- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- e2-6846-347/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00429-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- M. V., F. Š. V.
- Atsakovas
- K. C., G. C.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Domas Pakėnas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V. ir F. Š. V. patikslintą ieškinį atsakovams K. C. ir G. C. dėl parduoto daikto trūkumų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai M. V. ir F. Š. V. prašo priteisti jiems iš atsakovų K. C. ir G. C. 5210,57 Eur, t.y. 3 334,57 Eur nekilnojamo turto šalinimo išlaidų, 50 Eur rezervuaro išsiurbimo išlaidų, 1100 Eur už aplinkos sutvarkymą, sklypo grąžinimą į pradinę būklę, 726 Eur advokato pagalbai apmokėti, 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, jog 2004m. rugsėjo 7d. Kėdainių rajono savivaldybės administracija išdavė atsakovui K. C. (toliau – atsakovas) Statybos leidimą Nr. s4/161¹ statyti vasaros tipo namelį (ūkininko sodybą) žemės sklype, esančiame adresu Kėdainių rajonas, 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Be kita ko projekte numatyta įrengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamus buitinių nuotekų valymo įrenginius.
2006 m. liepos 14d. pagal aukščiau aprašytą projektą žemės sklype pastatytus pastatą – vasaros tipo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), komisija pripažino tinkamus naudoti ir išdavė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
2017m. spalio 3 d. nekilnojamas turtas buvo įregistruotas abiejų atsakovų vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
2020 metų vasarą ieškovai M. V. ir F. Š.-V. (toliau – ieškovai) pradėjo domėtis atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pirkimu. Ieškovai turtą apžiūrinėjo, peržiūrėjo atsakovų pateiktus dokumentus – namo projektą ir pripažinimo tinkamu naudoti aktus. Atsakovai taip pat informavo ieškovus, kad nekilnojamasis turtas yra areštuotas (tai patvirtina vėliau sudaryti 2020 m. spalio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimai tarp ieškovų ir atsakovų). Jokių kitų nekilnojamojo turto trūkumų ar aplinkybių, dėl kurių nekilnojamuoju turtu negalima būtų naudotis pagal paskirtį ar juo disponuoti, ieškovai nepastebėjo nei nekilnojamojo turto apžiūros metu nei iš atsakovų jiems pateiktų dokumentų, o atsakovai daugiau jokių kitų turto trūkumų nenurodė, todėl ieškovai nusprendė nupirkti iš atsakovų nekilnojamąjį turtą sutartomis sąlygomis ir kaina.
2021m. sausio 25 d. tarp atsakovų ir ieškovų Kauno miesto 27-ajame notarų biure buvo sudaryta žemės sklypo, vasaros tipo namelio ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovai pardavė, o ieškovai nupirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, namą, lauko tualeto daubą/rezervuarą.
Šalies argumentai
Ieškovai teigia, jog po Sutarties sudarymo jie naudojosi nekilnojamuoju turtu, nežinodami apie buitinių nuotekų išleidimo sistemos iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą trūkumus.
2022 m. rugsėjo 7 d. pas ieškovus atvykę Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nurodė, kad buvo gautas pranešimas dėl galimai nuotekomis teršiamos aplinkos.
Pareigūnai apžiūros metu nustatė, kad žemės sklype yra lauko tualeto dauba – nuotekų kaupimo rezervuaras. 2022 m. rugsėjo 27 d. pakartotinės apžiūros metu atliekant tyrimą dažais nustatyta, kad nevalytos buitinės nuotekos iš namo nuotekų išleidimo vamzdžiu subėga į lauko tualeto daubą/rezervuarą.
2022 m. lapkričio 14 d. pareigūnai atliko dar vieną pakartotinę apžiūrą, kurios metu iš lauko tualeto daubos/rezervuaro buvo išsiurbtos iš namo nuotekų išleidimo vamzdžiu subėgusios buitinės nuotekos, ir nustatė, kad į lauko tualeto daubą/rezervuarą yra įleisti cementiniai žiedai, tačiau dugnas nėra sandarus, t. y. dugnas iš viso nėra įrengtas. Tokiu būdu pakartotinės apžiūros metu buvo nustatytas dar vienas pažeidimas – nevalytos buitinės nuotekos į aplinką patenka dėl lauko tualeto daubos/rezervuaro nesandarumo.
Pareigūnai konstatavo, kad ieškovai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ (toliau – Reglamentas) 6 punkto ir 7.2 punkto reikalavimus.
