Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-97-555/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: e2A-97-555/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00429-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: K. C., G. C.
Ieškovas: M. V., F. Š. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-97-555/2024Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00429-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. C. ir G. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6846-347/2023 pagal ieškovų M. V. ir F. Š. V. patikslintą ieškinį atsakovams K. C. ir G. C. dėl parduoto daikto trūkumų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. V. ir F. Š. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti jiems iš atsakovų K. C. ir G. C. 5 210,57 Eur, t. y. 3 334,57 Eur nekilnojamo turto šalinimo išlaidų, 50 Eur rezervuaro išsiurbimo išlaidų, 1 100 Eur už aplinkos sutvarkymą, sklypo grąžinimą į pradinę būklę, 726 Eur advokato pagalbai apmokėti, 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 7d. išdavė atsakovui K. C. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti vasaros tipo namelį (ūkininko sodybą) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Projekte, be kita ko, numatyta įrengti UAB „Traidenis“ gaminamus buitinių nuotekų valymo įrenginius. 2006 m. liepos 14 d., pagal projektą, žemės sklype pastatytus pastatą – vasaros tipo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), komisija pripažino tinkamus naudoti ir išdavė pripažinimo tinkamu naudoti aktą. 2017 m. spalio 3 d. nekilnojamas turtas buvo įregistruotas abiejų atsakovų vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2020 m. vasarą ieškovai pradėjo domėtis atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pirkimu. Ieškovai turtą apžiūrinėjo, peržiūrėjo atsakovų pateiktus dokumentus – namo projektą ir pripažinimo tinkamu naudoti aktus. Atsakovai taip pat informavo ieškovus, kad nekilnojamasis turtas yra areštuotas (tai patvirtina vėliau sudaryti 2020 m. spalio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimai tarp ieškovų ir atsakovų). Jokių kitų nekilnojamojo turto trūkumų ar aplinkybių, dėl kurių nekilnojamuoju turtu negalima būtų naudotis pagal paskirtį ar juo disponuoti, ieškovai nepastebėjo nei nekilnojamojo turto apžiūros metu nei iš atsakovų jiems pateiktų dokumentų, o atsakovai daugiau jokių kitų turto trūkumų nenurodė, todėl ieškovai nusprendė nupirkti iš atsakovų nekilnojamąjį turtą sutartomis sąlygomis ir kaina. Tarp atsakovų ir ieškovų (duomenys neskelbtini) notarų biure 2021 m. sausio 25 d. buvo sudaryta žemės sklypo, vasaros tipo namelio ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovai pardavė, o ieškovai nupirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, namą, lauko tualeto daubą / rezervuarą. Po sutarties sudarymo jie naudojosi nekilnojamuoju turtu, nežinodami apie buitinių nuotekų išleidimo sistemos iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą trūkumus. 2022 m. rugsėjo 7 d. pas ieškovus atvykę Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigūnai nurodė, kad buvo gautas pranešimas dėl galimai nuotekomis teršiamos aplinkos. Pareigūnai apžiūros metu nustatė, kad žemės sklype yra lauko tualeto dauba – nuotekų kaupimo rezervuaras. 2022 m. rugsėjo 27 d. pakartotinės apžiūros metu atliekant tyrimą dažais nustatyta, kad nevalytos buitinės nuotekos iš namo nuotekų išleidimo vamzdžiu subėga į lauko tualeto daubą / rezervuarą. 2022 m. lapkričio 14 d. pareigūnai atliko dar vieną pakartotinę apžiūrą, kurios metu iš lauko tualeto daubos / rezervuaro buvo išsiurbtos iš namo nuotekų išleidimo vamzdžiu subėgusios buitinės nuotekos, ir nustatė, kad į lauko tualeto daubą / rezervuarą yra įleisti cementiniai žiedai, tačiau dugnas nėra sandarus, t. y. dugnas iš viso nėra įrengtas. Tokiu būdu pakartotinės apžiūros metu buvo nustatytas dar vienas pažeidimas – nevalytos buitinės nuotekos į aplinką patenka dėl lauko tualeto daubos / rezervuaro nesandarumo. Pareigūnai konstatavo, kad ieškovai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ (toliau – Reglamentas) 6 punkto ir 7.2 punkto reikalavimus. Inspekcijos vyresnioji specialistė S. J. 2022 m. lapkričio 15 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė ieškovams iki 2022 m. gruodžio 15 d. „nutraukti nevalytų buitinių nuotekų, susidarančių (duomenys neskelbtini), išleidimą į aplinką. Atlikti buitinių nuotekų rezervuaro užsandarinimo darbus, užtikrinant, kad buitinės nuotekos iš rezervuaro nepatektų į aplinką. Buities metu susidarančias nuotekas tvarkyti laikantis Reglamento reikalavimų“. Ieškovai įrodinėjo, kad apie nustatytus buitinių nuotekų išleidimo sistemos iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą ir lauko tualeto daubos / rezervuaro trūkumus, kurie paaiškėjo tik Inspekcijos pareigūnams atlikus specialų tyrimą, ieškovams nebuvo žinoma, kadangi atsakovai apie juos ieškovų neinformavo bei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pagal atsakovų pateiktus dokumentus, t. y. pagal projektą ir pripažinimo tinkamu naudotis aktą, ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jokių kitų nekilnojamojo turto trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti turto apžiūros metu, esant normalioms aplinkybės, nėra. Paaiškėję nekilnojamojo turto trūkumai yra paslėpti ir apie juos buvo galima išsiaiškinti tik atlikus specialų tyrimą. 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl paslėptų daikto trūkumų pašalinimo, tačiau 2022 m. gruodžio 30 d. atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo nesutiko su pretenzijoje nurodytais argumentais ir nurodė, kad jokių paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų, nurodytų pretenzijoje, nėra. Gavus neigiamą atsakymą, 2023 m. sausio 18 d. ieškovai kreipėsi į buitinių nuotekų valymo įrenginių pardavimo / montavimo bei inžinerinių tinklų statyba užsiimančia įmonę UAB „Saugsta“ dėl buitinių nuotekų išleidimo sistemos trūkumų pašalinimo. UAB „Saugsta“ įvertino ir apskaičiavo visų darbų ir medžiagų, reikalingų įrengti buitinių nuotekų išleidžiamų iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą valymo įrenginį kainą. Viso darbų ir medžiagų kaina pagal 2023 m. sausio 18 d. sąmatą yra 3 334,57 Eur. 2023 m. vasario 22 d. UAB „Saugsta“ atliko trūkumų šalinimo darbus – įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginį. Ieškovai taip pat teigė, kad atsakovai žinojo, kad tokia buitinių nuotekų išleidimo sistema yra neteisėta, kadangi nebuvo įrengti projekte numatyti nuotekų valymo įrenginiai ir lauko tualeto dauba / rezervuaras buvo įrengtas netinkamai, nes: 1) tokią buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą sistemą įrengė pats atsakovas; 2) tokia buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą sistema atsakovai naudojosi iki pat nekilnojamojo turto pardavimo ir perdavimo ieškovams; 3) atsakovas perdavė ieškovams projektą, kuriame nurodyta, kad buvo įrengta UAB „Traidenis“ patiekta buitinių nuotekų valymo sistema, taip pat perdavė pripažinimo tinkamu naudotis aktą, nors žinojo, kad tokių projekte numatytų buitinių nuotekų valymo įrenginių jis neįrengė; 4) atsakovas pats pateikė skundą ir pranešė dėl galimai nuotekomis teršiamos aplinkos naudojantis jo įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema.

