovui (asociacijai) žalingi sandoriai, ieškovo lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį ir švaistomos, dėl galimai nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, ieškovo darbuotojų ar valdymo organų neteisėtus veiksmus, išmokant ieškinyje nurodytas pinigines lėšas atsakovui ar sudarant bei vykdant su atsakovu ieškinyje nurodytas sutartis. Kaip minėta aukščiau, tokias aplinkybes ieškovas grindžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ revizijos komisijos 2016-08-25 patikrinimo ataskaita, tačiau šioje vietoje pažymėtina, jog toks dokumentas yra sudarytas paties ieškovo, todėl negali būti laikomas dokumentu, kuriame yra objektyvūs ir nešališki duomenys apie ieškovo piniginių lėšų naudojimą. Be to, minėtos ataskaitos turinys nepaneigia, jog tarp šalių buvo sudaryti atitinkami sandoriai, kurių pagrindu ir buvo atsiskaityta pagal atsakovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog nėra sutarčių ar kitokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra faktiškai įvykusios, t. y. jose nurodytos paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas apskritai nėra išsaugojęs atsakovo PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo įtrauktos į ieškovo buhalterinę apskaitą ir ieškovo apmokėtos. Šioje byloje gi nustatyta, kad atsakovas pats pateikė teismui ginčo PVM sąskaitas-faktūras su važtaraščiais: 2007-12-29 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0001155, važtaraštis 2007-12-29 Nr. V1155; 2008-01-31 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0001170, važtaraštis 2008-01-31 Nr. V1170; 2008-03-06 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0001190, važtaraštis 2008-03-06 Nr. V1190; 2010-08-10 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002131, važtaraštis 2010-08-10 Nr. V2131; 2010-09-10 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002132, važtaraštis 2010-09-10 Nr. V2132; 2010-12-29 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002135, važtaraštis 2010-12-29 Nr. V2135; 2011-05-05 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002143, važtaraštis 2011-05-05 Nr. V2143; 2012-04-24 sąskaita-faktūra GPL Nr. 0002143, važtaraštis 2012-04-24 Nr. V2186. Taigi aplinkybė, jog ieškovas nedisponuoja atitinkamais dokumentais, nepatvirtina tokių dokumentų nebuvimo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir nesant ataskaitoje nurodytų rašytinių sutarčių, atliktų darbų ir / ar prekių perdavimo priėmimo dokumentų, CMR ar kitų važtaraščių, ieškovo faktiniai veiksmai – sumokėjimas atsakovui už atitinkamas paslaugas liudija, jog tokios paslaugos ieškovui buvo suteiktos, ieškovas jas priėmė ir dešimt metų neginčijo nei atsakovo suteiktų paslaugų buvimo, nei jų kiekio, nei kokybės. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nėra pakankamas ir tinkamas dokumentas jose nurodytai ūkinei operacijai pagrįsti. Be to, nagrinėjamu atveju teismas įvertina ir tai, jog ieškinyje nurodytomis atsakovo teiktomis paslaugomis ieškovas pasinaudojo, esant kitiems ieškovo valdymo organams, darbuotojams, todėl tai, kad šiuo metu esantiems ieškovo valdymo organams nežinomos aplinkybės, susijusios su ieškovo ir atsakovo sudarytais sandoriais bei jų vykdymu, neįrodo, jog tokie sandoriai nebuvo sudaryti, o ieškovas pinigines lėšas pervedė atsakovui be jokio teisėto pagrindo. Ieškinyje nėra nurodytas ir įrodymais pagrįstas tokio nepagrįsto piniginių lėšų mokėjimo atsakovui UAB „Gepala“ tikslas. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad mokėjimai dažnai buvo atliekami asociacijos nariams, kurių direktoriai ar akcininkai asociacijoje užėmė svarbias pareigas, tačiau nagrinėjamu atveju nenurodė ir nepagrindė ryšio, siejančio atsakovo savininkus su asociacijos valdymo organais, kuris būtų leidęs atsakovui įtakoti ieškovo sprendimus ir veiksmus, be pagrindo mokant atsakovui pinigines lėšas. Taigi, teismas daro išvadą, kad tokie ieškovo argumentai grįsti tik prielaidomis ir neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo.
Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir šalių faktiniai veiksmai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ieškovas naudojosi atsakovo teikiamomis transporto paslaugomis, o atsakovas minėtas paslaugas teikė, ieškovas jas priėmė ir sumokėjo šalių sutartą kainą. Visos tarp ieškovo ir atsakovo įvykusios ūkinės finansinės operacijos yra pagrįstos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytos formos ir turinio dokumentais, – atsakovo išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kurių galiojimo ieškovas neginčijo, o netgi priešingai – jas pripažino, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir jas apmokėjo. Nei vienam ieškovo darbuotojui, kuris priėmė ir pasirašė minėtose PVM sąskaitose-faktūrose ir priėmė sprendimus ar atliko jų apmokėjimo veiksmus, nebuvo taikyta drausminė, baudžiamoji ar kitokia atsakomybė. Taigi, ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė nei atsiskaitymų tarp šalių teisėtumo, nei tokių atsiskaitymo pagrindo, todėl ieškinys atmetamas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 5 700,56 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo, reikalavimai dėl 1 402,02 Eur palūkanų bei 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo – taip pat atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį bei į tai, kad ieškinys atmetamas dėl jo nepagrįstumo, teismas sprendžia, jog ieškinio senaties terminas ir jo praleidimo teisinės pasekmės nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, jas taikyti nėra teisinio pagrindo, todėl teismas dėl ieškinio senaties termino, jo skaičiavimo ir jo atnaujinimo pagrindo nepasisako.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas šioje byloje patyrė – 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.
Valstybė patyrė 33,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 33,29 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 33,00 Eur, ir ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, juridinio asmens kodas 121053434, atsakovui bendrai Lietuvos ir Čekijos įmonei UAB „Gepala“, juridinio asmens kodas 110424030, 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų, 00 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, juridinio asmens kodas 121053434, į valstybės biudžetą 33,00 Eur (trisdešimt tris eurus, 00 euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.