2022 m. lapkričio 15d. institucijos vyresnioji specialistė S. J. surašė privalomąjį nurodymą (toliau - nurodymas), kuriuo nurodė ieškovams iki 2022 m. gruodžio 15 d. „nutraukti nevalytų buitinių nuotekų, susidarančių ., Kėdainių r. sav., išleidimą į aplinką. Atlikti buitinių nuotekų rezervuaro užsandarinimo darbus, užtikrinant, kad buitinės nuotekos iš rezervuaro nepatektų į aplinką. Buities metu susidarančias nuotekas tvarkyti laikantis Reglamento reikalavimų“.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, jog apie aukščiau aprašytus buitinių nuotekų išleidimo sistemos iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą ir lauko tualeto daubos/rezervuaro trūkumus, kurie paaiškėjo tik institucijos pareigūnams atlikus specialų tyrimą, ieškovams nebuvo žinoma, kadangi atsakovai apie juos ieškovų neinformavo bei Sutarties sudarymo metu pagal atsakovų pateiktus dokumentus, t. y. pagal projektą ir pripažinimo tinkamu naudotis aktą, ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jokių kitų nekilnojamojo turto trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti turto apžiūros metu, esant normalioms aplinkybės, nėra. Paaiškėję nekilnojamojo turto trūkumai yra paslėpti ir apie juos buvo galima išsiaiškinti tik atlikus specialų tyrimą.
Sutarties 6.1.6. punkte šalys susitarė, kad „Pardavėjai, garantuoja, kad šios Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų Daiktų trūkumų, dėl kurių Daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų jų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po Daiktų perdavimo dėl Pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos“.
Todėl 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija - reikalavimu dėl paslėptų daikto trūkumų pašalinimo, ir pareikalavo atsakovų pašalinti Sutarties sudarymo momentu egzistavusius paslėptus nekilnojamojo turto trūkumus, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 15 d. privalomąjį nurodymą bei atlyginti ieškovams patirtas advokato išlaidas: 1) įrengti buitinių nuotekų, išleidžiamų iš namo nuotekų išleidimo vamzdžiu į lauko tualeto daubą/rezervuarą, valymo sistemą atitinkančią Reglamente nustatytus reikalavimus; 2) įrengti sandarų lauko tualeto daubos/rezervuaro dugną taip, kad buitinės nuotekos iš lauko tualeto daubos/rezervuaro nepatektų į aplinką; 3) iš anksto tiesiogiai suderinti numatomą trūkumų pašalinimo darbų atlikimo datą ir laiką bei gauti ieškovų sutikimą patekti į nekilnojamąjį turtą; 4) atlyginti patirtas advokato išlaidas (pretenzija pateikta).
2022 m. gruodžio 30 atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją - reikalavimą, kuriame pareiškė, kad nesutinka su pretenzijoje nurodytais argumentais ir nurodė, kad jokių paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų, nurodytų pretenzijoje - reikalavime, nėra (atsakymas pateiktas).
Gavus neigiamą atsakymą 2023 m. sausio 18 d. ieškovai kreipėsi į buitinių nuotekų valymo įrenginių pardavimo/montavimo bei inžinerinių tinklų statyba užsiimančia įmonę UAB „“, dėl buitinių nuotekų išleidimo sistemos trūkumų pašalinimo. UAB „“ įvertino ir apskaičiavo visų darbų ir medžiagų, reikalingų įrengti buitinių nuotekų išleidžiamų iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą valymo įrenginį kainą. Viso darbų ir medžiagų kaina pagal 2023 m. sausio 18 d. sąmatą – 3 334,57 EUR (pateikiama su ieškiniu).