Atsiliepimas

3. Atsakovai K. C. ir G. C. prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovams perkant sodybą, viskas buvo aptarta, išaiškinta ir buvo padaryta didelė nuolaida nuo skelbime prašomos kainos. Ieškovams buvo žinoma, kad nuo bendro sklypo yra planuojama atidalinti 0,767 a žemės sklypą ir žodžiu susitarta, kad kol minėtas sklypas neatidalintas, jis parduodamas kartu su visa sodyba, o, atlikus sklypo atidalinimą, jis bus nuperkamas atsakovo. Minėto sklypo vertė pagal rinkos kainą buvo 17 500 Eur, o ieškovų sumokėta suma už šią dalį yra tik 5 000 Eur. Po pirkimo–pardavimo sandorio prasidėjo ieškovo aktyvūs veiksmai, tik nereikėtų įvykdyti aukščiau aprašyto susitarimo. Atsakovas kreipėsi žodžiu į ieškovus, kad pašalintų lauko tualetą ir valymų rezervuarą, kadangi jie buvo neprižiūrėti, skleidė nemalonų kvapą, be to, buvo per arti atsakovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribos (apie 0,5 metro nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos). Tai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D 1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 79.3 punktą. Ieškovai buvo perspėti, kad po mėnesio nuo įspėjimo bus kreipiamasi į Inspekciją. Kadangi statiniai ir valymo rezervuaras nebuvo pašalinti, buvo kreiptasi į Inspekciją. Ieškovai įsirengė valymo įrenginius pagal šiuo metu galiojančias teisės normas, kaip buvo numatyta jų pirminiame „dideliame projekte“ ir tokiu būdu nori sąskaitą perkelti atsakovams. Atsakovai teigė, jog komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, pripažino statinius tinkamus naudoti ir išdavė pripažinimo tinkamu naudoti aktą, priėmė sprendimą ir raštu patvirtino, kad statiniai ir valymo įrenginiai atitinka teisės aktuose išdėstytus techninius reikalavimus ir yra tinkami naudojimui. Pirkimo–pardavimo metu šie dokumentai perduoti kartu su pastato dokumentais. Atsakovai tvirtino, kad jokių paslėptų daiktų trūkumų nurodytoje situacijoje nėra, pirkėjai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su visų perkamų daiktų būkle (pirmoji preliminari sutartis sudaryta 2020 m. rugpjūčio mėn., nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. sausio mėn.) ir priimti sprendimą įsigyti sutartyje nurodytus daiktus arba ne. Be to, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. sausio mėn., t. y. beveik prieš dvejus metus, jokių pretenzijų įsigijus daiktą ir jį naudojant ilgą laiką pirkėjas nereiškė. Atsakovai taip pat nurodė, jog nei trūkumų šalinimo išlaidos, nei ieškovų vadinami nuostoliai neįrodyti ir yra nepagrįsti. Ieškovai, pasinaudodami savo aplaidumu, akivaizdžiu nesitvarkymu ir vietinės kanalizacijos šulinio nepriežiūra, siekia atsakovų sąskaita žymiai pagerinti nusipirktą nekilnojamojo turto objektą. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (2021 m. sausio 25 d.) buvęs šulinys (gylis – 5 m., plotis – 1,20 m., talpa – virš 5 m³) atitiko norminių aktų reikalavimus, buvo įrengtas pagal suderintą projektą, gamtosauginės institucijos jokių priekaištų neturėjo ir negalėjo turėti. Vienintelė sąlyga – kad šulinio turinys du kartus į metus būtų nustatyta tvarka išvežamas. Atsakovai šį reikalavimą vykdė, iki pardavimo turėjo ir atitinkamų paslaugų kvitus, o ieškovai šio reikalavimo neįvykdė nė karto nuo 2021 m. pradžios, nors nuotekas į rezervuarą leido. Po sutarties pasirašymo ir sklypų atidalinimo, ieškovų įsigytas turtas (šulinys) atsidūrė šalia atsakovų sklypo ribos. Atsakovams būnant šalia sklypo, po kiek laiko pradėjo jaustis stiprus tvaikas (kvapas). Ieškovui buvo pasakyta, kad šulinį būtina išsiurbti (turinį išvežti), tačiau jis nereagavo. Neapsikentęs atsakovas kreipėsi į Inspekciją, siekdamas, kad pažeidimas būtų pašalintas. Tuo pasinaudoję ieškovai pateikė sąskaitas už naujų valymo įrenginių pastatymą ir kt. Derybos iki sutarties pasirašymo su ieškovais vyko ilgą laiką. Ant šulinio buvo įrengtas lauko tualetas („būdelė“), kuris stovi iki šiol. Prieš sutarties pasirašymą šulinys buvo tuščias, ieškovas jį apžiūrėjo, matė jo būklę (vienas ištisinis 5 m. ilgio žiedas, dugnas – iš plūkto molio). Sąlygos ir kokybė jį tenkino. Be to, ieškovai jau turto pirkimo metu nurodė, kad lauko tualetu nesinaudos, projektuos ir statys valymo įrenginius. Pagal Inspekcijos teismui pateiktus duomenis, į šulinį patenkantis kanalizacijos turinys pro sandaraus gelžbetoninio žiedo sienas į aplinką nepatenka. Nėra duomenų ir apie tai, kad turinys prasiskverbia į gruntą. Pastaba viena: neįrengtas visiškai nepralaidus rezervuaro dugnas. Dugną atsakovas įrengė iš plūkto molio, tai atitiko norminių aktų reikalavimus. Galimai šiuo metu dugno būklė yra suprastėjusi ar suplonėjusi, tačiau įrodymų, kad turinys ar vanduo prasiskverbia į gruntą ir tuo daro atitinkamą žalą gamtai, nėra. Atsakovai, iš dalies pripažindami reikalavimus, teigia, jog dugno sandariam įrengimui visiškai užtektų 0,3 m³ žvyro, maišelio cemento, izoliacinės medžiagos ir šiek tiek vandens bei darbo. Tuo privalo rūpintis, gavęs perspėjimą, dabartinis šulinio savininkas, tačiau svarbiausia – tinkamai rezervuarą eksploatuoti. Šias galimas išlaidas atsakovai vertino 100 Eur, kurį, ieškovams pageidaujant, sumokėtų. Atsakovas į Inspekciją kreipėsi dėl sklindančio nemalonaus kvapo, o ne dėl galimo grunto teršimo, kuris nenustatytas (dugno būklės niekas net netikrino ir netyrė). Atsakovai taip pat teigė, kad įsigytą objektą pagal paskirtį ieškovai galėjo (ir privalėjo) naudoti, tačiau savo nerūpestingumo ir aplaidumo neturėtų siekti perkelti pardavėjui. Jeigu ieškovai įrodytų, kad dėl tam tikrų savo specialių savybių negalėjo suprasti įsigyto turto (ar kanalizacijos) esmės ir tai kokiu tai būdu sąmoningai nuo jų buvo nuslėpta, galėtų iš atsakovų reikalauti rezervuaro dugno užsandarinimo, o ne pilnos kompensacijos už naujų valymo įrengimų pastatymą. Atsakovai nurodė, jog ieškovai reikalauja ir 50 Eur už buitinių nuotekų išsiurbimą (įskaičiuoja į 776 Eur nuostolius), ir 700 Eur už aplinkos sutvarkymą (pagerinimą nauju gruntu, veja, kurios nebuvo). Net ir įrodžius pagrindinį reikalavimą, šie reikalavimai yra nepagrįsti ir neprotingi. Dar po sąskaitos faktūros ir apmokėjimo pateikimo teismui. gruntas nebuvo išvežtas, o juodžemis – neatvežtas, juo labiau – nepasėta veja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovams iš atsakovų 5 210,57 Eur nekilnojamo turto trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3176,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 103,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; valstybės naudai iš atsakovų priteisė 26,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 25 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai iš atsakovų nusipirko vasaros tipo namelį (ūkininko sodybą), esantį (duomenys neskelbtini). Apie parduoto daikto trūkumą ieškovai sužinojo tik 2022 m. lapkričio 15 d., gavę privalomą nurodymą iš Inspekcijos. Apie tai, kad neįrengta nuotekų valymo sistema, ieškovai sodybos pirkimo–pardavimo metu nebuvo informuoti. Tik vėliau pastebėjo, kad UAB „Traidenis“ valymo įrengimų nėra, pridėta prie pirkimo–pardavimo metu gautų dokumentų tik valymo įrenginio instrukcija. Nustatyta, kad visos nuotekos patenka į nesandarią betoninę talpą. Jokių nuolaidų dėl neįrengtų valymo įrenginių pirkimo metu nebuvo padaryta. Ieškovų teiginius pagrindė liudytojų parodymai, iš dalies – atsakovo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, surinkti byloje.

6. Teismas nurodė, kad statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2004 m. rugsėjo 7 d. (teismui pateikta dokumento kopija), nurodyta, kad statytojas (K. C.) privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintų jo pakeitimų). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad projekte numatyti valymo įrengimai į nuotekų surinkimo talpą būtų buvę nustatyta tvarka suderinti. 2006 m. liepos 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog statytojas (K. C.) pateikė kadastrinių matavimų duomenis, komisija apžiūrėjo statinį ir nustatė, kad vasaros tipo namelis 1K1/m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) tinkamas naudoti. Komisija, kaip matyti iš akto turinio, netikrino ir nepasisakė dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), pažymėtų unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsakovo teiginį, kad komisija apžiūrėjo ir įvertino jo įrengtą nuotekų surinkimo talpą, vertino kaip nepagrįstą.