2023 m. vasario 22 d. UAB „“ atliko trūkumų šalinimo darbus – įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginį.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo, jog atsakovai žinojo, kad tokia buitinių nuotekų išleidimo sistema yra neteisėta, kadangi nebuvo įrengti projekte numatyti nuotekų valymo įrenginiai ir lauko tualeto dauba/rezervuaras buvo įrengtas netinkamai, nes: 1) tokią buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą sistemą įrengė pats atsakovas; 2) tokia buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą sistema atsakovai naudojosi iki pat nekilnojamojo turto pardavimo ir perdavimo ieškovams; 3) atsakovas perdavė ieškovams projektą, kuriame nurodyta, kad buvo įrengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiekta buitinių nuotekų valymo sistema, taip pat perdavė pripažinimo tinkamu naudotis aktą, nors žinojo, kad tokių projekte numatytų buitinių nuotekų valymo įrenginių jis neįrengė; 4) atsakovas pats pateikė skundą ir pranešė dėl galimai nuotekomis teršiamos aplinkos naudojantis jo įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog ieškovams perkant sodybą, viskas buvo aptarta, išaiškinta ir buvo padaryta didelė nuolaida nuo skelbime prašomos kainos. Ieškovams buvo žinoma, kad nuo bendro sklypo yra planuojama atidalinti 0,767 a žemės sklypą ir žodžiu susitarta, kad kol minėtas sklypas neatidalintas, jis parduodamas kartu su visa sodyba, o atlikus sklypo atidalinimą jis bus nuperkamas atsakovo. Minėto sklypo vertė pagal rinkos kainą – 17 500 eurų, o ieškovų sumokėta suma už šią dalį – tik 5000 eurų. Po sandorio prasidėjo „ieškovo aktyvūs veiksmai, kaip spėjama, kad tik nereikėtų įvykdyti aukščiau aprašyto susitarimo.“
Atsakovas teigė, jog kreipėsi žodžiu į ieškovus, kad pašalintų lauko tualetą ir valymų rezervuarą, kadangi jie buvo neprižiūrėti, skleidė nemalonų kvapą, be to, buvo per arti atsakovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribos (apie 0,5 metro nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos). Tai pažeidė 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D 1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 79.3 punktą, kad pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.
Ieškovai buvo perspėti, kad po mėnesio nuo įspėjimo bus kreipiamasi į Aplinkos apsaugos agentūrą. Kadangi statiniai ir valymo rezervuaras nebuvo pašalinti, buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą. Teigia, jog ieškovai įsirengė valymo įrenginius pagal šiuo metu galiojančias teisės normas, kaip buvo numatyta jų pirminiame „dideliame projekte“ ir tokiu būdu nori sąskaitą perkelti atsakovams. Taip pat atsakovai teigė, jog komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, pripažino statinius tinkamus naudoti ir išdavė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, priėmė sprendimą ir raštu patvirtino, kad statiniai ir valymo įrenginiai atitinka teisės aktuose išdėstytus techninius reikalavimus ir yra tinkami naudojimui. Pirkimo-pardavimo metu šie dokumentai perduoti kartu su pastato dokumentais. Atsakovai tvirtino, kad jokių paslėptų daiktų trūkumų nurodytoje situacijoje nėra, pirkėjai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su visų perkamų daiktų būkle (pirmoji preliminari sutartis sudaryta 2020 m. rugpjūčio mėn., nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. sausio mėn.) ir priimti sprendimą įsigyti sutartyje nurodytus daiktus arba ne. Be to, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. sausio mėn., t. y. beveik prieš dvejus metus, jokių pretenzijų įsigijus daiktą ir jį naudojant ilgą laiką pirkėjas nereiškė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai nurodė, jog „nei trūkumų šalinimo išlaidos, nei ieškovų vadinami nuostoliai neįrodyti, yra nepagrįsti, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis).“ Teigė, jog ieškovai, pasinaudodami savo aplaidumu, akivaizdžiu nesitvarkymu ir vietinės kanalizacijos šulinio nepriežiūra, siekia „atsakovų sąskaita žymiai pagerinti nusipirktą nekilnojamojo turto objektą“. Nurodo, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (2021 m. sausio 25 d.) buvęs šulinys (gylis – 5 m., plotis – 1,20 m., talpa – virš 5m³) atitiko norminių aktų reikalavimus, buvo įrengtas pagal suderintą projektą, gamtosauginės institucijos jokių priekaištų neturėjo ir negalėjo turėti. Vienintelė sąlyga – kad šulinio turinys du kartus į metus būtų nustatyta tvarka išvežamas. Atsakovai šį reikalavimą vykdė, iki pardavimo turėjo ir atitinkamų paslaugų kvitus, o ieškovai šio reikalavimo neįvykdė nė karto nuo 2021 m. pradžios, nors nuotekas į rezervuarą leido. Po sutarties pasirašymo ir sklypų atidalinimo, ieškovų įsigytas turtas (šulinys) atsidūrė šalia Atsakovų sklypo ribos. Atsakovams būnant šalia sklypo, po kiek laiko pradėjo jaustis stiprus tvaikas (kvapas). Ieškovui buvo pasakyta, kad šulinį būtina išsiurbti (turinį išvežti), tačiau jis nereagavo. Neapsikentęs atsakovas K. C. kreipėsi į Jonavos aplinkos apsaugos inspekciją, siekdamas, kad pažeidimas būtų pašalintas. Tuo pasinaudoję ieškovai pateikė sąskaitas už naujų valymo įrenginių pastatymą ir kt.