7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtino, kad jis pats savavališkai pakeitė projekte nurodytas sąlygas, pats asmeniškai nusprendė, kuo pakeisti numatytą nuotekų valymo įrenginį, pripažino, kad rezervuaro dugnas buvo nesandarus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad komisija vasaros namo priėmimo metu apžiūrėjo ir jo įrengtą rezervuarą. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apie nukrypimą nuo projekto buvo tinkamai ir laiku informuoti ieškovai, ir neginčijo aplinkybės, kad jam buvo pateiktas pasiūlymas įvykdyti reikalavimą sutvarkyti nuotekų sistemą savo lėšomis ir nenurodė jokių aplinkybių, kas sutrukdė tai padaryti. Tuo tarpu reikalavimai buitinių nuotekų sistemoms, galioję pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, be pakeitimų galiojo ir Institucijos pareigūnams atliekant tyrimus, ir Institucijos specialistei surašant nurodymą ieškovams, bei be esminių pakeitimų galioja iki dabar. Nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovai apie tai nežinojo.

8. Teismas bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatė, kad ieškovams paaiškėję nekilnojamojo turto trūkumai atsakovams buvo žinomi, kadangi: 1) reikalavimų neatitinkančią buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą sistemą įrengė pats atsakovas; 2) tokia buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą sistema atsakovai naudojosi iki pat nekilnojamojo turto pardavimo ir perdavimo ieškovams; 3) atsakovas perdavė ieškovams projektą, kuriame nurodyta, kad įrengta UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų valymo sistema, taip pat perdavė pripažinimo tinkamu naudotis aktą, nors žinojo, kad tokių projekte numatytų buitinių nuotekų valymo įrenginių atsakovas neįrengė; 4) atsakovas pateikė skundą Institucijai ir pranešė dėl galimai nuotekomis teršiamos aplinkos ieškovams naudojantis jo paties netinkamai įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema.

9. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.6. punktu, atsakovai užtikrino ir garantavo, jog sutarties sudarymo momentu jokių paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų nėra ir visu nekilnojamuoju turtu galima naudotis pagal paskirtį, įskaitant ir įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą. Sutarties 6.2.2 punkte įtvirtinta pardavėjo atsakomybė už daikto trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovų turėtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Be to, pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Teismas sprendė, kad ieškovų patirti nuostoliai (išlaidos) ginant savo pažeistas teises ir reikalaujant atsakovų pašalinti nekilnojamojo turto trūkumus, egzistavusius sutarties sudarymo metu, yra tiesioginis atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl turi būti taip pat atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovai K. C. ir G. C. prašo priimti ir prijungti prie bylos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas išvadas padarė ne įvertinęs abiejų proceso šalių parodymus ir bylos duomenis, o remiantis ieškiniu perrašęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas ir pritaikęs kasacinio teismo ištraukas panašaus pobūdžio bylose. Pripažindamas pardavėją nesąžiningu, teismas visiškai nevertino ieškovų veiksmų, netgi paprasčiausio, visuotinai priimto civilinių teisinių santykių principo pagrindu, kad asmuo turi elgtis sąžiningai, protingai ir rūpestingai, kaip tai pasielgtų bet kuris rūpestingas, savo turtu besirūpinantis asmuo.

1.2. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime neakcentavo, tačiau ginčo esmę sudaro keli klausimai: 1) ar ginčo objektas parduotas su paslėptais esminiais trūkumais, kas tie trūkumai; 2) ar pirkėjai suprato (galėjo ir privalėjo suprasti), kad perka objektą be UAB „Traidenis“ valymo įrengimų; 3) kokia 2022 m. lapkričio 15 d. privalomojo nurodymo esmė; 4) ar ieškovų pasirinktas privalomojo nurodymo įvykdymo būdas atitinka įpareigojimo esmę ir 2023 m. galiojančius teisės aktus statiniams prie vandens telkinių; 5) ieškovų 2021 m. užsakyto rekonstrukcijos projekto su valymo įrenginiais priežastys ir esmė. Remiantis tuo, teismas neteisingai nustatė / įvertino ginčo dalyką, jo esmės neišnagrinėjo, o tai turėjo esminės įtakos / reikšmės padarytoms išvadoms ir materialinių normų pritaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino tik ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas privalėjo įvertinti ne tik pateiktą sutarties ištrauką, o visą sutartį. Teismas netyrė ir nevertino to, kad ieškovas sutartimi patvirtino, kad susipažino su daiktų būkle bei kokybe ir jokių pretenzijų neturi. Teismo posėdyje ieškovė negalėjo paaiškinti, kada, kokiu būdu ir kaip apžiūrėjo / susipažino su parduodamu objektu. Iš to seka, kad arba pirkėjai buvo nerūpestingi, neapdairūs, jiems valymo įrengimai (jeigu būtų buvę), iš viso nerūpėjo, apie juos nesidomėjo, nes ruošėsi valymo įrenginius įsirengti patys, arba (tai atitinka visą bylos medžiagą) žinojo, kad jų nėra, nes nupirko tik lauko šulinį ir tualetą.

1.4. Ieškinyje nurodyto ginčo objekto – valymo įrenginių atsakovas nepardavė, o ieškovai nenupirko. Apie juos sutartyje nieko nėra. UAB „Traidenis“ gaminami ir montuojami valymo įrenginiai negali būti priskiriami ūkio būdu vykdomiems darbams: įrenginiai parduodami pagal dokumentus: specifikacijas, planus, brėžinius, sąskaitas faktūras, priėmimo–perdavimo ir priėmimo / leidimo juos eksploatuoti atitinkamus aktus. Valymo įrenginius (išorėje, kiemo teritorijoje) sudaro dvi talpos ir valdymo mechanizmas (žemėje), kurių viršutinės dalys (dangčiai) yra gerai matomi (nuotekų išvežimui ir aptarnavimui gerai prieinamoje vietoje). Viso to nebuvo, t. y. atsakovai negalėjo parduoti to, ko nebuvo, ir atvirkščiai. Priešingu atveju, valymo įrengimai būtų buvę įtraukti į sutartimi parduodamų objektų sąrašą. Prie kitų kiemo statinių sutartyje nurodyta: šulinys, lauko tualetas. Ieškovai nupirko tik pastatą ir sklypą su šuliniu ir lauko tualetu.

1.5. 2006 m. liepos 14 d. objektas pripažintas tinkamu naudoti jau po to, kai galiojo Reglamentas. Pirmasis susitarimas dėl turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo šalių pasirašytas 2020 m. spalio 30 d., antrasis – 2020 m .gruodžio 30 d. Akivaizdu, kad dar iki pirmojo susitarimo pirkėjai jau buvo ne kartą objektą apžiūrėję, įvertinę ne tik natūroje, bet ir rūpestingai ruošė sutarčiai juridinę duomenų bazę. Ieškovai negalėjo nematyti ir nežinoti, kad projekte minimų buitinių nuotekų valymo įrenginių nėra, ir tai juos tenkino. Būtent dėl šios priežasties ieškovai tuoj po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi į architektus ir tais pačiais 2021 m. objektui paruoštas rekonstravimo projektas su valymo įrenginiais. Ieškovė teisme patikino, kad dėl tam tikrų aplinkybių projektas nebuvo pradėtas realizuoti.

1.6. Ginčo nuotekų įrenginius ieškovas įsirengė pagal jiems paruoštą 2021 m. projektą. Tačiau. ieškovai, 2023 m. įrengdami valymo įrenginius, pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio reikalavimus, nesilaikė įstatyme nustatytų ribojimų, - jų pastatytas objektas yra neteisėtas, eksploatuoti nepriimtas ir niekada nebus priimtas. Taigi, ieškovai žalos atlyginimo prašė už neteisėtai įrengtą objektą ir atliktus darbus, o teismas tokį ieškinį patenkino. Dar 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovas kreipėsi į Inspekciją dėl neteisėtai atliekamų darbų. Iš pateikto atsakymo matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. ieškovams statybos leidimas išduotas neteisėtai. Statytojams iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. nepašalinus nustatytų pažeidimų, Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo. Nors buvęs buitinių nuotekų surinkimo būdas į sandarų rezervuarą nebuvo ir dabar nėra draudžiamas. Atsakovai / pardavėjai dėl to jokių pretenzijų per visą eksploatavimo laiką nėra gavę.

1.7. Ieškovai (ne atsakovai) neteisėtai beveik du metus leido buitines nuotekas į rezervuarą su galimai nesandariu dugnu. Inspekcijos pareigūnai, konkrečiai J. V., darbą atliko atmestinai. Jokių duomenų apie tai, kad rezervuaras nesandarus ir kad nuotekos per jo dugną patenka į aplinką, nėra (netirta, nenustatyta). Net ir sutinkant, kad rezervuaras apačioje nesandarus (tai nustatyta tik dėl iš rezervuaro viršaus sklindančio kvapo), ieškovai vietoje to, kad įvykdytų privalomąjį nurodymą, t. y. užsandarintų dugną, savanaudiškai pasirinko neadekvatų (nesant įpareigojimo) ir neproporcingą nustatytam pažeidimui pagal kainą savo buitinių sąlygų pagerinimo būdą – įsirengė buitinių nuotekų valymo įrenginius, į kainą įtraukdami net per du metus susikaupusių buitinių nuotekų išvežimo, naujos pievelės įrengimo (perkant objektą toje vietoje toje vietoje buvo daržas, kt.), išlaidas. Nors įrengimai eksploatuoti nepriimti ir pastatyti neleistinoje vietoje.

1.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškinio teiginį, kad objektą nusipirko su „paslėptais defektais“. Valymo įrenginiai yra savarankiškas daiktas, jie arba yra, arba jų nėra. Iš pastato iki rezervuaro nutiestas požeminis vamzdis nuotekoms surinkti neturėtų būti laikomas valymo įrenginiu. Valymo įrenginys nėra ir negali būti nematomas ar nežinomas jį eksploatuojančiam asmeniui: pastebėti ir įsitikinti, kad valymo įrenginių nėra, jokių specialių žinių nereikia. Ta aplinkybė, kad ieškovai nupirko objektą be valymo įrengimų, to negalima laikyti paslėptu defektu. Ieškovai galėtų reikalauti nuostolių / žalos atlyginimo, jeigu valymo įrengimai būtų buvę sugedę, neveikiantys, blogai veikiantys / valantys, užsikimšę, pan., ir tik tokiu atveju, jei perkant to nebūtų galima pastebėti / suprasti dėl atitinkamų sąlygų. Tačiau to net nebuvo. Nesant paties objekto, aiškintis, ar šis „defektas“ yra esminis, ar įrenginys yra su tam tikrais trūkumais, kurių nebuvo įmanoma pastebėti, ar kurie pasirodė vėliau, nėra prasmės.

1.9. Ieškovai neįrodinėjo, kad jų nupirktame objekte (tik: jeigu būtų nustatyta atsakovų kaltė nuslėpus), kad valymo įrenginio nebuvimas, yra esminis (lėmėjų gyvenimo name kokybę, turėjo įtakos perkamo turto kainai ir kt.). Atsakovai sudarė ieškovams tinkamas sąlygas apžiūrėti parduodamą namą, žemės sklypą, jame buvusius įrenginius, prieš ieškovui įsigyjant namą tinkamai atskleidė namo būklę – ieškovai neįrodė, jog jo nurodyti trūkumai yra esminiai, dėl kurių nebūtų galima namo naudoti pagal paskirtį. Pats nupirktas objektas ir visi jo komponentai ieškovus tenkino nuo turto apžiūros iki privalomojo nurodymo pagal atsakovo skundą gavimo.