Derybos iki sutarties pasirašymo su ieškovais vyko ilgą laiką. Ant šulinio buvo įrengtas lauko tualetas („būdelė“), kuris stovi iki šiol. Prieš sutarties pasirašymą šulinys buvo tuščias, Ieškovas jį apžiūrėjo, matė jo būklę (vienas ištisinis 5 m. ilgio žiedas, dugnas – iš plūkto molio). Sąlygos ir kokybė jį tenkino. Be to, Ieškovai jau turto pirkimo metu nurodė, kad lauko tualetu nesinaudos, projektuos ir statys valymo įrengimus.
Pagal Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos teismui pateiktus duomenis, į šulinį patenkantis kanalizacijos turinys pro sandaraus gelžbetoninio žiedo sienas į aplinką nepatenka. Nėra duomenų ir apie tai, kad turinys prasiskverbia į gruntą (tokių duomenų nėra). Pastaba viena: neįrengtas visiškai nepralaidus rezervuaro dugnas. Dugną atsakovas įrengė iš plūkto molio, tai atitiko norminių aktų reikalavimus. Galimai šiuo metu dugno būklė yra suprastėjusi ar suplonėjusi, tačiau įrodymų, kad turinys ar vanduo prasiskverbia į gruntą ir tuo daro atitinkamą žalą gamtai – nėra.
Atsiliepimas
Atsakovai, iš dalies pripažindami ieškinį, teigia, jog „dugno sandariam įrengimui visiškai užtektų 0,3 m³ žvyro, maišelio cemento, izoliacinės medžiagos ir šiek tiek vandens bei darbo. Tuo privalo rūpintis, gavęs perspėjimą, dabartinis šulinio savininkas, tačiau svarbiausia – tinkamai rezervuarą eksploatuoti. Šias galimas išlaidas vertiname 100 Eur, ieškovui pageidaujant sumokėtume.“
Atskirai pažymėtina, kad Atsakovas į Aplinkos apsaugos inspekciją kreipėsi dėl sklindančio nemalonaus kvapo, o ne dėl galimo grunto teršimo, kuris nenustatytas (dugno būklės niekas net netikrino, juo labiau - netyrė).
Taigi, atsakovų nuomone, įsigytą objektą pagal paskirtį Ieškovai galėjo (ir privalėjo) naudoti, tačiau savo nerūpestingumo ir aplaidumo neturėtų siekti perkelti pardavėjui.
Taip pat atsakovai teigia, jog jeigu ieškovai įrodytų, kad „dėl tam tikrų savo specialių savybių negalėjo suprasti įsigyto turto (ar kanalizacijos) esmės ir tai kokiu tai būdu sąmoningai nuo jų buvo nuslėpta, galėtų iš atsakovų reikalauti rezervuaro dugno užsandarinimo, o ne pilnos kompensacijos už naujų valymo įrengimų pastatymą.“
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, jog ieškovai reikalauja ir 50 Eur už buitinių nuotekų išsiurbimą (įskaičiuoja į 776 Eur nuostolius), ir 700 Eur už aplinkos sutvarkymą (pagerinimą nauju gruntu, veja, kurios nebuvo, kt.). Net ir įrodžius pagrindinį reikalavimą, šie reikalavimai yra ir nepagrįsti, ir neprotingi. Pateikė teismui 2023 m. balandžio 21 d. darytas fotonuotraukas, patvirtinančias, kad dar po sąskaitos-faktūros ir apmokėjimo pateikimo teismui gruntas nebuvo išvežtas, o juodžemis – neatvežtas, juo labiau – nepasėta veja (nuotraukos pateiktos).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Teismo posėdžio metu iš ieškovų atstovo ir ieškovės F. Š. V. paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai iš atsakovų nusipirko vasaros tipo namelį (ūkininko sodybą) kaime 5, Kėdainių rajone. Apie parduoto daikto trūkumą ieškovai sužinojo tik 2022 m. lapkričio 15 d. gavę privalomą nurodymą iš Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos. Apie tai, kad neįrengta nuotekų valymo sistema, ieškovai sodybos pirkimo-pardavimo metu nebuvo informuoti. Tik vėliau pastebėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo įrengimų nėra, pridėta prie pirkimo-pardavimo metu gautų dokumentų tik valymo įrenginio instrukcija. Nustatyta, kad visos nuotekos patenka į nesandarią betoninę talpą. Jokių nuolaidų dėl neįrengtų valymo įrenginių pirkimo metu nebuvo padaryta.
Ieškovų teiginius pagrindžia liudytojų parodymai , iš dalies – atsakovo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, surinkti byloje, o būtent:
liudytojas J. V. Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas, parodė, jog nuotekų surinkimo talpos privalo būti sandarios. Jeigu projekte buvo numatyta, kad turi būti įrengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginiai, tai negalima buvo keisti. Alternatyva negalima. Paaiškino, kad ieškovai V. buvo nustebę, kad teks investuoti į valymo įrangą. Surašytas privalomas nurodymas – nutraukti taršą. Nuotekų šulinio gylis buvo apie 4 metrai. Jeigu dugnas būtų buvęs užsandarintas, tarša būtų buvusi nutraukta;
liudytoja S. J. patvirtino, kad ji dalyvavo tiriant skundą ir apžiūrint namų valdos teritoriją bei sanitarinius mazgus;
2022 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akte nurodyta, jog pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. gautą pranešimą dėl galimai netinkamai eksploatuojamų „valymo įrenginių, vykdomų nelegalių kasinėjimų pakrančių apsaugos juostoje, netinkamai eksploatuojamo lauko tualeto“ atvyko patikrinti faktines aplinkybes. Nebuvo galimybės patikrinti, ar lauko tualeto dugnas išbetonuotas. Vizualiai – „lauko tualetas yra nenaudojamas, apaugęs krūmais ir vijokliais, apėjęs voratinkliais“. Kasinėjimų pakrančių apsaugos juostoje nefiksuota (apžiūros aktas pateiktas);
2022 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akte nurodyta, kad atliktas tyrimas su dažais, pilant į gyvenamajame pastate esantį tualetą. Nustatyta, kad nuotekos subėga į lauko tualeto daubą. Dauboje – cementuoti ritiniai. „Bus toliau aiškinamasi, ar nuotekų kaupimo dauba/rezervuaras yra sandarus“ ( aktas pateiktas);
2022 m. lapkričio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akte nurodyta, kad „lauko tualetas yra be sandaraus dugno. Lauko tualete yra įleisti žiedai. Apžiūros metu nuotekos iš lauko tualeto buvo išsiurbtos“ (pateiktas aktas);
2022 m. lapkričio 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija F. Š.-V. pateikė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodyta, jog „nuotekos į aplinką patenka dėl lauko tualeto daubos/rezervuaro nesandarumo“. Teigiama, jog tuo ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.D1-236 galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1d.) patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 6 punkto ir 7.2 punkto reikalavimus“. F. Š.-V. įpareigota „nutraukti nevalytų buitinių nuotekų (...) išleidimą į aplinką. Atlikti buitinių nuotekų rezervuaro užsandarinimo darbus, užtikrinant, kad buitinės nuotekos iš rezervuaro nepatektų į aplinką. Buities metu susidarančias nuotekas tvarkyti laikantis Reglamento reikalavimų“. Tuo pačiu išaiškinta, jog Reglamento 6 punktas nurodo, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Reglamento 7.2 punktas nurodo, kad nuotekų surinkimo sistemoje turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą Nurodytas įvykdymo terminas – iki 2022 m. gruodžio 15 d. (Privalomas nurodymas pateiktas);
ieškovai F. Š. V. ir M. V. 2022 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į inspekciją, prašydami terminą pratęsti, nurodydami, jog kreipiamasi į pardavėją, kad būtų atnaujintas rezervuaras ar jis pakeistas nauja akredituota talpa, o taip pat dėl žiemą esančio įšalo bei vasaros tipo namelio nenaudojimo (prašymo kopija pateikta);
2022 m. gruodžio 14 d. pretenzijoje atsakovams ieškovai nurodė, jog negali naudotis dalimi nekilnojamojo turto pagal paskirtį, t.y. naudotis buitinių nuotekų išleidimo sistema iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą, kadangi, kaip paaiškėjo institucijos aukščiau aprašytų apžiūrų metu, nuotekų išleidimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir yra neteisėtas, o lauko tualeto daubos/rezervuaro dugnas yra nesandarus ir buitinės nuotekos patenka į aplinką. Prašė kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, iš anksto suderinus darbų atlikimo datą ir laiką bei gavus iš ieškovų leidimą patekti į nekilnojamąjį turtą, pašalinti paaiškėjusius bei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu egzistavusius paslėptus nekilnojamojo turto trūkumus, t.y. įrengti buitinių nuotekų, išleidžiamų iš namo nuotekų išleidimo vamzdžiu į lauko tualeto daubą/rezervuarą, valymo sistemą atitinkančią Reglamente nustatytus reikalavimus ir įrengti sandarų lauko tualeto daubos/rezervuaro dugną taip, kad buitinės nuotekos iš lauko tualeto daubos/rezervuaro nepatektų į aplinką, atsižvelgiant į 2022-11-15 privalomąjį nurodymą (pretenzijos kopija pateikta);
atsakovas K. C. atsisakė tenkinti pretenziją, nurodydamas, kad dar 2005 m. priduodant pastatą su susijusiais objektais adresu Kėdainių r. sav., 5, atsakinga komisija patvirtino, kad statiniai ir valymo įrenginiai atitinka teisės aktuose išdėstytus techninius reikalavimus ir yra tinkami naudojimui. Pirkimo-pardavimo metu šie dokumentai perduoti kartu su pastato dokumentais. Jokių paslėptų daiktų trūkumų nurodytoje situacijoje nėra, pirkėjas prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su visų perkamų daiktų būkle (atsakymas pateiktas);
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba terminą pratęsė iki 2023 m. kovo 1 d. (sprendimo kopija pateikta);
2023 m. vasario 23 d. ieškovė F. Š. – V. inspekcijai pranešė, jog nurodymas įvykdytas (pranešimas pateiktas) ir 2023 m. kovo 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akte nurodyta, kad pastatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų valymo įrenginiai (aktas pateiktas);
K. C. vasaros tipo namelio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, rekonstrukcijos ant esamų pamatų projekte 2 dalyje nurodyta, kad projektas rengiamas pagal paraišką, vadovaujantis statybinėmis, aplinkosauginėmis ir priešgaisrinėmis normomis. 12 puslapyje nurodyta, kad įrengtini buities nuotekų valymo įrenginiai (gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“) (projektas pateiktas);
Statybos leidime Nr.s4/161, išduotame 2004 m. rugsėjo 7 d. (teismui pateikta dokumento kopija), nurodyta, kad statytojas (K. C.) privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintų jo pakeitimų). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad projekte numatyti valymo įrengimai į nuotekų surinkimo talpą būtų buvę nustatyta tvarka suderinti;
2006 m. liepos 14 d. statinio Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog statytojas (K. C.) pateikė kadastrinių matavimų duomenis, komisija apžiūrėjo statinį ir nustatė, kad vasaros tipo namelis 1K1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamas naudoti. Komisija, kaip matyti iš akto turinio, netikrino ir nepasisakė dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), pažymėtų unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo K. C. teiginys, kad komisija apžiūrėjo ir įvertino jo įrengtą nuotekų surinkimo talpą, nepagrįstas.
Atsakovas K. C. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis pats įsirengė talpą - 5 metrų rentinį, nes „(duomenys neskelbtini)“ įrenginius buvo sunku gauti. Rezervuaras buvo „pakaitalas“. Pripažino, kad talpa buvo „be dugno“. Komisija priėmė. Į klausimą, ar komisija buvo atvykusi, nurodė neatsimenantis: “Tikriausiai, buvo“. Teigė, jog ieškovai nesidomėjo , kur kaupiasi nuotekų turinys. Be to, patys rengė projektą būsimai namo rekonstrukcijai. Pardavus žemės sklypą su namu ieškovams, šalia liko dar vienas sklypas, kuris priklauso jam. Ieškovai talpos neprižiūrėjo, pradėjo sklisti kvapai. Tada jis ieškovus įspėjo ir tik po to kreipėsi dėl kvapų. O ieškovai tuo metu kreipėsi dėl jo pakrantės. Šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ valymo įrengimai pastatyti ir į rezervuarą kaupiamos išvalytos nuotekos. Teigia, jog sutinka sumokėti 100 eurų, nes tiek kainuotų išbetonuoti rezervuaro dugną.
Šie atsakovo K. C. paaiškinimai tik patvirtina, kad jis pats savavališkai pakeitė projekte nurodytas sąlygas, pats asmeniškai nusprendė, kuo pakeisti numatytą nuotekų valymo įrenginį, pripažino, kad rezervuaro dugnas buvo nesandarus. Nepateikė jokių įrodymų, kad komisija vasaros namo priėmimo metu apžiūrėjo ir jo įrengtą rezervuarą. Nepateikė jokių įrodymų, kad apie nukrypimą nuo projekto buvo tinkamai ir laiku informuoti ieškovai. Neginčijo aplinkybės, kad jam buvo pateiktas pasiūlymas įvykdyti reikalavimą sutvarkyti nuotekų sistemą savo lėšomis ir nenurodė jokių aplinkybių, kas sutrukdė tai padaryti.
Reikalavimai buitinių nuotekų sistemoms galioję sutarties sudarymo metu, be pakeitimų galiojo ir institucijų pareigūnams atliekant tyrimus, ir institucijos specialistei surašant nurodymą ieškovams, bei be esminių pakeitimų galioja iki dabar. Nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovai apie tai nežinojo.
Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad ieškovams paaiškėję nekilnojamojo turto trūkumai atsakovams buvo žinomi, kadangi: 1) reikalavimų neatitinkančią buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą sistemą įrengė pats atsakovas; 2) tokia buitinių nuotekų išleidimo iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą sistema atsakovai naudojosi iki pat nekilnojamojo turto pardavimo ir perdavimo ieškovams; 3) atsakovas perdavė ieškovams projektą, kuriame nurodyta, kad įrengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų valymo sistema, taip pat perdavė pripažinimo tinkamu naudotis aktą, nors žinojo, kad tokių projekte numatytų buitinių nuotekų valymo įrenginių atsakovas neįrengė; 4) atsakovas pateikė skundą institucijai ir pranešė dėl galimai nuotekomis teršiamos aplinkos ieškovams naudojantis jo paties netinkamai įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema.
2021 m. sausio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.6. punkte nurodyta, kad „pardavėjai, garantuoja, kad šios Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų Daiktų trūkumų, dėl kurių Daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų jų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po Daiktų perdavimo dėl Pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.“ Taigi, vadovaujantis šiuo Sutarties punktu, atsakovai užtikrino ir garantavo, kad sutarties sudarymo momentu jokių paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų nėra ir visu nekilnojamuoju turtu galima naudotis pagal paskirtį, įskaitant ir įrengta buitinių nuotekų išleidimo sistema iš namo į lauko tualeto daubą/rezervuarą.
Minimos sutarties 6.2.2. punktas nustato, jog, „paaiškėjus, kad Daiktai neatitinka įstatymų nustatytų kokybės ar būklės reikalavimų ir/arba Pardavėjų šioje sutartyje išdėstytų patvirtinimų ar garantijų, arba paaiškėjus, kad Pardavėjai nuslėpė jiems žinomus Daiktų kokybės ar būklės trūkumus, Pirkėjai turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad Pardavėjai neatlygintinai per Pirkėjų nustatytą protingą terminą pašalintų nurodytus trūkumus arba atlygintų Pirkėjams išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (...), o Pardavėjas privalo įvykdyti bet kurį iš aukščiau nurodytų Pirkėjų reikalavimų.“
CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
CK 6.249 str. 1 d. nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais.
Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodytos analogiškos sąlygos kaip ir Sutarties 6.2.2. punkte, iš atsakovų priteistinos patirtos išlaidos paaiškėjusiems nekilnojamojo turto trūkumams šalinti. Išlaidos pagrįstos sekančiais rašytiniais įrodymais:
UAB „“ 2023 m. vasario 22 d. atliktų darbų aktu Nr.2023/010, kuriame nurodyta, jog įrengti nuotekų valymo įrenginiai „(duomenys neskelbtini)“ ir, įskaitant PVM, bendra atliktų darbų vertė – 3334,57 Eur (aktas pateiktas). 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaita-faktūra serija VNI1 Nr.0000937 patvirtina ieškovės F. Š. V. mokėtiną sumą (dokumento kopija pateikta);
už nuotekų išvežimą R. K. IDV sumokėta 50 Eur (pateiktas pinigų priėmimo kvitas). Atsakovas teigė, jog 50 Eur už nuotekų išvežimą nurodyti nepagrįstai, tačiau sprendžiama, jog esant tinkamai įrengtai valymo sistemai nuotekų išvežti ieškovams nebūtų tekę;
2023 m. balandžio 14 d. pateiktas papildomas reikalavimas – dėl 700 Eur nuostolių atlyginimo, susijusio su žemės sklype atliktais aplinkos sutvarkymo darbais po nuotekų valymo įrenginio įrengimo – perteklinio nederlingo grunto išvežimo, augalinio grunto atvežimo, išlyginimo ir vejos užsėjimo – 2023 m. balandžio 6 d. 700,00 Eur sumokėta už šiuos darbus UAB „Palmetė“ (pateikta sąskaitos PAL00166 ir mokėjimo pavedimo kopija). 2023 m. gegužės 15 d. sumokėta UAB „“ už papildomus pirminiu etapu neįvertintus darbus po nuotekų valymo įrenginio įrengimo dar 400,00 Eur (sąskaita faktūra PAL00170 ir 2023 m. gegužės 23 d. pavedimas). Tai, kad po 2023 m. balandžio 6 d. apmokėtų darbų dar buvo ne iki galo sutvarkyta aplinka, patvirtino ir pats atsakovas, teismui pateikdamas 2023 m. balandžio 21 darytas nuotraukas (prijungtos prie bylos kartu su atsiliepimu), iš kurių matyti, jog žemės sklypo sutvarkymas po valymo įrengimų įrengimo reikalavo didesnių investicijų, negu buvo paskaičiuota UAB „Palmetė“ pradedant darbus.
Be to, pažymėtina, jog pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą“.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nurodyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Kasacinis teismas nurodė, jog CK nenustato specialių pardavimo sąlygų ne naujai pastatytiems pastatams, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir tokio daikto pirkimo– pardavimo teisiniams santykiams, tačiau turi būti atsižvelgta ir į parduodamo daikto ypatumus, turinčius įtakos tokio daikto kokybei. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).
Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti. (Kasacinis teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 282-943/2022).
Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan.
Už teisines paslaugas – išvadą dėl ginčo ir pretenzijos parengimą ieškovas M. V. sumokėjo 726 Eur (pateikta APB Pakėnas ir partneriai 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra PP Nr.22-196 bei SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Šių išlaidų ieškovai nebūtų patyrę, jeigu atsakovai būtų vykdę savo įstatymuose ir sutarties nuostatuose numatytas pareigas ir įsipareigojimus, t. y. iš anksto, prieš sutarties sudarymą, būtų pranešę ieškovams apie vėliau paaiškėjusius paslėptus nekilnojamojo daikto trūkumus ar laiku juos ištaisę. Teismas sprendžia, kad ieškovų patirti nuostoliai (išlaidos) ginant savo pažeistas teises ir reikalaujant atsakovų pašalinti nekilnojamojo turto trūkumus, egzistavusius sutarties sudarymo metu, yra tiesioginis atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl turi būti atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. O CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovų reikalavimas dėl 5 procentų palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovai rašytiniais dokumentais pagrindė turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Jos sudaro 3176,25 Eur (pateiktos apmokėtų sąskaitų kopijos, 2023 m. liepos 26 d. ataskaita).
Sumokėtas 78,00 Eur žyminis mokestis paduodant ieškinį, papildomai 2023 m. balandžio 14 d. sumokėta 16,00 Eur ir antrą kartą didinant ieškinio reikalavimų sumą 2023 m. birželio 2 d. papildomai sumokėta 9,00 Eur (pateiktos dokumentų kopijos). Viso sumokėta žyminio mokesčio – 103 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų.
Pažyma civilinėje byloje patvirtina, kad susidarė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų (CPK 88, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovams M. V. ir F. Š. V. iš atsakovų K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5210,57 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dešimt eurų 57 ct) nekilnojamo turto trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių;
priteisti ieškovų M. V. ir F. Š. V. naudai iš atsakovų K. C. ir G. C. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
priteisti ieškovams M. V. ir F. Š. V. iš atsakovų K. C. ir G. C. 3176,25 Eur (tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt šešis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 103,00 Eur (šimtą tris eurus) sumokėto žyminio mokesčio;
Priteisti iš atsakovų K. C. ir G. C. valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 1886 59752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.