Atsiliepimas

11. Ieškovai M. V. ir F. Š. V. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir jos sudarymu momentu jokių nekilnojamojo turto trūkumų, dėl kurių nekilnojamojo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovai jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai, apie tuos trūkumus žinodami, nebūtų už jį tiek mokėjęs, atsakovai nenurodė, o ieškovai nepastebėjo. Tik Institucijos pareigūnams atlikus apžiūras, buvo nustatyta buitinių nuotekų įrenginių pažeidimai, neatitinkantys Reglamento 6 punkto ir 7.2 punkto reikalavimų. Vadovaujantis privalomuoju nurodymu, paaiškėjo šie sutarties sudarymo momentu egzistavę nekilnojamojo turto paslėpti trūkumai: 1) nėra įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, išleidžiant nuotekas nuotekų išleidimo vamzdžiu iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą; 2) neįrengtas lauko tualeto daubos / rezervuaro dugnas. Taigi, atsakovai pardavė ieškovams nekilnojamąjį turtą su esminiais trūkumais, apie juos ieškovų neinformavę.

2.2. Ieškovai Inspekcijos pareigūnų atliktų patikrinimų metu paaiškėjusių nekilnojamojo turto trūkumų apžiūrint turtą negalėjo pastebėti ir jų nustatyti, kadangi jie yra paslėpti ir siekiant juos nustatyti yra reikalingi specialūs veiksmai, tokie, kokius atliko Inspekcijos pareigūnai patikrų metu, bei specialios žinios. Ieškovai manė, kad buitinių nuotekų valymo įrenginys yra atsakovo įrengtas, kadangi atsakovas perdavė ieškovams namo projektą, kuriame nurodyta, jog numatyti įrengti vietiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Projekto brėžinyje nurodyta, kad įrengtas UAB „Traidenis“ gaminami buitinių nuotekų valymo įrenginys. Namas, pastatytas pagal projektą, pripažintas tinkamu naudoti, todėl ieškovams nekilo abejonių dėl buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualetą daubą / rezervuarą sistemos ir negalėjo numatyti, kad buitinių nuotekų valymo įrenginys nėra įrengtas, o rezervuaras, į kurį suteka buitinės nuotekos įrengtas netinkamai.

2.3. Paaiškėję nekilnojamojo turto trūkumai atsakovams buvo žinomi ir negalėjo būti nežinomi, kadangi: 1) reikalavimų neatitinkančią buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą sistemą įrengė atsakovas; 2) tokia buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą sistema atsakovai naudojosi iki pat nekilnojamojo turto pardavimo ir perdavimo ieškovams; 3) atsakovas perdavė ieškovams projektą, kuriame nurodyta, kad buvo įrengta UAB „Traidenis“ patiekta buitinių nuotekų valymo sistema, taip pat perdavė pripažinimo tinkamu naudotis aktą, nors žinojo, kad tokių projekte numatytų buitinių nuotekų valymo įrenginių atsakovas neįrengė; 4) atsakovas pateikė skundą institucijai ir pranešė dėl galimai nuotekomis teršiamos aplinkos ieškovams naudojantis atsakovo įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema.

2.4. Atsakovas, įrengdamas buitinių nuotekų išleidimo sistemą iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą nesilaikė projekto ir tuo metu galiojusių aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti. Atsakovai sutarties sudarymo momentu neinformavo ieškovų, kad atsakovas nukrypo nuo projekto ir neįrengė buitinių nuotekų valymo įrenginio ir sandaraus jų surinkimo rezervuaro ir kad nekilnojamojo turto perdavimo metu ieškovams buitinių nuotekų valymo įrenginys nėra įrengtas. Taigi, atsakovai pažeidė esmines savo, kaip pardavėjų, pareigas.

2.5. Vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.6. punktu, atsakovai užtikrino ir garantavo ieškovams, kad sutarties sudarymo momentu jokių paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų nėra ir visu nekilnojamuoju turtu galima naudotis pagal paskirtį, įskaitant ir įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą. Šis trūkumas yra esminis, kadangi nekilnojamojo turto dėl šių trūkumų, t. y. dėl to, kad nebuvo įrengtas buitinių nuotekų valymo įrengtas ir sandarus rezervuaras, negalima buvo naudoti pagal paskirtį – jame gyventi. Atsakovai pripažino aplinkybes, jog jie neįrengė buitinių nuotekų valymo įrenginių, perdavė ieškovams nekilnojamąjį turtą be buitinių nuotekų valymo įrenginių apie tai ieškovų neinformuodami sutarties sudarymo momentu.

2.6. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų atsikirtimus į ieškinį, jie taip pat neginčijo, kad paaiškėję nekilnojamojo turto trūkumai nėra esminiai. Atsakovai atsikirtimus į ieškinį grindė savo nenuosekliais ir prieštaringais paaiškinimais. Be to, atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu, visiškai patvirtino, kad pardavė ieškovams nekilnojamąjį turtą su paslėptais trūkumais, t. y. atsakovai neįrodė, kad ieškovų reikalavimai ir ieškinio teisinis pagrindas yra nepagrįstas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, ieškovų ir atsakovų paaiškinimais bei liudytojų apklausa. Teismas tinkamai išnagrinėjo šią bylą, įvertindamas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą.

2.7. Ieškovai, pirkimo–pardavimo sutartimi patvirtindami, jog susipažino su parduodamo nekilnojamojo turto būkle ir kokybe, neprisiėmė atsakomybės už paslėptus nekilnojamo turto trūkumus, o paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų negalėjo pastebėti. Dėl to atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovų sutartimi pareikštų patvirtinimų dėl nekilnojamo turto kokybės ir trūkumų bei atidumo ir rūpestingumo sutarties sudarymo momentu, laikytini nepagrįstais.

2.8. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu metu atsakovai perdavė ieškovams šiuos dokumentus, susijusius su parduodamu nekilnojamuoju turtu: projektą, pripažinimo tinkamu naudotis aktu. Projekto aiškinamajame rašte aprašytos projektuojamo vasaros tipo poilsio namelio savybės ir esminės specifikacijos, kuriose nurodyta, kad namelyje numatytas įrengti vietinis vandentiekis iš šachtinio šulinio, vietinė kanalizacija, numatyti įrengti vietiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Projekte numatyta įrengti UAB „Traidenis“ gaminamus buitinių nuotekų valymo įrenginius. Tuo tarpu pripažinimo tinkamu naudotis akte nurodyta, namas yra tinkamas naudoti. Taigi, ieškovai gavę iš atsakovų nurodytus dokumentus, pagrįstai tikėjosi, kad iš namo išleidžiamoms buitinėms nuotekoms valyti yra įrengtas buitinių nuotekų įrenginys kartu su sandariu surinkimo rezervuaru ir name galima gyventi bei naudoti jį pagal paskirtį. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog jis pats savavališkai pakeitė projektą ir numatytų buitinių nuotekų valymo įrenginių neįrengė. Atsakovai pažeidė savo kaip pardavėjų pareigas informuoti pirkėjus, t. y. ieškovus, apie perkamą nekilnojamą turtą ir jo savybes bei tokiu būdu nuslėpė nekilnojamojo turto trūkumus, kuriems nustatyti yra reikalingos specialios žinios ir specialus tyrimas.

2.9. Ieškovai įsirengė buitinių nuotekų valymo įrenginį laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Inspekcijos pareigūnų atliktų patikrinimų metu paaiškėjus sutarties sudarymo momentu egzistavusiems nekilnojamojo turto paslėpti trūkumams, ieškovai pasinaudojo savo pirkimo–pardavimo sutartyje ir įstatymuose numatyta teise pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir teisėtai įsirengė buitinių nuotekų valymo įrenginį, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovų patirtas nekilnojamo turto trūkumų šalinimo išlaidas ir nuostolius, kurie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, atsakovai apeliaciniame skunde nepateikė jokių nuorodų į teisės aktus, kuriais remiantis teigia, kad buvęs buitinių nuotekų surinkimo būdas į sandarų lauko tualeto daubą / rezervuarą nebuvo ir dabar nėra draudžiamas. Ieškovai tinkamai pasirinko savo pažeistų pirkėjų teisių gynimo būdą, o atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovų pasirinkto paaiškėjusių nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo būdo atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Atsakovai K. C. ir G. C. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti ir prijungti prie bylos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymą (reg. Nr. DOK-112459).

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-179-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑230‑611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad atsakovai nepagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, ši įrodinėjimo priemonė gauta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos galimybės šia įrodinėjimo priemone įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai į ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio įrodymo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl jis yra nepriimamas ir kartu su kitais įrodymais nėra vertinamas.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš pirkimo–padavimo teisinių santykių dėl parduoto daikto kokybės. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

17. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

18. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai M. V. ir F. Š. V. 2021 m. sausio 25 pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovų K. C. ir G. C. nuosavybės teise įsigijo vasaros tipo namelį (ūkininko sodybą), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai byloje pareiškė reikalavimą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą iš atsakovų, nurodydami, kad iš atsakovų įgytame vasaros tipo namelyje nėra įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema. Ieškovai taip pat nurodė, kad turto įsigijimo procedūrų metu atsakovai perdavė ieškovams projektą, kuriame nurodyta, jog buvo įrengta UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų valymo sistema, taip pat perdavė pripažinimo tinkamu naudotis aktą, nors žinojo, kad tokių projekte numatytų buitinių nuotekų valymo įrenginių įrengta nebuvo. Ieškovų teigimu, perkant turtą nėra įprasta tikrinti vamzdžius ir žiūrėti, iš kur atbėga ir kur subėga nuotekos, todėl įsigyto daikto trūkumai paaiškėjo tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atlikus tyrimą ir nustačius, kad nevalytos buitinės nuotekos iš namo nuotekų išleidimo vamzdžiu subėga į lauko tualeto daubą / rezervuarą ir patenka į aplinką.

20. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis išviešinta, jog ginčo pastate-vasaros tipo namelyje įrengtas vietinis nuotekų šalinimas. Kadangi vasaros tipo namelis yra gyvenamojo būsto rūšis, paprastai skirta poilsiui, todėl deklaruotų komunikacijų ginčo pastate neįrengimas (netinkamas įrengimas), teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti pripažįstamas kaip trūkumas naudoti daiktą-namelį pagal paskirtį. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, teigė, kad ginčo objekto – valymo įrenginių nepardavė, tuo tarpu ieškovai prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį detaliai apžiūrėjo ketintą įsigyti turtą, todėl negalėjo nematyti ir nežinoti, kad projekte minimų buitinių nuotekų valymo įrenginių nėra, ir tai juos tenkino.

21. Šios nutarties 18 punkto motyvuose minėta, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių iškilus ginčui dėl parduoto daikto kokybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė, ar nustatyti trūkumai, ieškovams sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, buvo akivaizdūs, ir pirkėjai negalėjo nežinoti apie tai, jog pastatas-vasaros tipo namelis neatitinka įprastų jam keliamų reikalavimų.

22. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybės, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatomos ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pardavėjai, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, išviešino ir atskleidė informaciją apie ginčo turto rekonstrukcijos sprendinius: pateikė ieškovams rekonstrukcijos projektą, statybos leidimą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

23. Ieškovai yra fiziniai asmenys, ginčo turtą įsigiję savo poreikių tenkinimui. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovai atskleidė duomenis apie ginčo turto rekonstrukciją, kurioje yra aiškiai įvardinta, jog rekonstrukcijos metu ketinama įrengti buities nuotekų valymo įrenginius, taip pat pateikė aktą, kuriuo konstatuota, kad atlikus rekonstrukciją ginčo turtas yra tinkamas naudojimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovams nebuvo atskleista ir žinoma informacija, kad atsakovas, įrengdamas buitinių nuotekų išleidimo sistemą iš namo į lauko tualeto daubą / rezervuarą nesilaikė projekto ir tuo metu galiojusių aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti. Akivaizdu, kad ieškovai šiuo požiūriu neturi specialių žinių ir negalėjo įvertinti atsakovų parduoto objekto atitikimo deklaruotiems duomenims apie namelyje įrengtas komunikacijas bei jų būklę, o taip pat, disponuodami išviešinta informacija apie turto rekonstrukcijos projektinius sprendinius ir tinkamumą naudoti pagal paskirtį, įvertinti daikto trūkumų apimtį.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo K. C. teisminio nagrinėjimo metu išsakyti argumentai apie priežastis atsisakyti projektinių sprendinių įrengti valymo įrenginį (apsunkintos galimybės jį gauti), pripažinimas, kad jo-atsakovo sprendimas įrengti talpą – 5 metrų rentinį, buvo laikinas, be to, atliktas netinkamai, t. y. įrengtas nesandariai, sudaro pagrindą išvadai, kad pirkėjams nebuvo atskleista informacija apie ginčo turto būklę sandorio sudarymo metu ir įgalina spręsti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir / ar suklaidino ieškovus.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad sutarties 2.3 punkte yra įvardinti namelio priklausiniai- inžinieriniai statiniai (šulinys, lauko tualetas) bei, kad 6.2.3 punkte pirkėjai (ieškovai) patvirtino, kad prieš sutarties pasirašymą susipažino su daiktų būklę bei kokybe ir jokių pretenzijų pardavėjui dėl daiktų būklės ar kokybės neturi, nėra pakankama išvadai, jog pardavėjai (atsakovai) atskleidė pirkėjams žinomą informaciją apie ginčo turto būklę. Iš šalių sudarytos sutarties sąlygų spręstina, kad šalys aptarė tam tikrų turte įrengtų komunikacijų apimtis, t. y. , kad pastatas nėra šildomas (sutarties 6.2.4 punktas), tačiau sutartyje nebuvo pateikta informacija apie komunalines nuotekas. Pažymėtina, kad nors talpa – 5 metrų rentinys, buvo įrengtas po lauko tualetu, tačiau joje buvo kaupiamos ir iš namo sutekančios nuotekos, nors apie šiuos turto būklės pokyčius pirkėjams informacija atskleista nebuvo.

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų nurodyti ginčo turto trūkumai, jį naudoti pagal paskirtį, nebuvo akivaizdūs ir pardavimo metu jiems kaip pirkėjams nebuvo žinomi. Atsakovai priėmė sprendimą pakeisti ginčo turto rekonstrukcijos sprendinius ir neatitinkančią gamtosauginių reikalavimų nuotekų talpą įrengė po lauko tualetu, tačiau šios informacijos pirkėjams (ieškovams) sandorio sudarymo metu neatskleidė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai sandorio sudarymo metu neturėjo specialiųjų žinių įvertinti įsigyjamo turto būklės, o disponuodami informacija, kad namelio rekonstrukcijos metu buvo numatyta įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginį, bei, kad po rekonstrukcijos ginčo turtas yra tinkamas naudojimui, be jokio specialaus tyrimo, kurį atliko gamtosaugos pareigūnai, jie (ieškovai), kaip atidūs pirkėjai, negalėjo trūkumų nustatyti ir pastebėti. Taigi, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, kurios paneigia, jų kaip pardavėjų, atsakomybę dėl netinkamo naudoti turto pardavimo, todėl byloje pagrįstai spręsta, jog atsakovai nepateikė ieškovams visos turimos svarbios ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti informacijos.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai tinkamai pasirinko savo pažeistų pirkėjų teisių gynimo būdą, įsirengė buitinių nuotekų valymo įrenginį, turėdami šiems statybos darbams išduotą leidimą, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovai įsirengė jį pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas dėl šios priežasties nepagrįstai tenkino ieškinį, atmestini kaip nepagrįsti. Inspekcijos pareigūnų atliktų patikrinimų metu paaiškėjus sutarties sudarymo momentu egzistavusiems nekilnojamojo turto paslėptiems trūkumams, ieškovai pasinaudojo savo pirkimo–pardavimo sutartyje ir įstatymuose numatyta teise pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir įsirengė buitinių nuotekų valymo įrenginį, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovų patirtas nekilnojamo turto trūkumų šalinimo išlaidas ir nuostolius, kurie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

28. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o taip pat, kad tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę, sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytą, atsakovų K. C. ir G. C. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Atmetus apeliantų K. C. ir G. C. apeliacinį skundą, jiems apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu ieškovai M. V. ir F. Š. V. įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro 1 179,75 Eur (reg. Nr. DOK-28921) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus

30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur x 1,3)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 589,86 Eur (1 179,75 Eur / 2).

31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės F. Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 589,86 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė